Aktualijos

Lietuvių namuose pagausėjo blakių – bent taip teigia parazitus naikinančios įmonės. Sveikatos specialistai konstatuoja, kad šie gyviai „neišrankūs“ – gali apsigyventi daug kur, o be maisto išbūti mėnesiais.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė neslėpė, kad blakės – itin nemalonus gyvis. „Pati blakė yra specifinis žmogaus parazitas, kitaip vadinama patalininė blakė.

Pasibaigus balsavimui Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, sekmadienio vakarą konservatorius Paulius Saudargas pasidalino žinute, kad laimėtojas yra Laurynas Kasčiūnas. „Antro turo neprireiks! Turim naują TS-LKD Pirmininką! Ryžtingą ir galingą. Sveikinu Lauryną Kasčiūną“, – rašė jis socialiniame tinkle. Netrukus oficialiai paskelbta, kad už jį balsavo 13 tūkst. 488 arba 78 proc. partijos narių ir rėmėjų.

Artėjant koalicinės tarybos posėdžiui, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad koalicijos partneriai neturėtų, gąsdinti, bauginti visuomenės ar iškraipyti faktus.

Pastarieji įvykiai Lietuvoje, kai vairuotojai padarę eismo įvykį pasišalina iš įvykio vietos, kelia klausimų, kodėl taip vyksta ir ko siekia žmonės bėgdami. Policija fiksuoja tokius atvejus tūkstančiais, o psichologai paaiškina, kad dažnai žmones užvaldo baimė, šokas ar net primityvūs išgyvenimo instinktai. Vienas paskutiniųjų atvejų įvyko vasario 4 d. Vilniuje, Ukmergės gatvėje, kai automobilis mirtinai sužalojo 77 metų moterį ir pasišalino iš įvykio vietos.

Istorinė diena: Lietuva kartu su Latvija ir Estija sėkmingai sujungė savo elektros tinklus su žemynine Europa ir atsikratė energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Šia proga į Vilnių švęsti suvažiavo kaimyninių šalių prezidentai, Europos sąjungos prezidentė ir komisarai.  Tuo metu Lietuvos bankas siūlo gyventojams sutaupyti tūkstančius eurų ir refinansuoti savo būsto paskolas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad jūros kabelių apsaugai vien Lietuvai reikia iki 34 mln. eurų, todėl tam būtinas Europos Sąjungos (ES) finansavimas.  „Realus poreikis, kuris šiandien yra suskaičiuotas, vien iš Lietuvos pusės būtų apie 32–34 mln. eurų pagal tai, kokią situaciją šiandien turime.

Seimo pavasario sesijos metu ketinama grįžti prie viešo seksualinių nusikaltėlių registro iniciatyvos. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Lauryno Šedvydžio teigimu, įteisinus šį kovai su seksualiniais nusikaltėliais skirtą įrankį, būtų galima pradėti diskutuoti apie galimybę atsisakyti prievolės tikrinti dirbančiųjų su vaikais teistumą, naudojant QR kodus.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį valstybės apdovanojimą įteikė Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen. Jai skirtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius. EK vadovė apdovanota už lyderystę kuriant stiprią, saugią, konkurencingą ir vieningą Europos Sąjungą, už jos indėlį į Lietuvos energetinio saugumo ir sėkmingos ES integracijos energetikos srityje užtikrinimą, pranešė Prezidentūra.

Kaip Lietuvos verslui atsilieptų, jei Donaldas Trumpas įvestų papildomus muitus prekėms iš Europos Sąjungos? Ekonomistai tikina, kad galimi pasaulio prekybos trikdžiai paliestų ir paprastus lietuvius. Pasak ekspertų, labiausiai nukentėtų šalies naftos, baldų, optikos, chemijos, elektronikos pramonės įmonės, taip pat gamyklos, tiekiančios produkciją vokiečių automobilių gamintojams.

Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuvai galutinai išsilaisvinant ne tik iš sovietinės, tačiau ir rusų elektros tinklų imperijos. Sekmadienį 14 val. 5 min.

Siekiant proporcingesnio baudžiamojo reguliavimo, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vitalijus Gailius siūlo švelninti sankcijas už apskaitos pažeidimus. Tai numatančias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas įregistravęs parlamentaras siūlo keisti veikų kvalifikavimą, mažinti laisvės atėmimo bausmes.

Jei kažkada galimybė naudoti robotus medicinoje ir ypač chirurgijoje galėjo skambėti kaip scenarijus iš fantastikos srities, šiandien tai – jau ne vieno dešimtmečio realybė. Robotinę chirurgiją jau taiko ir Lietuvos gydytojai bei vardija didelius privalumus. VUL Santaros klinikų Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas doc. Albertas Čekauskas džiaugėsi, kad Santaros klinikose urologijoje robotinė chirurgija naudojama jau 1,5 metų, nors pasaulyje ji taikoma daugiau nei 20 metų.

Nepaisant Lietuvos galimybės paveikti per šalį vis dar vykdomą dujų tranzitą į Kaliningradą, premjeras Gintautas Paluckas teigia nematantis pagrindo šį klausimą išnaudoti vykdant spaudimą Rusijai. Anot Vyriausybės vadovo, bet kokie su dujų tranzitu per Lietuvą susiję sprendimai turėtų būti priimami Europos Sąjunga (ES) lygiu.

Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žingsnį bus rengiami kiti projektai, kurie padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją. „Pasiekėme visišką energetinę nepriklausomybę. Politinio spaudimo ir šantažo laikotarpis pagaliau baigėsi.

Ar moksleiviai turi turėti ilgesnį karinį rengimą? Politikai svarsto, kad trijų dienų šaulių kursų devintokams neužtenka ir siūlo juos plėsti. Kai kurie jų rodo į Lenkiją, kur moksleiviai turi vieną valandą karinio rengimo per savaitę, net mokosi šaudyti daugiau. Patys šauliai ragina neskubėti ir pamatyti, ar šiemet prasidėjęs visuotinis devintokų mokymas pasiseks. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos devintokai miškelyje bandė uždegti nedidelį laužą.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa yra tokia pat svarbi, kaip ir prisijungimas prie Šengeno erdvės prieš beveik du dešimtmečius. „Energetikos sistemų požiūriu tai toks pat reikšmingas žingsnis, kaip ir Estijos prisijungimas prie Šengeno erdvės“, – socialiniuose tinkluose savaitgalį rašė K. Kallas, anksčiau ėjusi Estijos premjerės pareigas.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų įvesti papildomo mokesčio lankantis pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Pažymima, kad tai yra taikoma kitose šalyse, tarp jų – ir kaimyninėje Latvijoje. Idėja apie tai, kad iš pacientų lankantis pas gydytojus būtų reikalaujama papildomai susimokėti bent simbolinį mokestį arba net skirti baudą, kelta ne kartą.

Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo.  „Šiandien kuriame istoriją. Sujungiame Baltijos valstybes su žemyninės Europos elektros tinklu. Išardomos elektros linijos jungiančios mus su Baltarusija ir Rusija. Šis elektros linijų pokytis, kuris siejo jus su priešiškomis kaimynėmis, taps praeitimi“, – Vilniuje sakė U. von der Leyen.

Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sėkmingai sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. „Prieš kelias akimirkas sulaukiau puikių naujienų – Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais sėkmingai baigtas“, – Vilniuje žurnalistams pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Energetikos ministerijos duomenimis, 14.05 val.

Klaipėdos jūrų uostas nebėra priklausomas nuo krovinių tranzito iš Rytų šalių, teigia uosto direktorius Algis Latakas. Jo pateiktais duomenimis, jei 2020 metų pabaigos tranzitas sudarė 40 proc. viso krovinių srauto, 2024 metais jis smuko vos iki 5 proc. „Šiandien turime situaciją, kad tranzito Klaipėdos uoste liko 5 proc. (...) Iš Baltarusijos liko netoli 700 tūkst. (tonų – ELTA), kai 2021 metais buvo maždaug 13,6 mln. tonų.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų, esą „demokratija yra blogiausia valdymo forma“. Susitikimuose su rinkėjais politikas pasakoja, esą prezidentas Gitanas Nausėda padidino dyzelino, benzino ir net alkoholio kainas arba, kad žmonių pensijas ar indėlius valdžia naudos gynybai finansuoti.

Vidaus vandens kelių direkcija Seime pristatė projektą, kuriuo nori sujungti Vilnių ir Kauną Nerimi ir pritaikyti upę ne tik keleivių, bet ir krovinių gabenimui. Anot jos, projektas būtų nesudėtingas ir kainuotų 20 mln. eurų. Tačiau ekologijos specialistai, mokslininkai ir geografai pakraupę: aiškina, kad projektas gali padaryti negrįžtamą žalą Neries upei ir jos ekosistemai.

Nors kardiovaskulinės ligos nužudo daugiausiai lietuvių, gydytojai teigia, kad vienai iš jų – širdies nepakankamumui – skiriama per mažai dėmesio. Medikai griauna įsitikinimą, kad tai – tik vyresnio amžiaus žmonių liga ir ragina visus įsidėmėti galimus pavojaus signalus. Gydytoja kardiologė, profesorė, medicinos mokslų daktarė Jolanta Laukaitienė pabrėžė, kad širdies nepakankamumas (ŠN) – labai rimta būklė, kuri dažnai atneša ankstyvą mirtį.

Savaitės pradžioje UNESCO Lietuvos nacionalinė komisija išreiškė nepritarimą tilto į Neringą statybų idėjai, tačiau Neringos meras Darius Jasaitis organizacijos pozicijos nepalaiko. Anot jo, trūksta realių argumentų, įrodančių, kad tiltas keltų grėsmę Kuršių nerijos kraštovaizdžiui. „Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai linkime dialogo su Neringos gyventojais. Tausojantis ir subalansuotas Kuršių nerijos vystymas – visų mūsų siekis.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui nieko nelaukus ir pradėjus vykdyti savo užmojus, socialinių mokslų daktaras, diplomatas, valstybės tarnautojas, buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis įvertino jo užsienio politiką bei ryšius su Lietuva, ir kur reikėtų dar patobulėti. Jis taip pat papasakojo, kaip iš tiesų yra svarbu laikytis žodžio prieš D. Trumpą, kokią jam įtaką padarė Dalia Grybauskaitė bei apžvelgė daugelį kitų aspektų.

Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. Du trečdaliai akcijos metu surinktų lėšų bus skirta Lietuvoje pagamintiems dronams ir antidronams, o likęs trečdalis – Ukrainoje pagamintai įrangai pirkti. Paramos akcija vyksta iki vasario 24 dienos.  Per dvi ankstesnes akcijas šalies verslai ir gyventojai iš viso suaukojo 22,8 mln. eurų.

Gintis nuo pedofilų mokyklos ir darželiai bando QR kodais. Praėjusią savaitę su vaikais dirbantys specialistai privalėjo pateikti darbdaviui specialų teisėto darbo su vaikais kodą, kuriuo gauti negali žmonės, teisti už seksualinius ir kitus sunkius nusikaltimus. Kodus turėti privalo visi vaikus ugdančių įstaigų darbuotojai – nuo mokytojo iki ūkvedžio.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Plaučių vėžys – pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis Lietuvoje. Gydytojai įspėja, kad jis yra itin klastingas, mat ilgai nerodo simptomų, o nustatomas dažniausiai jau 3 ar 4 stadijoje. Negana to, griaunamas mitas, kad plaučių vėžys gresia tik užkietėjusiems rūkaliams.  „Plaučių vėžys – vienas žiauriausių ir blogiausių onkologinių ligų.

Prieš parą atsijungus nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų, Baltijos valstybių elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas vyksta sėkmingai, sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atstovas.   Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmantas Vitkausko teigimu, incidentų nefiksuota ir informacinėje erdvėje.

Didžiausia opozicinė partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – renka naują partijos lyderį. Sekmadienį vyks balsavimas gyvai, prieš tai šią savaitę partijos nariai ir rėmėjai savo valią galėjo pareikšti balsuodami internetu. TS-LKD duomenimis, balsuoti rinkimuose registravosi beveik 12 tūkst. partijai nepriklausančių žmonių, dar kiek daugiau nei 5 tūkst. asmenų jos rėmėjais yra tapę ankstesnių vadinamųjų demokratijos švenčių metu.

Lietuvos paukščius stebintys ornitologai sako, kad kai kurių rūšių sparnuočių sparčiai mažėja. Sudėtingiausias laikmetis mūsų šalies plėšriesiems paukščiams, kurių dauguma įrašyti į Raudonąją knygą. Jų populiaciją retina nepalanki žmogaus ūkinė veikla ir klimato kaita. Specialistai ragina susirūpinti griežtesne paukščių apsauga ir džiaugiasi, kad kelios rūšys vėl sugrįžo į mūsų gamtą.

Klaipėdos universiteto mokslininkai pakvietė į išskirtinį eksperimentą. Jie pasiūlė žmonėms į laboratoriją atsinešti savo mėgstamus gėrimus ir patiems ištirti šių pH lygį bei išsiaiškinti, ar tas, kas skanu, yra nesveika. Atlikę tyrimus, dalyviai liko priblokšti.  Būrys klaipėdiečių uostamiesčio universitete užsiėmė tuo, ko, turbūt, niekad gyvenime negalvojo išmėginti. Laboratorijoje žmonės nustatinėjo savo mėgstamų gėrimų pH lygį bei cukringumą.

Valdžia nuo kitų metų rengiasi plėsti mokamų kelių tinklą ir naikinti mokesčio už naudojimąsi keliais vinjetes. Vietoje jų komercinį transportą keliuose fiksuos vaizdo kameros ir sąskaitas siųs elektroniniais kanalais. Šią e-tolingu vadinamą sistemą stabdo verslininkų skundai – sistema trejus metus įstrigusi teismuose, o į biudžetą galimai nepatenka po 150 mln. eurų kasmet, kurie galėtų būti skirti keliams.   Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Sostinė šiandien garavo ir užkvipo: suorganizuotas pirmasis toks Lietuvoje pirtininkų maratonas. Komandomis pirčių entuziastai rungėsi ir dalyvavo įvairiuose iššūkiuose. O profesionalūs pirtininkai dalijosi patarimais, kokią pirtį išsirinkti, kokių būna ritualų ir kokias tradicijas puoselėjo mūsų protėviai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilniuje rinkosi gero garo ištroškę pirčių entuziastai. Susibūrę į komandas jie dalyvavo maratone ir vykdo įvairiausias užduotis.

Vilniaus Šnipiškių rajono gyventojai skundžiasi, kad beveik kiekvieną naktį, nuo Naujų metų, kyla įvairių neramumų. Vietiniai įtaria, kad rajone slampinėja grupuotė, kuri kasnakt išdaužia automobilių langus, iš jų ištraukia įvairius daiktus. Anot gyventojų, kadangi kelių nusikaltimų policijai nepavyko išaiškinti, jie svarsto imtis veiksmų patys.

Užfiksavus grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai dar nereiškia, jog juos atlikę piliečiai bus už tai nubausti. Tuo įsitikino ir Vilniaus miesto gyventojai, kurie žurnalistams teigia, kad jiems užregistravus filmuotą vaizdo medžiagą dėl vairuotojų neteisėtų veiksmų per policijos elektroninių paslaugų sistemą E.policija, gaunami atsakymai, jog atlikti pažeidimai neužfiksuoti.

Protestai prieš Vokietijos kraštutinius dešiniuosius šeštadienį pietiniame Miuncheno mieste sutraukė 200 000 žmonių, pranešė policija. Organizatorių duomenimis, Bavarijos sostinėje buvo susirinkę apie 320 000 demonstrantų.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys atsijungė nuo rusiškų elektros tinklų. Energetikai tikina, kad atsijungti pavyko sklandžiai, be sutrikimų atsijungė ir Latvija, ir Estija, nepaisant šiose šalyse skambėjusių gąsdinimų ruoštis elektros dingimui. Visose šalyse elektros tiekimas veikia nenutrūkstamai. Tiesa, Lietuvoje neapsieita be provokacijų – Rusijai palankūs veikėjai ėmė platinti provokacijas apie esą neveikiančią degalinę dėl atjungimo nuo rusiškos elektros sistemos.

Ketvirtadienį, eidamas 79-uosius metus, mirė garsus teisininkas, pirmojo Konstitucijos komentaro bendraautorius Karolis Jovaišas. Apie tai naujienų portalui Delfi.lt pranešė jo artimieji. K. Jovaišas buvo teisininkas, kriminologas, teisėtyrininkas, konstitucinės teisės specialistas, pirmojo Konstitucijos komentaro bendraautorius.

Atlikus tyrimus, praėjusių metų pabaigoje paaiškėjo, kad Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugoma pelerina ir Nacionaliniame muziejuje esantis biretas buvo pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos iškilmingos akademinės aprangos dalys.  Lietuvos nacionalinio muziejaus teigimu, šios relikvijos – apsiaustas su gobtuvu ir kepurėlė – kartu paskutinį kartą buvo matytos 1936 m. Tiesa, trečiosios aprangos dalies – togos – saugojimo vieta ir toliau lieka nežinoma.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gydymo įstaigas nori įpareigoti Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS) skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių visų medikų darbo grafikus.   Ministerija sako, kad tvarka galiotų visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios teiks Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas.

Vyriausybė Lietuvoje besimokančių Ukrainos karo pabėgėlių ugdymui finansuoti skyrė daugiau kaip 31 mln. eurų. Šiais metais Ukrainos karo pabėgėlių studijų kainai valstybinėse aukštosiose mokyklose kompensuoti ir stipendijoms išmokėti skirta 3 mln. eurų. Tuo metu iki kitų mokslo metų pradžios ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo ukrainiečių moksleivių poreikių patenkinimui skirta daugiau kaip 28 mln. eurų.

Skelbiama, kad per praėjusius metus užsieniečių Lietuvoje sumažėjo 3 tūkstančiais, tačiau darbdaviai darbuotojų ieško vis tolimesniuose kraštuose. Kol į Lietuvą atvyksta migrantai net iš Filipinų ir Vietnamo, Migracijos departamento direktorė tvirtina, kad Baltarusijos piliečių Lietuvoje mažėja. Migracijos departamentas paskelbė, kad šiuo metu užsieniečiai iš viso sudaro 7,52 proc. visų Lietuvos gyventojų. Per praėjusius metus užsieniečių Lietuvoje sumažėjo 3 tūkstančiais.

Metų pradžioje Lietuvoje netikėtai įsiplieskė diskusijos apie raudonąsias musmires, kurios nuo Naujųjų metų buvo įtrauktos į narkotinių medžiagų sąrašą. Už jų rinkimą, vartojimą ar platinimą gresia didelės baudos ar net laisvės atėmimas. Dalis ekspertų svarsto, kodėl staiga buvo priimtas toks griežtas draudimas, o gyventojai sunerimo dėl kiemuose augančių grybų. Yra daug musmirių rūšių, tačiau raudonoji musmirė laikoma viena iš mažiausiai nuodingų.

Rusijos agresijos atveju viena iš labiausiai tikėtinų Rusijos kariuomenės puolimo krypčių išlieka Baltijos šalys, Lenkija ir ypač Suvalkų koridorius. Tad pastaruoju metu Europos valstybių lyderiai ir gynybos pareigūnai oficialiais pareiškimais reiškia susirūpinimą dėl galimos Maskvos agresijos grėsmės.

Šeštadienio rytą Baltijos valstybėms atsijungus nuo rusiškų elektros tinklų sistemos, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vyriausiasis patarėjas Darius Buta įspėja – socialiniuose tinkluose plinta netikrų anketų, vadinamųjų botų, skleidžiama Kremliaus propaganda.  „Socialinių tinklų administratoriams rekomenduojame suaktyvinti moderavimą. Ypatingai kalbant apie žiniasklaidos priemonių administratorius. Turime įtarimą, kad siaučia botai su rusiškų naratyvų kupinais komentarais.

Vis didesnę dalį norinčių mokytis lietuvių kalbos užsieniečių sudaro Ukrainos piliečiai, BNS nurodė Valstybinė kalbos inspekcija. Jos surinktais Užimtumo tarnybos duomenimis, finansuojamus lietuvių kalbos kursus 2024 metais pradėjo lankyti 3,4 tūkst. žmonių, iš jų 84 proc. buvo ukrainiečiai. Tuo metu 2023 metais pradėjusių kursus buvo 3,8 tūkst., o ukrainiečiai sudarė 79 procentus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai artėja lemiamas metas – vyksta naujojo pirmininko rinkimai. Didžioji kova vyksta tarp tęstinumą siūlančios, liberalaus partijos elito atstovės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir gerokai konservatyvesnio Lauryno Kasčiūno, iš kurio dalis žmonių tikisi partijos vairo pasukimo atgal į dešinę. Iš viso pirmininko rinkimuose dalyvauja 5 kandidatai.

Valdininkai žada šiemet padėti ūkininkams ir sodininkams kovoti su invaziniais šliužais. Žada skirti kelis milijonus eurų kompensacijų tiems, kam pavyks šliužus išnaikinti. Tiesa, Aplinkos ministerijos valdininkai sako, kad to negana ir ragina Augalininkystės tarnybos pareigūnus tikrinti, ar kenkėjų neplatina sodinukų prekeiviai.  Žolininkė Monika Smilgytė prie Marijampolės augina vaistažoles, daro arbatas, įvairius tepaliukus ir jais prekiauja.