Karas Ukrainoje

Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas sukritikavo JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso dalyvavimą BRICS viršūnių susitikime Rusijoje. Jis tai vertinąs neigiamai, sakė R. Stefančukas trečiojoje tarptautinės Krymo platformos parlamentinėje konferencijoje Latvijos sostinėje Rygoje.

Pirmieji Šiaurės Korėjos kariškiai, kurie dalyvavo mokymuose rytiniuose Rusijos poligonuose, jau atvyko į Rusijos ir Ukrainos karo veiksmų zoną, ketvirtadienį pranešė UNIAN. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR)  duomenimis, trečiadienį, spalio 23 dieną, jie buvo pastebėti Kursko srityje. Žvalgybos pareigūnų skaičiavimais, į Rusiją perkelta apie 12 000 Šiaurės Korėjos karių. Tarp jų yra 500 karininkų, įskaitant tris Pchenjano generolus.

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos rytiniame Donecko regione įvykdė egzekuciją keturiems į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams. Tai naujausias įtarimas dėl karo nusikaltimų po to, kai 2022-ųjų vasarį rusai pradėjo invaziją į Ukrainą. Tiek Maskva, tiek Kyjivas kaltina vieni kitų karius karo belaisvių egzekucijomis.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad vykdant tyrimą dėl privalomos karinės tarnybos vengimo Kyjive sulaikė šešis žmones, tarp kurių yra verbavimo centre dirbančių pareigūnų, ir paėmė daugiau kaip 1,2 mln. JAV dolerių (1,11 mln. eurų). Mobilizacija – jautri tema Ukrainoje, ypač po to, kai šiais metais buvo surengta didelė verbavimo kampanija, skirta sustiprinti Ukrainos pajėgas, kovojančias su Rusijos invazija.  Pasipylė kaltinimai korupcija.

JAV turėtų apsvarstyti galimybę imtis „tiesioginių karinių veiksmų“ prieš Šiaurės Korėją, jei šios valstybės kariai įsitrauktų į Rusijos pradėtą invaziją prieš Ukrainą, pareiškė vienas aukšto rango respublikonas, skelbia „The Telegraph“. JAV žvalgybos komiteto pirmininkas Michaelas R. Turneris teigė, kad J. Bideno administracija Pchenjanui turi pasiųsti aiškią žinutę, kad šios valstybės įsitraukimas į karą Ukrainoje peržengia „raudonąją liniją“ JAV atžvilgiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po BRICS valstybių susitikimo Šiaurės Korėjos kariai, šiuo metu esantys Rusijos teritorijoje, gali būti perkelti arčiau Ukrainos fronto linijos. „Mes vis tiek žinome: laimės ne nusikaltėlis, ne tas, kuris naikina ir vykdo deportavimus, o tas, kuris vienija tautas, remdamasis pamatinėmis žmogiškosiomis vertybėmis ir Jungtinių Tautų Chartija“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sūnus, 51 metų Aleksandras, gavo Rusijos pilietybę. Tai spalio 24 d. pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi mokesčių tarnybos dokumentais, rašo leidinys „Meduza“. Agentūros duomenimis, Aleksandras Janukovyčius turi Rusijoje įmonę, kuri įregistruota Sankt Peterburge nuo 2014 metų.

Pranešimai, kad septynios šalys prieštarauja Ukrainos kvietimui į NATO, neatitinka tikrovės. Tai pareiškė Ukrainos prezidento atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas. „Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad septynios šalys stoja prieš Ukrainos kvietimą į NATO, neatitinka tikrovės. Šie gandai naudingi tiems, kurie nori sudaryti klaidingą įspūdį, kad Ukrainos stojimas neturi plataus Aljanso narių palaikymo.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš pirmąjį per daugiau nei dvejus metus susitikimą su Jungtinių Tautų vadovu Antonio Guterresu perspėjo nepuoselėti „iliuzijų“ nugalėti Rusiją mūšio lauke. V. Putinas kalbėjo Rusijos Kazanės mieste paskutinę BRICS viršūnių susitikimo dieną.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis „nesėdės sudėjusi rankų“ dėl Šiaurės Korėjos sprendimo pasiųsti tūkstančius karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, ir pavadino tai „provokacija“. Seulo žvalgybos agentūra kiek anksčiau pranešė, kad Rusijoje šiuo metu treniruojasi maždaug 3 000 Šiaurės Korėjos karių, kurie greičiausiai jau netrukus bus dislokuoti fronto linijose, o iki gruodžio gali būti pasiųsta ir dar keli tūkstančiai kariškių.

Spalio 24 d. duomenimis, Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios žuvo 91 žiniasklaidos darbuotojas, iš jų 12 – atlikdami savo profesinę pareigą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Masinės informacijos institutas (MII). Per dvejus metus ir aštuonis mėnesius, praėjusius nuo plataus masto karo pradžios, Rusija įvykdė Ukrainoje 664 nusikaltimus žurnalistams ir žiniasklaidai.

Šiaurės Korėjos sprendimas išsiųsti karius į Rusiją gali pastatyti Kiniją į sudėtingą padėtį, rašo „The New York Times“. UNIAN, cituodama minėtą leidinį, rašo, kad Kinija buvo nusivylusi Šiaurės Korėjos sprendimais. Teigiama, kad nuo diktatoriaus priklausoma valstybė dėl branduolinės ginkluotės programos plėtojimo ir nuolatinių grasinimų suduoti smūgius Pietų Korėjai sėja nestabilumą Centrinėje Azijoje.

Ukraina gali laimėti Rusijos pradėtą ​​agresijos karą, jei tarptautiniai partneriai suteiks jai lemiamą politinę ir karinę paramą. Tai pareiškė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa, kalbėdama per trečiojo Krymo platformos parlamentinio viršūnių susitikimo atidarymą, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Mūsų svarbiausias tikslas – užtikrinti teisingumą ir taiką Ukrainoje. Kad tai įvyktų, mes turime sustabdyti Rusiją ir priversti ją palikti Ukrainos teritoriją.

Antrąją BRICS viršūnių susitikimo Rusijoje dieną priimta Kazanės deklaracija parodė, kad Rusija dar nesulaukė tarptautinės paramos ir nesukūrė alternatyvios saugumo struktūros, kaip to nori Kremlius, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. JAV analitikai pabrėžia, jog Kazanės deklaracijoje Rusijos karas Ukrainoje minimas tik vieną kartą.

Per Rusijos smūgį Kupjanskui žuvo du žmonės, dar mažiausiai trys buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Apie 10 val. okupantai smogė Kupjansko miestui. Sprogimai nugriaudėjo prie parduotuvės ir vietinio turgaus. Deja, yra žuvusiųjų, preliminariais duomenimis, du. Mažiausiai trys žmonės sužeisti", – rašoma pranešime. Gelbėjimo tarnybos dirba vietoje, duomenys atnaujinami.

Rusijos parlamentarai ketvirtadienį vienbalsiai pasisakė už tai, kad būtų ratifikuota gynybos sutartis su Šiaurės Korėja, numatanti abipusę pagalbą, jei kuri nors iš šių šalių susidurtų su agresija. Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – deputatai 397 balsais pritarė sutarčiai. Balsavusiųjų „prieš“ nebuvo. Balsavimas įvyko kitą dieną po JAV pranešimo, kad Pchenjanas į Rusiją mokymams nusiuntė tūkstančius savo karių.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad Seulas „nesėdės ramiai“ dėl tūkstančių Pchenjano karių, pasiųstų į Rusiją, ir pavadino tai provokacija.

Ketvirtadienio 8.30 val. duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos  numušė 40 Rusijos dronų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, nuo trečiadienio 21 val.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus susitiks su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu. Susitikimas vyks paskutinę BRICS viršūnių susitikimo Rusijos Kazanės mieste dieną. Maskva šį forumą surengė tikėdamasi suformuoti vieningą kylančių ekonomikų frontą prieš Vakarus. V. Putinas ir A. Guterresas turi aptarti konfliktą Ukrainoje ir besiplečiančią krizę Artimuosiuose Rytuose, nurodė Kremlius.

Rumunijoje prie Ukrainos sienos aptikus du įtartinus skriejančius objektus buvo suaktyvintas oro antskrydžio pavojaus signalas ir į orą pakelti du Rumunijos naikintuvai F-16, trečiadienį pranešė Bukarešto Gynybos ministerija.  NATO narė Rumunija sakė, kad iš pradžių nebuvo aišku, ar tie objektai buvo Rusijos dronai. Bukareštas apie incidentą pranešė NATO partnerėms.  Abu objektai buvo aptikti maždaug 30 minučių skirtumu.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 240 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų spalio 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 684 280 kareivių.

JAV laiko efektyviomis investicijas į toliašaudės ginkluotės, taip pat bepiločių orlaivių gamybą Ukrainoje, kad jos ginkluotosios pajėgos būtų aprūpintos tokiais pajėgumais dabar ir ateityje. Tai trečiadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, lankydamasis Romoje su vizitu, praneša „Ukrinform“, remdamasi Pentagonu. „Mes nusiteikę toliau investuoti į jų gebėjimą smogti dideliu atstumu“, – pažymėjo Pentagono vadovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakė, kokiomis sąlygomis yra galima taika su Ukraina. Pasak jo, neišpildžius šios sąlygos taika negalima.  Svarbiausi įvykiai:  23:53 | Kyjivas: Rusijos pajėgos įvykdė egzekuciją keturiems ukrainiečių karo belaisviams Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos rytiniame Donecko regione įvykdė egzekuciją keturiems į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams.

Rusijoje dėl iš karo Ukrainoje sugrįžtančių nusikaltėlių per pastaruosius metus smarkiai išaugo asmenų, nuteistų dėl seksualinių nusikaltimų, skaičius.  Apie tai praneša leidinys „The Moscow Times“.  Išaugo seksualinių nusikaltimų skaičius Ypač pastebimas asmenų, nuteistų dėl seksualinio pobūdžio smurtinių veiksmų, padarytų sunkinančiomis aplinkybėmis, augimas.  Dėl tokių nusikaltimų nuteistų asmenų skaičius padidėjo daugiau nei perpus (51 proc.

Kremliaus parankinis, 30 metų Baltarusijos prezidento posto įsikibęs Aliaksandras Lukašenka sureagavo į pasirodžiusias žinias apie Šiaurės Korėjos karius Ukrainoje.  Apie tai jis BRICS viršūnių susitikime kalbėjo su leidiniu BBC.  „Apie jį turėtumėte žinoti dar kai ką: jei kuris nors lyderis ir pažįsta [Rusijos prezidentą] Vladimirą Putiną iš vidaus, tai A. Lukašenka. Abu vyrai pažįstami jau daugelį metų ir reguliariai susitinka“, – publikaciją pradeda BBC.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad JAV pastangos remiant Ukrainą, įskaitant įnašą į paskolų paketą, dėl kurio susitarė Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė, akivaizdžiai rodo, kad „už padarytą žalą bus atsakingi tironai“. „Ukrainai suteiksime 20 mlrd. dolerių (19 mlrd.

Ukrainos valdžios institucijos paskelbė apie privalomą vaikų ir jų šeimų evakuaciją iš Charkivo regiono Borovos miesto, kur Rusijos pajėgos žengia į priekį. Naujas raginimas civiliams gyventojams bėgti iš miesto, kuriame prieš karą gyveno apie 5 000 žmonių, rodo, kad Ukrainos gynyba silpsta. „Atsižvelgiant į saugumo situaciją, priimtas sprendimas priverstinai evakuoti vaikus su šeimomis iš Charkivo regiono Borovos miesto“, – pranešė Kyjivo institucijos.

Pietų Korėjos žvalgyba praneša, kad Šiaurės Korėja jau išsiuntė į Rusiją apie 3 tūkstančius savo karių, kad paremtų Maskvos karo mašiną.  Apie tai cituodami Pietų Korėjos pareigūnus praneša „Reuters“. Be to, pažymima, kad Šiaurės Korėja izoliuoja išsiunčiamų kariškių šeimas „siekdama veiksmingai juos kontroliuoti ir kruopščiai susidoroti su informacija“, rašo „Reuters“, cituoja UNIAN.  Perkelta 3 tūkst.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, duodamas interviu transliuotojui DW pasakė esąs įsitikinęs, kad Ukraina neišvengiamai taps NATO nare. „Galiausiai Ukraina taps NATO nare – kada tai įvyks, mes nežinome, bet pakvietimas yra neišvengiamas“, – pasakė A. Stubbas. Jis taip pat pastebėjo, kad, kalbant apie paramą Ukrainai, Suomija girdi, ko prašo prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jo žinia yra tokia, kad jam reikia ginklų be jokių apribojimų, kaip juos naudoti.

Miuncheno prokuratūra trečiadienį pareiškė 20 metų Vokietijoje gyvenusiam 57-erių Rusijos piliečiui kaltinimus nužudžius du sužeidimus besigydžiusius Ukrainos karius. Kaltinamasis jau buvo ne kartą patekęs į policijos akiratį ir yra kaltinamas tuo, kad šių metų balandį netoli prekybos centro pietų Bavarijos Murnau mieste mirtinai subadė 23-erių ir 36-erių ukrainiečius.

Rusijos pajėgos smogė energetikos objektui Sumų regione, dėl to daugiau kaip 21-am tūkstančiui vartotojų buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Apie tai feisbuke pranešė energetikos bendrovė „Sumyoblenergo“. „Rusija tęsia savo energetinį terorą prieš Sumų regioną. Šiandien priešas atakavo energetikos objektą Bilopilios rajone, dėl to buvo be elektros liko daugiau kaip 21 000 vartotojų“, – rašoma pranešime.

Rusijos pajėgos rugsėjo mėnesį paleido į Ukrainą rekordinį dronų kamikadzių skaičių, tinkle X pranešė britų Gynybos ministerija, nurodydama, kad buvo paleista daugiau kaip 1 300 bepiločių. Ministerija pridūrė, kad šiuo metu nėra aišku, ar Rusija gebės šį dronų leidimo tempą išlaikyti iki 2024 m. pabaigos. Rusija naudoja kovinius dronus prieš virtinę taikinių, ypač – prieš energetikos infrastruktūrą, pabrėžė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbius BRICS viršūnių susitikime, Kremliaus duomenimis, pabrėžė savo kariuomenės laimėjimus kare prieš Ukrainą. Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Ukrainos krizė – taip jis vadino karą, buvo viena temų visuose dvišaliuose V. Putino susitikimuose. „Jis akcentavo Ukrainos pusės nenorą derėtis ir labai, labai pozityvią Rusijos pajėgų dinamiką fronte“, – kalbėjo D. Peksovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros.

Pranešimai apie tai, kad Šiaurės Korėja rengia karius invazijai Ukrainoje „sukėlė susirūpinimą dėl galimo konflikto eskalavimo“. Ekspertai teigia, kad šis žingsnis gali reikšti stiprėjančius Pchenjano ryšius su Maskva. Tačiau neatmetama, kad Šiaurės Korėjos kariai mūšio lauke gali tapti „patrankų mėsa“, rašo „Business Insider“. Kaip teigiama publikacijoje, Pietų Korėjos žvalgyba  pranešė, kad Rusija laivais atgabeno apie 1,5 tūkst.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Šiaurės Korėjos reikalų patikėtinį, taip reaguodama į pranešimus apie galimą Šiaurės Korėjos karių nusiuntimą į karą Ukrainoje. „Šiaurės Korėjos parama Rusijos karui kelia tiesioginę grėsmę ir Vokietijos saugumui bei Europos taikos tvarkai“, – pareiškė ministerija tinkle X. Jei pasitvirtintų pranešimai, kad Šiaurės Korėja ir kariais remia Rusijos agresijos karą, tai esą būtų tarptautinės teisės pažeidimas.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paragino BRICS grupės viršūnių susitikime Rusijoje dalyvaujančius pasaulio lyderius pasakyti prezidentui Vladmirui Putinui, kad jis turi nedelsiant nutraukti karą Ukrainoje.  V. Putinas Rusijoje priima apie 20 pasaulio lyderių.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį patvirtino, kad Rusijoje esama Šiaurės Korėjos karių. „Yra įrodymų, kad Rusijoje yra KLDR karių“, – žurnalistams sakė Romoje viešintis L. Austinas, pavartojęs oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo akronimą. „Ką konkrečiai jie daro? Neaišku. Tai dalykai, kuriuos turime išsiaiškinti“, – pridūrė jis.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas BRICS grupės viršūnių susitikime pareiškė, kad Ukrainoje neturi būti kovų eskalavimo. Centrinėje Rusijos dalyje esančioje Kazanėje susirinko apie 20 pasaulio lyderių. Tai yra didžiausias diplomatinis susitikimas Rusijoje nuo 2022-ųjų, kai Kremlius įsakė įvesti karius į Ukrainą. Kinija tvirtina, kad yra neutrali karo Ukrainoje atžvilgiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palankiai įvertino BRICS šalių lyderių siūlymus tarpininkauti dėl karo Ukrainoje nutraukimo, trečiadienį pranešė Kremliaus atstovas spaudai.  Rusijos valstybinė žiniasklaida citavo Dmitrijų Peskovą, kuris aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose žurnalistams sakė, kad daugelis šalių „pareiškė norą imtis aktyvesnio vaidmens“ sprendžiant konfliktą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad besiplečiančios sankcijos ir protekcionizmas gali sukelti didelę pasaulinę krizę. „Taip pat išlieka reikšmingas krizės potencialas. Ir kalbama ne tik apie nuolat didėjančią geopolitinę įtampą, bet ir apie (...) besiplečiančią vienašališkų sankcijų, protekcionizmo ir nesąžiningos konkurencijos praktiką“, – sakė V. Putinas, kreipdamasis į BRICS šalių grupės lyderius.

JAV atstovas patvirtino – Šiaurės Korėjos kariai yra Rusijoje, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Spalio 23 d. Romoje JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas oficialiai patvirtino, kad Šiaurės Korėjos kariai iš tiesų yra atvykę į Rusijos teritoriją. „Yra įrodymų, kad Šiaurės Korėjos pajėgos yra Rusijoje. Ką jie tiksliai ten daro? Lieka neaišku. Tai yra dalykai, kuriuose privalome išsiaiškinti“, – kalbėjo L. Austinas.

Šiaurės Korėja siunčia Rusijai raketas ir kareivius karui prieš Ukrainą mainais į taktinės branduolinės ginkluotės technologijas. Tai interviu leidiniui „The Economist“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas, praneša „Ukrinform“. Pasak leidinio, Šiaurės Korėjos valdžia tiekia Maskvai savo žmones ir ginklus anaiptol ne labdaros tikslais.

Kyjivas trečiadienį paragino visus Maskvos Ukrainoje dislokuotus Šiaurės Korėjos karius pasiduoti. „Kreipiamės į Korėjos liaudies armijos kovotojus, atsiųstus padėti (Vladimiro) Putino režimui. Neturite beprasmiškai žūti svetimoje žemėje. Neturite pakartoti šimtų tūkstančių rusų karių, kurie niekada nebesugrįš namo, likimo!“ – sakoma pareiškime, kurį paskelbė viena ukrainiečių karinės žvalgybos vadovaujama iniciatyva.

Praėjusią parą, spalio 22-ąją, Rusijos kariuomenė nužudė tris Donecko srities gyventojus, dar septyni žmonės buvo sužeisti. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. „Spalio 22 d. rusai nužudė 3 Donecko srities gyventojus: 2 – Oleksandro Kalynovėje ir 1 – Riznikivkoje. Per parą srityje dar 7 žmonės buvo sužeisti“, – pažymėjo regiono vadovas.

Ukraina nėra nusiteikusi tartis dėl galimybės stoti į NATO mainais į okupuotų teritorijų atsisakymą, pareiškė Volodymyras Zelenskis susitikimo su žurnalistais metu. Tiesa, jis pažymėjo, kad „viskas priklausys nuo Ukrainos visuomenės“. V. Zelenskis paaiškino, kad tokios derybos nėra vykdomos, tačiau gandai apie tai žiniasklaidoje sklando „ne šiaip sau“. „Matyt, tokios mintys pas kai kuriuos partnerius gali būti.

36 pasaulio lyderiai, įskaitant ir Kinijos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos bei Irano atstovus, atvyko į kasmetinį BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą Rusijoje. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai svarsto, kad Rusija šio susitikimo metu su vadinamosiomis „blogio ašies“ valstybėmis gali bandyti nustatyti tam tikrus mechanizmus, kuriais būtų siekiama sustiprinti karines pastangas Ukrainoje.

Sumų srityje spalio 23-iosios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 19 „Shahed“ tipo Rusijos savižudžių dronų. Tai feisbuke pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Iš viso nuo metų pradžios mūsų zenitininkai sunaikino 394 Rusijos „maitvanagius“, nešusius mirtį į Ukrainą“, – pridūrė srities karinės administracijos atstovai.

Rusija masiškai nenaudos Šiaurės Korėjos karių mūšio lauke Ukrainoje, nes Šiaurės Korėjos kariai neturi tokio pasirengimo, kuris suteiktų rusams pranašumą, sako buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, atsargos generolas Mykola Malomužas.

Ukrainai reikia savų „Shahed“ bepiločių orlaiviu analogo, kad dronų atakos prieš Rusiją būtų tikslesnės ir galingesnės. Apie tai UNIAN kalbėjo Ukrainos valstybinio aviacijos muziejaus vyriausiasis tyrėjas Valerijus Romanenko.  Ukrainos valstybinio aviacijos muziejaus tyrėjas Valerijus Romanenko teigia, kad Ukrainai reikia kurti savus „Shahed“ analogus, kad priešui būtų galima smogti dar tiksliau ir galingiau.  „Mums reikia ukrainiečių „Shahedų“. Ir mes turime su tuo problemų.