Karas Ukrainoje

Ukrainos pajėgos sunaikino katerį, iš kurio netoli Chersono turėjo išsilaipinti Rusijos diversinė grupė, rašo „Ukrinform“. Anot Chersono regiono karinės administracijos vadovo Jaroslavo Januševičiaus, rusai apsimetė civiliais. „Mūsų gynėjai sunaikino laivą, iš kurio netoli Chersono turėjo išsilaipinti rusų diversinė grupė. Apie tai pranešė Pietų vadavietė. Civiliais apsimetę priešo diversantai vyko į vieną iš Potiomkino salų netoli Chersono.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė, kad, Kyjivui prašant sunkesnės ginkluotės, ginklams Ukrainai iš bendro iždo papildomai skirs 500 mln. eurų, pranešė diplomatai. Pridėjus šį susitarimą, bendra suma, ES skirta Ukrainos kariuomenei aprūpinti, padidės iki 3,6 mlrd. eurų. Ši suma yra atskira nuo ES valstybių narių nacionalinių išlaidų. Pasak bloko pareigūnų, iš viso Europos valstybės ukrainiečiams skirtai ginkluotei pažadėjo išleisti daugiau kaip 11 mlrd.

Ukrainos teismas penkeriems metams kalėjimo nuteisė vieną Rusijos pseudoreferendumo Beryslavo rajone Chersono srityje organizatorę. Apie pirmąjį tokį nuosprendį pirmadienį paskelbė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). SBU sako surinkusi išsamių įrodymų apie vieną Rusijos pseudoreferendumo organizatorę, kuriais remiantis teismas priėmė nuosprendį. Ukrainoje nuteista buvusi vietinės „rinkimų komisijos“ Chersono srityje, kurią Maskva sukūrė laikinai okupavusi teritoriją, narė.

Ukraina rengiasi pakeisti kai kuriuos ministrų kabineto narius ir pirmiausia ketina atleisti kuro ir energetikos ministrą Hermaną Haluščenką, portalui „Ukrajinska pravda“ pirmadienį sakė šaltiniai prezidento komandoje ir Aukščiausiojoje Radoje. Taip pat yra iškilęs klausimas dėl sporto ministro Vadymo Hutcaito, kuris vadovauja Nacionaliniam olimpiniam komitetui, ir strateginių pramonės šakų ministro Pavlo Riabikino.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba teigia, kad Rusija nebegali ginklais ir įranga aprūpinti naujai mobilizuojamų savo piliečių. Maža to, jei bus mobilizuota dar 500 000 žmonių, kaip planuoja Rusija, Valdybos teigimu, kils dar daugiau problemų. „Šiandien Maskvoje, mūsų skaičiavimais, yra pašaukta ne 300 000, o 315 000 karių. Dabar jie vykdo dar vieną mobilizaciją laikinai okupuotose Luhansko ir Donecko sričių teritorijose.

Lenkija paprašys Vokietijos leidimo nusiųsti Ukrainai tankų „Leopard“, pirmadienį sakė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis. M. Morawieckis nenurodė, kada toks prašymas bus pateiktas. Pasak jo, Lenkija buria šalių, pasirengusių nusiųsti Kyjivui „Leopardų“, koaliciją. Net jei Vokietija neduotų leidimo, Varšuva priimtų savo sprendimus, sakė jis, bet plačiau nepakomentavo. „Prašysime [Vokietijos] leidimo, bet tai antraeilė tema, – sakė M. Morawieckis.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad vasarį įvyks kitas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas „Ramšteinas-9“. Jis teigė pastebintis didėjantį pasitikėjimą Ukraina ir kartu su juo didėjančią paramą. „Su kiekvienu susitikimu matau, kaip auga mūsų partnerių pasitikėjimas Ukraina. Visa tai – mūsų karių ir atstovų sunkaus darbo dėka. Daugiau pasitikėjimo reiškia daugiau ginklų. Kad apsaugotume mūsų žemę, jūrą.

Ukrainos sostinės Kyjivo gynybos pajėgų daliniai toliau tobulina gynybos linijų inžinerinę įrangą sostinėje ir regione. Apie tai „Telegram“ paskelbė Kyjivo gynybos pajėgų vadas Oleksandras Pavliukas, praneša „Ukrinform“. Kyjivo gynybos linijos stiprinamos ilgalaikiais įtvirtinimais. Inžineriniai darbai atliekami bendradarbiaujant su Kyjivo regionine karine administracija. Be to, potencialiuose Rusijos pajėgų veržimosi keliuose įrengiamos kovinės pozicijos.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba per dantį traukia naujai paskirtą Rusijos puolimo Ukrainoje vadą generolą Valerijų Gerasimovą, kad šis savo dėmesį kare Ukrainoje skiria labai netipiniams dalykams. Pasak britų žvalgų, nuo tada, kai V. Gerasimovas pradėjo vadovauti Ukrainą puolantiems rusų kariams, jam pavaldūs karininkai ėmėsi karių drausmės – bando užkirsti kelią reglamentų neatitinkančioms uniformoms, naudojimusi mobiliaisiais telefonais ir nestandartinėms šukuosenoms.

Marokas perdavė Ukrainai kažkiek tankų T-72B, kurie buvo modernizuoti Čekijoje, pranešė karinėmis Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų temomis rašantis leidinys „Menadefense“. Pranešime sakoma, kad prieš savaitę Čekija išsiuntė į Ukrainą apie 20 sovietų ir rusų gamybos tankų šeimos T-72 mašinų. Kai kurie šių tankų matyti nuotraukose, padarytose čekų premjerui Petrui Fialai rašant ant jų savo autografą. Tarp nuotraukose matomų tankų yra specifinės marokietiškos smėlio spalvos mašinų.

Ukrainoje žuvusių ar sužeistų Rusijos karių skaičius jau siekia 180 000, o žuvusių ar sužeistų ukrainiečių karių yra 100 000, be to, žuvo 30 000 ukrainiečių civilių, rodo sekmadienį Norvegijos kariuomenės vado paskelbti duomenys. „Rusijos nuostoliai pradeda artėti prie maždaug 180 000 žuvusių ar sužeistų karių“, – interviu televizijai TV2 sakė Norvegijos gynybos vadas Eirikas Kristoffersenas, nenurodydamas, kaip šie skaičiai buvo apskaičiuoti.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai pastebėjo, kad karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas po nesėkmingų bandymų užimti Rytų Ukrainos miestą Bachmutą ėmė prarasti pasitikėjimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino akyse. Kariniai analitikai naujausioje savo ataskaitoje teigia, kad „Wagner“ grupės įkūrėjo J. Prigožino žvaigždė pradėjo blėsti“ po to, kai jo pajėgoms kelis mėnesius nepavyko ištesėti pažado užimti strategiškai svarbų Rytų Ukrainos miestą Bachmutą.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad netrukus bus priimtas sprendimas, ar į Ukrainą siųsti Vokietijoje pagamintus tankus. Duodamas interviu Vokietijos televizijai ARD, jis sakė, kad šalies vyriausybė turi atsižvelgti į daugybę veiksnių ir šalis nepriims skuboto sprendimo. Vieni iš veiksnių, kuriuos, ministro teigimu, turi apsvarstyti Vokietija, – pasekmės šalies gyventojų saugumui.

Rusijos pajėgos toliau bando užimti visą Donecko sritį ir pirmadienį bandė pasistūmėti Bachmuto bei Avdijivkos kryptimis, nurodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukrainiečių duomenimis, čia rusai patyrė didelių nuostolių, jų atakos buvo atremtos.

Vokietija yra pasirengusi leisti Lenkijai nusiųsti Ukrainai vokiečių gamybos tankų „Leopard“, jei Varšuva pateiktų tokį prašymą, sekmadienį sakė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Jei mūsų to paklaustų, mes nekliudytume“, – po Prancūzijos ir Vokietijos viršūnių susitikimo Paryžiuje televizijai LCI sakė A. Baerbock. „Žinome, kokie svarbūs šie tankai; štai kodėl tai dabar aptarinėjame su savo partnerėmis.

Ukrainai minint Vienybės dieną – netikėtas buvusio Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono vizitas Kyjive. Jis apsilankė miesto apylinkėse, kur rusai paliko žiaurius karo nusikaltimų pėdsakus. Kartu ir darkart pademonstravo, kad Jungtinė Karalystė nežada palikti Ukrainos.

Privačiai Rusijos karinei grupuotei „Wagner“ priklausęs 26-erių metų rusas Andrejus Medvedevas neseniai pabėgo iš Rusijos ir pasiprašė prieglobsčio Norvegijoje. Dar būdamas Rusijoje A. Medvedevas davė interviu „The Guardian“, kuriame pasakojo, jog baiminasi dėl savo gyvybės. Pasak A. Medvedevo, būdamas Ukrainoje jis savo akimis matė, kaip žudomi „Wagner“ kovotojai, apkaltinti vadų įsakymų nevykdymu.

2023 m. Rusija susidurs su trimis esminiais klausimais – prezidento Vladimiro Putino ateities planais, kova tarp vanagų ​​ir pragmatikų elite ir gresiančiomis vyriausybės personalo permainomis, kurios gali pakeisti šalį. Praėjus daugiau nei dešimčiai mėnesių nuo invazijos į Ukrainą, kontrastas tarp Rusijos patiriamų išorinių sukrėtimų masto ir santykinės inercijos šalies viduje yra ryškus.

Neseniai Rusijos armijai suintensyvinus puolimus prieš Ukrainą, Bakhmutas ir mažas druskų kasyklų miestelis Soledaras tapo pagrindiniu Rusijos tikslu Donbase.

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda sako apgailestaujantis dėl vėluojančių sprendimų Ukrainai siųsti tankus, tačiau tikisi, kad šie sprendimai bus padaryti. „Tenka apgailestauti, kad nepaprastai svarbūs sprendimai, kuriuos turime padaryti kaip galima greičiau, vėluoja dėl įvairiausių priežasčių.

Artėja metai, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Ši data svarbi ne tik ukrainiečiams, bet ir, tikėtina, Rusijai, nors dėl visai kitų priežasčių. Putinas mėgsta datas ir simbolius, todėl ukrainiečiai mano, kad „metinių“ proga šalies gali laukti nauja didelė ataka. Visgi atakos ir ne tik Ukrainoje bijo ir lietuviai. Socialinėse medijose sklinda sąmokslo teorijos apie tai, kad vasario pabaigoje Putinas gali atsisukti ir prieš Lietuvą.

Kruviną agresiją Ukrainoje vykdanti Rusija toliau spjaudosi grasinimais. Šįkart Rusijos Dūmos pirmininkas, Vladimiro Putino sąjungininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad Vakarų ginklų tiekimas Ukrainai, keliantis grėsmę Rusijos teritorijoms, sukels „pasaulinę katastrofą“, rašo „Sky news“. Savo „Telegram“ kanale jis perspėjo, kad JAV ir NATO parama Ukrainai neva veda pasaulį į „baisų karą“. „Jei Vašingtonas ir NATO šalys tieks ginklus, kuriais bus smogiama civiliams miestams ir bandoma užgr...

Sekmadienį Rusijos pajėgos smogė Charkivo sričiai. Anot vietos pareigūnų, žuvo moteris, apgadinti pastatai, kapinės. Svarbiausi sekmadienio įvykiai: 20:16 | Macronas neatmeta galimybės siųsti Ukrainai sunkiuosius tankus  Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Prancūzija vis dar svarsto galimybę tiekti Ukrainai prancūzų gamybos sunkiuosius tankus „Leclerc“. „Kalbant apie „Leclerc“ tankus, paprašiau Gynybos ministerijos dirbti šiuo klausimu.

Ši diena Ukrainoje pažymėta skausmu ir ašaromis – šalis atsisveikina su sraigtasparnio katastrofos aukomis. Ašaras šermenyse liejo ne tik 14-os žuvusiųjų artimieji, tačiau ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris atvyko su šalies pirmąja ponia. Zelenskis ne tik verkė dėl žuvusiųjų, bet ir apsikabinimais guodė palaužtus artimuosius. Kyjive – susikaupimas ir skausmas. Čia šimtai susirinkusiųjų atsisveikina su sraigtasparnio katastrofos, įvykusios Brovaruose, aukomis.

Perduoti Ukrainai tankų „Leopard“ atsisakanti Vokietija šeštadienį atsidūrė sąjungininkų kritikos ugnyje. Penktadienį apie 50 valstybių sutiko Kyjivui atsiųsti milijardų JAV dolerių (eurų) vertės karinės ginkluotės, įskaitant šarvuočius ir amuniciją, reikalingą sustiprinti Ukrainos kovinius pajėgumus jau beveik metus trunkančiame kare su Rusija ir padėti jai išstumti Rusijos pajėgas iš savo teritorijos.

Kas būtų nutikę, jeigu vasario 24-ąją Rusija būtų užpuolusi ne Ukrainą, o Lietuvą ir kitas Baltijos šalis? Ar būtume atsilaikę prieš Kremliaus invaziją? Tokį hipotetinį scenarijų tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Jūratė Važgauskaitė, Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk. Ekspertų teigimu, Kremlius bandytų užimti visas tris Baltijos šalis vienu ypu.

Ukraina šeštadienį pasmerkė savo sąjungininkių „visuotinį neryžtingumą“ dėl to, ar suteikti modernių sunkiųjų tankų kovai su Rusija, ir pareiškė, kad „šiandieninis neryžtingumas nužudo daugiau mūsų žmonių“. „Kiekviena delsimo diena yra ukrainiečių mirtis. Galvokite greičiau“, – po penktadienį Vokietijoje įvykusio sąjungininkų susitikimo dėl ginklų tiekimo tviteryje parašė prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.

Rusijos kariuomenė šeštadienį pranešė, kad jos kariai pradėjo puolimą Ukrainos Zaporižios srityje, kur šią savaitę suintensyvėjo kovos ir kur fronto padėtis kelis pastaruosius mėnesius iš esmės nesikeitė.

Aukšto rango JAV pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Ukraina neturėtų bet kokia kaina stengtis apginti Bachmuto miestą, o vietoj to pasinaudoti galimybe parengti didelį kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas. Šis pramonės centras tapo žūtbūtinio karo Rytų Ukrainoje epicentru, kuriame vyksta masiniai artilerijos smūgiai, lėtai judama į priekį ir žūsta daug aukų abiejose pusėse.

Pirkėjams skubant apsirūpinti atsargomis prieš įsigaliojant Europos Sąjungos draudimui importuoti rusiškus naftos produktus, gruodį Europos šalys importavo precedento neturintį dyzelinio kuro kiekį. Remiantis rinkos duomenų bendrovės „Refinitiv“ analize, kuria įmonė pasidalino su „Politico“, dyzelino importas į Europą gruodį išaugo iki rekordinių 8,2 mln. tonų.

Jungtinės Valstijos Rusijos privačią karinę bendrovę „Wagner“ penktadienį pripažino „tarptautine nusikalstama organizacija“, padidinusios spaudimą Ukrainoje kovojančiai privačiai Rusijos kariuomenei. „Wagner“ yra „nusikalstama organizacija, kuri toliau plačiu mastu vykdo žiaurumus ir žmogaus teisių pažeidimus“, pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Kipras įšaldė apie 1,5 mlrd. eurų (1,6 mlrd. JAV dolerių) su Rusija susijusių indėlių ir kitų aktyvų laikydamasis Europos Sąjungos sankcijų, paskelbtų dėl karo Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė šalies finansų ministras Konstantinas Petridis (Constantinos Petrides). Ministras spaudos konferencijoje taip pat pažymėjo, kad Rusijos indėliai Kipro bankuose sumažėjo nuo stulbinančių 40 proc. visų indėlių sumos prieš 2013 metų finansų krizę iki vos 3,8 procento.

Apie 400 žmonių prie Vokietijos ambasados Vilniuje penktadienio vakarą ragina Berlyną perduoti „Leopard“ tankų Rusijos užpultai Ukrainai. Susirinkusieji yra apsigaubę Ukrainos vėliavomis, laiko plakatus su užrašais: „Nustokit krūpčioti ir duokit tankų Ukrainai“, „Tiekite Ukrainai ginkluotę rusų teroristams įveikti dabar“, „Pacifizmas žudo“. „Norime, kad Ukraina kuo greičiau pradėti kontrpuolimą, nes kitaip bus trečiasis Minsko susitarimas ir mes turėsime 2014-ųjų atkartojimą, kai pasaulis nepa...

Sprendimas, ar perduoti Ukrainai kovinių tankų „Leopard“, dar nepriimtas, Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį vykstančiame Ukrainos rėmėjų susitikime pareiškė naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Visgi jis pridūrė, kad Vokietijos pareigūnai patikrins turimas šių tankų atsargas tam atvejui, jei būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl jų perdavimo.

Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje susirinkę gynybos vadovai penktadienį išklausė emocingą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą suteikti daugiau pagalbos, bet jiems sunkiai sekasi išspręsti nesutarimus dėl to, kas teiks ukrainiečiams kovinius tankus. „Tai labai svarbus momentas. Rusija persigrupuoja, verbuoja ir bando iš naujo apsirūpinti“, – susitikimo pradžioje perspėjo JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Rusijos invazijai į Ukrainą pernai sukrėtus Europą ir visą pasaulį, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paskelbė apie planus per kitus septynerius metus trečdaliu padidinti Prancūzijos gynybos biudžetą. Jis pareiškė prašysiąs parlamento patvirtinti naują 400 mlrd. eurų viršysiantį 2024–2030 metų biudžetą, kuris bus gerokai didesnis už 2019–2025 metų gynybos biudžetą, sudarantį 295 mlrd. eurų.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas Vakarų sąjungininkams tariantis dėl papildomos paramos Ukrainai, perspėja, kad dabar išaušo lemiamas momentas kare Ukrainoje. Penktadienį JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje 50 šalių atstovai aptaria tolesnę karinę paramą Ukrainai.

Ištikimiausią ir uoliausią Rusijos propagandistą Vladimirą Solovjovą labai įskaudino Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo žodžiai, kad Vakarai neturėtų leisti Rusijai laimėti karo Ukrainoje. Apimtas pykčio Kremliaus skalikas pareikalavo Rusijos išsiųsti kariuomenę į Berlyną. Naujausią Rusijos prezidento Vladimiro Putino parankinio isteriją išprovokavo žinia apie puolamųjų ginklų, ypač prancūziškų šarvuočių, perdavimą Ukrainai. Visą minutę V. Solovjovas putojo apie Vakarus.

Jungtinės Valstijos šiuo metu yra susitelkusios į praktinę paramą Rusijos užpultai Ukrainai, tačiau remia Kyjivo „būsimą narystę“ Aljanse, sako JAV ambasadorė NATO Julianne Smith. „Norime užtikrinti, kad Ukrainos kariai galėtų laimėti mūšio lauke, ir tai yra svarbiausias dalykas, kurį dabar galime padaryti dėl Ukrainos“, – penktadienį interviu BNS teigė Vilniuje viešinti diplomatė.

Vos už 10 km nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijos Novo Ogariovo mieste, Maskvos elitiniame rajone, pastebėtas oro gynybos kompleksas. Vaizdo įraše, kurį, kaip manoma, sausio 6 d. užfiksavo liudininkas, užfiksuota oro gynybos sistema, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Kaip pranešė vaizdo įrašu pasidalijęs skaitytojas, gynybos sistemą jis pastebėjo dėl didelio jos keliamo triukšmo.

Naujai paskirtas Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas mano, kad vokiškų tankų „Leopard 2“ tiekimas Ukrainai neturėtų būti susietas su JAV tankų M1 „Abrams“ skyrimu.

Nuo ketvirtadienio vakaro Rusijos žiniasklaida skelbia nuotraukas ir įrašus, kuriuose užfiksuotos, panašu, priešlėktuvinių raketų sistemos „Pancir-S1“, sumontuotos ant kelių Maskvos pastatų stogų. Vienas iš pastatų – Rusijos gynybos ministerija. Apie pastebėtą įrangą taip pat pranešė „Meduza“, „Novaja Gazeta“ bei BBC Rusijoje.

Rusijos Federacija ruošiasi slaptai mobilizacijai Kryme, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Laikinai okupuotose Krymo Autonominės Respublikos teritorijose Rusija ruošiasi slaptai mobilizacijai.

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas praėjusios savaitės pabaigoje slapta lankėsi Kyjive ir susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia „The Washington Post“, remdamasis savo šaltiniais. Pasak leidinio, W. Burnsas atvyko į Ukrainą, kad informuotų V. Zelenskį apie jo lūkesčius dėl Rusijos karinių planų ateinančioms savaitėms ir mėnesiams.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė apie naują didžiulį ginklų ir amunicijos paketą Ukrainai, Kyjivą remiančioms Vakarų šalims siekiant sustiprinti jo šarvuotąsias pajėgas. Į paketą neįtraukti ukrainiečių prašyti vakarietiški koviniai tankai, tačiau jame yra 90 šarvuotųjų transporterių „Stryker“, dar 59 pėstininkų kovos mašinos „Bradley“, oro gynybos sistemos „Avenger“ ir dideli bei maži šaudmenys, teigiama Pentagono pranešime.

JAV vadovybė rekomenduoja ukrainiečiams atidėti naują didelio masto puolimą tol, kol į Ukrainą nepateks nauja Vakarų ginkluotė ir nebus išmokta ja naudotis, skelbiama „Reuters“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 21:59 | Sunkiųjų tankų perdavimui Ukrainai „nėra alternatyvų“ – V. Zelenskis Vokietijai vis nesakant, ar ji atsiųs Kyjivo prašomų kovinių tankų „Leopard“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, jog „nėra jokių alternatyvų“, kaip tik Vakarams perduoti Ukraina...

NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris daro prielaidą, kad Rusijai pralaimėjus karą, jos planai išliks nepakitę, skelbia UNIAN.   Apie tai admirolas Robas Baueris kalbėjo spaudos konferencijoje po NATO karinio komiteto posėdžio generalinio štabo viršininkų lygmeniu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime padėkojo šalims, paskelbusioms apie naują karinę pagalbą.   „Šiandien iš karto buvo priimti keli galingi partnerių sprendimai stiprinti mūsų gynybą. Visų pirma, sustiprinti mūsų artileriją.  Dėkoju Estijai už kitą ir didžiausią ginkluotos pagalbos paketą iš šios šalies. Haubicomis ir amunicija. Ačiū Švedijai už naują karinį paketą.

NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris po posėdžio pagyrė Ukrainos karinę vadovybę. Pasak jo, jos vadų taktinis ir praktinis meistriškumas pranoksta priešininko.  Apie tai skelbia „Ukrinform“.  „Šiandien specialią sesiją skyrėme situacijai Ukrainoje ir aplink ją.