Aktualijos

Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė apeliacinį Prienų rajono tarybos nario Jono Vilionio skundą civilinėje „čekiukų“ byloje dėl nepagrįsto praturtėjimo. Jis paliko galioti Alytaus apylinkės teismo sprendimą, kuriuo savivaldybei iš tarybos nario priteista beveik 11 tūkst. eurų Kauno apygardos prokuratūra pirmosios instancijos teismo prašė iš J. Viliono priteisti Prienų rajono savivaldybės administracijai 14 tūkst. 600 eurų.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį kaltu dėl piktnaudžiavimo ir sukurstymo klastoti dokumentus dėl koncerto kainos pripažino buvusį Kupiškio merą Dainių Bardauską ir skyrė jam 14,4 tūkst. eurų baudą. Jam taip pat atimta teisė ketverius metus užimti vadovaujamas pareigas viešajame ar privačiame sektoriuje.   Anksčiau merui buvo inkriminuotas ir kyšininkavimas, tačiau prokuratūra vėliau perkvalifikavo eksmero veiksmus.

Europos Sąjungai (ES) diskutuojant apie 17-ajį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina kalbėti ir apie dar vieną paketą, į jį įtraukti energetikos bendroves. „Jau dabar, matydami, kad gegužės mėnuo skirtas 17-ajam paketui, (turėtume – BNS) kalbėti apie 18-ąjį paketą, ir pagaliau įdėti tas didžiąsias energetikos kompanijas“, – Varšuvoje ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Finansų ministro atstovu spaudai pradėjo dirbti iki šiol „Verslo žinių“ žurnalistu dirbęs Dalius Simėnas, ketvirtadienį pranešė Finansų ministerija. Rimantui Šadžiui jis patarinės komunikacijos ir viešųjų ryšių klausimais. D. Simėnas yra dirbęs atstovu ryšiams su visuomene buvusioje Vertybinių popierių komisijoje, o „Verslo žiniose“ su pertrauka dirbo nuo 2001 metų.

Seimas ketvirtadienį nepavyko pradėti svarstyti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto, kuriuo siūloma įteisinti abortus ir numatyti, kad ši paslauga būtų teikiama nemokamai. Opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės Ritos Tamašunienės siūlymu projekto pateikimas atidėtas kitam Seimo posėdžiui. Prašymo motyvų politikė nenurodė, anksčiau ji prašė šį projektą išvis išbraukti iš darbotvarkės.

Seimui ketvirtadienį denonsavus priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog toks sprendimas yra stiprus signalas Rusijai. „Čia yra labai stipri žinia Rusijos pusei, kad mes pasitelksime viską, kas yra įmanoma, ir mes realiai planuojamės stabdyti (priešą – ELTA) nuo pat pirmojo centimetro arba net dar giliau“, – ketvirtadienį teigė K. Budrys.

Pakėlus Pridėtinės vertės mokestį (PVM), pinigus gynybai būtų galima surinkti daug greičiau, sako Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus. Tačiau, jo teigimu, iššūkiai kyla dėl per lėtos įstatymų bazės ir kairiųjų politikų baimių papiktinti didžiausią elektorato dalį – pensininkus. „PVM turi tokį pliusą, kad pinigai greitai pakliūva į kasą, jie yra čia ir dabar. Jie momentaliai atsiranda kasoje, tu gali juos automatiškai išleisti.

Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dydžiai kelia naujas aistras. Gintautui Paluckui su Remigijum Žemaitaičiu sutarus dėl 50 tūkst. Eur. neapmokestinamo dydžio, Saulius Skvernelis reikalauja dvigubai didesnio. Nors prezidentui Gitanui Nausėdai tokie dydžiai tinka. Premjeras ramina, esą nesvarbu, kokį mokestį nustatys Seimas, savivaldybės jį galės pakeisti ar net panaikinti.

Jei valdančiosios koalicijos partneriai nusisuktų nuo socialdemokratų balsuojant už planuojamus mokesčių pakeitimus, konservatoriai jų negelbėtų, teigia Ingrida Šimonytė. „Už nesąmones nebalsuosime“, – konservatorių susitikime su verslo atstovais dėl mokestinių pakeitimų sakė buvusi ministrė pirmininkė. „Esame tokioje situacijoje, kai net nežinome, ką svarstome. Viskas keičiasi po kiekvieno stimulo, kiekvieno mitingo.

Ilgiau nei trejus metus vykstant karui Ukrainoje, dar neužsimiršus koronaviruso pandemijai, verda diskusijos apie Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą tinkamai valdyti krizes.

Kiekvienais metais Lietuvoje daugybė moterų nusprendžia nutraukti nėštumą. Šiuo metu už tokią procedūrą moteris turi susimokėti pati – valstybė ją kompensuoja tik tuo atveju, jei kyla pavojus mamos arba vaisiaus gyvybei. Balandžio mėnesį Seime socialdemokratė Birutė Vėsaitė įregistravo Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad abortai ir kontraceptinės priemonės būtų nemokamos. Taip pat siekiama pagerinti pačių paslaugų prieinamumą, pasiekiamumą, kokybę ir konfidencialumą.

Seime pradėtas svarstyti buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo iniciatyvas parlamentarai perdavė Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK).  Tai jau antras komitetas, kuris imsis šių aštrias diskusijas keliančių įstatymų pataisų. Šį klausimą jau svarstęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nepritarė buvusių KGB bendradarbių išslaptinimui. Tačiau su tokiu jo sprendimu ketvirtadienį nesutikęs Seimas nutarė atsiklausti TTK nuomonės.

Visame pasaulyje šiuo metu yra laukiama, kada bus išrinktas naujasis popiežius. Arkivyskupas metropolitas, teologijos mokslų dr. Kęstutis Kėvalas paaiškino popiežiaus rinkimų eigą: kaip balsuoja kardinolai, kodėl rezultatai neretai būna netikėti. Jis taip pat šiek tiek apžvelgė finansinius šio proceso aspektus. Arkivyskupas teigė, kaip popiežių renka kardinolai, o kandidatui išrinkti reikia dviejų trečdalių balsų. „Pirmiausia, popiežių renka kardinolai.

Lietuvai nusprendus pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad potencialus agresosius turi žinoti, kad prieš jį šalis ginsis tokiomis pačiomis priemonėmis, kokias naudoja ir jis.

Eidamas 89-uosius mirė pirmasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, orientavimosi sporto treneris, istorikas Juozas Starkauskas. Apie tai ketvirtadienį pranešė LGGRTC. J. Starkauskas gimė 1937 metais Prienuose, kur 1954-aisiais Prienų vidurinėje mokykloje su draugais įkūrė mokinių politinę kultūrinę grupelę.

Parlamentarai nutarė, kad siūlymai, jog vienaip ar kitaip turi būti paviešinti prisipažinę buvę slapti KGB bendradarbiai, privalo būti svarstomi toliau. Seimo nariai ketvirtadienį atmetė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) sprendimą nepritarti ir konservatoriaus Arvydo Anušausko, ir „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio projektams. Kad jie toliau būtų svarstomi, balsavo per 70 parlamentarų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad gegužės 9-osios iškilmės Maskvoje yra apgailėtinas įvykis, bandantis pateisinti žiaurius Rusijos nusikaltimus.  „Matome, kad Rusija mėgina organizuoti gegužės 9-osios dienos farsą. Matome iš valstybių vadovų, kurie ten susirinko, kad tai bus tikrai apgailėtinas įvykis, kuriame bus mėginama pateisinti savo nusikaltimus ir patiekti juos kaip didybę.

Seimui ketvirtadienį apsisprendus trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, Lietuva su sąjungininkais ruošiasi gaminti ir pirkti šias minas, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. „Svarbiausia, ruošiamės minų gamybai bei įsigijimui. Šį svarbų žingsnį žengiame kartu su kitomis regiono šalimis: Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį nurodė D. Šakalienė.

Prieš Pergalės dieną, kurią Rusija minės penktadienį, Kremlius toliau demonstruoja neapibrėžtumą dėl taikos Ukrainoje – Maskva delsia, Europa spėlioja, o JAV siunčia dviprasmes žinutes apie galimus susitarimus. Ar Vladimiras Putinas siekia karo pabaigos, ar tik vaidina derybas, tikėdamasis gauti nuolaidų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutavo Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas ir apžvalgininkas Vladimiras Laučius.

Seimo valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad šalies verslams didžiausių iššūkių kels ne planuojami mokestiniai pakeitimai, bet konkurencija su Kinijos pramone, kuri Europoje plėsis dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) planuojamų muitų. „Reikia bijoti, kada kinų rinka ateis į Europą dėl muitų, jeigu nepavyks susitarti.

Seime už pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos nebalsavęs valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad minos nėra efektyvi gynybos priemonė, o daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kariniam mokinių ugdymui.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako neprisiimsiantis atsakomybės dėl koalicijos partnerio „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų, o ribas peržengiantį politikų elgesį įvertina teisėsauga. „Tam tikri pareiškimai, kurie niekam nedarytų garbės, dėl jų atsakomybės aš tikrai neprisiimsiu.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parlamentarai ketvirtadienį kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, prašydami pakartotinai teikti Seimui prašymą dėl socialdemokrato Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės panaikinimo. „Kreipiamės į jus, prašydami dar kartą teikti Lietuvos Respublikos Seimui prašymą dėl Seimo nario Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės panaikinimo“, – rašoma kreipimesi.

Lietuvos Seimas pareiškė nepripažinsiantis užgrobtų Ukrainos žemių Rusijai. Tai sakoma ketvirtadienį parlamento priimtoje rezoliucijoje. Už ją balsavo 118 Seimo narių, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė. „Jokie Rusijos Federacijos įvykdyti ir toliau vykdomi Ukrainos teritorijos užgrobimai Lietuvos Respublikos Seimo nebus pripažįstami nei de jure, nei de facto“, – teigiama joje.

Seimas ketvirtadienį pritarė siūlymui Lietuvai trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Už balsavo 107 parlamentarai, prieš balsavusių nebuvo, trys susilaikė. Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Ketvirtadienį Seime prisiekė naujoji Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė. Iki šiol ji ėjo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos pareigas. I. Segalovičienės priesaiką priėmė pirmasis Seimo pirmininko pavaduotojas Juozas Olekas.

Lietuvoje šiais metais pirmąkart pasiektas šalčio rekordas, toks reiškinys yra itin retas, rašoma socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Meteo.lt“ „Šiais laikais toks reiškinys retai pasitaiko. Paskutinį kartą jis buvo maždaug prieš du metus. Tai – šalčio rekordas. Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas naujas gegužės 8-osios žemiausios oro temperatūros rekordas.

Ketvirtadienį minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 80-ąsias metines, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad, prisimenant kare žuvusius milijonus žmonių, negalima pamiršti svarbiausių vertybių – taikos ir laisvės. „Šiandien prisimename Antrojo pasaulinio karo aukas – milijonus žmonių, kurių gyvenimai nutrūko totalitarinių ideologijų sukeltoje tragedijoje, griovusioje valstybes, bendruomenes ir šeimas.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis sako, kad, nors šiuo metu šiukšlių tvarkymo pajėgumų užtenka, ateityje Lietuvai reikėtų svarstyti apie naujos šiukšlių deginimo gamyklos statybas. Taip ministras kalbėjo, prieš porą savaičių Vilniuje, Jočionių gatvėje esančioje „Energesman“ atliekų tvarkymo gamykloje kilus didžiuliam gaisrui.

Trečiadienį pasieniečiai neleido į Lietuvą iš Baltarusijos patekti 48 migrantams. Jie į ES brovėsi Lazdijų rajone ir Druskininkų savivaldybėje. Viena tokių užsieniečių grupė kopėčiomis lipo per Lietuvos pusėje įrengtą fizinį barjerą, kita kirto Nemunu einančią sieną. Trečia grupė priartėjo prie sienos linijos ir nespėjo prasmukti į Lietuvą, nes atskubėjus pasieniečiams pati pasišalino į Baltarusijos gilumą, praneša VSAT. Šis neįleistųjų per parą skaičius yra vienas iš dviejų didžiausių šiemet.

Tradicinė „Maisto banko“ akcija jau prasidėjo šalies mokyklose ir darželiuose. Ir mažieji, ir vyresni su malonumu dalijosi su skurstančiais ne tik ilgesnio galiojimo produktais, bet ir savo pamėgtais skanėstais. Dažnas mokinys nė neslepia produktus pirkęs ir iš tėvų duotų pinigų, ir net pakratęs savo asmeninę taupyklę. Norą dalyvauti „Maisto banko“ akcijoje pareiškė kone pustrečio šimto mokyklų ir darželių.

Praėjusią parą Lietuvos pasienyje su Baltarusija buvo apgręžti 48 neteisėti migrantai, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tuo metu Latvijos pasienio tarnyba trečiadienį fiksavo 56 tokius asmenis, o Lenkijos pareigūnai pranešė antradienį apgręžę 54 neteisėtus užsieniečius.

Seimas spręs, ar riboti greičio matavimo prietaisų įrengimą keliuose. Pakeitimai numato, kad viename kelyje galėtų būti iki trijų ne daugiau kaip 10 km ilgio vidutinio greičio matavimo ruožų, o momentinių matuoklių vienoje kelio pusėje – iki penkių. Prieš visus matuoklius turėtų būti pastatyti ženklai.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvaus Jungtinės Karalystės (JK) vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių vadovų susitikime, kuris vyksta Norvegijos sostinėje Osle. JEF pajėgos yra skirtos greito reagavimo operacijoms, vykdomoms po Europos Sąjungos (ES), NATO ar Jungtinių Tautų (JT) vėliava.

Seimas ketvirtadienį ketina nustatyti administracinę atsakomybę už patalpų suteikimą vartoti narkotinėms, psichotropinėms ar kitoms psichiką veikiančioms medžiagoms. Už pirmą kartą padarytą tokį nusižengimą siūloma numatyti nuo 100 iki 300 eurų siekiančias baudas. Jei Seimas pritartų, toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 300 iki 700 eurų.

Ketvirtadienį Seime prisieks naujoji Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė. Iki šiol ji ėjo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos pareigas.

Ketvirtadienį krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pasiūlys Seimui praplėsti poligrafu tiriamų asmenų ratą. Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo į poligrafu tiriamųjų sąrašą įtraukti įslaptintus sandorius sudarančių įmonių darbuotojus bei tiekėjus-fizinius asmenis, kai šie prašo leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, šių asmenų veikla yra susijusi su tokio pobūdžio jautrios informacijos naudojimu.

Prezidentas Gitanas Nausėda bei Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį, Šilutės rajone, Macikų kaime dalyvaus Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 80-ųjų metinių minėjime, pagerbs aukų atminimą. Anot S. Skvernelio, Macikai minėjimui pasirinkti ne atsitiktinai. „Macikų lageriai – ypatinga skaudžios mūsų istorijos vieta, palikusi gilų randą Lietuvos ir daugelio kitų šalių žmonių atmintyje.

Lietuvos mokyklose ketvirtadienį dešimtokams prasideda elektroninis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP), kurį organizuoja Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).  PUPP prasideda lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimu raštu. Jį sudaro dvi dalys: per pirmąją dešimtokai turi atlikti teksto suvokimo, kalbos pažinimo ir vartojimo užduotis, antroji dalis skirta teksto kūrimo užduočiai.  Iš viso patikrinimui skirtos 3 valandos.

Valdantiesiems ruošiantis priimti mokesčių reformą, prezidentas Gitanas Nausėda pasigenda finansų ministro paaiškinimų. Šalies vadovas ragina ministrą paaiškinti visuomenei ruošiamus mokesčių pakeitimus. Ministras žada pasistengti pasitaisyti, tačiau kalba, kad apie mokesčius šnekėsis su politikais.

Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi klaipėdietis skaitytojas, kuris pranešė apie incidentą, įvykusį pernai gruodžio 25-ąją Klaipėdoje. Anot jo, tą vakarą, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir tapo perteklinės policijos jėgos auka – policininkai siekė be pagrindo patikrinti vyro automobilį, o vairuotojui su tuo nesutikus, pareigūnai piliečiui į akis pripurškė dujų ir jį parvertė. Policijos atstovų teigimu, dėl įvykio pareigūnai buvo įspėti.

Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dydžiai kelia naujas aistras. Gintautui Paluckui su Remigijumi Žemaitaičiu sutarus dėl 50 tūkstančių eurų neapmokestinamo dydžio, Saulius Skvernelis reikalauja dvigubai didesnio, nors prezidentui tokie dydžiai tinka. Premjeras ramina, esą nesvarbu, kokį mokestį benustatys Seimas, savivaldybės jį galės pakeisti ar net panaikinti.

 Europos Sąjungai (ES) ruošiant 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad sprendimas dėl jų įvedimo bendrijos lygiu bus priimtas dar gegužę.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku tapus Laurynui Kasčiūnui, jo santykiai su šia politine jėga pasikeitė. „Pasikeitė, nes tikrai manau, kad šiuo metu TS-LKD yra naujame kelyje. Taip, jiems reikia ieškoti savo veido, permąstyti tam tikrus dalykus.

Laidoje „TV Pagalba“ – jaunos mamos pasakojimas apie jai tekusį skaudų likimo išbandymą. Būdama dar nepilnametė Skaiva prarado savo pirmąjį vaikelį. Moteris visai neseniai pagimdė antrą vaikutį ir tada ryžosi viską padaryti, kad pirmąjį sūnų susigrąžintų ir abu broliukai augtų kartu. Jaunos mamos situacija domėjosi gelbėtoja Gerda Žemaitė. Pirmojo savo kūdikio Skaiva susilaukė būdama 17-os metų. Mažylio globėja tapo jos mama.

Buvusi Taivano prezidentė Tsai Ing-wen penktadienį lankysis Lietuvoje Dalios Grybauskaitės kvietimu, trečiadienį pranešė Taivano naujienų agentūra CNA ir „Radio Taiwan“. T. Ing-wen biuro atstovė Tsai Shu-ching paskelbė, kad vizitais į Lietuvą ir Daniją siekiama stiprinti ryšius su Europos demokratinėmis šalimis ir gilinti žemyno žinias apie Taivaną.

Prezidentas Gitanas Nausėda kirto premjerui Gintautui Paluckui, kuris suabejojo Valstybės saugumo departamento (VSD) išvada dėl Remigijaus Žemaitaičio. G. Nausėda kritikuoja ir aiškina, kad pasisakymai apie VSD pažymų nereikalingumą prilygsta abejonėmis visa žvalgybos veikla. Pats premjeras į prezidento žodžius nereaguoja.  Remigijų Žemaitaitį neigiama VSD rekomendacija tarsi šešėlis persekioja jau antrą savaitę.

Klaipėdos apygardos teismas trečiadienį pilnai patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir trims mėnesiams pratęsė suėmimo terminą šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamiems Lietuvos piliečiams. Mindaugas Januitis ir Tatjana Beleckaja bus laikomi suimti mažiausiai iki rugpjūčio 14 dienos, Eltą informavo teismas. Bylos nagrinėjimas teisme turėtų prasidėti birželį. Kaip įprasta, su šnipinėjimu susijusios bylos nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose.

Trečiadienį posėdžiavusi sostinės taryba nutarė skirti paramą Kyjive planuojamam įrengti „Vilniaus parkui“. Sprendimas skirti paramą buvo priimtas atsižvelgiant į Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko kreipimąsi, kuriame jis aprašo neigiamą karo poveikį žmonių emocinei sveikatai ir akcentuoja, jog papildoma žalioji erdvė prisidėtų prie gynėjų ir gyventojų reabilitacijos.  „Apie „Vilniaus parko“ idėją išgirdau susitikimo su meru V. Klyčko metu, kai lankiausi Kyjive praeitų metų gruodį.