Aktualijos

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako kirtimus savo miške Klaipėdos rajone 2022-ųjų žiemą vykdęs vadovaujantis įstatymais, šiemet planuojantis atsodinimus, tuo metu aplinkosaugininkai pranešė tiriantys situaciją.  Ketvirtadienį portalas „Delfi“ paskelbė, kad po vykdytų kirtimų S. Gentvilo miškuose liko gilių provėžų, buvo sugadintas miško kelias. Pažeidimai esą įvykdyti ir kaimyniniame sklype.  „Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą.

Politikams keliant aliarmą dėl hibridinio tipo grėsmių prieš Lietuvą, kurios galimai nereikštų NATO sutarties 5-ojo straipsnio aktyvavimo, karinė žvalgyba sako, kad neturi duomenų apie planuojamas atakas artimiausioje perspektyvoje, kurios primintų „Hamas“ ataką prieš Izraelį, kai nesiekiama okupuoti teritorijos, o norima pakenkti civiliams, sukelti šoką. Artimiausia perspektyva žvalgybininkams reiškia laikotarpį iki 6 mėnesių.

Savivaldybės ragina Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) apsispręsti dėl pacientų pavėžėjimo modelio, kadangi iki šiol nėra aišku, kas finansuos paslaugą ir kaip bus organizuojamas šis procesas. Kaip teigiama Lietuvos savivaldybių asociacijos ketvirtadienį išplatintame pranešime, savivaldybių atstovai SAM turėtų kuo greičiau apsispręsti dėl to, koks bus pavėžėjimo modelis.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius Elegijus Paulavičius sako, kad Rusija turi resursų tęsti karą Ukrainoje dar mažiausiai porą metų. Todėl, pasak jo, Maskvos suplanuota Ginkluotųjų pajėgų reforma gali užtrukti maždaug 5 metus. Visgi, pažymi pulkininkas, šis laikotarpis tiesiogiai priklauso nuo situacijos Ukrainos fronte. „Pagrindinis prioritetas šiandien Rusijai yra Ukraina. Akcentuojame, kad Rusija turi resursų tęsti karą mažiausiai dar dviem metams.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė atvejį, kai Nacionalinio vėžio instituto chirurgė buvo diskriminuojama lyties pagrindu. Tarnybos teigimu, moteris buvo priversta operuoti pacientus tik po pietų, tuo tarpu kolega tame pačiame skyriuje galėjo darbuotis ir rytais. Kaip nurodo Tarnyba, pareiškėjos tikinimu, nuo praėjusių metų birželio ji prašė vadovų pakeisti jos darbo grafiką ir leisti atlikti operacijas rytais bent dvi dienas per savaitę, tačiau to nesulaukė.

Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ paskelbė kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą, kurio penketuke – Europos Komisijos atstovybės vadovas Marius Vaščega ir Visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. Tarp sąrašo lyderių yra ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, partijos pirmininkas Saulius Skvernelis, parlamentaras Lukas Savickas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis sako, kad šiuo metu nėra pagrindo panikuoti dėl Lietuvos saugumo padėties. Visgi, jis pažymi, stebint geopolitinę situaciją, reikia „tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam“. „Noriu pabrėžti, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo nei panikai, nei kapituliacinėms nuotaikoms.

„Ne vienas žmogus sako: „Ai, nieko man nėra, kam tikrintis.“ O gydytojai visiems tokiems pacientams norėtų priminti, kad prevencinė storosios žarnos vėžio patikra sumažina riziką mirti“, – sako Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Tomas Poškus. Minėdami storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesį, su specialistu kalbamės apie situaciją Lietuvoje ir siekį pakeisti visuomenės požiūrį į sveikatą.

Ketvirtadienį paaiškėjo, kad mergaitės pagrobimu įtariamam Gediminui Filipavičiui bus sustabdytas dviejų administracinių bylų nagrinėjimas, mat jam paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Naujienų portalui tv3.lt prabilo įtariamojo brolis Mindaugas Filipavičius. Jis teigė, kad psichologių problemų brolis turėjo – jau kurį laiką vartojo vaistus.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl esą galimų kibernetinio saugumo spragų jų valdomame puslapyje. Seimo nario įsitikinimu, jei jo įtarimai pasitvirtintu, VRK turėtų nedelsiant stabdyti elektroninių parašų rinkimą.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis komiteto vardu reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir Lietuvos teatro bendruomenei dėl Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, pasaulyje pripažinto režisieriaus Rimo Tumino mirties. „Ne vieną dešimtmetį talentingas Režisierius garsino Lietuvos vardą pasaulyje kurdamas mūsų šalies ir pasaulio scenose spektaklius, tapusius teatro meno kanonu“, – pažymi V. Juozapaitis.

Mergaitės pagrobimu įtariamo Gedimino Filipavičiaus administracinė byla negali būti nagrinėjama toliau, kol nebus sulaukta psichiatrinės ekspertizės išvadų. Taip ketvirtadienį nusprendė Kauno apylinkės teismas. Anot teisėjo Alvydo Rimkevičiaus, nagrinėjama administracinė byla turėtų būti sustabdyta iki tol, kol teismas sulauks ekspertų išvadų.

Premjerė Ingrida Šimonytė nesureikšmina išsiskyrusių šalies politikų komentarų dėl Lenkijos kariuomenės pagalbos Lietuvai. Anot jos, interpretacijos skiriasi, mat aplinkybės vertinamos iš skirtingų perspektyvų. „Tikrai nemanau, kad reikėtų kažkaip tą dramatizuoti. Tiesiog reikia klausyti, apie ką yra kalbama. Kai kalbama iš pozicijų „rytoj karo nebus“, tai čia yra teisingas teiginys ir aš su tuo sutikčiau.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad diskusijos dėl mokesčių sistemos peržiūros nėra pasibaigusios ir esant aplinkybėms Seimas turės grįžti prie šio klausimo. Kaip dalis šios diskusijos, anot jos, gali būti ir svarstymas dėl tam tikrų mokestinių lengvatų panaikinimo ir iš to gautų lėšų skyrimo gynybai. „Yra pateikti projektai ir Seimas vienaip ar kitaip turėtų apsispręsti dėl jų. Nes jie nėra atmesti, nepriklausomai nuo to, kaip kam atrodo.

Naujo devizo kūrimas nėra „pats svarbiausias klausimas“, sako konservatorių kandidatė į prezidento postą Ingrida Šimonytė. Premjerės pareigas šiuo metu užimanti politikė kritikos viešojoje erdvėje susilaukė dėl pasirinkto rinkiminio šūkio, beveik sutampančio su Rusijos prezidento Vladimiro Putino lozungais. „Tikrai dabar turiu kitų, svarbesnių prioritetų. Tai tikrai nėra pats svarbiausias klausimas“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė premjerės pareigas šiuo metu einanti politikė.

Premjerė Ingrida Šimonytė nelinkusi pernelyg sureikšminti Lietuvos kariuomenės kūrėjų ir atsargos karių išsakytos kritikos krašto apsaugos vadovybei. Vyriausybės vadovė tikina tai vertinanti kaip demokratinį debatą. Visgi ministrė pirmininkė pripažįsta, kad kai kuriuos dalykus, siekiant sustiprinti krašto apsaugos sistemą, galima daryti greičiau ir geriau.

Tarp į Lietuvą atvykstančių žmonių nustatoma pavienių radikalių pažiūrų asmenų, tačiau didėjančio radikalizmo apraiškų Lietuvos musulmonų bendruomenėje nepastebima, teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. „Didėjančio radikalizmo apraiškų Lietuvos musulmonų bendruomenėje nepastebima, nors tarp į Lietuvą atvykusių trečiųjų šalių piliečių nustatoma pavienių radikalių pažiūrų asmenų.

Lietuvos žvalgybos institucijų ketvirtadienį išplatintoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje akcentuojama, kad Kinija iki 2030 m. siekia tapti Dirbtinio intelekto (DI) technologijų rinkos lydere. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) vertina, kad Pekinas šias technologijas naudoja analizuojant didelius informacijos kiekius, apdorojant kalbai ir vystant autonomines ginklų sistemas.

Rusijos valstybinė branduolinės energijos korporacija „Rosatom“ ir su ja susijusios įmonės siekia dalyvauti uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) procesuose – ieško būdų dalyvauti pirmojo ir antrojo reaktorių ir kitų sistemų išmontavimo projektuose, skelbia naujausia grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo ataskaita.

Tikėtina, kad neviešus pernai Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo duomenis pavogė ir paskelbė Rusijos karinės žvalgybos GRU koordinuojami įsilaužėliai, teigia Lietuvos žvalgybos institucijos. Pasak jų, GRU koordinuojama grupuotė pasižymi agresyvia, destrukcines atakas apimančia veikla. Lietuvos žvalgybos duomenimis, ji yra atakavusi privačias IT sektoriaus įmones, teikiančias paslaugas Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir svarbioms valstybės institucijoms.

Lietuvoje su antivalstybinį ekstremizmą propaguojančių „suverenų“ grupėmis save tapatina daugiau nei 500 žmonių, skelbiama 2024 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. „Lietuvoje veikia 4–5 grupės (kai kurie asmenys dalyvauja kelių grupių veikloje), kurių atstovai vadovaujasi antivalstybinį ekstremizmą propaguojančio „suverenų“ judėjimo idėjomis.

Kinijos žvalgyba vis intensyviau renka informaciją, susijusią su Lietuvos vidaus aktualijomis, skelbiama naujausioje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje. Įspėjama, kad šios valstybės tarnybos gali domėtis ir šiais metais Lietuvoje vykstančiais rinkimais. „Pastaraisiais metais pasikeitė Kinijos žvalgybą dominančios informacijos poreikiai.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė saugumo padėtį Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainoje. Susitikime Sočyje prie Juodosios jūros taip pat buvo kalbama apie „kitus branduolinio ginklo neplatinimo iššūkius“, trečiadienį tinkle X rašė R. Grossis. Rusija laikoma šalimi, galinčia daryti diplomatinę įtaką Iranui ir jo augančiai branduolinei programai.

Kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės savo iniciatyva padeda Rusijai apeiti tarptautines sankcijas, nurodoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį parengė Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas.

Praėjusių metų antroje pusėje šalyje buvo sulaikyti keli Lietuvos piliečiai, įtariami bendradarbiavimu su Baltarusijos žvalgyba. Šiems žmonėms pareikšti įtarimai šnipinėjimu. Lietuvoje jie rinko informaciją apie šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus bei perdavė užsakovui. Tokia informacija paskelbta Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime už 2023-iuosius metus, kurį rengia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas.

Rusija turi pajėgumų ir resursų toliau tęsti karą Ukrainoje mažiausiai 2-ejus metus, bet tuo pat metu vykdo ginkluotųjų pajėgų reformą bei plečia karinius pajėgumus Vakarų kryptimi. Tokį vertinimą kasmetiniame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės tarnybos departamentas.  Tai rodo strateginę Kremliaus kantrybę, susitelkimą į tikslus ir gebėjimą mokytis iš klaidų – o mums tai nėra gera naujiena.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ketvirtadienį pristatys rinkimų į Europos Parlamentą (EP) programą ir oficialų kandidatų sąrašą. Pasak partijos, be jau žinomų kandidatų bus pristatytos ir naujos pavardės. Skyriai iš viso iškėlė 23 kandidatus dalyvauti EP rinkimuose. Dar sausį patvirtinta, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašą į EP ves eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs sprendimą byloje dėl Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos, nenumatančios galimybės žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį.  KT taip pat vertins, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tvarka, pagal kurią pensijų fondo dalyviams gali būti mokamos skirtingų rūšių išmokos.

Į Lietuvą pratyboms ketvirtadienį atvyksta apie 700 vokiečių karių su daugiau nei 200 karinės technikos vienetų. Lietuvai priskirtos Vokietijos Padidinto budrumo brigados (angl. enhanced Vigilance Activity Brigade, eVA) 91-ojo pėstininkų bataliono kariai atvyksta iš Lenkijos, kur dalyvavo pirmojoje pratybų „Grand Eagle 24“ dalyje, treniravosi ir vertino karinio mobilumo poreikius bei iššūkius kertant valstybių sienas. Antroji šių pratybų dalis vyks Lietuvoje.

Ketvirtadienį Seime Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatys metinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Kaip ir kasmet jį parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Grėsmių vertinimuose daugiausiai dėmesio paprastai skiriama Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliamoms grėsmėms, jų žvalgybų tarnybų veiklai. Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į asmenis, judėjimus ar reiškinius, turinčius įtakos saugumui šalies viduje.

Trečiadienio vakarą pasirodžius žiniai dėl 73-iuosiuos metus ėjusio teatro režisieriaus Rimo Tumino mirties, užuojautą pareiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda.  „Rimas Tuminas buvo išskirtinė asmenybė, formavusi Lietuvos teatro ir kultūros istorijos fenomeną“, – sakė šalies vadovas. „Režisierius 1998m. apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Prezidentas reiškia užuojautą režisieriaus artimiesiems ir teatro bendruomenei“, – rašoma prezidentūros pranešime.

Režisierius Rimas Tuminas buvo vienas pagrindinių lietuviško teatro fenomeno, garsinusių Lietuvą pasaulyje, kūrėjų, patekęs į „istorijos krumpliaračius“, sako teatro režisierius Oskaras Koršunovas.

Pražūtingas trečiadienis šalies keliuose. Panevėžio rajone per tragišką avariją žuvo 24-erių mergina. Po smūgio į sunkvežimį nukentėjusiąją teko laisvinti ugniagesiams. Nors vairuotoja jau buvo be gyvybės ženklų, medikai dar bandė gaivinti merginą. Deja, jiems nepasisekė. Kas lėmė tragišką kaktomušą tiesiame kelyje šviesiu paros metu, aiškinasi pareigūnai.  Iš „Audi“ automobilio po kaktomušos su sunkvežimiu neliko beveik nieko. Jį vairavo 24-erių metų Kupiškio rajono gyventoja.

Išskirtinė, pavojinga ir tikrai ne silpnų nervų žmonėms – taip trumpai būtų galima apibūdinti išminuotojo profesiją. Atlikdamas užduotį išminuotojas kaskart laiko egzaminą, kuriame nėra palikta vietos klaidoms. Apie šios išskirtinės profesijos kasdienybę plačiau papasakojo jau daugiau kaip 30 metų šioje srityje dirbantis Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojas Vytautas.

Mirė Lietuvos teatro režisierius Rimas Tuminas (1952-2024).  Apie netektį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė režisierė, choreografė Anželika Cholina. Kartu ji padėkojo R. Tuminui.  „Ačiū už VISKĄ“, – rašė A. Cholina. R. Tuminas ėjo 73-iuosius metus.  Režisierius pastaraisiais metais sirgo onkologine liga.

Nesustabdžius Rusijos Ukrainoje, šalis agresorė nesustos ir „plės nestabilumą“ pasaulyje toliau, tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, trečiadienį Bukarešte susitikęs su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. „Neryžtingas atsakas Rusiją tik drąsina. Nesustabdytas, Kremlius toliau plės nestabilumo zoną ir įžiebs daugiau konfliktų. Šis karas turi būti laimėtas ir laimėtas ryžtingai“, – pranešime spaudai cituojamas užsienio reikalų ministras.

Daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo problema gali būti išspręsta iki pasėlių deklaravimo pradžios balandį, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Taip jis kalbėjo kitą savaitę Europos Parlamentui (EP) ketinant svarstyti Europos Komisijos (EK) parengtą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, be kita ko, peržiūrintį reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.  „Realu, kalbėjomės su europarlamentarais, palaikymą kaip ir turime.

Pagalbą ukrainiečių kariams į priešakines fronto linijas vežiojantis ir karo žiaurumą iš arti matantis Šarūnas Jasiukevičius stebisi mūsų valdžios aplaidumu ir vadina tai kolaboravimu su priešu. Rusai raketomis su žeme lygina nekaltų žmonių daugiabučius, o mes esą visiškai nesirūpiname naujų slėptuvių statymu ir įrengimu. Negana to, nepasirūpiname kaip išvešime žmones iš sostinės, kuri yra neapginama ir neevakuojama.

Prezidentūra tikina, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda ketina raštu atsakyti į klausimus, kuriuos kelia Seimo parlamentinė komisija, tirianti pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją. Tačiau, nurodo prezidento komanda, būtent G. Nausėdai adresuoti klausimai vis dar nepasiekė Daukanto aikštės – nors parlamentinis tyrimas turėtų būti užbaigtas jau šią savaitę. „Prezidentas dar prieš tris mėnesius informavo esantis pasiruošęs atsakyti į komisijos klausimus raštu.

Maištas pajūryje – 4 tūkstančius gyventojų turinti Darbėnų seniūnija nori atsiskirti nuo Kretingos rajono, kuriam dabar priklauso, ir jungtis prie Palangos. Žmonių kantrybę perpildė Kretingos politikų nenoras atsisakyti šalia Darbėnų ketinamos statyti chemijos gamyklos.  Palangos meras sako, jog mielai svarstys klausimą ar priimti daugiau nei 300 kvadratinių kilometrų plotą užimančią seniūniją.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Moteris užaugino sūnų, o dabar sako, kad jis tik laukia jos mirties. O sūnus atkirto, kad nuo pat vaikystės ji labiau mylėjo jo brolį.  Motinos ir sūnaus konfliktą bandė išspręsti„TV pagalbos“ gelbėtoja Gerda Žemaitė. Garbingo amžiaus moteris užaugino du sūnus, bet santykiai tarp jos ir jos atžalų – labai sudėtingi. Moteris guodėsi, kad abu jos vaikai – niekam tikę.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį pranešė, kad iniciatyvos, kuria buvo siekiama įteisinti galimybę šešiolikmečiams balsuoti savivaldybių tarybų rinkimuose, gyventojai nepalaikė. Anot VRK, iniciatyvinė grupė nuo pernai metų lapkričio 6 dienos iki šių metų kovo 6 d., turėjo surinkti 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų dėl LR Konstitucijos 34 straipsnio pakeitimo įstatymo.

Vasario 23 dieną Ukrainoje žuvo su Rusijos okupantais kovojęs Tadas Tumas. Skelbiama, kada ir kur vyks atsisveikinimas su 43-ejų lietuviu. Atsisveikinimas vyks Kyjive Atsisveikinimas su žuvusiu Lietuvos kariu vyks ketvirtadienį 12 val. Kyjive, Šv. Mykolo bažnyčioje. „Jis galėjo gyventi laisvoje Europoje, mėgautis gyvenimu saugomas NATO. Jis galėjo žaisti su savo dviem vaikais ir mylėti žmoną. Jis galėjo visa tai daryti.

Vilniuje veikiantis Europos humanitarinis universitetas (EHU) sulaukė Baltarusijos režimo grasinimų paskelbti įstaigą ekstremistine organizacija. Po šių pareiškimų iš pareigų pasitraukė universiteto rektorius Krzystofas Rybinskis. Aukštojoje mokykloje imta nuogąstauti ir dėl čia galimai esančių A. Lukašenkos režimo bendradarbių, kadangi kai kurie dėstytojai dažnai, be didelių kliūčių vyksta į Baltarusiją.

Saugumo situacijai regione prastėjant, gali dar labiau išaugti ir kibernetinių atakų skaičius, įspėja krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė. Todėl, pasak jos, būtina dėti papildomas pastangas, jog viešojo ir privataus sektoriaus atsparumas tokio pobūdžio incidentams didėtų. G. M. Tučkutės teigimu, atliepiant naujai kylančius iššūkius, reikia daugiau dėmesio skirti ir su dirbtinio intelekto panaudojimu susijusių rizikų užkardymui.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad artimoje perspektyvoje karo grėsmės Lietuvai nėra. Visgi karinio konflikto tikimybė išlieka, pripažįsta vadas. Pasak V. Rupšio, nepaisant to, Lietuva kartu su NATO yra pajėgi sumažinti potencialią karo grėsmę.

Trečiadienį mergaitės pagrobimu įtariamas Gediminas Filipavičius sulaukė dar vieno smūgio – Kauno apylinkės teismui paskelbus nutartį, jis pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos trikdymo. Anksčiau įtariamasis buvo apskundęs jam pateiktą viešosios tvarkos trikdymo kaltinimą, prašė jį panaikinti, o teismo posėdžio metu aiškino, jog nors ir kėlė triukšmą, bet triukšmas nebuvo didelis. Kauno apylinkės teismas nusprendė atmesti skundą, taigi, vyrui teks susimokėti 80 eurų baudą.

Šarūnui Stepukoniui iš investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo įmonių pasisavinus ir pralošus apie 40 mln. eurų, Finansų ministerijos atstovė teigia, jog tai, ar investicijų fondai reguliuojami tinkamai, bus aišku atlikus teisėsaugos tyrimą. Ministerijos Finansų rinkų politikos departamento patarėja Vilija Petronienė sako, kad investicijų fondams šiuo metu yra taikomas europinis reguliavimas.

„Mere, jūs esat Šėtono pasiuntiniai“ – daugiau nei pusšimtis žmonių piktinosi prie Kretingos savivaldybės, kur apsisprendė dėl naujos gamyklos statybos. Vis tik aistrų netrūko ne tik ir lauke, ir posėdžių salėje. Žmonės prie savivaldybės buvo suvažiavę iš viso rajono ir piktinosi netoli Darbėnų planuojama statyti milžiniška chemijos gamykla. Taryba posėdyje sprendė šio objekto likimą: „Tegul klausia žmonių paprastų, ar jiem patinka tokie dalykai.