Komentarai ir analizė

Lenkai kritikuoja iškeldintųjų iš Rytų Europos vokiečių sąjungą, įžvelgdami jos veikloje revanšizmo grėsmę, tačiau patys ėmėsi gaivinti sentimentus „prarastoms“ žemėms rytuose. Varšuvoje įkurtas Pakraščių žemių („Kresų“) institutas, kurio tikslas  - dokumentuoti ir tirti rytinių „kresų“ istoriją ir vykdyti edukacinę veiklą. Pakraščių žemių institutą steigiamąjį aktą pernai rudenį pasirašė Varšuvos laikinasis meras Kazimierzas Marcinkiewiczius.

Kaip ir buvo prognozuota, Konstitucinis Teismas (KT) nušvietė savivaldybių rinkimų sceną. Diagnozavęs, kad rinkimų vežimo arkliai yra blogai pakinkyti, KT išmintingai patarė, kad brastoje jų keisti vis vien nevalia. Dėl to vietos savivaldos politinį portretą galima toliau piešti it nieko ir nebūtų atsitikę.

Pasaulio banko PB grupei priklausanti Tarptautinė finansų korporacija (IFC; jos funkcija – skatinti ir remti privataus kapitalo investicijas besivystančiose šalyse) kasmet skelbia garsųjį tyrimą „Doing Business“ – verslo sąlygų pasaulio šalyse vertinimą ir gretinimą. 2006 metų verslo sąlygos Lietuvoje, lyginant jas su sąlygomis kitose 174 pasaulio šalyse, stato Lietuvą į nepaprastai aukštą 16 vietą. Tiesą sakant, tik V.Alekna ir krepšininkai užima aukštesnes.

Lietuvos radijo laidoje ,,Dienos tema” diskusija dėl iš esmės naikinančio dvigubos pilietybės galimybę Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio  13 d. nutarimo išryškino kaip niekada anksčiau aiškiai argumentų ir kontraargumentų sekas šiuo klausimu ir tokiu būdu leido kiekvienam iš besidominčių įgyti labiau subalansuotą požiūrį.

Prisimenate, kaip Širdžių Karalius mėgino išprašyti iš teismo salės netikėtai išaugusią Alisą, liudijančią saldžių pyragaičių vagystės byloje? Jis valandėlę kažką skrebeno savo užrašų knygelėje ir po to iš jos perskaitė: „Keturiasdešimt antras straipsnis. Asmenys, kurių ūgis virš mylios, privalo išeiti iš teismo salės“. Alisa, paprieštaravus, kad jos ūgis nėra "virš mylios", kartu perprato klastą ir pareiškė, kad įstatymas netikras, nes Karalius jį tik dabar sugalvojo.

Jei būčiau Saulius Spurga, šį straipsnį pavadinčiau „Politikos minedai 2“. Labai jau taiklus buvo tas palyginimas ir jokiu būdu nenoriu, (tiesiog neturiu dėl ko) oponuoti palyginimo autoriui. Labai svarbu yra tarti keletą žodžių apie tų minedų „pagaminimo“ procedūrą ir aplinką, kurioje ši industrija sėkmingai gyvuoja bei klesti. Aš sąmoningai kalbu apie „pagaminimą“, o ne apie atsiradimą.

Istorija kaip vaistas, gali išgydyti, o naudojama neteisingai – sukelti haliucinacijas. Būtent taip atsitiko kalbant apie lūžinius tautos istorinius momentus, kurie per pusę amžiaus okupacijos apaugo mitais ir tapo kone tautosakos dalimi, už kurią primityvaus patriotizmo atsovai gulasi ant bėgių, kuriais seniai nevažinėja traukiniai.

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad dabartinis rinkimų įstatymas, neleidžiantis žmonėms tiesiogiai kandidatuoti savivaldybių rinkimuose, prieštarauja Konstitucijai. Į šį nutarimą Lietuva ėjo ilgai. Manyčiau, jog tokį nutarimą paskatino vis labiau ryškėjanti demokratinės raidos negalia – vaizduojamosios, procedūrinės demokratijos įsitvirtinimas, atitveriantis piliečius nuo valstybės valdymo ir savivaldos reikalų.

Vakarams baimingai žvilgčiojant į tikras ir tariamas musulmoniškojo radikalizmo keliamas grėsmes, toliau Rytuose kyla jėga, pajėgi mesti realų iššūkį privilegijuotoms JAV ir Europos valstybių pozicijoms besivystančio pasaulio šalyse. Kol santykinai negausūs ir tarpusavyje nesutariantys musulmonų radikalų judėjimai kruvinais išpuoliais laiko prikaustę pasaulio policininko – JAV – dėmesį, Kinija vis aktyviau įsitraukia į tikrąjį XXI amžiaus karą – diplomatinę kovą dėl resursų kontrolės.

Nemyliu tavęs, nes tu nesi tai, kuo turėtum būti Rusų politikos analitikas ir publicistas Andrejus Piontkovskis savo naujojoje knygoje „Nemylima šalis“ rašo, kad Vladimiras Leninas Rusijos nemylėjo už tai, kad ji ne Vokietija ir kad dėl to joje sunku sukurti socializmą, o Vladimiras Putinas nemyli Rusijos už tai, kad ji jau nebėra imperija.

Valdančiosios partijos rinkimų štabo vadovas drauge su keliais įtakingais verslininkais kažką aptarinėjo ministro pirmininko kabinete... Ir visai nesvarbu, ką jie kalbėjo po susitikimo – aiškino, kad rūpinasi Lietuvos teniso ar krepšinio reikalais, investicijomis ar labdara... Tokie susitikimai – ir ypač jei dar rengiami rinkimų vajaus įkarštyje – pasitikėjimo nei valdžia, nei partijomis tikrai nedidina.

Vis dėlto tenka pripažinti, kad pilietiškumas šiuo metu madingas. Tai stipri korta, kuria net piktnaudžiaujama kaunantis už  kai kada visai ne pilietiškas idėjas. Kai ryšių su visuomene specialistai vienam iškiliam verslininkui, siekiančiam visuomenei naudingos veiklos ir svaraus įvaizdžio, pasiūlė gerai suręstą aktyvaus aplinkosaugininko komunikacijos strategiją, žmogus sunerimo.

Normalėjant Lietuvos ekonomikai vis labiau dalykiški darosi ir reguliarūs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vizitai į Lietuvą, vertinant, kaip ir kiekvieno TVF nario, jos ekonominę politiką ir bei teikiant patarimus. Neseniai viešėjusi TVF misija pažymėjo, kad kartu su besitęsiančiu įspūdingu Lietuvos ekonomikos augimu ima ryškėti ir galimi nesubalansuotumai. Žinia, paauglystės metas.

LTV2 laidoje „Savaitė atgarsiai“ savo prognozes ir viltis papasakojo vienas labiausiai patyrusių ir dažnai labai taikliai įvardijančių politinius procesus Lietuvos politikų europarlamentaras Vytautas Landsbergis bei vienas įžvalgiausių Lietuvos politinio gyvenimo stebėtojų „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka. R. Valatka: „G. Kirkilas, matyt, tikrai turės progų atsistatydinti – bent kartą–du per mėnesį“ - 2007 m. įvyks savivaldos rinkimai.

Nepaisant nedidelės tikimybės, kad savivaldos klausimus iš šešėlio į atokaitą ištrauks Konstitucinio Teismo sprendimas, lieka daug vietos politinio proceso bruožų, kurie prašyte prašosi komentaro.

Štai jums viena pastarųjų savaičių Lietuvos tendencija: piliečiams pavyksta įrodyti savo teisybę teismuose grumiantis su valdžios ir savivaldos institucijomis.

Rusijos ir Baltarusijos santykių pablogėjimas daugeliui Europos Sąjungos politikų bei politikos analitikų buvo ganėtinai netikėtas. Rusija ėmė ir užsuko naftos kranus. Tiesa, trumpam. Tačiau energetinio vėzdo šešėlis nusklendė virš daugelio Europos šalių, vėlei paskatinęs didžiulę kalbų apie energetinį saugumą bangą. Vienoks ar kitoks šių šalių santykių pablogėjimas buvo neišvengiamas, nes į jį jau senokai eita. Tačiau juk nustebina ir neišvengiami dalykai, ypač jei jie ima ir nutinka.

Po trijų savaičių – savivaldos rinkimai. Įvykis, kuris lems vietos valdžios kokybę artimiausių ketverių metų laikotarpiui. Net ir suprantant, kad savivalda funkcionuoja neefektyviai, o rinkimų tvarka – ydinga, tai puiki proga viešai apvarstyti politinės sistemos netobulumus, iškelti jos trūkumus, įvertinti kandidatų kvalifikacijas ir programas, sutelkti pasiūlymus bei idėjas, suaktyvinti žmones, suvokiančius reformos būtinybę ir jai įsipareigojusius.

Namai ar bendrabutis? Poetas Liudvikas Jakimavičius taikliai pažymėjo, kad mūsų gyvenimas vis labiau darosi panašus į permanentinį remontą. Anot jo, susiremontavęs kiaurą savo namo stogą staiga imi ir atrandi yrančias jo sienas arba griūvančius pamatus. Tad kiekvieno įsisenėjusio remonto pabaiga tampa naujo remonto pradžia.

Savivaldos rinkimų kampanija prasidėjo. Sunku ją visą aprėpti, kadangi skirtingose vietose atsiranda skirtingų ypatumų. Tačiau rinkiminių idėjų sklaidai yra skirtas specialus nacionalinio transliuotojo laikas, kuris leidžia pirmadienio ir trečiadienio vakarais vieniems pasirodyti ir padiskutuoti, kitiems tiesiog išsirėkti. Iš tų televizinių pasirodymų galima nesunkiai atpažinti vieną dalyką.

Be abejo, reikia tik džiaugtis, kad Lietuva dabar palaiko tokius draugiškus santykius su Lenkija. Galime ne tik džiaugtis, bet ir didžiuotis, kad, vaduodamiesi iš imperijos ir komunistinio režimo, neleidome atgimti prieškario nesantaikai ir vietoj galimų konfliktų bei priešų paieškos su Lenkija turime gražų bendradarbiavimą.

Pirmuoju (bus dar du) įverčiu praeitų metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 7,4 proc. Maždaug triskart spartesnis nei „senojoje“ Europoje Lietuvos ūkio augimas tęsiasi. Slenkam teigiama kryptimi. Padidėjo kodėl? Pirmiausia todėl, kad dar maždaug 25 tūkstančiais pagausėjo dirbančiųjų šalies ekonomikoje (2005 m. dirbo 1,474 mln. žmonių, o 2006 m. jau 1,5 mln.). Antra, kiekvieno dirbančiojo darbo našumas vidutiniškai pakilo 5,1 proc.

Ne, šis komentaras ne apie dainuojančius politikus. Tiesa, kai kurie politikai kartkartėmis vis išmėgina savo balsus. Įdomu, kad tie, kurie labiausiai ragina varžytis idėjomis ir programomis, pastumia jas į šoną ir bando rinkėjus patraukti vokaliniais sugebėjimais.

Savivaldybių rinkimų karštinė vis labiau įsiplieskia – valdžios vadžias savo rankose laikantys stulbina žmones nuveiktais „gerais darbais“ ir patys nuo jų svaigsta, o siekiantys valdžios – negaili aniems kritikos ir sykiu tarsi iš gausybės rago beriamais pažadais bando pervilioti rinkėjus. Tačiau varžytuvės tariamos – socialdemokratų viršūnės akivaizdžiai rodo publikai, jog susitariama jau prieš rinkimus. Tad kad ir kokie naujokai patektų į savivaldybes, valdžia bus išlaikyta patikimųjų rankose.

Kas yra klika? Klika yra uždara ir savo tikslų siekianti grupė, kurioje labiausiai branginamos tokios jos narių savybės kaip lojalumas, žaibiškas reagavimas į kintančią politinę konjunktūrą ir besąlygiškas vienas kito palaikymas. Nuo visavertės politinės partijos ar juolab religinės ir pasaulietinės sektos klika skiriasi visų pirma tuo, kad neturi jokių fiksuotų tikslų ar ilgalaikių programų. Jos tikslas ir programa yra niekas daugiau, o tik galia.

Tai, kad Lietuvos vadovui vėl neatsirado vietos pasauliniame ekonomikos forume – Šveicarijos Davoso kurorte - jau kelinti metai yra įprasta kalendorinė aktualija. Kiekvieną kartą tai tampa gera proga išreikšti atitinkamam prezidentui simpatijas ir antipatijas bei pasipiktinti, kad kokie nors arogantiški renginio organizatoriai mus nepagrįstai pamiršo.

Įpratome kalbėti apie šešėlinę ekonomiką. Kartais net žinome, kaip ją apšviesti. Neretai girdime ir apie šešėlines vyriausybes, kurias įsivaizduoja viena ar kita opozicinė partija. Nesumaišytume jų su šešėlinės valdžios kategorija, kuri retsykiais šmėkšteli tekstuose apie neinstitucionalizuotos galios centrus pilkųjų eminencijų šalyje. Tačiau, ar negalėtume kalbėti apie tai, kad kasdienės žiniasklaidos šešėlyje gali atsidurti ištisi mūsų valstybės ir visuomenės reiškiniai.

2007 m. dar labiau išsiplėtusi ES auga ne tik kiekybine prasme, bet ir kinta struktūrine ir kokybine prasme. Nuo pat savo užuomazgų po Antrojo pasaulinio karo ilgai tebuvusi palaida valstybių sąjunga, ES, nors ir nebūdama atskira valstybe, savo vidine ekonomine ir politine dinamika pradeda vis labiau priminti tokią federalinę valstybę kaip JAV.

Neseniai teko pasakyti „oho“ stebint duomenis apie tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautus į Lietuvą ir iš jos. Per pirmuosius tris 2006 metų ketvirčius Lietuvoje jų pagausėjo 1,1 mlrd. Lt (sausio 1 d. buvo 23,9 mlrd. Lt, o spalio 1 d. - 25,0 mlrd. Lt). Tuo tarpu Lietuvos TUI užsienyje padidėjo 1,0 mlrd. Lt (sausio 1 d. užsienyje buvome investavę 2,1 mlrd. Lt, spalio 1 d. – jau 3,1 mlrd.

Žiniasklaidos priemonėse plačiai skamba poeto pavardė. Deja, analizuojami ne jo kūriniai, ne pilietinė pozicija, o įvykęs incidentas. Nors šio incidento aplinkybės dar nėra aiškios, vis dėlto tai jau tapo dar vienu „juodosios kronikos“ puslapiu. Poetas tampa vienu iš bjauriosios realybės paveikslėlių, kurių tiek sukasi viešojoje erdvėje. Visiškas užtemimas Geras poetas nebūtinai yra angelėlis su sparnais. Poeto gyvenimas dažnai siejamas su siautėjimais ir nevaldomomis aistromis.

Didžiausias pastaraisiais metas Lietuvos politinei sistemai tekęs išbandymas – Valstybės saugumo departamento vadovybės vykdomas Seimo galių ribojimo „projektas“. Parlamentarų bandymai pažaboti VSD vadovų savivalę, politikavimą ir valstybę žeminančias viešųjų ryšių akcijas susilaukia aršaus ir gana vieningo aukščiausių valstybės pareigūnų, jų patarėjų ir dalies žiniasklaidos atkirčio. Dabartinis Seimas yra mūsų visuomenės, taip pat politinės korupcinės sistemos raidos produktas.

Ar kultūros atvėrimas yra antraeilis dalykas politikoje? Turbūt braučiausi pro atvirus vartus puldamas įrodinėti skaitytojams, kad nūdienos pasaulyje politiką vis labiau veikia ir nulemia ne tiek galios kiekis, kiek skirtingų visuomenių kultūros kodai ir jų žinojimas. Mūsų laikmečiu vargiai įmanoma įsivaizduoti rimtą politikos analitiką, tarptautinio rango politiką ar juolab diplomatą, kuris sykiu nebūtų svetimų kultūrų interpretatorius.

Artėjančių savivaldos rinkimų trimitai jau gaudžia, tačiau politinis gyvenimas primena užpelkėjusį užutekį. Nusibodę politikai neturi ką pasakyti visuomenei, visuomenei – atgrasus yra bergždžias socialinės infliacijos nuvertintų politikų barškėjimas ir saldžialiežuvavimas prieš rinkimus. Politinėje rinkoje nėra idėjų, kurios pakeltų žmonių dvasią, sugrąžintų tikėjimą ateitimi, įkvėptų visuomenę prasmingai veiklai ir visaverčiam gyvenimui savame krašte.

Pagaliau mokslo ir studijų sistemos reformos reikalas, apie kurį jau bemaž dešimt metų kalba atskiri akademinio sluoksnio atstovai bei jų grupelės, taip pat kitų šio sektoriaus „produkcija“ suinteresuotų grupių atstovai, vėl tampa politinių partijų ir valstybės politikos darbotvarkės klausimu. Mažai kas abejoja, kad padėtis šiame itin svarbiame visuomenei ir valstybei viešosios veiklos sektoriuje nėra gera, ir, jei nieko nebus daroma jai taisyti, nežada, švelniai tariant, šviesių perspektyvų.

Naujųjų metų naktį, po fejerverkų apšviestu dangumi užgimus dviem naujosioms Europos Sąjungos valstybėms ir trisdešimčiai milijonų naujųjų europiečių, netruko vėl ateiti rimties ir didžiųjų darbų metas. Prie ES vairo pusmečiui stojusi Europos milžinė Vokietija tolumoje jau senokai regi ne vien šviesų horizontą.

Tarsi Češyro katinas iš Alisos stebuklų šalyje mums per visą dangų šypsosi Viktoras. Nėra šiuo metu Lietuvoje svarbesnės problemos - grįš ar negrįš kniazius Lietuvon. Dar visai neseniai tokia idėja atrodė nereali - juk Agurkų Karaliaus šalyje laukė antrankiai ir kieti kalėjimo narai. Rodos, ne menkesnis argumentas buvo ir tai, kad jo partija jau yra išsirinkus naują lyderį, per visą sumaištį vis dėlto nesubyrėjo ir ėmė rodyti net atsigavimo ženklų.

Žiniasklaida tiesiog užvirė pranešinėdama apie nelaimingus Rusijos veiksmus tiekiant dujas ir naftą Baltarusijai ir per ją - Vokietijai, Lenkijai, Vengrijai bei kitoms šalims. Klausimas – kaip užsitikrinti nepertraukiamą energijos išteklių gavimą Europoje, tapo vos ne pirmuoju politikų darbotvarkėje.Tuo pat metu skelbiama vis gausiau medžiagos apie pragaištingus didėjančio (net ne didėjančio, o tokio kaip dabar!) energijos vartojimo padarinius.

„Balsas.lt“ vyriausiasis redaktorius Saulius Spurga kalbasi su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, Lietuvių išeivijos instituto direktoriumi, "Balsas.lt" apžvalgininku Egidijumi Aleksandravičiumi. - Pakalbėkime apie tam tikrą teisinę ir konstitucinę stagnaciją, savotiškas juridines pinkles, į kurias patekusi šalis. Kaupiasi atvejai, kai dėl grynai juridinių priežasčių užkertamas kelias priimti sprendimus, kurie būtų naudingi valstybei.

Rusijos krepšinio federacija pirmadienį ryte atmetė Maskvos CSKA ekipos protestą dėl trečiųjų finalo serijos rungtynių ir paliko galioti Maskvos srities „Chimki“ ekipos pergalę rezultatu 67:66. Tokiu atveju CSKA serijoje iki trijų pergalių pirmauja rezultatu 2:1, o ketvirtosios rungtynės „Chimki“ arenoje vyks jau šį vakarą. Priminsime, kad CSKA klubo nepasitenkinimą rungtynių pabaigoje sukėlė arbitrų sprendimai, kuriuos mačui teisėjavę arbitrai keitė net kelis kartus.

Metų sandūroje galėjome stebėti keistą konfliktą – dar visai neseniai tokio nė neįsivaizdavome. Susikirto Putino Rusija su Lukašenkos Baltarusija. Kadangi, laimė, panaikintas sprendimas, draudžiantis Lietuvoje retransliuoti Baltarusijos televiziją, į šio konflikto dalyvių dantų griežimą ir vamzdžių sklendžių sukiojimą galėjome žvilgterėti per abiejų šalių televizijas (sakau, žvilgterėti, nes atidžiai stebėti būtų buvę nuobodu). Vladimiras Putinas, eilinį kartą susisodinęs prie ilgo stalo minist...

Vargu ar kas gali aiškiau pirštu parodyti demokratijos negalią nei dalyvauti savivaldos rinkimuose nenusiteikusių rinkėjų rekordas. Nepaisant kai kurių politologų ir partijų štabų pastangų, daugeliui piliečių artėjantys savivaldos rinkimai vis netampa svarbiu reiškiniu. Pasak rašytojo Ch. Ortegos I‘Gaseto, modernios valstybės idėjos šerdį sudaro žmonių tikėjimas, kad verta daryti ką nors kartu – mėginti įgyvendinti kurios nors elito (tegul ir vietinio) veikėjų grupuotės įgyvendinamą programą.

Kas yra inteligentas? Ar egzistuoja toks dalykas kaip nepažangi ir atsilikusi inteligentija? Juk jau pati inteligento sąvoka reiškia (ar bent jau turėtų reikšti) kritišką protą ir atitinkamas dalykines kvalifikacijas. O Lietuvoje iš inteligento tikimasi dar daugiau – ne tik apsišvietimo, bet ir intelektualinės drąsos, vientisumo, minties nepriklausomybės, pagaliau ir pilietinės laikysenos.

Per šventes dėl suprantamų priežasčių kiek aprimęs VSD skandalas šią savaitę vėl atgimė. Po Seimo tyrimo tarsi atsistatydinęs, tačiau prezidento Valdo Adamkaus dėka savo poste tebesantis VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius toliau tyčiojasi iš parlamento.

Istorikai yra pripratę skirti praeitį ir istoriją, nors kasdieniame kalbėjime šie žodžiai yra dažnai vartojami sinonimiškai. Praeitis yra visa, kas buvo, o istorija - tik tai, kas prisimenama, aprašyta, tad įistorinta. Kasmet Sausio 13-osios išvakarėse apie tai norisi vis labiau kalbėti. Tolstame nuo praeities, nusinešančios šlovingus taikaus pasipriešinimo paveikslus.

Praėjusį pirmadienį per nacionalinę televiziją transliuojamoje Edmundo Jakelaičio debatų laidoje „Forumas“ buvo diskutuojamas klausimas, ar reikia keisti Lietuvos valstybės vėliavą.

Kartu su Bulgarijos ir Rumunijos priėmimu į Europos Sąjungą (ES) susidarė dabar galiojančios Nicos sutarties apibrėžta situacija – kai Sąjungą sudarys 27 šalys narės, Europos Komisijos narių skaičius (cituoju Sutarties protokolą apie ES plėtrą) „...turės būti mažesnis nei šalių narių skaičius. Komisijos nariai turės būti renkami pagal rotacijos sistemą, besiremiančia lygybės principu, kurio įdiegimo tvarką vienbalsiu sprendimu nustatys Taryba.

Gabrielis García Márquezas savo garsųjį kūrinį "Patriarcho ruduo", kuriame sodriai nutapomas beveik archetipinis diktatoriaus paveikslas, pradeda minėdamas apkaustytus didžiuosius vartus, kurių nepajėgė įveikti "netgi Williamo Dampiero bombardos". Diktatoriaus niekšybės ir klastos nesuskaičiuojamos, tačiau svarbiausias jų simbolis - jaučių jungais nesudaužomi, aklinai nuo liaudies atitvėrę vartai. Po kaltinimų lavinos - pasitraukimas "šalių susitarimu" Lietuvoje turime savus simbolius.

Amerikiečiams įsiveržus į Iraką, pasaulio visuomenės dėmesys buvo prikaustytas prie Saddamo Husseino gaudynių. Jo įkalinimas turėjo pradėti naują Irako istorijos tarpsnį. Mirties nuosprendžio įvykdymas vėl tapo svarbiausiu pasaulio įvykiu, kurio pasekmės dar ilgai bus jaučiamos. Irako diktatoriaus egzekucijos vaizdai sukėlė didžiulį pasipiktinimą.

„Ieškosim kiek reikės“ – taip į klausimus apie naujojo VSD vadovo kandidatūrą atkerta pirmieji valstybės asmenys. Dargi pro sukastus dantis, šitaip leisdami suprasti esą išvis labai varginami to kandidato ieškoti. Nes kažkoks Seimas to pareikalavo, kažkokiam komitetui atlikus tyrimą... Vienintelis įvardintas kriterijus – turi būti sterilus nuo politikos. Jei mūsų šalies vadovai nebijotų kartais prisipažinti šiek tiek suklydę – jiems dabar būtų gerokai lengviau.