Redakcija rekomenduoja

Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis, tai pirmas šio Ukrainos vadovo vizitas Lietuvoje ir pirmas dvišalis susitikimas su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Abu prezidentai šalies vadovais buvo išrinkti beveik vienu metu ir abu jie – politikos naujokai. Tiesa, tai santykiams tarp Lietuvos ir Ukrainos, pasak specialistų, neturėtų sutrukdyti. Lietuvos ir Ukrainos santykių kelias – senas ir stabilus, nors mažų nesusipratimų karts nuo karto ir pasitaiko.

Socialdemokratų siūlymas įvesti privalomus skiepus nuo poliomielito, tymų, raudonukės, kuriam po pateikimo Seimas pritarė vos vieno balso persvara, toliau kelia audras tiek tarp tėvų, tiek tarp seimūnų. Tačiau kol vieni, piktindamiesi sugrąžinta privalomų skiepų idėja, parlamentarus atakuoja laiškais, teisininkai gi tvirtina, kad toks siūlymas gali būti pateisinamas.

Internautai aktyviai dalinasi vieno vyro pasakojimu, kaip jo solidaus amžiaus tėtis, dėl nugaros skausmų apsilankęs pas taip prisistatančią manualinės terapijos specialistę, po procedūros atsidūrė ant operacinės stalo. Nors įraše socialiniame tinkle teigiama, kad procedūrą atlikusi specialistė tam net neturėjo licencijos, ji tokią informaciją neigia ir priduria, kad minimas atvejis yra išskirtinis.

Parduotuvių pardavėjų profesija yra antra populiariausia Lietuvoje po sunkvežimių vairuotojų. Tačiau spendžiant iš atsiliepimų, jų darbas tikrai nepavydėtinas, o alga menka. Pardavėjai skundžiasi ilgomis darbo valandomis, pertraukėlių stoka, melaginga darbo laiko apskaita. Portalo tv3.lt redakcija gavo anoniminį laišką. Jame, sprendžiant iš viso turinio, prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ darbuotoja skundžiasi itin prastomis darbo sąlygomis.

Priešpaskutinę spalio dieną tyliai pakeitus motinystės išmokų tvarką, kai kurios mamos, kurioms gresia negauti motinystės išmokų, pasijuto persekiojamos. Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojų pranešimų, kad „Sodros“ darbuotojai tikrina asmenines moterų medicinines korteles ir jų gydytojų ginekologų klausinėja, kada moterys pastojo. Advokatai mano, kad „Sodra“ tikrindama žmonių asmeninius medicininius duomenis persistengia ir verčia jaustis itin nejaukiai.

Prieš daugiau nei 150 metų bajorai, dvasininkai ir jaunimas stojo prieš šimtatūkstantinę Rusijos imperijos kariuomenę. Ir nors daugelio jų svajonės dužo atsidūrus tremtyje ar kartuvėse, jų kova įkvėpė vėliau sekusias kartas išsilaisvinti iš imperinių gniaužtų. Penktadienį Vilniuje vyksta iškilmingo valstybinės 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių, kurių palaikai rasti Gedimino kalne, laidotuvės.  Naujas caras sužadino viltis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lekt. dr.

Lina Stanevičiūtė – neeilinių pomėgių mergina, šiandien su ašaromis akyse kalbanti apie gyvenimą aukštyn kojomis apvertusią ir didžiausios aistros privertusią atsisakyti ligą. Buvusi motokroso čempionė, kuriai teko varžytis ir vienoje grupėje su vyrais, šiandien prisistato paprastai – sergu migrena.  „Aktyviai leisdavau laisvalaikį, intensyviai užsiėmiau sportu, daug mokiausiu, siekiau karjeros ir vienu metu tiesiog viskas pasikeitė“, – savo istoriją pradėjo Lina.

Priešpaskutinę spalio dieną tyliai pakeitus motinystės išmokų tvarką, kai kurios mamos, kurioms gresia negauti motinystės išmokų, pasijuto persekiojamos. Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojų pranešimų, kad „Sodros“ darbuotojai tikrina asmenines moterų medicinines korteles ir jų gydytojų ginekologų klausinėja, kada moterys pastojo.

Priešpaskutinę spalio dieną buvo tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Ši žinia sujaudino tūkstančius būsimų mamų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių besilaukdamos neturėjo darbo.

Nacionalinis vėžio institutas, pateikęs 2012–2015 m. Vėžio registro duomenis, pasidžiaugė, jog, nepaisant to, kad sergamumas vėžiu kasmet auga, mirtingumas nuo šios klastingos ligos mažėja. Tą lemia ir gerėjanti diagnostika, ir šalį pasiekiantys modernūs vaistai. Vis dėlto onkologiniai pacientai atkreipia dėmesį į skaudžią realybę – vien atsakymo, ar sergi vėžiu, prireikia laukti ir daugiau nei mėnesį.

Leonidas Brežnevas buvo žmogus, beveik ilgiausiai valdęs Sovietų Sąjungą, asmuo, apie kurį buvo sukurta daugiausiai anekdotų ir tas, kurio antakiai ir pomėgis bučiuoti politinius bičiulius įkvėpė ne vieną žmogų. Šis Sovietų Sąjungos lyderis 18 metų vairavo šalį tarp politinių rifų, ekonominių seklumų ir ekologinių katastrofų. Tiesa, būta ir šviesių akimirkų, valdant L. Brežnevui pasitaisė santykiai su Vakarais, sukurtas „brandus socializmas“ ir sovietiniai žmonės ėmė gyventi patogiau.

Piliečių noras ir galimybės ginti tėvynę – nemenkos, bet valstybė dažnai nežino, ką gali pasiūlyti piliečiai ir kaip organizuoti aktyvų pasipriešinimą ginkluoto konflikto atveju.  Tai, pasak ekspertų, gali būti lemtinga klaida, kurią padarė Ukraina, neturėdama aktyvių ir apmokytų rezervų.

Nors medikai kovodami už žmonių gyvybes jėgas atiduoda kiekvieną dieną, plačiąją visuomenę itin įkvepia paviešinamos istorijos, kaip staiga gatvėje susmukusiam žmogui laiku suteikta pagalba išgelbėjo gyvybę. Ne taip seniai portalas tv3.lt rašė, kaip vieną kaunietį pavyko atgaivinti net po beveik valandą trukusio gaivinimo. Tačiau turbūt dažnas yra pagalvojęs, ar tikrai nepabijotume ir mokėtume nepakenkdami suteikti pagalbą? Pasirodo, tam tikrais atvejais tą padaryti mus net įpareigoja įstatymai.

Artėjant gripo sezonui vis daugiau žmonių susizgrimba, kad nėra pasiskiepiję ne tik nuo šios ligos, bet galbūt ir seniai gavę tymų vakciną. Kiti gi sumąsto vienu šūviu nušauti kelis zuikius ir „prie progos“ pasiskiepyti nuo, pavyzdžiui, erkinio encefalito ar meningokokinės infekcijos. Teiraujamės medikų, ar tokia praktika yra taikoma. Infektologas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis nuramino, kad vienu metu tikrai galima gauti kelis dūrius.

Dėl „pirmojo paskyrimo“ kompensuojamųjų vaistų tvarkos sulaukusi ne tik pacientų kritikos, bet ir antausio iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) Sveikatos apsaugos ministerija toliau ruošia planus, kurie paliestų lėtinėmis ligomis sergančius pacientus. Ministerijoje jau parengti Cukrinio diabeto bei Arterinės hipertenzijos gydymo metodikų projektai, kuriuose siūloma naujus pacientus pradėti gydyti pigiausiais vaistų grupėje esančiais vaistais.

Daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų Lietuvoje gauna našlių pensijas. Tačiau ši išmoka gali atsirūgti ne tik jiems patiems, bet mirties atveju ir jų turto paveldėtojams. Gavusi naujų duomenų, „Sodra“ gali išieškoti didžiules sumas mokėtas dar nuo praėjusio šimtmečio pabaigos. Prieš savaitę Vyriausiasis administracinis teismas kaip tik nagrinėjo bylą, kurioje sprendė, ar „Sodra“ turi teisę susigrąžinti tūkstančius eurų, kuriuos vienai klientei mokėjo daugelį metų.

Istorija, suskaldžiusi Lietuvą bei Kedžių ir Stankūnų šeimas, prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. Kulminaciją ji pasiekė kelis kartus, mirčių tikrų ar tariamų pedofilų medžioklėje taip pat neišvengta, savo žodį čia tarė ir politikai. Savo nuomonę apie Neringą Venckienę yra išsakiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tuometė parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė, o Vytauto Landsbergio balsas ir nuomonė buvo itin garsiai girdima.

Lietuvos moterys jau šimtą metų turi teisę balsuoti, rinkti valdžią ir dalyvauti politikoje. Tiesa, ne visais laikais jos norėjo ir galėjo šia teise naudotis. Visgi drąsių, gudrių ir išradingų moterų Lietuvoje netrūko nei prieš šimtą metų, nei dabar.

Po jauno gydytojo savižudybės suskubta iš sąstingio judinti sveikatos sistemoje giliai įsišaknijusias ir kai kada, atrodytų, sunku patikėti, bet vos ne elgesio norma tapusias problemas. Siūlydami vieną ar kitą sprendimo būdą sujudo tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek patys medikai ir gydymo įstaigų vadovai. Visgi, panašu, jau ir dabar egzistuojantys teisiniai svertai suvaldyti situacijai neveikia, o visa kita veda į skausmingiausią – per mažo finansavimo – klausimą.

Pramogaudami susižalojote koją, darbuodamiesi sode stipriai susižeidėte pirštą ir skubate kviesti greitąją medicinos pagalbą? Specialistai primena, kada tą daryti būtina, o kada net ir savo transportu atvykus į priėmimo skyrių žmogus gali būti paprašytas susimokėti. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMP) direktorius Nerijus Mikelionis sako, kad mažiausiai 30 proc. greitosios pagalbos iškvietimų yra netikslingi. „Neretai iš tikrųjų pakaktų tik šeimos gydytojo konsultacijos.

Lygiai prieš trisdešimt metų griuvo dešimtmečius Europą, o kartu ir skirtingus pasaulius, skyrusi Berlyno siena. Apie „geležinę uždangą“ įkūnijusią sieną kalbėjo ir žymiausi pasaulio lyderiai, ir garsiausios muzikos žvaigždės. Tačiau vienas nedrąsiai ištartas sakinys ne tik sutrupino Berlyno sieną, bet ir įsuko visą virtinę įvykių, sugriovusių Sovietų Sąjungą.

Kelerius metus tyliai užmarštyje tūnojusios Garliavos epopėjos aukos ir herojai vėl prisimenami. Ką tik įvykus buvusios teisėjos Nerijos Venckienės ekstradicijai į Lietuvą, verta prisiminti, kaip ir kada prasidėjo ne viena mirtimi pasibaigę Garliavos įvykiai.

Lietuvos gyventojų gretoms ir toliau tebemažėjant, Vyriausybė kartu su įvairiomis institucijomis ieško būdų, kaip suvilioti Lietuvos piliečius grįžti gimtinėn arba čia pritraukti užsienio specialistų. Tarp planuojamų veiksmų – Lietuvos įvaizdžio gerinimas, pagalba darbdaviams, siekiantiems įdarbinti Lietuvos emigrantus ar užsieniečius, ir parama, norintiems mokytis lietuvių kalbos.

Vykstant buvusios teisėjos Neringos Venckienės ekstradicijai į Lietuvą jos giminaičiai jaučiasi neramūs ir įsibaiminę. Moters sūnus Karolis liko JAV, ir kol kas neketina grįžti į Lietuvą, jos buvęs vyras apie N. Venckienės likimą kalbėti atsisakė, o tėvai baugiai laukia dukters grįžimo.

Neseniai Turto bankas atliko studiją, kur būtų geriausia steigti vadinamą ministerijų miestelį, kuriame įsikurtų didesnė dalis ministerijų ir jų darbuotojų. Automobilių aikštelė prie Seimo buvo įvardyta kaip labiausiai tam tinkanti. Vis dėlto dabar bus siūloma projektą vykdyti buvusio Vilniaus edukologijos universiteto vietoje. Jau kurį laiką Vyriausybė įgyvendina valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo reformą.

Seimas ėmėsi svarstyti prezidento Gitano Nausėdos pateiktas pataisas, skirtas didinti pensijas. Prezidentūra skaičiuoja, kad siūlomi pakeitimai padės pensijoms augti greičiau nei darbo užmokesčiui, tačiau parlamentarai rūpinasi, kad pensijų augimas bus nepakankamas ir bazinė pensija ūgtels tik trimis eurais per mėnesį.

Kol vienos Lietuvos savivaldybės džiaugiasi gyventojų prieaugiu ir noriai į gimtinę grįžtančiais emigrantais, kitoms tenka rimtai susirūpinti, kodėl didesnė jų gyventojų dalis miršta, nei gimsta arba išvyksta, bet ne atvyksta. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokių pokyčių ketina imtis dvi labiausiai nukraujuojančios Lietuvos savivaldybės – Ignalinos rajonas ir Pagėgiai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Medikai primena: tam, kad spėtų susiformuoti imunitetas, dabar – geriausias metas pasirūpinti skiepais nuo gripo. Tačiau kartu įspėja, kad vien to, norint apsisaugoti nuo sunkios šio virusinio susirgimo komplikacijos – plaučių uždegimo, nepakaks.   Gydytojo infektologo prof. habil. dr.  Alvydo Laiškonio teigimu, šiuo metu nuo gripo besiskiepijantys vyresni nei 35 metų amžiaus žmonės, ypač sergantys lėtinėmis ligomis, turėtų nepamiršti pasiskiepyti ir nuo plaučių uždegimo.

Baigus atlikti septynių iš penkiolikos tikrinamų rajoninių ligoninių planinę kontrolę paaiškėjo pažeidimai nustatant ir gydant ūminį galvos smegenų insultą. Pasirodo, pacientai ne visada galėjo gauti kokybišką gydymą, kokį gautų insultų klasteriams priklausančiuose centruose.

Senoji Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia jau niekada neatrodys taip pat, baiminasi būriai žmonių. Ši baimė kilo po to, kai „Facebook“ socialiniame tinkle pasklido nuotraukos, kuriose matosi, kad erdvė greta bažnyčios – užbetonuota, ten ruošiamasi statyti amfiteatrą ir promenadą, norima, kad Zapyškio bažnyčios apylinkės primintų Kopenhagą, Oslą ar kitus miestus, kurie garsėja gebėjimu derinti senąją ir naująją architektūrą.

Kasmet didinamos pensijos, ilgesnė gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmė, lengvesnis įsitraukimas į darbo rinką ir platesnis vaistų kompensavimas – tokiomis priemonėmis Vyriausybė planuoja užtikrinti lengvesnį gyvenimą vyresniems Lietuvos gyventojams. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo, kokia pagalba šalyje numatoma vyresniems nei 54 metų asmenims per artimiausius kelerius metus.

Vaiko pinigus nuo sausio valdžia žada didinti vėl, tačiau pinigų biudžete išmokoms pritrūko ir šiemet. Kad šeimos lapkritį, gruodį ir sausį sulauktų paskirtų išmokų, vyriausybė jau skolinasi pusšimtį milijonų eurų. O kitąmet numatytiems didinimams prireiks papildomų net ne dešimčių, o dviejų šimtų milijonų eurų. Tad jau patys valdantieji svarsto, gal vaiko pinigus mokėti nebe visoms šeimoms, o tik toms, kurioms pusšimtis eurų yra tikrai dideli pinigai.

Atsivėrus šiuolaikinės plastinės chirurgijos galimybėms pakoreguoti nepatinkančias kūno linijas seniai nebėra tabu. Gydytojai vardija, kad be pilvo, veido srities plastikos, didžiąją dalį tokių operacijų sudaro krūtų estetinės korekcijos. Tačiau kartu specialistai neslepia – po procedūros praėjus dešimčiai ar daugiau metų implantus kartais prireikia išimti ne tik dėl apriboto jų „galiojimo laiko“, bet ir pasikeitusio moters kūno ar lūkesčių.

Buvusi teisėja ir Seimo narė Neringa Venckienė jau netrukus turėtų būti grąžinta į Lietuvą, kur jai yra pateikti kaltinimai. Jungtinėse Valstijose besislapsčiusi bėglė jau kuris laikas yra laikoma Čikagoje, tačiau greitai bus įvykdytas jos grąžinimas į gimtinę arba, kitaip tariant, ekstradicijos procedūra. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip Lietuvoje nusikaltimais įtariami asmenys, pabėgę į kitas valstybes, yra perduodami mūsų šaliai.

Visi gyvenę sovietmečiu prisimena nesibaigiančias eiles prie tualetinio popieriaus, kavos ar geresnio mėsos gabalėlio. Dar geriau stovėjusieji eilėse prisimena tuos, kurie lįsdavo į eilės priekį, gaudavo tai, apie ką kiti tik svajojo, arba turėjo draugų prekybinėse bazėse. Blatas, kyšiai ir juodoji rinka buvo Sovietų Sąjungos gyvavimo pagrindas, toks senas ir taip giliai įsišaknijęs, kad liekanų matome dar ir šiandien, ir ne tik buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Kalbėdami apie šiuolaikines gimdyves, ilgametę darbo patirtį turintys medikai išskiria ne tik vyresnį nėščiųjų amžių, bet ir dar vieną madą – savo noru pageidaujamas Cezario pjūvio operacijas. Visgi gydytojai nevynioja žodžių į vatą ir rėžia tiesiai šviesiai: nesant indikacijų atliekamas Cezario pjūvis – visiškas blogis. Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovo, gydytojo ginekologo Romualdo Šemetos teigimu, dabar realiai Cezario pjūvio operacija vykdoma vos ne pagal užsakymą.

Užkrečiamųjų ligų specialistai ir medikai pateikia šokiruojančius skaičius – nuo gripo Lietuvoje viso labo skiepijasi iki 10 proc. populiacijos, o gripo ir peršalimo ligų bei jų komplikacijų gydymui tenka pakloti 25 kartus daugiau lėšų nei kainuoja įsigyti vakcinas. Kaip rodo gydytojų pristatyti dešimties metų laikotarpio tyrimai, iš viso įvyko daugiau nei šimtas mirčių nuo gripo.

Pasaulyje galima surasti daugybę sporto šakų. Bėgant metams daugelis užsiėmimų tapo saviraiškos galimybe tarptautinėje plotmėje. Visgi naujoji karta keičia nusistovėjusias tendencijas ir į sporto rūšis įtraukia vis išskirtinesnių užsiėmimų, vienas tokių – e. sportas, kuris daugeliui jaunuolių tapo vienu pagrindinių pragyvenimo šaltinių.

Jei dažnai sergate peršalimo ligomis ir sukate galvą, kodėl bakterijos ir virusai puola būtent mus, mokslininkai turi atsakymą – visai gali būti, kad prie negalavimo prisideda ir būtent vitamino D trūkumas. Pernai viena laboratorija ištyrė, kad šio vitamino trūko devyniems iš dešimties tautiečių, septyniems – vitamino trūko gyvybiškai. Imunitetas nusilpsta ir štai dėl to esą karščiuojame, imame kosėti ar puola sloga.

Anot specialistų, pasitikrinti dėl prostatos vėžio dažnai vyrai vengia įtikėję klaidingais mitais. Tačiau medikai įspėja – taip elgdamiesi jie labai rizikuoja, mat ligą aptikus vėlyvoje stadijoje padėti gali būti kur kas sunkiau. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojas urologas Aušvydas Patašius pabrėžė, kad daugiausiai baimės ir streso kelia nežinojimas. Pasak jo, pirmiausia, ko turėtų tikėtis pas šeimos gydytoją ar urologą atėjęs pacientas, tai – nuoširdaus pokalbio.

Amerikoje lietuvių šeimoje gimęs kino režisierius Tomas Vengris tvirtina, kad Lietuva per beveik 30 laisvės metų padarė neįtikėtiną pažangą, tačiau vis dar sutinka žmonių, kurie nori, kad pasaulis Lietuvą įsivaizduotų daug gražesnę ir geresnę nei ji yra iš tikrųjų. 1992 metai. Į savo mamos gimtąją šalį pirmą kartą atvyksta paauglys berniukas, visą gyvenimą praleidęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš dangoraižių prigrūstų megapolių į sovietinę chruščiovkę ar lietuvišką kaimą.

Kiaušidžių vėžys laikomas pačia klastingiausia ir sunkiausiai pagydoma onkoginekologinė liga, paprastai nerodanti jokių ankstyvų simptomų. Tačiau gydytojai ramina – yra paprasta riziką susirgti mažinanti išeitis. Lietuvoje kiaušidžių vėžys yra vienuolikta pagal dažnumą moterų vėžinė liga ir labiau paplitusi už gimdos kaklelio vėžį. Daugeliu atvejų liga nustatoma vyresnėms nei 50 metų moterims, tačiau pasitaiko, kad suserga ir jaunesnės.

Po jauno gydytojo ortopedo traumatologo savižudybės atsivėrė įsisenėjęs sveikatos sistemos pūlinys – dauguma medikų neslepia patiriantys psichologinį terorą darbo aplinkoje. Tą atskleidė netrukus po nelaimės Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) inicijuota įvairių įstaigų darbuotojų apklausa.   Apklausoje apie emocinę darbo aplinką ir kolegų mobingą iš viso dalyvavo 1272 respondentai.  Daugiau nei pusė (50,9 proc.

Atslinkus pirmoms darganoms ir atvėsus orams, peršalimo ligos tampa viena svarbiausių temų. Daugelis žinome ne vieną patarimą, kaip išvengti negalavimų. Deja, kartais šių patarimų būna net per daug, todėl pačiais veiksmingiausiais taip ir nepasinaudojame. „Šalia išpopuliarinto vitamino C yra eilė kitų faktorių, mikroelementų, kurie galbūt veikia taip pat gerai, ar net stipriau nei vitaminas C, bet jie yra pamiršti“, – laidoje „Būk sveikas“ pasakojo šeimos gydytojas Giedrius Tytmonas.

Šiemet fiksuotas išaugęs sergamumas tymais – ne vienintelė jau, atrodo, turėjusios būti užmirštos ligos pakilimo grėsmė, įspėja medikai. Čia pat Lietuvos pašonės, kaimyninėje Latvijoje, nuolatos fiksuojami itin sunkios ligos – difterijos protrūkiai. Specialistų teigimu, tai – reali grėsmė ir mūsų šaliai, ypač kai skiepijimo apimtys yra taip sumažėjusios. Gydytojo infektologo prof. habil. dr. Alvydo Laiškonio teigimu, nuolatiniai difterijos protrūkiai Latvijoje stebimi jau kurį laiką.

Išėję vaiko priežiūros atostogų, darbuotojai turi teisę metus arba dvejus gauti išmokas iš „Sodros“. Gavus papildomų pajamų pirmaisiais metais, išmoka sumažinama. Šią daugelį metų galiojančią tvarką pasiryžta vėl keisti.

Situacija dėl pedagogų atlyginimų ir toliau kaista. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kol kas neįgyvendinus pažado skirti 117 mln. eurų didinti pedagogų atlyginimus, pastarieji grasina streikais. Tuo metu švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, galima rasti papildomų lėšų pedagogų atlyginimams, tačiau žadama rasti suma beveik dešimt kartų mažesnė nei pedagogų reikalaujama.

Panašu, kad geresnių laikų ir stabilesnės švietimo darbuotojų atlyginimo politikos pedagogams dar teks palaukti. Opozicinės partijos tarpusavyje sutaria, kad šioje Seimo kadencijoje pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo būtų sunku, nes šis tik užmaskuotų dabartinį valdančiųjų ir Vyriausybės neveiklumą. Vietoj to siūloma susitarimą pasirašyti po kitų metų Seimo rinkimų.

100 eurų vertės kraitelis kiekvienam Lietuvos naujagimiui, didesni vaiko pinigai, mažiau skyrybų, didesnis gimstamumas šalyje, išmokos tėvams, vienu metu ir dirbantiems, ir prižiūrintiems vaikus – tokius pasiūlymus per ateinančius kelerius metus nori įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Portalas tv3.lt išsamiau pasidomėjo, kokias paslaugas ir pagalbą artimiausiais metais ketinama pasiūlyti šeimoms.