Karas Ukrainoje

JAV Atstovų Rūmų patvirtinta milijardinė parama Ukrainai, anot prezidento Volodymyro Zelenskio, yra gyvybiškai svarbi jo šaliai kovojant su Rusijos agresija. „Tai labai reikšmingas paketas, kurį pajus ir mūsų kovotojai fronte, ir mūsų miestai bei kaimai, kurie kenčia Rusijos terorą, – sakė V. Zelenskis šeštadienio vakarą paskelbtame tradiciniame vaizdo kreipimesi.

Jungtinės Valstijos svarsto nusiųsti daugiau karinių patarėjų į ambasadą Kyjive. Jie nevykdys kovinių užduočių, o patarinės bei teiks paramą Ukrainos vyriausybei ir Ukrainos kariuomenei, sakė Pentagono atstovas generolas majoras Patas Ryderis, kurį cituoja amerikiečių leidinys „Politico“. „Per visą konfliktą Gynybos departamentas vertino ir koregavo mūsų buvimą šalyje, priklausomai nuo saugumo sąlygų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas investicija į NATO valstybių saugumą pavadino JAV Atstovų Rūmų sprendimą suteikti naują milijardinę paramą Ukrainai. „Ukraina NATO sąjungininkių skirtus ginklus naudoja, kad sunaikintų Rusijos kovinius pajėgimus, – sakė jis šeštadienio vakarą po balsavimo.

Latvijos prokuratūra šeštadienį pateikė kaltinimus šalies piliečiui dėl vykimo į Ukrainą diversijos tikslais. Viešame teismo kalendoriuje nurodyta, kad Ivano Tarabanovo byla Rygos miesto teisme bus nagrinėjama birželio mėnesį.  Prokuratūra naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad asmuo kaltinamas bandymu neteisėtai dalyvauti kariniame konflikte Ukrainoje ir kelionėmis teroristiniais tikslais. Šiuo metu vyras yra sulaikytas.

Rusijos invazinės pajėgos pradėjo raketų ataką, nukreiptą į infrastruktūrą Šostkos mieste Sumų regione. Taip teigia regiono karinė administracija, praneša „Ukrinform“. „Šiandien, balandžio 20 d., priešas pradėjo raketų ataką prieš Šostkos miesto infrastruktūrą. Įvykio vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos. Aiškinamasi, kokios šios atakos pasekmės", – rašoma pranešime. Administracija paragino viso regiono gyventojus neignoruoti oro antskrydžių perspėjimų.

Atstovų rūmai balsavo už tai, kad Ukrainai būtų suteiktas 60,8 mlrd. dolerių karinės pagalbos paketas, rašo BBC. Tai lemiamas momentas Ukrainai, kuri jau daugiau nei dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija. Dalis amunicijos Ukrainą galėtų pasiekti per savaitę Tikimasi, kad Senatas šį paketą patvirtins artimiausiomis dienomis, o po to ją pasirašys prezidentas Joe Bidenas. Pareigūnai JAV žiniasklaidai teigė, kad dalis amunicijos Ukrainą galėtų pasiekti per savaitę.

Drąsūs ir savimi pasitikintys žmonės negrasintų visam pasauliui branduoliniais ginklais. Taip kalbėjo interviu Brazilijos žiniasklaidai davęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas psichologinį Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretą, praneša „Ukrinform“. „Putinas mūsų bijo. Esu tuo tikras, nes jis nėra savimi pasitikintis žmogus, nes savimi pasitikintys žmonės... negrasina pasauliui branduoliniais ginklais", – sakė V. Zelenskis.

Šiuo metu pagrindiniai Ukrainos finansinės pagalbos šaltiniai yra Europos Sąjungos parama, dvišales saugumo garantijas su Ukraina pasirašiusių valstybių finansiniai įsipareigojimai ir JAV pagalba, kuriai dar turi pritarti Kongresas. Tai paaiškino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Brazilijos žiniasklaidai, praneša „Ukrinform“. „ES pagalba, numatytas ketveriems metams, siekia 50 mlrd. eurų“, – sakė V. Zelenskis.

Artimiausiais mėnesiais Ukraina ketina pasirašyti dvišales saugumo sutartis su JAV, Norvegija ir Švedija. Apie tai interviu Brazilijos žiniasklaidai paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Artėjame prie svarbaus susitarimo su JAV“, – sakė jis.

Šeštadienio rytą Rusijos kariuomenė paleido balistines raketas iš laikinai okupuoto Krymo pusiasalio į infrastruktūros objektus Ukrainos Odesos regione, praneša „Ukrinform“. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos gynybos pajėgos šalies pietuose. Rusija ir toliau sistemiškai terorizuoja pietų Ukrainą raketomis. Per naktį balistinėmis raketomis buvo apšaudyta pramoninė infrastruktūra Zaporižios srityje.

Ukrainą pasiekė dar viena Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengta karinės paramos siunta – šeštadienį Lietuvos kariuomenė nugabeno ir ukrainiečiams perdavė dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“. Kaip praneša KAM, orlaiviai L-39ZA „Albatros“ Lietuvos kariuomenėje buvo naudojami treniruoti naikintuvų valdymo karininkus, užtikrinti lakūnų kovinį parengimą sunkiomis meteorologinėmis sąlygomis dieną ir naktį.

Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį persekioja Rusijos invazijos pradžios aukos ir tragedijos – tokios, kaip Mariupolio žūtis. Ukrainos vadovas pats pripažįsta, jog suklydo, nesitikėdamas tokio Rusijos antpuolio. Tačiau pats karas jį, kaip lyderį, ir atskleidė, ir užgrūdino. Taip video laidoje „ELTA kampas“ teigė JAV leidžiamo vieno įtakingiausių pasaulio žurnalų „Time“ specialusis korespondentas Simonas Shusteris.

Latvijos inicijuota koalicija jau surinko 500 mln. eurų Ukrainai skirtiems dronams, informavo Gynybos ministerija. Vadinamajai dronų koalicijai Latvija vadovauja drauge su Jungtine Karalyste. Antradienį Latvijos vyriausybė nusprendė išsiųsti Ukrainai pirmąją didelę koalicijos dronų partiją. Vasario 14 dieną kartu su Latvija ketinimų prisijungti prie dronų koalicijos raštą pasirašė Ukraina, Lietuva, Nyderlandai, Estija, Švedija, Danija ir Vokietija.

Rusijos laikraštis „Izvestija“ šeštadienį paskelbė, kad Ukrainos pietrytiniame Zaporižios regione per drono ataką žuvo vienas jo karo korespondentų. Ataka įvyko penktadienį, 42 metų žurnalistui Semionui Jereminui ir jo filmavimo komandai grįžus iš Pryjutnės kaimo netoli fronto linijos, nurodė laikraštis. „Jeremino filmavimo komandą vienu metu atakavo keli [...] dronai. Pirmas smūgis buvo netikslus, bet per antrą žurnalistas buvo sužeistas ir dėl to mirė“, – sakoma pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėkoja NATO už sprendimą toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą, praneša dpa. „Mes Ukrainoje vertiname kiekvieno lyderio pastangas, kiekvieną valstybę, kuri tikrai aktyvi, kuri įgyvendina pažadus ir stengiasi pagerinti mūsų oro gynybos pajėgumus“, – V. Zelenskis sakė penktadienio vakarą kasdienio vaizdo kreipimosi metu.

Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną šlovinusį amerikietį Russellą Bentley, dar žinomo „Teksasas“ pravarde, nužudė rusų kariai po to, kai kilo įtarimų, kad jis yra amerikiečių šnipas. „Reuters“ naujienų agentūra rašo, kad Rusijos kontroliuojamame Donecko mieste, kuris yra Ukrainoje, žuvo JAV pilietis R. Bentley. Būtent apie šio amerikiečio mirtį „Telegram“ socialiniame tinkle pranešė Kremliaus propagandos ruporė Margarita Simonian.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį paragino Donaldą Trumpą „išsiaiškinti faktus“ apie pagalbą Ukrainai, JAV eksprezidentui, siekiančiam sugrįžti į Baltuosius rūmus, pareiškus, kad Europa turėtų skirti Kyjivui daugiau lėšų. „Nebūkite įbaugintas [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino. Mes nesame, – socialiniame tinkle „X“ į D. Trumpą kreipėsi Ch. Michelis. – Išsiaiškinkime faktus. Skaičiai kalba patys už save. ES parama Ukrainai: 143 mlrd. eurų (150 mlrd.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad NATO karinis aljansas turi pasirinkti, ar jis iš tikrųjų yra Ukrainos sąjungininkas, ir tai padaryti paspartinant ginklų tiekimą, jog būtų galima padėti su sunkumais susiduriančioms Kyjivo pajėgoms. „Mūsų padangės vėl turi tapti saugios“, – vaizdo konferencijoje su NATO gynybos ministrais sakė V. Zelenskis. „Tai visiškai priklauso nuo jūsų pasirinkimo. Pasirinkimo, ar gyvybė iš tikrųjų visur yra vienodai vertinga.

Jei JAV Atstovų Rūmai pritars pagalbos Ukrainai įstatymo projektui, Rusijos pelkėse kils kauksmas su naujais branduoliniais grasinimais. Tai išskirtiniame interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras, Rusijos tyrimų centro vadovas Volodymyras Ogryzka. „Kai dėl Rusijos... Jei Atstovų Rūmai pritars pagalbos Ukrainai įstatymo projektui, Rusijos pelkėse kils kauksmas su naujais branduoliniais grasinimais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į NATO atstovus, teigdamas, kad dabartinė Vakarų parama Ukrainai yra „ribota“. Pasak Ukrainos vadovo, Izraelis nebuvo paliktas gintis vienas, kai šeštadienį Iranas sudavė smūgius į šią teritoriją, rašo „SkyNews“. Būtent Irano suduotų smūgių metu Vakarų sąjungininkai suteikė pagalbą Izraeliui ir apgynė oro erdvę nuo Irano dronų. „[Vladimiras] Putinas turėtų būti nuleistas ant žemės, o mūsų dangus vėl turėtų tapti saugus.

NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „NATO nustatė esamus pajėgumus visame Aljanse, ir yra sistemų, kurios gali būti suteiktos Ukrainai. Todėl tikiuosi, kad netrukus bus paskelbta naujų pranešimų dėl oro gynybos pajėgumų Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas po virtualių NATO gynybos ministrų ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Rusijos ir Ukrainos kare nėra pustonių, ir padėkojo visiems, kurie dirba valstybės labui. Jis tai pareiškė penktadienį savo vakariniame vaizdo kreipimesi, praneša „Ukrinform“. „Šis karas – juodas ir baltas, jame nėra pustonių, viskas akivaizdu. Mes esame savo žemėje. Mes giname žmonių gyvybes. Mes stabdome okupantą, kuris gali tik griauti, smurtauti ir sėti blogį. Ir mes turime sustabdyti blogį.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. Jis tai pareiškė per televizijos maratoną, praneša „Ukrinform“. Anot A. Jusovo, jau ne pirmą kartą mėginama surengti pasikėsinimus į Ukrainos vadovus. „Tai vyksta ne pirmą kartą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė vienoje iš 41-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, ginančios Časiv Jarą, vadaviečių. Valstybės vadovas tai pranešė „Telegram“ kanale, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Viena iš 41-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, ginančios Časiv Jarą, vadaviečių. Kalbėjausi su kariais, išklausiau brigados vado raportą apie operatyvinę situaciją jos atsakomybės zonoje ir gynybinių įtvirtinimų statybą.

Ukrainoje viešintis Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienio naktį dėl Rusijos atakos grėsmės turėjo leistis į slėptuvę. Pavojaus sirenos Kyjive ėmė gausti 4.40 val., R. Habeckas ir jo delegacija turėjo beveik pusantros valandos praleisti požeminiame viešbučio garaže. R. Habeckas atvyko į Ukrainą ketvirtadienį, penktadienį jis ketino surengti kelis susitikimus ir vėliau išvykti į Moldovą susitikti su ministru pirmininku Dorinu Receanu.

Lenkija išsiuntė savo naikintuvus patruliuoti Rusijai paleidus raketas į Ukrainos teritoriją. Šalis pastaruoju metu daug intensyviau saugo savo oro erdvę po kelių pasikartojančių incidentų su vis į teritoriją „užklystančiomis“ Rusijos raketomis. „Šiąnakt stebėjome intensyvią Rusijos aviacijos veiklą, susijusią su raketų smūgiais objektams, esantiems Ukrainos teritorijoje“, – skelbiama Lenkijos kariuomenės pranešime.

Net prasidėjus taikos deryboms dėl Ukrainos, Rusija nenutrauks karo veiksmų, penktadienį propagandinėms Rusijos radijo stotims pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Kaip sakė S. Lavrovas, Ukrainoje reikia tęsti „specialiąją karinę operaciją“ (taip Rusija vadina invaziją į Ukrainą – red.) Atmeta bet kokią ugnies pauzę Pasak jo, žlugus bandymams „susitarti“ su Kyjivu pagal Stambulo formatą (turimos omenyje derybos 2022 m. – red.

Per Rusijos smūgius Ukrainai anksti penktadienį žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, įskaitant du vaikus, o Kyjivas pranešė pirmą kartą numušęs Rusijos strateginį bombonešį. Maskva pranešė, kad karinis lėktuvas, grįždamas į bazę iš kovinės misijos patyrė techninį gedimą ir sudužo šalies pietuose.

Penktadienį Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrai po susitikimo Italijos Kaprio saloje pažadėjo „stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus“. „Pareiškiame savo ryžtą ypač stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus, kad būtų išgelbėtos gyvybės ir apsaugota svarbiausia infrastruktūra. Siekdami šio tikslo taip pat dirbsime su partnerėmis“, – sakoma baigiamajame Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Kanados ir Vokietijos ministrų pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė susitikęs su kariais rytiniame Donecko regione, kur Rusija pastaraisiais mėnesiais intensyvina savo puolimą. „Šiandien – Donecko sritis. Kalbėjausi su kariais ir įteikiau jiems apdovanojimus. Mūsų šalis didžiuojasi turėdama tokius karius“, – sakoma jo įraše platformoje „Telegram“. Prezidentas aplankė karius, kurie prižiūrimi medikų, ir padėkojo pastariesiems, kad šie deda visas pastangas gelbėti karių gyvybes ir tarnauja Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį kriziniame susitikime su NATO šalių gynybos ministrais prašys papildomos karinės paramos gyvybinėje kovoje su Rusija. Vaizdo ryšiu organizuojamame vadinamosios NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje daugiausiai dėmesio bus skiriama klausimui, ar sąjungininkai trumpuoju laikotarpiu galėtų skirti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų. Be to, Ukrainos pajėgoms, anot V. Zelenskio, reikia daugiau ginklų, artilerijos sviedinių, automobilių ir dronų.

Kovo mėnesį „Rusijos savanorių korpuso“ kovotojai trečią kartą įžengė į Belgorodo sritį per Rusijos ir Ukrainos sieną. Šį kartą jie su savimi turėjo daugiau įrangos, todėl jiems pavyko pulti iš kelių krypčių vienu metu. Kariškiai „YouTube“ kanale „Ukrainian Witness“ (angl. „Ukrainos Liudininkas“) įvardijo pagrindinį tokių reidų tikslą. Pasak kareivio šaukiniu „Mogila“, buvo nuspręsta vėl prasmukti į Rusijos regionus, kad reidas būtų dar didesnis.

Rusų pajėgoms penktadienio rytą raketomis atakuojant Ukrainos Dnipropetrovsko sritį, žuvo aštuoni civiliai, o dar 29 žmonės buvo sužeisti, pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka ir gelbėtojai. Pasak ministro, Dnipre nukentėjo penkiaaukštis ir civilinės infrastruktūros objektai. Naujausiais duomenimis, žuvo du žmonės, dar 20 buvo sužeista. Synelnykovės rajone nukentėjo daugiau kaip 10 privačių namų, kilo gaisrų. Žuvo šeši asmenys, tarp kurių yra vaikų, Dar šeši žmonės sužeisti.

Dabartiniai JAV ginčai dėl papildomos karinės pagalbos Ukrainai iš dalies grindžiami prielaida, kad karas, nepaisant JAV veiksmų, baigsis aklaviete. Tačiau ši prielaida yra klaidinga, skelbiama amerikiečių analitinio centro ISW (Karo tyrimų institutas) ataskaitoje. Ataskaitoje taip pat pažymima, jog laisvos ir demokratinės Ukrainos išsaugojimas turi strateginės svarbos NATO aljansui.

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos spaudos biuras pranešė, kad Ukrainos pasieniečiai viename iš pietinių šalies regionų susekė karius plukdžiusį rusų laivą ir dronais kamikadzėmis sėkmingai jį sunaikino. „Karo paukščių operatoriai iš valstybinės sienos apsaugos tarnybos toliau daro reikšmingų nuostolių okupantams ir tai daro vis dažniau ir dažniau.

Rusija šiuo metu turi pranašumą ore, kuris riboja Ukrainos galimybes pažengti į priekį fronto linijoje, penktadienį virtualiame NATO gynybos ministrų susitikime pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tuo metu „Financial Times“ rašo, kad ukrainiečių nuotaikos, įskaitant ir šalies vadovybės, pasikeitė.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, jog Jungtinėms Valstijoms yra svarbu, kad Ukraina išliktų, bei papriekaištavo sąjungininkėms Europoje, kad Kyjivui teikia per mažai pagalbos.

Rusijos primesta Zaporižios atominės elektrinės administracija informavo TATENA ekspertus apie naują bandymą dronu atakuoti elektrinės mokymo centrą, rašo „Ukrifnorm“. Rusai nepateikė jokios kitos informacijos ir neleido ekspertams apsilankyti incidento vietoje.

Jei Rusija užpultų Estiją, Estija neabejotinai laimėtų, pareiškė Estijos gynybos pajėgų vadas generolas Martinas Heremas, rašo „Err“. Tačiau pergalė vis tiek gali būti negraži, pridūrė jis. Vis dėlto generolas mano, kad tiesioginės grėsmės Estijai šiuo metu nėra. Estų kariuomenės vadas: mūsų karinė pergalė gali būti pakankamai šlykšti Anot jo, kai grėsmė padidėja, valstybė didina gynybinę parengtį – o tai reiškia mobilizaciją.

Ukraina gali surengti „sprogstantį“ atostogų sezoną Rusijos okupantams Kryme, „Fokus“  pareiškė karinis ekspertas ir buvęs Ukrainos saugumo tarnybos karininkas Ivanas Stupakas, rašo UNIAN. Jis pažymėjo, kad nors rusai nesijaudina dėl Ukrainos karių atvykimo į pusiasalį, okupantai tikrai bijo Specialiųjų operacijų pajėgų ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos išpuolių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyjivui.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad, nepaisant pastarojo meto Ukrainos nesėkmių fronte, jis vis dar tiki, kad Ukrainos pergalė kare su Rusija yra įmanoma, rašo UNIAN. „Ir mes turime padaryti viską, kad tai pasiektume“, – sako jis. „Tai, ką iki šiol pasiekėme, negali ir neturi būti viskas. Nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ieško ir išnaudoja kiekvieną silpną vietą“, – priduria B. Pisoriusas.

Bendradarbiaujant Ukrainos saugumo tarnybai, Ukrainos generalinio prokuroro biurui ir Lenkijos teisėsaugos institucijoms, buvo sulaikytas Lenkijos pilietis, kuris pasisiūlė bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis organizuojant pasikėsinimą į prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Balandžio 17 d. Europos gynybos ir saugumo aukščiausiojo lygio susitikime Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas paragino Europą pasirengti karui, skelbia portalas „The New Voice of Ukraine“. „Europa susiduria su lemiamu momentu, kuris dešimtmečius lems mūsų saugumą ir ateitį, – sakė ji. – Turime nepamiršti, kad turime daug ką ginti ir labai realią grėsmę, nuo kurios turime apsisaugoti.

Baltijos šalių regione auga nuogąstavimai, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali išbandyti NATO provokacijomis arba tiesioginiu puolimu, rašo „Financial Times“. Leidinio pašnekovai mano, kad vieta, kur tai galėtų įvykti, yra Baltijos šalys. „Pastaraisiais mėnesiais pasipylė perspėjimai apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO per ateinantį dešimtmetį.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį per Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai labai reikia daugiau oro gynybos“ sistemų. Jis sakė, kad NATO sąjungininkai neseniai prisiėmė „vilčių teikiančių“ įsipareigojimų dėl karinės paramos ir pridūrė: „Mes turėjome suteikti jiems daugiau anksčiau.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad reali grėsmė Sakartvelui yra rusifikacija, o ne mitinė „ukrainizacija“, prieš kurią esą nukreiptas įstatymo projektas „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“. Tai sakoma Ukrainos užsienio politikos žinybos komentare, praneša „Ukrinform“. „Ukrainos užsienio reikalų ministerijai kelia susirūpinimą vidaus politinės situacijos Sakartvele paaštrėjimas, susijęs su įstatymo projekto „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“ svarstymu šalies parlamente.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas įsitikinęs, kad karas tęsis tol, kol Rusijos Federacijoje valdžioje išliks Vladimiro Putino režimas. Jis tai sakė interviu „The Washington Post“, pranešė „Ukrinform“. „Jie perkaitino savo visuomenę (…) sakydami, kad yra galingiausi pasaulyje ir visagaliai (...) ir jis pats tuo įtikėjo“, – sakė K. Budanovas, turėdamas galvoje Rusijos prezidentą V. Putiną.

Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrai įspėja, kad be didesnės pagalbos Ukrainai gresia pralaimėjimas, rašo „Sky news“. Anot ministrų, jei Ukraina negaus daugiau oro gynybos sistemų, jai gresia pralaimėjimas. Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau dvejus metus, Kyjivas susiduria su amunicijos trūkumu, kadangi gyvybiškai svarbus JAV finansavimas vis dar įstrigęs, o ES nesugeba greitai pristatyti pakankamai amunicijos.