Koronavirusas COVID-19

Dominuojančiai tapus delta koronaviruso atmainai specialistai ėmė reikšti nuogąstavimus, kad greičiausiai 70 proc. imunitetą virusui turinčios populiacijos nepakaks ir šie skaičiai turėtų siekti net 90 proc. Apie tokį siekį neseniai pasisakė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Vis dėlto pabrėžiama, kad kol kas pagrindine visuomenės imuniteto „funkcija“ reikėtų laikyti mirčių skaičiaus nuo COVID-19 mažinimą, bet ne plitimo užkardymą.

Ketvirtadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė lankysis Lietuvos pašto skyriuje Vilniaus centre, kur pirmieji išbandys nuo šio ketvirtadienio startuojančią popierinio galimybių paso atsiėmimo paslaugą. Gyventojams atsiveria daugiau galimybių patogiai ir nemokamai atsiimti galimybių pasą – nuo rytojaus tai bus galima padaryti visuose Lietuvos pašto skyriuose, „Sodros“ padaliniuose ir vaistinėse.

Remiantis britų akademiniame žurnale „The Lancet“ paskelbtu tyrimu, koronaviruso delta atmaina beveik padvigubina hospitalizacijos riziką, palyginus su alfa variantu. Tyrime daugiausia dėmesio buvo skirta žmonėms, kurie nebuvo pasiskiepiję.

Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei siūlo pakeitimus nuo rugsėjo 13-osios turintiems įsigalioti ribojimams. Tarp jų – pasiūlymai praplėsti sąrašą vietų, kur galėtų būti aptarnaujami asmenys be galimybių paso.

Naujieji mokslo metai prasidėjo, tačiau jie yra kupini nerimo ir nežinios dėl COVID-19. Ekspertai neslepia, kad būtų naivu tikėtis rudenį nesulaukti naujo atvejų protrūkio, o jo augimui įtakos neišvengiamai turės pasikeitusi žmonių elgsena ir moksleivių grįžimas į ugdymo įstaigas. Tai kas vis tik laukia mūsų šiemet? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ŠMSM kancleriu Juliumi Lukošiumi ir užkrečiamųjų ligų specialistų Sauliumi Čaplinsku.

Jau rugsėjo viduryje ketinama pradėti medicinos sektoriaus darbuotojų, slaugos ir globos įstaigų gyventojų bei vyresnių nei 65 m. grupių asmenų pakartotinį skiepijimą nuo COVID-19. Kaip teigia ministro Arūno Dulkio patarėja, platesnės visuomenės skiepyti trečia vakcinos doze dar nenumatyta. Be to, sustiprinantis skiepas kol kas nebus privaloma sąlyga galimybių pasui gauti.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad stebi naują koronaviruso variantą – vadinamąją miu atmainą, pirmąkart aptiktą Kolumbijoje sausį. Miu padermė, mokslininkų vadinama B.1.621, priskirta prie „susidomėjimą keliančių atmainų“, sakoma antradienį paskelbtame PSO savaitiniame biuletenyje dėl pandemijos. „Miu atmaina turi plejadą mutacijų ir tai rodo potencialias savybes išvengti imuninio atsako“, –nurodoma biuletenyje.

COVID-19 atvejų augimas toliau nesiliauja. Trečiadienio Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje fiksuojamos keturios į juodąją D epidemiologinę zoną patekusios savivaldybės – prie Klaipėdos ir Ignalinos rajono prisijungė Birštonas ir Rietavas. Šiuo metu blogiausia situacija išlieka Klaipėdos mieste – čia pasiskiepijusių apimtys siekia vos kiek virš 50 proc., o naujų atvejų rodiklis – 617,9. Ignalinoje šis rodiklis mažesnis (205,3), tačiau teigiamų tyrimų procentų dalis siekia 11,2 proc.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 695 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Mirė trys vyresni nei 70 metų žmonės, ir po vieną vyresnį nei 50, 60 ir 90 metų žmogų. Pilnai paskiepytas buvo vienas iš jų, šiam žmogui buvo daugiau nei 70 metų. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 288,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis išliko nepakitusi ir siekia 5 procentus.

Nuo COVID-19 revakcinuoti numatoma visą visuomenę, pradedant vyriausiais ir prioritetinių grupių gyventojais, sako sveikatos viceministrė Živilė Simonaitytė. „Šiuo metu mes startuosime nuo tų grupių, nuo kurių startavome, kuriems jau yra praėję pusė metų“, – LRT radijui trečiadienį sakė Ž. Simonaitytė. Vėliau, pasak jos, bus pereinama ir prie likusios visuomenės. Ar ji bus skaidoma smulkesnėmis grupėmis, ar revakcinuojama pagal amžiaus grupes, paaiškės vėliau.

Mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose trečiadienį prasideda mokslo metai. Vyriausybės sprendimu, šiemet mokslo metai, nepaisant tvyrančio nerimo dėl COVID-19 plitimo, prasideda kontaktiniu būdu. Premjerė Ingrida Šimonytė ir švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentuoja, kad pagrindinis siekis yra išlaikyti mokinius klasėse ir auditorijose, „kaip įmanoma ilgiau“, todėl mokymo procesas vyks laikantis tam tikrų ribojimų.

Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui savaitgalį pranešus, kad susirgo COVID-19, nors ir pasiskiepijo dviem vakcinos dozėmis, žmonės suskubo svarstyti, kodėl taip nutiko. Medikai savo ruožtu tokiais atvejais siūlo nesistebėti ir pažymi, kad su laiku imunitetas blėsta. VUL Santaros klinikų antradienį surengtoje konferencijoje nuskambėjus klausimui, kas lėmė, kad meras susirgo ir po pilnos vakcinacijos schemos, klinikų direktorius medicinai doc.

Dar prieš 2 metus mažai kas galėjo pagalvoti, kad netrukus pasaulį užklups pandemija, pasiglemžianti milijonus nekaltų žmonių gyvybių. Nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios šis virusas labai stipriai pasikeitė – išplito jo atmainos, keliančios didžiulį nerimą ir baimę. Mokslininkai, atlikę daugybę tyrimų numato keturis scenarijus, kaip ši pandemija gali klostytis ateityje. Tiesa, didžioji dalis prognozių – gąsdinančios.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologai praėjusią savaitę koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių kreivėje fiksavo nepalankias tendencijas. Lyginant su savaite prieš tai, aktyvių protrūkių išaugo penktadaliu, jų augimas fiksuotas beveik visos srityse. NVSC gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, tokie pokyčiai protrūkių kreivėje vertinami kaip rimti pavojaus signalai.

Į Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasisakymus, kad esą valdžia jau taiko prievartinį skiepijimą, o ribojimai – neproporcingi, sureagavo daugelis, tarp jų ir politikai. I. Vėgėlę valdantieji kaltina politikavimu ir net manipuliavimu skaičiais. O ką apie kalbą gali pasakyti pats I. Vėgėlė? Ko jis siekė sakydamas kalbą apie COVID-19? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Advokatų tarybos pirmininku Ignu Vėgele ir advokatu Gintautu Bartkumi.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį sakė, kad Europos Sąjungoje nuo COVID-19 jau visiškai paskiepyta 70 proc. suaugusiųjų, todėl blokas pasiekė sausį išsikeltą tikslą tiek žmonių paskiepyti iki vasaros pabaigos. „Šiandien pasiekėme svarbią savo vakcinavimo kampanijos ribą. 70 proc. suaugusiųjų ES jau yra paskiepyti“, – sakoma internete paskelbtame U. von der Leyen vaizdo įraše.

Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos 2021 m. rugpjūčio 30 d. pasitarime pateiktos rekomendacijos vakcinuoti nustatytoms grupėms priklausančius asmenis trečiąja (sustiprinančiąja) vakcinos nuo COVID-19 doze. Rekomendacijos pateiktos įvertinus tyrimo rezultatus dviejose (medikų ir slaugos bei globos įstaigų gyventojų) grupėse, kurie parodė sumažėjusį antikūnų kiekį žmonių kraujyje praėjus 6 mėnesiams po vakcinacijos.

Jau daugiau nei pusantrų metų gyvenant su COVID-19 infekcija ir jos keliamais iššūkiais Santaros klinikų medikai atvirai papasakojo, kaip šią pandemiją nuo jos pradžios išgyvena patys sveikatos priežiūros specialistai. Gydytojai taip pat atskleidė, kada visuomenė gali tikėtis revakcinacijos nuo COVID-19. Antradienį surengtos spaudos konferencijos metu gydytojai kelis kartus akcentavo, kad situacija ligoninėse ir darbo su COVID-19 pacientais specifiką stipriai keičia turimos vakcinos.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos rengia nuotolinę spaudos konferenciją „COVID-19 infekcija: iššūkiai, patirtys ir ateities perspektyva“.   Spaudos konferencijoje skirtingų pandemijos periodų ypatumus, Santaros klinikų inovacijas sprendžiant kilusius iššūkius, naujausius duomenis apžvelgs direktorius medicinai doc. Valdas Pečeliūnas.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 646 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Mirė po du vyresnius nei 60-ies ir 70-ies metų žmones, keturi mirusieji buvo vyresni nei 80-ies. Nė vienas iš jų nebuvo pilnai paskiepytas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 285,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis išliko nepakitusi ir siekia 5 procentus.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį pranešė, kad šalies gyventojų skiepijimas trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze turėtų būti pradėtas artimiausiomis savaitėmis. „Jis turėtų būti pradėtas artimiausiomis savaitėmis“, – LRT radijui sakė ministrė pirmininkė. Pasak jos, trečiąja doze bus skiepijama praėjus pusmečiui po antrosios.

Europos Sąjunga pirmadienį išbraukė šešias šalis, įskaitant Jungtines Valstijas, iš valstybių, kurių piliečiams netaikomi apribojimai išvykstant nebūtinų kelionių koronaviruso pandemijos metu, sąrašo. „Izraelis, Kosovas, Libanas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonijos Respublika ir Jungtinės Amerikos Valstijos buvo pašalinti iš sąrašo“, – nurodoma Europos Vadovų Tarybos (EVT) pranešime.

Kasdien Lietuvoje fiksuojami keli šimtai naujų koronaviruso atvejų. Tuo pačiu metu vakcinuojama vis daugiau žmonių. Specialistai jau kalba apie rudenį ir tai, ko galime tikėtis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus regiono direktorė Rolanda Lingienė atkreipė dėmesį į sostinėje vyraujančią situaciją. Moteris savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriuo Vilniaus situaciją apibūdino kaip potvynius ir atoslūgius.

Lietuvos laivybos įmonė „Limarko laivininkystės kompanija“ teigia, jog jūrininko mirties savaitgalį priežastis kol kas nėra nustatyta. Bendrovė taip pat pranešė, jog daliai laivo įgulos narių nustatytas koronavirusas. Įmonei priklausantis laivas „Libra“ šeštadienį su 19 įgulos narių atvyko į Montevideo (Urugvajuje) uosto Dėl pablogėjusios dalies įgulos narių sveikatos buvo nutrauktas vykdomas laivo reisas iš Nigerijos į Folklendų salas.

Dėl COVID-19 visos žmonijos laukia didžiuliai tiek materialiniai, tiek psichologiniai nuostoliai, įspėja specialistai. Ypač didelį nerimą kelia dėl pandemijos ribotos planinės sveikatos paslaugos ir stojusios prevencinės programos.  Anot Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį sakė nuogąstaujanti, kad iki gruodžio 1 dienos Europoje bus užregistruota dar apie 236 tūkst. mirčių nuo koronavirusinės infekcijos, ir išreiškė susirūpinimą dėl lėtos gyventojų vakcinacijos skurdesnėse šalyse.      „Praėjusią savaitę regione mirties atvejų skaičius išaugo 11 procentų. Patikima prognozė rodo, kad iki gruodžio 1-osios Europoje bus užregistruota 236 tūkst.

Susibūrę medicinos ir teisės ekspertai siūlo kitokį požiūrį į pandemiją. Pirmadienį pristatę savo deklaraciją ir siūlymus dėl COVID-19 valdymo jie įspėjo, kad šiuo metu Lietuvoje taikomos priemonės ilgalaikėje perspektyvoje gali atnešti didesnę žalą nei naudą. Anot specialistų, valdžios ruošiami ribojimai akivaizdžiai segreguoja bei diskriminuoja žmones.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis bent dalies profesijos atstovų privalomą skiepijimą nuo COVID-19. Prezidento teigimu, kito būdo išvengti delta atmainos plitimą, išskyrus plataus masto skiepijimą, nėra. „Mes sutinkame, kad tam tikroms profesijoms privalomas skiepijimas arba neišvengiamas skiepijimas yra vienintelė alternatyva, jeigu mes norime sklandaus proceso. O mes norime sklandaus proceso ir mūsų švietime, sveikatos apsaugos sistemoje.

Jau daugiau kaip 750 įmonių Lietuvoje aptarnauja tik galimybių pasą turinčius klientus, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Rugpjūčio 30 dienos duomenimis, didžioji dalis – 588 įmonės – teikia maitinimo, 50 –  apgyvendinimo, 40 – grožio, o dar 76 įmonės – kitas paslaugas. Anot NVSC, daugiausiai – 376 įmonės, klientus priimančios tik su galimybių pasu, yra Vilniuje.

Rūkančiajam susirgus COVID-19 rizika patekti į ligonines yra dvigubai didesnė. Nors vasara pasvaliečiams leido trumpam primiršti koronaviruso grėsmę, artėjantis ruduo sveikatos specialistams ir gyventojams kelia nerimą – COVID-19 Pasvalio rajone sugrįžta. Šiandien pandemijos žemėlapyje žalią spalvą keičia geltona, reiškianti, kad čia sergančiųjų jau kur kas daugiau.

Mokytojai ir mokyklų darbuotojai turėtų būti tarp asmenų, kuriems teikiamas prioritetas vykdant vakcinaciją nuo koronavirusinės infekcijos, kad mokyklos Europoje ir Centrinėje Azijoje galėtų likti atidarytos, pirmadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF). Viena priemonių, turinčių užtikrinti, kad mokyklos galėtų likti atidarytos pandemijos metu, yra galimybė pasiskiepyti nuo COVID-19 mokytojams ir kitiems mokyklų darbuotojams kaip vienai iš p...

Po savaitgalio epidemiologinis Lietuvos COVID-19 žemėlapis kiek pakito. Nors Klaipėdos miestas ir išlieka lyderis pagal naujus užsikrėtimo atvejus, „juodąją zoną“ paliko dvi savivaldybės. Nepaisant to, šalies ligoninėse jau gydoma arti 600 pacientų, o per praėjusią parą mirė 8 žmonės. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 283,5 atvejo, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis paaugo iki 5 procentų.

Bute Klaipėdoje tarnybos rado negyvą COVID-19 sirgusį vyrą. Sekmadienį, 17.32 val., buvo gautas pranešimas, kad bute Malūnininkų gatvėje esantis žmogus serga COVID-19 liga, neatidaro buto durų, neatsiliepia į skambučius. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, ištraukiamomis kopėčiomis ugniagesys užlipo iki buto lango antrajame aukšte. Panaudojęs laužtuvą, jis atidarė langą. Į buto vidų įlipo policijos pareigūnas. Viduje rastas miręs 60-metis vyras.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 353 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Mirė po du vyresnius nei 40-ies ir 80-ies metų žmones, trys mirusieji buvo vyresni nei 70-ies, o vienam buvo per 60 metų. Iš jų pilnai pasiskiepiję buvo du. Tai vyresni nei 60-ies ir 70-ies metų žmonės. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst.

Gyventojai COVID-19 vakcina labiausiai vengia skiepytis genami baimių: juos neramina galimas skiepo šalutinis poveikis, nepatikima atrodo pati vakcina, sukurta per rekordiškai trumpą laiką, rodo naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa.  Kaip skelbia portalas lrt.lt, rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ rugpjūčio 5–23 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 39 proc. visų neskiepytų respondentų tikina bijantys COVID-19 vakcinos liekamųjų reiškinių ir šalutinio poveikio.

Dar liepos pabaigoje staiga pradėjęs augti sergamumas COVID-19 šiuo metu, panašu, stabilizavosi. Tačiau ekspertai neslepia, kad būtų naivu tikėtis nesulaukti naujo atvejų protrūkio, nors ir sutinka, kad tokio juodo scenarijaus kaip praėjusį rudenį greičiausiai pavyks išvengti.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 396 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 7 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Mirė vienas vyresnis nei 60-ies, du vyresni nei 70-ies ir keturi vyresni nei 80-ies. Iš jų pilnai pasiskiepijęs buvo tik vienas. Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 539 COVID-19 pacientai, 67 iš jų – reanimacijoje, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Nors veikloms, kur dalyvauja ar aptarnaujami tik galimybių pasą turintys žmonės, nuo rugsėjo 13 d. (o kai kur – ir anksčiau) numatyta leisti nusimesti kaukes ir nesilaikyti kitų iki šiol įprastų ribojimų, ekspertai tai linkę vertinti rezervuotai. Jie ragino išlikti sąmoningais pažymėdami, kad kaukių dėvėjimo nauda uždarose patalpose akivaizdi. Anot jų, juo labiau tai būtina vis dar nežinant, kaip toliau vystysis pandemija.

Beliko vos dvi savaitės iki naujų griežtų ribojimų neturintiems imuniteto nuo koronaviruso. Jiems užsivers didieji prekybos centrai, grožio salonai, kavinės, tarpmiestiniai autobusai ir traukiniai. Artėjant naujiems griežtiems suvaržymams, galimybių paso propaguotoja ministrė Armonaitė Vilniuje nusprendė dar kartą pademonstruoti jo privalumus. Su alkoholio taure rankoje ministrė toliau įtikinėja žmones greičiau skiepytis ir naudotis galimybių paso privilegijomis.

Po beveik dvejų metų ir nepaprastos pasaulinės pertraukos, kurios poveikis vis dar neaiškus – neišvengiama, kad daugelis dar dešimtmečius rašys apie COVID-19. Visgi kai kurios ilgalaikės ir skausmingos pasekmės jau aiškėja. Tiesą sakant, ką tik buvo išleista viena iš pirmųjų knygų – „Spike“, kurią parašė vienas svarbiausių Jungtinės Karalystės mokslininkų ir „Sage“ skubios pagalbos komiteto narys Jeremy Farraras.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 545 nauji koronaviruso atvejai, 9 žmonės nuo COVID-19 infekcijos mirė, šeštadienį praneša Statistikos departamentas. Mirė vienas vyresnis nei 50-ies, po du vyresnius nei 60-ies ir 80-ies, keturi vyresni nei 70-ies. Iš jų pilnai pasiskiepiję buvo du. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekė 283 atvejo, 7 dienų teigiamų diagnostinių testų dalis paaugo iki 4,9 procento.

Nuo pirmadienio paveiktų šalių sąraše iš geltonos į raudoną zoną, iš kurios atvykusiems nuo COVID-19 nepaskiepytiems ir šia liga nepersirgusiems asmenims taikoma 10 dienų izoliacija, patenka Austrija ir Portugalijai priklausanti Madeiros sala. Iš žalios zonos į geltoną perėjo Rumunija. Atvykstantiems iš šios šalies reikės atlikti PGR tyrimą arba antigeno testą dėl COVID-19 prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 33 416 testų patvirtintas 181 naujas koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejis, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę pacientai, penktadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 150 naujų užsikrėtimo atvejų ir vieno COVID-19 paciento mirtį. Pastarųjų dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis paaugo nuo 98,9 iki 101,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nors skiepijimosi nuo COVID-19 tempai šalyje pastaruoju metu suintensyvėjo, šeimos gydytojai apgailestauja matantys plūstančius koronavirusu sergančius nesiskiepijusius pacientus. Jie pabrėžia, kad dažnu atveju tai – jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurie ar tai „nespėjo“ pasiskiepyti, ar ruošėsi tą daryti artėjant žiemai.  Nors pandemijos pagreitis šalyje pastarosiomis savaitėmis ir gerokai sulėtėjo, vertinant epidemiologinį žemėlapį, Lietuva įsitvirtino raudonojoje C3 zonoje.

Lietuvos statistikos departamentas šią savaitę pradėjo skelbti papildomus duomenis apie mirusius nuo SARS-CoV-2 infekcijos asmenis: skelbiama, kiek iš jų mirė užsikrėtę praėjus bent 2 sav.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia informaciją apie mokinių vakcinaciją ir bendrą imunizaciją nuo SARS‑CoV-2 pagal mokymosi įstaigas ir amžiaus grupes. Netolimoje ateityje sąrašas bus atnaujinamas kiekvieną dieną ir atvaizduojamas švieslentėse. Į statistiką įtraukta apie 170,9 tūkst. mokinių iš beveik 2 tūkst. mokymosi įstaigų. Mokinių sąrašas yra išankstinis, nes parengtas operatyviai, mokslo metams dar neprasidėjus.

COVID-19 situacija Lietuvoje nors ir stabilizavosi, epidemiologinis žemėlapis neatrodo džiugiai – jame dominuoja raudona spalva ir vis daugiau juodos. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, į juodąją D zoną penktadienį pateko ir Ignalinos rajonas. Be to, kasdien nustatoma vis daugiau mirčių nuo COVID-19 ir nesiliauja stacionaro pilnėjimas.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta 17 tūkst. 733 žmonės: 7901 iš jų gavo pirmąją, 9832 – antrąją skiepo dozę, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 639 tūkst. 78 žmonės, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 478 tūkst. 273. Šiuo metu bent viena doze yra paskiepyta kiek daugiau nei ketvirtadalis 12-15 metų paauglių.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 634 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 6 žmonės, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 283.5. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 296 tūkst. 738 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 6994 asmenys. Pasveikusiųjų – 278 tūkst.