Mokslas ir IT

Prognozuojama, kad vieną dieną elektra varomi automobiliai išstums iš rinkos dujinius ar dyzelinius variklius. Tačiau kiek laiko dar prireiks? Elektromobiliai pasirodė jau XIX a. pab.

Artėjantis gripo sezonas kasmet primena žmonijos istorija. Jos metu buvo ir skaudžių pamokų, viena kurių baigėsi dešimtimis milijonų žmonių mirčių. Ispaniškasis gripas prieš šimtą metų pasiekė pačius atokiausius pasaulio kampelius, ir į kapus nuvarė net pačius sveikiausius žmones.

Šiandien įvairios transporto priemonės skirtos palengvinti mūsų kasdienybei: dėka jų taupome savo laiką bei įveikiame didžiulius atstumus. Kiekvienas išsirenka sau priimtiniausią variantą: patogiausią, saugiausią ar taupiausią priemonę.

Ar žinojote, kad prieš 23 metus, Lietuvoje pradėjo veikti GSM mobilusis ryšys? Tai buvo skambutis, nuo kurio prasidėjo skaitmeninio mobiliojo ryšio era Lietuvoje. 1995-ųjų kovo 16 dieną „Omnitel“ (dabar – „Telia“) tinkle įvyko pirmasis oficialus pokalbis GSM ryšiu tarp tuometinių ryšių ir informatikos ministro Gintauto Žintelio ir „Omnitel“ valdybos pirmininko Juozo Kazicko. Prie inovacijos įgyvendinimo didele dalimi prisidėjo VDU absolventai ir darbuotojai.

Elektroninis sportas jau aplenkė futbolą pagal pasaulinių pajamų augimo potencialą, tačiau dar gerokai atsilieka pagal savo realią finansinę vertę. „PricewaterhouseCoopers“ pateiktoje ataskaitoje matyti, kad sporto industrijos atstovams kelia nerimą augančios kartos apatija tradicinėms sporto šakoms. Tyrime dalyvavo 470 aukščiausio lygio su sporto industrija susijusių vadovų iš 42 pasaulio šalių.

Orų temperatūra žemiau nulio pagal Celsijų gali tapti faktoriumi, kuris padidina širdies smūgio riziką, teigiama švedų mokslininkų tyrime. Jie ištyrė nacionalinio registro ir 274 tūkst. Švedijos piliečių, kuriems 1998-2013 metais buvo diagnozuotas miokardo infarktas, duomenis. Tiriamųjų amžius – 50-89 metai. Paaiškėjo, kad esant oro temperatūrai žemesnei nei 0 laipsnių pagal Celsijų, širdies smūgis ištikdavo 10 proc. dažniau.

Jeigu jūs naudojatės „Android“ įrenginiu ir perkate „Google Play“ programėles, muziką, knygas ar filmus, tai tikrai buvote susidūrę su labai erzinančia „Google“ ypatybe – draudimu dalintis jūsų įsigytu turtu su savo artimaisiais. 2016-aisiais „Google“ keliose šalyse leido vartotojams naudotis duomenų ir programų dalijimosi sistema. Džiugi naujiena – dabar jau ir Lietuvoje galima pasinaudoti „Google Play Family Library“ paslauga.

Neseniai pristatytas „Huawei“ Mate 20 Pro, kaip ir buvo tikėtasi, džiugina savo fotografavimo galimybėmis. „Lietuviškomis sąlygomis“ išbandėme šį naujausiųjų išmaniųjų telefonų technologijų pavyzdį ir sulyginome su kiek senesniu tų pačių gamintojų telefonu. Modeliai Nuotraukose lyginami „Huawei Mate 20 Pro“ ir 2017-ųjų pavasarį pasirodęs „Huawei P10 Plus“, turintis to paties „Leica“ gamintojo kameras. Tiesa, šiame telefone jos dvi, o ir technologijos per metus jau pakito.

„Daiktų internetas“ – tai technologinių inovacijų kryptis, kuri pasaulyje gyvuoja jau daugiau nei dešimtmetį bei laikoma viena greičiausiai besivystančių sričių. Kiekvienais metais prie interneto prijungtų prietaisų kiekis didėja ir prognozuojama, kad 2022 metais internetu bus valdomi net 50 mlrd. įrenginių. Pasaulyje vis daugėja įrenginių, valdomų interneto ryšiu ar išmaniuoju telefonu, spėjama, kad greitu metu interneto ryšiu galėsime valdyti savo šaldytuvus, skalbimo mašinas ar kavinukus.

Šeštadienį „INOekspertai“ laidoje pristatėme įmonę kuriančią išmanųjį miestą. Kviečiame sudalyvauti viktorinoje. Atsakykite į klausimą ir laimėkite MITA įsteigtą prizą. Laimėtojai burtų keliu bus ištraukti lapkričio 27d. Atsakymas slypi praėjusioje laidoje. „INOekspertai“ laidos kartojimą galite žiūrėti tvplay.

Daugelis mūsų eidami miegoti palieka miegamojo duris atidarytas, tačiau šis įprotis gali kelti pavojų sveikatai nelaimės atveju. Kodėl daugelis palieka duris atviras? Priežastys gali būti įvairios: tai ir geresnė oro cirkuliacija, kitame kambaryje miegantys vaikai ar laisvai po namus judantys naminiai gyvūnai.

Ar žinojote, kad 1992 metai yra laikomi lietuviškų tinklalapių eros pradžia? Šiais metais sukurta pirmoji internetinė svetainė su lietuvišku domenu „.lt“. Tai – Matematikos ir informatikos instituto tinklalapis. Jį užregistravo instituto Kompiuterių tinklų laboratorijos vedėjas Romaldas Jonušas.

Vis dažniau galime surasti atvejų, kai mokslo įstaigos ir verslas suvienija jėgas, kad sukurtų inovatyvius technologinius sprendimus. Tiesa, abiejų sričių veiklos ir interesų specifikos ganėtinai skiriasi, tačiau savo skirtumais papildžiusios viena kitą, abi pusės sudaro puikią ir daug žadančią komandą. Bendradarbiavimas neišvengiamas, kai įmonei turinčiai idėją ir norinčiai sukurti inovatyvų produktą, prireikia mokslinių tyrimų ar kitų mokslu pagrįstų žinių.

Šiandien technologijų bei interneto pagalba galima padaryti dar daugiau. Ar girdėjote apie Daiktų Internetą? Iš esmės tai idėja viską jungti prie interneto tam tikru būdu: Įsivaizduokite, būnant darbe keliais spustelėjimais telefone galėtumėte padidinti būsto šildymą, kad žiemą po darbų netektų grįžti į šaltus namus. Tad šildymas yra daiktas, o telefonas jūsų jungtis prie interneto. Nors ir gali pasirodyti priešingai, tai seniai nebe naujiena.

Nerimą kelia tai, kad poveikis dar nėra žinomas

Šiandieninių technologijų pažanga, atrodo, jog atneša vis didesnius pokyčius ne dienomis, o valandomis. Kasdien galime išgirsti apie novatoriškus sprendimus, kurie transformuoja verslą, mokslą, mūsų buitį ir kasdienybę. Dabar technologijų bei interneto pagalba galima padaryti kur kas daugiau nei prieš 30-metį. Ar girdėjote apie Daiktų Internetą? Pirmieji novatoriai prie kompiuterinių tinklo prijungti įvairius įrenginius bandė dar 1980 metais.

Po Marso paviršiumi glūdinčiuose sūraus vandens telkiniuose veikiausiai esama pakankamai deguonies, kad juose galėtų tarpti mikroorganizmai, panašūs į atsiradusius ir suklestėjusius Žemėje prieš milijardus metų, sakoma pirmadienį paskelbtame moksliniame straipsnyje. Kai kuriose vietose deguonies kiekis galbūt būtų pakankamas primityviems daugialąsčiams gyvūnams, pavyzdžiui, pintims, mokslininkai rašo žurnalo „Nature Geosciences“ paskelbtoje studijoje.

Lietuva sparčiai žengia skaitmenizacijos keliu ir jau 1994 metais pokyčiai jaučiami ir bibliotekose. Tais metais sukurtas pirmasis bibliotekos elektroninis katalogas, pasiekiamas iš viso pasaulio.

Jau seniai netyla kalbos apie beveik prieš dešimtmetį pasirodžiusią „blockchain“ technologiją ir finansų sektoriaus naujovę – kriptovaliutas. Šiuo metu pasaulį yra apėmusi kriptovaliutų euforija, kuri vis dar geba sukelti diskusijų bangas. Apie kriptovaliutų paklausą ir blockchain technologijos potencialą liudija šiandien besikuriančios įmonės, kurios savo projektuose integruoja šias naujoves.

Šeštadienį „INOekspertai“ laidoje pristatėme naujos kartos finansų sektoriaus inovaciją – kriptovaliutų banko paslaugas. Kviečiame sudalyvauti viktorinoje. Atsakykite į klausimą ir laimėkite MITA įsteigtą prizą. Laimėtojai burtų keliu bus ištraukt lapkričio 27d. Atsakymas slypi praėjusioje laidoje. „INOekspertai“ laidos kartojimą galite žiūrėti tvplay.

Iškilus mokslininkas priminė nieko gero nežadančią žmonijos istoriją

Ar žinojote, kad lietuvių kūrėjų darbai verti aukso medalių? 1965 metais Sukurtas daugiaelementis fotodetektorius. Jo įvairios versijos įdiegtos informacijos įvedimo į kompiuterį įrenginiuose, kosminiuose projektuose. Parodos Maskvoje aukso medalis. Inovaciją realizavo VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedra, prof. habil. dr. J. V. Vaitkus.

Inovatyvūs verslai kviečiami ieškoti naujų partnerysčių ir investicijų galimybių viename didžiausių Skandinavijos regiono verslumo festivalių „Slush 2018“, kuris gruodžio 4-5 d. vyksta Helsinkyje, Suomijoje. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) jau 3 kartą kviečia verslą dalyvauti šiame festivalyje bei kompensuoja dalį patirtų kelionės išlaidų. „Šis festivalis atveria galimybes jaunam verslui stiprinti bendradarbiavimą su partneriais iš užsienio valstybių.

Kiekvieną dieną mus pasiekia žinia apie naują išradimą, naują programėlę, dar kokią nors inovatyvią idėją. Tikriausiai, ne kartą teko išgirsti apie kriptovaliutas ar blockchain technologiją, tiesa? Ko gero, tikslinga būtų teigti, jog blockchain technologija yra bene didžiausia šimtmečio naujovė IT sektoriuje, o kriptovaliutos naujos kartos finansų sektoriaus inovacija.

Prieš devynerius metus Lietuvą ir visą modernųjį pasaulį apėmė kriptovaliutų euforija, po kurios kilo didžiulė diskusijų banga – vieni žvelgė su nepasitikėjimu ir įtarumu, o kiti – „bitcoin“ ir kitas virtualias valiutas laikė šimtmečio naujove. Tiesa, tuo metu, visi pirmą kartą išgirdo ir apie „blockchain“ technologiją, kuri pirmą kartą buvo panaudota atsiskaitant kriptovaliutomis.

Metų pabaigos prekybos karštinei ruošiasi visi išmaniųjų telefonų gamintojai. Vienas po kito rinkoje pasirodo patys naujausi, geriausi ir išmaniausi telefonai, kurie galėtų patenkinti net patį išrankiausią pirkėją. „Huawei“ šiais metais žengė itin stiprų žingsnį į priekį, o kai kurių ekspertų teigimu ir aplenks kitus gamintojus, pristatydama galingiausią „Android“ išmanųjį rinkoje.

Ar žinojote, kad 1991 metai yra laikomi Lietuvos INTERNETO gimimo diena? Pirmasis signalas buvo pasiųstas visai Lietuvai iš Goštauto g. 12 pastato, kur dabar yra MITA. Pradėjo veikti kompiuterinio palydovinio ryšio mazgas LIETUVA – INTERNETAS. Lietuvos interneto ir akademinio tinklo LITNET krikštatėvis, plačiajuosčio interneto RAIN, RAIN2 projektų iniciatorių ir vadovas prof. A.L.Telksnys. Palyginimui, 1969 metais fiksuojamos 4 interneto stotys pasaulyje, 1991 metais – 617000 stotys.

Žymai mokslininko prognozė paviešinta tik dabar

Ar esate girdėję frazę, kad technologijos atveria neribotas galimybes? Neabejotinai, tai tikra tiesa! Jau dabar fantastiniuose filmuose matytus vaizdus galime perkelti į realybę. Pasitelkiant moderniąsias technologijas, trijų dimensijų atvaizdai, kuriami pasitelkiant lazerių technologiją. Praėjusioje „INOekspertų“ laidoje susipažinote su lietuvių sukurtu interaktyviu sprendimu, panaudojant trimatį vaizdo holografą. Neturėjote galimybės pažiūrėti? Pilną video įrašą galite peržiūrėti per TvPlay.

Naujausios prognozės, kas laukia artimiausiais metais darbo rinkoje

Šeštadienį „INOekspertai“ laidoje išvydote lietuvių sukurtą inovatyvų sprendimą, panaudojant trimatį vaizdo holografą. Kviečiame sudalyvauti viktorinoje. Atsakykite į klausimą ir laimėkite MITA įsteigtą prizą. Laimėtojai burtų keliu bus ištraukti lapkričio 27d. Atsakymas slypi praėjusioje laidoje. „INOekspertai“ laidos kartojimą galite žiūrėti tvplay.

Ar žinojote, kad 1962 metais. sukurta pirmoji lietuviška elektroninė skaičiavimo mašina (kompiuteris) „Rūta“? Tą dieną buvo baigti tarpžinybiniai „Rūtos“ bandymai, pasirašytas aktas, atveriantis kelią į serijinę jos gamybą. Ši mašina davė pradžią didesnės „Rūtos 110“ ir kitų mašinų projektams. Palyginimui, pirmieji elektromechaniniai kompiuteriai buvo sukurti Vokietijoje ir JAV 4 deš. pab.

Šiandien kūrybiški ir turintys unikalių idėjų darbuotojai bene labiausiai vertinami rinkoje. Jie gali parengti inovatyvius projektus bei subūrę reikiamą komandą – sėkmingai įgyvendinti. Tačiau kartais naujoms idėjoms įgyvendinti neužtenka vien vidinių įmonės resursų, todėl būtina pasitelkti ir užsienio partnerius bei gauti papildomų lėšų inovacijoms vystyti.

Moderniosios šio amžiaus technologijos, panašu, daro tikrą revoliuciją. Jau šiandien, norimus vaizdus iš virtualios aplinkos, galime perkelti į realybę – populiarėjantys trijų dimensijų atvaizdai, kuriami pasitelkiant lazerių technologiją. Prieš kelis dešimtmečius, 3D holografiniai vaizdai dažniausiai buvo matomi mokslinės fantastikos filmuose, tokiuose kaip „Žvaigždžių karai“, tačiau dabar tai tampa realybe.

3D hologramos – modernusis šio amžiaus išradimas, kuris lazerių technologijos pagalba sukuria iliuziją ar kitaip tariant, perkelia vaizdus į kitą lygmenį. Rodos visai neseniai hologramas, kurias galima apžiūrėti iš visų pusių, buvo galima matyti tik mokslinės fantastikos filmuose, tačiau dabar mokslininkų pagalba ši inovacija tapo realybe.

Informacija „Windows 10“ naudotojams: nediekite atnaujinimo

Ar žinojote, kad lietuviškų lazerių istorija jau skaičiuoja net 35-erius metus? 1983 m. įkurtas Lazerinių tyrimų centras, o jo vadovu paskirtas doc. A. P. Piskarskas. Centras įkurtas prie Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros.  Šioje srityje Lietuvai itin sekėsi, nes jau 1987 m. parduotas pirmasis lietuviškas lazeris.

Tikriausiai, nei vienas iš mūsų, jau nebegalėtų įsivaizduoti savo dienos rutinos be mobiliųjų programėlių, tiesa? Vos prieš dešimtmetį įvykusi mobiliųjų technologijų revoliucija, išpopuliarino mobiliąsias programėles. Dabar jos naudojamos beveik visose srityse: pramogoms, laisvalaikiui, darbui ar buičiai. Praėjusioje „INOekspertų“ laidoje išvydote išmaniąją programėlę, kuri padeda dresuoti mūsų augintinius šunis. Neturėjote galimybės pažiūrėti? Pilną video įrašą galite peržiūrėti per TvPlay.

Juk mes visi individai, ar ne? Kaip rodo naujas tyrimas, nebūtinai. Jis atskleidžia, kad, kalbant apie asmenybę, visi galime būti suskirstyti į keturias grupes, rašo portalas iflscience.com. JAV Šiaurės vakarų universiteto mokslininkai internetu apklausė 1,5 mln.

Šeštadienį „INOekspertai“ laidoje išvydote išmaniąją programėlę, kuri skirta mūsų neklaužadų augintinių dresavimui. Kviečiame sudalyvauti viktorinoje. Atsakykite į kontrolinį klausimą ir laimėkite MITA įsteigtą prizą. Laimėtojai burtų keliu bus ištraukti ir paskelbti lapkričio 27 d.  Kokiam gyvūnui skirta inovatyvi mobilioji dresavimo programėlė? Atsakymas slypi praėjusioje laidoje. „INOekspertai“ laidos kartojimą galite žiūrėti tvplay.

Ar kada nors svajojote, kad rytais, kai visai nebelieka laiko – nebereikėtų rišti batų? Ar žinojote, kad batų raištelių rišimas kasdien užtrunka apytiksliai 20 sek., tad per metus galima sutaupyti net porą savaičių laiko.  Todėl Lietuvių sukurta inovacija išsprendė šią problemą, išrasdama batraiščius, kurių nereikia rišti.

Labai žmogiška lyginti save su bendraamžiais, o tai ypač išryškėja kalbant apie intelektą. Portalas iflscience.com pateikia 10 dažnų savybių, kuriomis pasižymi protingi žmonės. Kurios iš jų apibūdina jus? Sunku nukreipti Jūsų dėmesį Lengvai dėmesį sukoncentruoti galintys žmonės pasižymi aukštesniu intelektu, rodo 2013 metais atliktas tyrimas.

Kasdien ir po truputį – į sveikatą? Jokiais būdais ne, teigiama naujausiame tyrime

„iPhone XS“ ir „iPhone XS Max“ buvo pristatyti vos prieš savaitę ir nesulaukė išskirtinio ekspertų dėmesio. Daugelis nusivylė tuo, kad perkamiausių telefonų gamintojai nepateikė naujų technologinių sprendimų. Tačiau vartotojai netikėtai atrado funkciją, kuri juos labai nustebino – tai „selfie“ kameros filtrai. „Apple“ jaučia konkurentų, o ypač „Huawei“ alsavimą į nugarą, ypač kai kalba pasisuka apie telefonų kameras. Todėl šiais metais joms buvo skirtas ypatingas dėmesys.

Unikalios idėjos ar tam tikros intelektinės nuosavybės sukūrimas reikalauja daug pastangų ir laiko, o jau girdėtą ar matytą idėją, prekės ženklą pasisavinti – lengva. Siekiant išvengti idėjos „pasisavinimo“ intelektinė nuosavybė gali būti apsaugoma teisiniais reglamentais ir teikiant paraišką išradimų patentavimui. Be abejonės, tai reikalauja ne tik specifinių žinių, tačiau ir nemažai lėšų, kas dažnam kūrėjui gali tapti rimtu iššūkiu.

Vienas didžiausių pokyčių mobiliajame pasaulyje buvo nevaldoma mobiliųjų programėlių banga, kuri užplūdo kiekvieną išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį. Dabar mobiliosios programėlės naudojamos daugelyje sričių: nuotraukų koregavimui, transporto paieškoms, elektroninėje bankininkystėje ir t.t. Dabar daugelis verslų, mobiliąsias aplikacijas naudoja kaip įrankį, kuriuo galima pritraukti didesnę vartotojų auditoriją. Todėl inovacijų kūrėjams atsiveria nepamatuojamos galimybės šioje rinkoje.

Šių metų Nobelio chemijos premija trečiadienį buvo paskirta amerikiečiams Frances Arnold ir George'ui P. Smithui bei britui Gregory P. Winteriui, kurie pasirėmę evoliucijos principais – genų pokyčiu ir selekcija – sukūrė baltymus, padedančius spręsti žmonijos chemines problemas. Jie pasidalys 9 mln. kronų (871 tūkst. eurų) premiją. Pusė šios sumos skirta F. Arnold iš Kalifornijos technikos instituto Pasadinoje, už darbus, padėjusius išplėtoti naujų biodegalų ir vaistų.

Mobiliųjų technologijų proveržis į rinką atnešė mobiliąsias programėles, be kurių nei vienas iš mūsų jau nebegalėtų įsivaizduoti savo rutinos. Įvairios programėlės pritaikytos darbui, laisvalaikiui, pramogoms tapo vienu populiariausių vartotojiškos visuomenės produktų. Šiandien jau yra sukurta milijonai programėlių, jog atrodo, sukurti naujovę, kuri susilauktų paklausos yra tiesiog neįmanoma.

  Ar žinojote, kad 1966 metais sukonstruotas pirmasis lazeris Lietuvoje, kuris panaudotas puslaidininkių savybių tyrimui.   Tų tyrimų dėka sukurti nauji puslaidininkių tyrimo metodai (apdovanoti parodų medaliais, įdiegti mikroelektronikos pramonėje). Realizavo inovaciją VU Fizikos fakulteto Puslaidininkų fizikos katedra, prof. habil. dr. J. V. Vaitkus.