Karas Ukrainoje

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas artėja prie sprendimo kaip niekad anksčiau. Jo teigimu, taikos susitarimą labiausiai lems Rusijos sąlygos, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas, bandydamas tarpininkauti, suprato konflikto sudėtingumą. Baltarusijos prezidentas pabrėžė, kad Rusijos sąlygos greičiausiai turės didesnę įtaką taikos pasiekimui nei Ukrainos, rašo Rusijos naujienų agentūra TASS.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas penktadienį susitiko aptarti saugumo garantijų Ukrainai, pranešė naujienų portalas „Suspilne“, cituodamas šaltinius prezidento kanceliarijoje, susipažinusius su derybomis. Kaip portalą cituoja „The Kyiv Idependent“, susitikimas surengtas Ukrainos sąjungininkams siekiant numatyti saugumo garantijas Kyjivui pasirašius taikos sutartį su Rusija.

Europos Sąjunga (ES) prieš pat 34-ąsias Ukrainos nepriklausomybės metines išmokėjo dar 4,05 mlrd. eurų finansinės pagalbos. „ES solidarumas su Ukraina yra nepajudinamas“, – penktadienį tinkle „X“ parašė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Daugiau nei 4 mlrd. eurų išmokėjimas parodo tvirtą ES įsipareigojimą šios šalies atsigavimui ir ateičiai. EK nurodė, kad 3,05 mlrd. eurų skiriami iš vadinamosios Ukrainos priemonės (angl. Ukraine Facility) – iki 50 mlrd.

JAV Donaldo Trumpo taikos misija stringa. Praėjus vos savaitei po jo derybų su Vladimiru Putinu, JAV prezidento optimizmas blėsta, o „The Wall Street Journal“ skelbia, kad susitarimo dėl karo Ukrainoje tikimybė vėl atsidūrė aklavietėje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę atsidūrė sudėtingoje situacijoje – nors europiečiams pavyko išpešti pažadą dėl Ukrainos saugumo garantijų, Rusija nedelsdama pasiuntė aiškų signalą, kad jokio plano, numatančio Vakarų pajėgų buvimą Ukrainoje, ji nepriims. Ukrainos, Europos ir Rusijos ginčai dėl saugumo garantijų dar labiau silpnina prezidentą, ir neaišku, ar D. Trumpo vadovaujama Amerika iš tikrųjų pasirašytų kokį nors dokumentą, įpareigojantį ją imtis veiksmų.

Donaldas Trumpas mano, kad karą Ukrainoje pavyks užbaigti tik priėmus Rusijos diktuojamas sąlygas, rašo „Politico“, remdamasi aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūno teiginiu. Be to, pasak to paties pareigūno, vakarykštis D. Trumpo įrašas, kuriame teigiama, jog „labai sunku, jei ne neįmanoma, laimėti karą nepuolant užpuolusios šalies“, nebuvo įspėjimas Vladimirui Putinui, kad JAV prezidentas esą pasirengęs svarstyti galimybę aktyviau ginkluoti Ukrainą, jei taikos derybos žlugtų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad surengti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino susitikimą yra taip pat sunku kaip sumaišyti aliejų ir actą, rašo portalas „SkyNews“. „Pažiūrėsime, ar Putinas ir Zelenskis bendradarbiaus“, – atsakė D. Trumpas po paklausimo, ar ketina dalyvauti planuojamame susitikime, kuriame turėtų dalyvauti V. Zelenskis ir V. Putinas. „Žinote, tai primena aliejų ir actą. Jie nelabai gerai sutaria dėl suprantamų priežasčių.

Vengrijos ir Slovakijos užsienio reikalų ministrai Peteris Szijjarto bei Jurajus Blanaras oficialiu laišku kreipėsi į Europos Komisiją, reikalaudami užtikrinti energetinės infrastruktūros saugumą. Laiškas adresuotas Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojai, užsienio reikalų įgaliotinei Kajai Kallas bei energetikos komisarui Danui Jorgensenui.

NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad Aljansas kartu su JAV dalyvaus užtikrinant Ukrainos saugumą. Pasak jo, šios garantijos turėtų tapti papildomu saugumo lygmeniu po šalies ginkluotųjų pajėgų stiprinimo. M. Rutte tai apibūdino kaip „antrąjį lygmenį“ po šalies ginkluotųjų pajėgų stiprinimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidentą Donaldą Trumpą laiko vieninteliu žmogumi, galinčiu sustabdyti karą ir Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, praneša „Ukrinform“. Apie tai valstybės vadovas pranešė per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. „Trumpas yra vienintelis žmogus, kuris gali sustabdyti Putiną“ „Turėjau ilgą pokalbį su prezidentu Trumpu ir mes susitarėme, kaip galėtų vykti diplomatiniai procesai.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, reikalaudamas iš Ukrainos didelių teritorinių nuolaidų pagal taikos susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti trejus metus trunkantį karą, iš tikrųjų ruošia spąstus.  Rusijos lyderis reikalauja iš Ukrainos teritorinių nuolaidų mainais už plataus masto invazijos sustabdymą, tačiau šių reikalavimų patenkinimas reikštų valstybės, kuri pradėjo karą, apdovanojimą, sakė Kaja Kallas.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka giriasi juokeliu, kurį sugalvojo pasakyti Donaldui Trumpui. Kaip skelbia baltarusių agentūra „Belta“, A. Lukašenka gyrėsi savo pokalbiu su D. Trumpu. Esą pokalbio metu nutrūko ryšys, o kai ryšys atsirado, A. Lukašenka pasakė juokelį. „Aš sakau: „Donaldai, kažkokie priešai įsikišo į mūsų pokalbį“, – pasakoja jis. Jų pokalbis vyko prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Aliaskoje.

Po Ukrainos dronų atakos Voronežo srityje stipriai sutriko traukinių eismas, rašo „Moscow Times“. Maskvos Paveleckio stotyje ėmė būriuotis žmonės, traukiniai vėluoja. Tvarkaraščiai rodo, kad vėluoja bent 50 traukinių. Kai kurie – net keturias valandas. Siekiant suvaldyti situaciją, trumpinamas traukinių stovėjimo laikas. Ukrainos dronai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį puolė Voronežo sritį.

Ukrainiečių interneto portale „European Pravda“ ketvirtadienį buvo paskelbtas straipsnis, kuriame Lietuvos socialdemokratai kritikuojami už planus dirbti su „Nemuno Aušra“, Lenkų rinkimų akcija. Straipsnyje Lenkų rinkimų akcija vadinama prorusiška, o „Nemuno Aušra“ vadinama populistine ir priešiška Ukrainai. „Tai atvirai populistinė partija, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis buvo tiriamas dėl antisemitinių pareiškimų.

Ukrainos sąjungininkams sukant galvas, kokiais saugumo garantijas šaliai suteikti, Kyjivas artėja link savo užsibrėžto tikslo – turėti savo pasigamintų sparnuotųjų raketų, galinčių pasiekti taikinius visoje Rusijos europinėje dalyje ir nešančių galingą kovinę galvutę. Pastaruoju metu serijiniu būdu pradėtos gaminti, „Flamingais“ pavadintos raketos, panašu, jau sėja nerimą Kremliuje ir spėjo padaryti įspūdį JAV prezidentui Donaldui Trumpui.

Ukrainos kariuomenė pranešė vėl atakavusi Rusijos naftotiekį „Družba“, kuriuo nafta teka Vengrijos ir Slovakijos kryptimi. Kovinių dronų taikinys buvo Unečos siurblinė Vakarų Rusijos Briansko srityje, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos dronų dalinio vadas Robertas Bovdis. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas feisbuke rašė, kad naftos tekėjimas į Vengriją nutrauktas. Jis kalbėjo apie dar vieną ataką prieš jo šalies energetinį saugumą.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard uždraudė dalytis žvalgybos informacija apie Rusijos ir Ukrainos derybas su partneriais, skelbia „CBS News“. Anot leidinio, direktyva išleista prieš kelias savaites. Agentūros buvo įpareigotos nesidalinti informacija Joje nurodoma, kad visa informacija apie Rusijos ir Ukrainos taikos derybas neturi būti dalijamasi su JAV sąjungininkų žvalgybos partneriais.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas gyrėsi tarpininkavęs taikos Ukrainoje sudarymui. Tačiau ketvirtadienį jis jau užsiminė, kad Kyjivas neturi jokių šansų laimėti karą be naujų atakų prieš Rusiją, skelbia „The Wall Street Journal“. „Labai sunku, o gal net ir neįmanoma, laimėti karą neatakuojant šalies užpuolikės, – sakė D. Trumpas. – Tai tarsi puiki komanda sporte, kuri fantastiškai ginasi, bet jai neleidžiama žaisti puolime. Nėra jokių šansų laimėti! Taip yra su Ukraina ir Rusija.

Penktadienį naujose Šiaurės Korėjos valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti, kaip lyderis Kim Jong Unas klūpi priešais karių, žuvusių kovojant už Rusiją prieš Ukrainą, portretus ir laiko apkabinęs emocijų neslepiantį kareivį, kuriam pavyko išgyventi šį konfliktą.

Po Rusijos masinių oro atakų prieš Ukrainą JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį, regis, nurodė pagrindą Ukrainai imtis puolimo prieš Rusiją, aprimus pagreičiui taikos derybose. Socialiniuose tinkluose jis sukritikavo savo pirmtaką Joe Bideną už tai, kad šis nesuteikė Kyjivui ginkluotės, reikalingos „duoti atkirtį“. „Joe Bidenas neleido Ukrainai duoti atkirčio, tik gintis.

Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą Andrius Kubilius sureagavo į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovos pareiškimus.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 14-ojo dronų pulko dronai puolė naftos perdirbimo stotį „Družba“, esančią Unečos mieste, Rusijos Briansko srityje, skelbia „Ukrainska Pravda“. Apie tai informaciją patvirtino Ukrainos ginkluotųjų dronų pajėgų vadas Robertas Brovdi. Po smūgio kilo didžiulis gaisras. Naftotiekio „Družba“ naftos siurblinę Briansko srityje ukrainiečiai atakavo ir anksčiau rugpjūtį.

Rusija naktį surengė retą dronų ir raketų ataką Vakarų Ukrainoje, smogdama tokiems taikiniams kaip amerikiečiams priklausanti elektronikos gamykla, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Šis oro išpuolis Ukrainos dalyje, kuri iš esmės nepatiria tokių tikslingų atakų, buvo viena didžiausių Rusijos atakų šiais metais.

Penktadienį Ovaliajame kabinete JAV prezidento Donaldo Trumpo žurnalistai paklausė, ar jis imsis kokių nors veiksmų dėl karo Ukrainoje sustabdymo.

 Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, nuo nuolatinės gynybos turi pati pereiti į puolimą. „Šitas karas turi baigtis, turime daryti spaudimą Rusijai“, – sakė jis vakariniame vaizdo kreipimesi. Kremliaus vadovas esą supranta „tik jėgą ir spaudimą“. Ukrainos kariuomenė, anot V. Zelenskio, toliau saugos šalį ir žmones. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas visiškai teisus, kad tai turi vykti ne tik ginantis.

Donaldas Trumpas ketvirtadienį nustatė dviejų savaičių terminą taikos deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos įvertinti. „Sakyčiau, kad per dvi savaites sužinosime vienaip ar kitaip“, – teigė jis interviu telefonu, paklaustas apie galimybes sudaryti taikos susitarimą. „Po to galbūt turėsime imtis kitokios taktikos“, – neišsiplėsdamas sakė D. Trumpas televizijos „Newsmax“ vedėjui Toddui Starnesui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad ši vengia „būtinybės“ surengti dviejų šalių lyderių susitikimą, nepaisydama vadovaujant JAV dedamų pastangų surengti tokį viršūnių susitikimą ir pamėginti užbaigti karą. „Dabartiniai signalai iš Rusijos, atvirai kalbant, yra nepadorūs. Jie bando išvengti būtinybės susitikti. Jie nenori užbaigti šio karo“, – socialiniuose tinkluose ketvirtadienio vakarą paskelbtame kreipimesi pabrėžė V. Zelenskis.

Per artimiausias dvi savaites pasaulis sužinos, ar baigsis karas Ukrainoje, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Be to, laidoje „Todd Starnes Show“ jis pridūrė, kad galbūt jam teks panaudoti kitą taktiką, kad taika būtų pasiekta. „Per dvi savaites sužinosime, ar Ukrainoje bus taika. Bet kokiu atveju. Po to gali tekti imtis kitokios taktikos“, – sakė JAV prezidentas. Amerikos lyderis nepraleido progos pasakyti keletą žodžių apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Nepaisydamos priešo kiekybinio pranašumo Pokrovsko fronte, Ukrainos gynybos pajėgos išstūmė Rusijos karius iš šešių gyvenviečių ir sunaikino šimtus okupantų rusų, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Skiriu ypatingą dėmesį sudėtingiausioms fronto atkarpoms. Aplankiau Pokrovsko sektorių, konkrečiai – karinės vadovybės dalinius, korpusus ir brigadas, vykdančias stabilizavimo operacijas Dobropilios smaigalyje.

Vienas iš karą Ukrainoje užbaigti galinčių variantų galėtų būti konflikto įšaldymas palei dabartinę fronto liniją. Apie tai Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas sakė interviu Italijos laikraščiui „La Repubblica“, kurį cituoja „RBC-Ukraine“. „Ukrainos preliminari pozicija yra tokia: mes suprantame, kad vienas iš pagrindinių scenarijų, kaip išeiti iš šio karo, yra konflikto įšaldymas palei fronto liniją.

Europos šalys nori, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dislokuotų JAV naikintuvus Rumunijoje, tai būtų dalis Vašingtono saugumo garantijų, padėsiančių užbaigti karą Ukrainoje, pranešė „The Times“.  Pasak leidinio, aukšto rango Europos kariniai pareigūnai aptaria amerikiečių naikintuvų F-35 dislokavimą Rumunijoje, kur NATO stato didžiausią Europoje aviacijos bazę, kad atgrasytų Rusiją nuo naujos invazijos.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pareiškė, kad Europa turės prisiimti naštos dėl Ukrainos saugumo „liūto dalį“, Vašingtonui siekiant užbaigti nuo 2022 metų vykstantį Rusijos karą prieš savo kaimynę.  J. D. Vance'as trečiadienį vakare televizijos „Fox News“ laidoje „The Ingraham Angle“ kalbėjo apie saugumo garantijas Ukrainai ir Europos įsitraukimo mastą –  šios temos buvo aptartos per pastarąją savaitę vykusius aukšto lygio susitikimus, siekiant užbaigti karą.

Ukrainos atakoms prieš naftos perdirbimo gamyklas kelionių sezono metu sukėlus avarijas, degalų kainos Rusijoje priartėjo prie rekordinių aukštumų, ketvirtadienį parodė biržų duomenys. Ukraina reguliariai atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir naftos saugyklas, siekdama apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo karą. Pastarojo meto smūgiai sutapo su vasaros atostogų sezonu ir prisidėjo prie to, kad dažniau renkamasi vairuoti, o ne keliauti traukiniais arba oro transportu.

Rusija naudoja lytinius kankinimus prieš civilius gyventojus, kaip dalį „sąmoningos ir sistemingos bauginimo politikos“ rusų pajėgų užimtose Ukrainos teritorijose, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) ekspertai.  Žmogaus teisių tarybos įgalioti ekspertai, kurie nekalba JT vardu, sakė nusiuntę Rusijai dokumentų rinkinį, kuriame išsamiai aprašyta 10 atvejų, kai rusų okupuotose teritorijose buvo kankinami Ukrainos civiliai.

Vengrija, artimiausia Maskvos ir JAV prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkė, ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasiruošusi surengti Ukrainos taikos derybas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pasisakė apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ jis parašė, kad „laimėti karą nepuolat įsibrovėlių šalies yra labai sunku“. Taip pat pridūrė, kad laukia „įdomūs laikai priešakyje“. Šį pareiškimą JAV prezidentas padarė netrukus po to, kai „The Guardian“ šaltiniai paskelbė, kad D. Trumpas kol kas atsitraukia nuo derybų tarp Rusijos ir Ukrainos.

Pagal naują Rusijos Federacijos vyriausybės dekretą, kuriuo atnaujinami kovos su terorizmu reikalavimai sveikatos priežiūros įstaigoms, Rusijos ligoninės ir klinikos netrukus bus aprūpintos priešdroninėmis apsaugos priemonėmis, rašo „The Moscow Times“. Taisyklės medicinos įstaigas skirsto į kategorijas pagal galimos žalos mastą atakos atveju.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl kirto JAV prezidentui Donaldui Trumpui – jo pareiškimai, anot apžvalgininkų, kelia rimtų abejonių dėl taikos derybų ateities. Tuo pat metu Maskva surengė didžiausią per mėnesį oro ataką prieš Ukrainą. S. Lavrovas rugpjūčio 21 d. išsakė griežtus komentarus, keliančius rimtų abejonių dėl taikos derybų perspektyvų, praneša „Sky News“ korespondentas Ivoras Bennettas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad susitikimo Vašingtone metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog pasitraukti iš Krymo Ukrainai buvo klaida, rašo „Kanal 24“. Anot V. Zelenskio, susitikimo su D. Trumpu ir Europos lyderiais metu daug dėmesio buvo skirta Krymui. Susitikime JAV – dėmesys Krymui Buvo kalbama, kad 2014 m. tarptautinė bendruomenė turėjo veikti ryžtingiau, įvesti realias sankcijas Rusijai. „Mes daug kalbėjome apie Krymą, ypač žiūrėdami į žemėlapį.

Internete plinta konspiracijos teorijos, kad į susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Aliaskoje Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nusiuntė savo antrininką, skelbia BBC. Interneto vartotojai teigia, kad įtarimas kilo dėl vaizdo įrašų, paskelbtų iš susitikimo Aliaskoje. Į Aliaską Putinas nusiuntė antrininką? BBC patikrino vaizdo įrašus naudodamiesi dirbtiniu intelektu. Patikrintas veido atitikimas lyginant nuotraukas iš Aliaskos su oficialiu V. Putino portretu.

Laikinai okupuoto Krymo teritorijoje ketvirtadienį Ukrainos kariai sunaikino Rusijos krovininį traukinį su degalais ir tepalais, rašo UNIAN. „Laikinai okupuotame Kryme sutrikdyta okupantų logistika! Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgos surengė specialią operaciją netoli Džankojaus geležinkelio stoties.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad bet koks Europos karių buvimas Ukrainoje būtų „visiškai nepriimtinas“, Kyjivo sąjungininkams siekiant apibrėžti saugumo garantijas.  „Tai būtų visiškai nepriimtina Rusijos Federacijai“, – sakė S. Lavrovas, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie Ukrainos saugumo garantijas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas užsipuolė vadinamąją norinčiųjų koaliciją, rašo „Sky news“. Jis apkaltino sąjungininkus bandymu pakenkti Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitarimams, pasiektiems Aliaskoje. S. Lavrovas sakė, kad Ukrainos sąjungininkų grupė „bando nukreipti dėmesį nuo pagrindinių karo priežasčių sprendimo“. „Tikiuosi, kad toks Europos avantiūrizmas žlugs“, – sako jis.

Po susitikimo Baltuosiuose rūmuose, kuriame dalyvavo Donaldas Trumpas, Volodymyras Zelenskis ir Europos lyderiai, atsargiai pozityvios nuotaikos išlieka, tačiau tikslios Ukrainos saugumo garantijos dar neaiškios.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija telkia karius palei pietinę fronto liniją Zaporižios srityje, kurią Maskva skelbė aneksavusi. „Zaporižia: priešas stiprinasi“, – sakė V. Zelenskis ketvirtadienį žurnalistams pateiktuose komentaruose. „Matome, kad jie ir toliau perkelia dalį savo karių iš Kursko krypties į Zaporižią“, – pridūrė jis. Tuo metu Ukraina išbandė tolimojo nuotolio sparnuotąją raketą „Flamingo“, galinčią smogti 3 tūkst. km atstumu, sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nenorįs, kad Kinija dalyvautų užtikrinant Ukrainos saugumą po Rusijos invazijos, motyvuodamas įtariama Pekino parama Maskvai. „Pirma, Kinija nuo pat pradžių nepadėjo mums sustabdyti šio karo.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė paprašęs JAV prezidento Donaldo Trumpo spausti Vengriją nebeblokuoti Ukrainos derybų su Europos Sąjunga (ES). V. Zelenskio komentaras buvo paskelbtas ketvirtadienį. „Paprašiau prezidento Trumpo, kad Budapeštas neblokuotų mūsų stojimo į Europos Sąjungą. Prezidentas Trumpas pažadėjo, kad jo komanda dėl to dirbs“, – sakė Ukrainos lyderis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad galėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet tik tada, kai jo šalis gaus saugumo garantijas, ir paminėjo Šveicariją, Austriją arba Turkiją kaip galimas susitikimo vietas. „Norime per 7–10 dienų suprasti saugumo garantijų architektūrą. Remdamiesi šiuo supratimu, siekiame surengti trišalį susitikimą“, kuriame dalyvautų ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, sakė V. Zelenskis.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina išbandė ilgojo nuotolio kruizinę raketą „Flamingas“, galinčią smogti taikiniams 3 000 kilometrų atstumu, paaiškindamas, kad masinė šių raketų gamyba gali būti pradėta vasarį. „Raketos bandymai buvo sėkmingi. Šiuo metu tai sėkmingiausia mūsų raketa – ji gali nuskrieti 3 000 kilometrų, o tai labai svarbu“, – ketvirtadienį paskelbtuose komentaruose žurnalistams teigė jis žurnalistams.