Karas Ukrainoje

Rusijos pusė žinutes apie taikos derybas siunčia tik tada, kai jų kariams reikia persigrupuoti mūšio lauke Ukrainoje.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė interviu britų televizijos kanalui „Sky News“, cituoja „Ukrinform“.  „Jie (rusai – red.) siuntė žinutes apie taikos derybas, ir mes turime įrodymų, tik tada, kai jiems reikėjo laiko persigrupuoti mūšio lauke. Kai patyrė didelių nuostolių, jie sakė, kad nori taikos. Tai melas.

Savanoris iš Baltarusijos Eduardas Lobovas žuvo Ukrainoje.  Vaikinas už Ukrainą kovojo nuo 2015 metų vasaros. 2010–2014 metais buvo politinis kalinys Baltarusijoje.  Sausio 26 dieną jis žuvo Ugledaro mūšyje.  Šią savaitę pranešta apie dviejų savanorių iš Didžiosios Britanijos žūtį, jiedu buvo dingę nuo sausio pradžios. Savanoriai žuvo bandydami evakuotis iš Soledaro, skelbia UNIAN.

Ukrainos žvalgybos teigimu, artimiausiu metu gali būti pradėta plati informacinė ir psichologinė specialioji operacija, skirta diskredituoti nemažai Ukrainos karinės ir politinės vadovybės atstovų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pakvietė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentą Thomasą Bachą apsilankyti pasienio mieste Bachmute. „Kviečiu poną Bachą į Bachmutą, kad jis pats įsitikintų, jog neutralumo nėra, – sakė V. Zelenskis.

Vengrijos ministras pirmininkas penktadienį  pareiškė, kad Vakarų šalys, tiekiančios ginklus ir pinigus Ukrainai, jau tapo aktyviomis karo dalyvėmis. Duodamas interviu Vengrijos valstybiniam radijui Viktoras Orbanas teigė, kad trečiadienį priimtas Vokietijos sprendimas nusiųsti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2 A6“ simbolizuoja didėjantį Vakarų šalių vaidmenį 12-ą mėnesį vykstančiame kare.

Rusijos egzistavimas dabartine forma reiškia tolesnį pavojų jos kaimynams ir visam civilizuotam pasauliui. Paskutinės Europos imperijos žlugimas yra „neišvengiamas“, jis atneš taiką žemynui ir laisvę Rusijos pavergtoms tautoms, savo straipsnyje rašo Europos Parlamento narė, buvusi Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovė Ana Fotyga, cituoja „Ukrinform“.  Kaip pabrėžė politikė, ginkluota invazija į Ukrainą yra tiesioginė Rusijos imperinės ir kolonijinės politikos, vykdomos šimtmeč...

Rusijos Federacijos gynybos ministerija toliau išsigalvoja pergalių kare, skelbia UNIAN.   Propagandistų paskelbtame vaizdo įraše Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas skelbė, kad atakos metu kariuomenė pataikė į visus nurodytus objektus, nors iš tiesų Ukraina numušė 40 raktų iš 55.   Vaizdo įraše Maskva neslepia, kad taikomasi į kritinę civilinę infrastruktūrą, kuri, pagal Kremliaus vaizduotę, tarnauja kariuomenei.

Ukrainos prezidento kanceliarija penktadienį pranešė, kad per vieną dieną dėl Rusijos apšaudymų žuvo mažiausiai 10 ukrainiečių civilių, o dar 20 buvo sužeisti, šaliai stengiantis atsigauti po ankstesnės Rusijos raketų smūgių ir dronų atakų bangos. Tarp naujai žuvusių žmonių – mažiausiai du civiliai pietiniame Chersono mieste, kurį Ukrainos kariai atkovojo lapkričio mėnesį, ir dar du Rytų Ukrainos Donecko regione.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) penktadienį Holokausto aukų atminimo dienos proga apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną statant „naujas stovyklas“ ir kariaujant prieš Ukrainą. „Minint nacistinės Vokietijos Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išlaisvinimo metines, prisiminkime, kad rytuose Putinas stato naujas stovyklas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė M. Morawieckis, nepateikdamas jokių detalių.

Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija „nuodugniai aptars“ su Vakarų sąjungininkais galimybę Ukrainai tiekti naikintuvus F-16. Pasak JAV kabelinės televizijos tinklo MSNBC, J. Bideno nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas Jonathanas Fineris (Džonatanas Faineris) pareiškė, jog Jungtinės Valstijos „nieko neatmeta“.  „Mes labai išsamiai tai aptarsime [su sąjungininkais]", – sakė jis.

Europos Sąjunga penktadienį dar pusmečiui pratęsė sankcijas Rusijai dėl jos karo Ukrainoje ir svarsto galimybę imtis naujų priemonių prieš Maskvą. Sankcijos, iš pradžių įvestos 2014 metais Maskvai aneksavus Ukrainos Krymą, buvo gerokai sugriežtintos vasario mėnesį, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į provakarietišką kaimynę. Pastaruosius aštuonerius metus sankcijos reguliariai pratęsiamos kas pusmetį.

Rusijos deputatas Jevgenijus Fiodorovas kalbėdamas radijo stočiai „Govorit Moskva“ pareiškė, kad šalis „pasiruošusi branduoliniam karui, karui konvencinėmis priemonėmis pasiruošusi, o informaciniam – ne“. Jis taip pat pripažino, kad šį informacinį karą JAV Rusija jau pralaimėjo. „Mes visiškai nepasirengę informaciniam karui iš principo. Branduoliniam karui pasiruošę, antžeminiam karui pasiruošę, informaciniam – nepasiruošę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sveikino Lenkijos sprendimą skirti jo šaliai papildomus 60 tankų. „Ačiū, Lenkija, už šiuos svarbius sprendimus pristatyti Ukrainai 60 lenkiškų tankų, tarp jų 30 garsiųjų „PT-91 Twardy“, drauge su 14 „Leopardų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis.

Lenkijos ministras pirmininkas pareiškė, kad siekiant užkirsti kelią tolesnei Rusijos agresijai būtina ginti Ukrainos teisę išlikti laisva ir suverenia valstybe. Kalbėdamas Kanados transliuotojui „CTV News“ Mateuszas Morawieckis sakė: „Rusijos ginklas yra baimė. Mūsų ginklas turėtų ir privalo būti solidarumas.“ Jo interviu ištraukas paskelbė Lenkijos radijas. M. Morawieckis pažymėjo, kad Lenkija siekia „rodyti pavyzdį“, Vakarams stengiantis aprūpinti Ukrainą modernia ginkluote.

Ukraina penktadienį paskelbė, kad jos kariai įnirtingai kaunasi su rusais dėl rytiniame Donecko regione esančio Vuhledaro miesto kontrolės. Rusijos remiamos pajėgos pareiškė „laukiančios gerų naujienų“ iš šio miesto, kur prieš Rusijos invaziją gyveno maždaug 15 tūkst. žmonių, bet Kyjivas sakė, kad Maskvos kariai klaidingai nušviečia savo laimėjimus. „Ten vyksta įnirtinga kova“, – vietos žiniasklaidai sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Serhijus Čerevatas. „Daug mėnesių Rusijos kariuomenė.

Pasaulio Sveikatos Organizacija atnaujino rekomenduojamų medicinos priemonių sąrašus, praėjus vos kelioms valandoms po ES perspėjimo, kad Rusija kariauja su Vakarais.

Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Rusija, vykdydama beatodairiškus išpuolius prieš civilius gyventojus ir nekarinius taikinius, perkėlė savo karą Ukrainoje į „kitą pakopą“. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) generalinis sekretorius Stefano Sannino taip pat kritikavo Maskvą už tai, kad ji išprovokavo Vokietiją ir Jungtines Valstijas siųsti Ukrainai modernius tankus.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata kreipėsi į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK) prašydamas, kad šis tarptautiniu lygiu dėtų visas pastangas uždraudžiant rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Tokį viešą prašymą LTOK penktadienį per spaudos konferenciją Seime išsakė ir Vilniuje viešinti paramedikė iš Ukrainos, Andrejaus Sacharovo premijos laureatė Julija Pajevska-Taira.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį, Holokausto aukų atminimo dieną, pakartojo teiginį, kuriuo siekia pateisinti savo karinę intervenciją – kad Ukrainoje esą veikia neonaciai. „Pamiršus istorijos pamokas, baisios tragedijos kartojasi, – sakė V. Putinas. – Tai rodo nusikaltimai prieš civilius gyventojus, etninis valymas ir baudžiamosios akcijos, kurias Ukrainoje organizuoja neonaciai. Būtent prieš šį blogį drąsiai kovoja mūsų kariai.

Tarptautinis Raudonasis Kryžius ir kitos humanitarinės misijos patyrė fiasko Rusijos kare prieš Ukrainą, nes Rusija neleidžia jiems padėti karo belaisviams, tarp kurių yra ir dešimtys tūkstančių civilių, teigia Ukrainos savanorė, paramedikė Julija Pajevska-Taira. Tris mėnesius rusų nelaisvėje išbuvusi ukrainietė teigė, kad Rusija nesilaiko jokių tarptautinių normų ir susitarimų. „Tai visiškai negailestingi žmonės, jokių žmogaus teisių ten nesilaikoma.

Ukrainos kariuomenė, pasipildžiusi tankais „Leopard 2“ ir „Abrams“, gerokai sustiprins savo gynybą ir galės pasiekti esminių pergalių fronte. Ukrainiečių atsargos generolo teigimu, jeigu ukrainiečiams pavyktų pasiekti panašaus masto laimėjimų, kaip buvo Charkivo ir Chersono srityse, priešo gynyba subyrėtų, o V. Putino kariauna tuomet būtų priversta gintis visu perimetru.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį minėdamas Holokausto aukų atminimo dieną, paragino pasaulį susivienyti prieš abejingumą ir neapykantą. „Šiandien, kaip visada, Ukraina pagerbia milijonų Holokausto aukų atminimą. Mes žinome ir prisimename, kad abejingumas žudo kartu su neapykanta“, – vaizdo pareiškime sakė V. Zelenskis, kurio šalis jau beveik metus kovoja su Rusijos agresija.

Rusijos pajėgoms veržiantis į Rytų Ukrainą, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas Filippo Grandi ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad Kyjivas ir Europos valstybės turėtų pasirengti galimai nuo susirėmimų bėgančių žmonių bangai.  Jis teigė, kad nepaisant daugkartinių pagalbos pasiūlymų, Rusija jo agentūrai ir toliau suteikia tik itin ribotas galimybes pasiekti ukrainiečius.

Paskutinė didelio masto Rusijos raketų ataka Ukrainoje leidžia daryti tris išvadas: pirmoji – Kremlius ir toliau bando priversti ukrainiečius sutikti su taika Rusijos sąlygomis, antroji – sprendimus priima pats V. Putinas, o generolai tik vykdo juos, trečioji – Rusijos raketų potencialas bei efektyvumas yra išsekę.

Rusijos suskystintų naftos dujų eksportuotojai pernai daugiau nei padvigubino tiekimą Baltijos valstybėms, kurios dalį jų perpardavė Ukrainai, skelbia „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais. Suskystintų naftos dujų importo iš Rusijos šuolis įvyko nepaisant to, kad trys Baltijos šalys ir visos NATO bei Europos Sąjungos narės, griežtai pasmerkė Maskvos veiksmus Ukrainoje, o Europa stengiantis rasti naujų angliavandenilio tiekimo šaltinių įtemptoje pasaulinėje rinkoje, pažymi agentūra.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nepaisydamas didžiulių Rusijos pajėgų nuostolių, ruošia naują puolimą Ukrainoje, o kartu rengia savo šalį ilgus metus tuksiančiai konfrontacijai su JAV ir jų sąjungininkais, skelbia „Bloomberg“. „Praėjus beveik metams po plataus masto invazijos, turėjusios trukti kelias savaites, Vladimiras Putinas ruošiasi naujam puolimui Ukrainoje, tuo pačiu ruošdamas savo šalį konfliktui su JAV ir jų sąjungininkais, kuris, jo manymu, tęsis ilgus metus.

Lenkija perduos Ukrainai 60 savo gamybos tankų RT-91 „Twardy“, be anksčiau jau pažadėtų 14-os vokiškų „Leopard 2“, skelbia Ukrainos prezidento administracijos atstovas Andrijus Jermakas. Tankas PT-91 „Twarty“ yra lenkų modernizuoti sovietiniai T-72M1, pradėti naudoti Lenkijos kariuomenėje 1995-aisiais. T-72M pakeitimai apima naują dviejų ašių stabilizuotą ugnies valdymo sistemą, patobulintus šarvus, galingesnį variklį, geresnę transmisiją.

JAV prezidento Joe Bideno administracija su sąjungininkais „atsargiai aptars“ galimybę aprūpinti Ukrainai naikintuvų F-16. JAV prezidento patarėjas saugumo klausimais Johnas Fineris sakė, kad JAV pareigūnai „nieko neatmeta“, rašo MSNBC. „Mes labai atidžiai tai aptarsime [su sąjungininkais]“, – sakė jis.

Europos Sąjunga Baltarusijai parengė naują sankcijų paketą dėl jos vaidmens remiant visapusišką Rusijos invaziją į Ukrainą, skelbia „Bloomberg“. Siūlomos sankcijos iš esmės dubliuoja apribojimus, kuriuos ES jau taikė Rusijai, ypač pagrindinių technologijų eksportui ir energetikos sektoriui.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai praneša, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėjo į kontrpuolimą Kreminoje, Rytų Ukrainoje. „Šaltiniai Rusijoje teigė, kad Ukrainos kariai sausio 26 d. atnaujino kontrpuolimo operacijas Kreminos apylinkėse.  Vienas Rusijos tinklaraštininkas teigė, kad Ukrainos kariai pradėjo puolimo operacijas prieš 144-osios motorizuotosios šaulių divizijos pozicijas Kreminos rajone sausio 25 d.“, – rašoma naujausioje ISW ataskaitoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad bus per vėlu, jei JAV tankai „Abrams“ šalį pasieks rugpjūtį. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:50 | Ukraina uždraudė pareigūnų keliones į užsienį Ukrainos ministrų kabinetas priėmė nutarimą, draudžiantį pareigūnams be svarbios priežasties vykti į užsienį karo laikotarpiu.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska penktadienį Stokholme neformaliame Europos Sąjungos (ES) teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos susitikime aptars Eurojusto vaidmenį siekiant Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus Ukrainoje.

Kremliui atėjo pats laikas pradėti nerimauti dėl amerikiečių tankų „Abrams “ pristatymo į Ukrainą, nes tai buvo labai svarbus sprendimas, interviu „ Sky News “ pareiškė buvęs CŽV vadovas ir buvęs JAV ir NATO pajėgų Afganistane vadas Davidas Petraeusas.  Anot jo, Vakarų tankų tiekimas Ukrainai yra „kritiškas“ tiek simboliškai, tiek iš esmės.  „Iš esmės tankai tikrai yra bet kokios kombinuotos ginkluotės puolimo operacijos pagrindas“, – sakė D. Petraeusas.

Rusai aktyviai naudoja mobiliuosius krematoriumus, kremavimas vykdomas nė nenustačius tapatybės ir neįregistravus mirties, sako Ukrainos gynybos viceministrė Anna Malyar, skelbia UNIAN.   A. Malyar pasidalijo Vyriausiojo žvalgybos direktorato duomenimis.   „Atsižvelgiant į susidariusią katastrofišką situaciją, priešas aktyviai naudoja mobiliuosius krematoriumus. Visų pirma, okupantų pozicijų užnugaryje nuolat juda apie penkis tokius krematoriumus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime teigė, kad Rusijos agresiją įmanoma sustabdyti tik tinkamais ginklais.   „Daugiau nieko teroristinė valstybė nesupras. Tik ginklus mūšio lauke. Ginklus, kurie apsaugo mūsų dangų. Naujos sankcijos Rusijai. Tačiau su legaliais ginklais: turime dar aktyviau dirbti, kad sukurtume tribunolą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimo“, – kalba V. Zelenskis.

Ukrainos žmogaus teisių advokatė, praėjusiais metais apdovanota Nobelio taikos premija, ketvirtadienį paragino sutelkti daugiau tarptautinės tyrėjų ir teisininkų pagalbos, kad būtų išnagrinėta daugybė karo nusikaltimų bylų nuo to laiko, kai Rusija beveik prieš metus įsiveržė į kaimyninę šalį.

Ketvirtadienį Kanada pranešė, kad kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija ir kitomis šalimis tieks sunkiuosius tankus Ukrainai, kad ši galėtų kovoti su Rusijos pajėgomis, ir pristatys keturis visiškai parengtus tankus „Leopard“. „Šie keturi tankai yra paruošti kovai ir bus dislokuoti artimiausiomis savaitėmis“, – spaudos konferencijoje sakė gynybos ministrė Anita Anand, pridūrusi, kad Kanados suteiktų tankų skaičius ilgainiui gali padidėti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės atstovas Jurijus Ignatas sako, kad vakar Ukrainoje nuskambėję oro pavojaus signalai buvo susiję su rusų lėktuvų veikla Baltarusijos teritorijoje ir tai yra labiau psichologinis veiksnys, nei reali grėsmė.   „Baltarusijoje yra įsikūrusi Rusijos Federacijos aviacijos grupė, kurios tikslas yra sukurti vieną armiją, kuri dirbtų vieningai vadovaujant. Reikia turėti omenyje jų manevrus.

JAV įvedė naujas sankcijas Rusijos subjektams ir asmenims, susijusiems su privačia karine bendrove „Wagner“ ir jos įkūrėju Jevgenijumi Prigožinu, ketvirtadienį pranešė Iždo derpartamentas. Sankcijos palies šešis asmenis ir 12 subjektų.

Okupantai baugina Luhansko srities gyventojus, sako Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Gaidai. Jis taip pat pridūrė, kad rusai įrenginėja naujas kankinimo kameras.  „Pasidaugėjo atrankiniai okupantų reidai į gyvenvietes – jie pasirenka iš keliolikos jiems nepatinkančių žmonių, nuveža į Luhanską, į kalėjimus, iš kurių pastarieji praktiškai nebegrįžta“, – sakė jis.

Per masinę Rusijos raketų ir dronų ataką žuvo 11 žmonių, pranešė Ukrainos Valstybinė gelbėjimo tarnyba.  „Šiandien dėl Rusijos teroristinių išpuolių 11 žmonių buvo sužeista, 11 žmonių žuvo. Ši informacija yra 15 val. duomenimis", – pranešė Ukrainos valstybinės ekstremalių situacijų tarnybos atstovai.   Rusai Ukrainą atakavo kitą dieną po to, kai Vokietija ir Jungtinės Valstijos paskelbė siunčiančios Kyjivui pažangių kovinių tankų.

Ką daryti, kad sankcijos Rusijai pradėtų veikti pilnu pajėgumu? Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.

Nei Prancūzija, nei jos sąjungininkės nekariauja su Rusija, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija po Vakarų sprendimo siųsti kovinius tankus į su Maskvos puolimu kovojančią Ukrainą. „Mes nekariaujame su Rusija, ir nė vienas iš mūsų partnerių nekariauja“, – sakė ministerijos atstovė Anne-Claire Legendre. „Karinės įrangos pristatymas... nereiškia bendrų karinių veiksmų“, – pridūrė ji.

Kol Vakarų šalys svarsto, ar reiktų ukrainiečiams perduoti naikintuvų F-16, Lenkijos žiniasklaida praneša, kad šalis sugebėjo dar pernai pavasarį slapta perduoti Ukrainai kelis MiG-29 naikintuvus. Skelbiama, kad lėktuvai buvo perduoti kaip atsarginės detalės.

Trečiadienį Vokietija paskelbė, kad tiek leis kitoms šalims, tiek pati tieks Ukrainai „Leopard 2“. Jungtinės Valstijos patvirtino, kad į Ukrainą siųs savo tankus „Abrams“. Kaip ši nauja ginkluotė pakeis karo eigą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvę užsienio reikalų ministrai: Linas Linkevičius ir Petras Vaitiekūnas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock pareiškimas apie Rusijos Federacijos pasipriešinimą pagalbos Kyjivui klausimu leidžia manyti, kad Vokietija jau seniai ruošiasi karui prieš Rusiją. Tokią nuomonę viešai išsakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Švedijos gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės, jog Stokholmas siųs tankus „Leopard 2“ Ukrainai po to, kai Vokietija uždegė žalią šviesą jų perdavimui Kyjivui.  Po kelias savaites trukusio Ukrainos ir kitų Vakarų sąjungininkų spaudimo Berlynas trečiadienį galiausiai sutiko atsiųsti 14 „Leopardų“, kurie pasaulyje laikomi vienais geriausių.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų šalių sprendimas aprūpinti Ukrainą moderniais tankais reiškia, jog Berlynas ir Vašingtonas, pritarę ginklų tiekimui Kyjivui, įsitraukė į konfliktą. „Europos sostinės ir Vašingtonas nuolat skelbia pareiškimus, kad įvairių rūšių ginklų, įskaitant tankus, siuntimas jokiu būdu nereiškia jų dalyvavimo karo veiksmuose. Mes su tuo griežtai nesutinkame.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nėra suinteresuotas susitikti ir derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje pabaigos. Ukrainos lyderis mano, kad V. Putinas šiandien yra „niekas“.  Tokią nuomonę jis išreiškė interviu „Sky News“ ir patikslino, kad „nesupranta, kas Rusijoje priima sprendimus“ ir kad nors Maskva nuolat skelbia taiką, ji meluoja vietoj to atakuodama Ukrainą raketomis.