Aktualijos

Seimas neleido patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narių Petro Gražulio ir Kazimiero Uokos. Už Seimo laikinosios tyrimo komisijos rezoliucijos projektą, kuriame siūloma neduoti sutikimo patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jo laisvę, antradienį balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 35, susilaikė 12 Seimo narių. Už tai, kad K. Uoka nebūtų atiduotas į prokurorų rankas, balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 30, susilaikė 10 Seimo narių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė neskirti buvusio generalinio prokuroro Algimanto Valantino Vilniaus apygardos teismo teisėju. Ji pareiškė, kad už darbo stažą yra svarbiau profesionalumas, aukšta darbo kokybė, nepriekaištinga reputacija ir pagarba žmogui.

Kauno apygardos teismas atmetė 15 parų suimto korupcija įtariamo Alytaus mero Česlovo Daugėlos skundą, kuriuo jis siekė išeiti į laisvę. Priimtoje galutinėje ir neskundžiamoje teismo nutartyje teismas akcentavo, jog Č. Daugėla gali daryti įtaką kitiems proceso dalyviams bei daryti naujus nusikaltimus. Kauno miesto apylinkės teismo Č. Daugėlai skirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas baigiasi trečiadienio popietę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) antradienį panaikino leidimą eksploatuoti Kazokiškių sąvartyną. Teismas patenkino Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių bendruomenės ir G. G. apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą leidimą eksploatuoti Vilniaus apskrities regioninį buitinių atliekų sąvartyną Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kaime. Šio LVAT sprendimo vykdymas atidėtas metams.

Seime pristatytas kitų metų nacionalinio biudžeto projektas sulaukė tradiciškai aktyvaus opozicijos atstovų susidomėjimo, kurie replikuodami jį vadino ir niūriu, ir fantastiniu. O patys iš finansų ministrės išgirdo paraginimų „nekasti sau duobės". „Tvarkietis" Andrius Mazuronis biudžeto pajamų planavimą vaizdžiai vadino priešrinkiminiu. „Pora milijardų iš kontrabandos, ekonomikos augimo. Toks planavimas primena pasakų šalies Pinokio planavimą.

Spalio 20 d., trečiadienį, 11 val. 52 min. Lietuvoje bus girdimas perspėjimo sirenų kauksmas. Tuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pradės gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimą. Sirenos kauks 3 minutes. Nustojus joms kaukti, 11 val. 55 min., per Lietuvos radijo arba vietines radijo programas, gyventojams bus skelbiama susijusi informacija.

Antradienį iškilmingame Seimo posėdyje paminėtas Helsinkio proceso pradžios 35-metis ir įtaka Rytų Europai bei pristatytas Lietuvos pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) 2011 metais.

Afganistano Goro provincijoje padaugėjo išpuolių, nes į šią iki šiol buvusią sąlyginai ramią vietą pasitraukė talibai. Tokios nuomonės laikosi prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.

Ūkio ministro Dainiaus Kreivio religiniai bendraminčiai vienas po kito kopia į svarbius postus. Pasiekti karjeros aukštumų konservatoriaus bičiuliams padeda ne tik maldos, antradienį skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“. Praėjusios savaitės pabaigoje konkursą į Ūkio ministerijai pavaldžios Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo postą laimėjo ministro bičiulis Žydrūnas Plytnikas.

Antradienį Seimas ketina apsispręsti, ar leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius Petrą Gražulį ir Kazimierą Uoką. Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija siūlys Seimui neduoti sutikimo patraukti šiuos parlamentarus baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jų laisvę. Tai numatančias rezoliucijas dėl šių parlamentarų neliečiamybės Seimo posėdžių sekretoriate yra įregistravęs komisijos primininkas Vytautas Grubliauskas.

Antradienį Seime lankysis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukštasis komisaras tautinėms mažumoms Knutas Vollebaekas. Svečias susitiks su Seimo Pirmininkės pavaduotoju, Europos reikalų komiteto pirmininku Česlovu Vytautu Stankevičiumi, Žmogaus teisių komiteto pirmininku Arminu Lydeka, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu, Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininke Vilija Aleknaite–Abramikiene.

Antradienio Seimo plenarinį posėdį planuojama skirti ateinančių metų šalies biudžetui. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė numato pateikti Seimui 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir su juo susijusių teisės aktų projektus. 2011 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą numato pateikti socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Katę maiše siūlančios pirkti įstaigos vis dėlto gali būti baudžiamos. Tai įrodė teismas, kuris pripažino, kad už milijonų viliojimą atsakomybė yra. Dar prieš porą metų, 2008–ųjų rudenį, plačią reklaminę akciją pradėjusi investicijų bendrove prisistatanti „Investment House" skelbė: „47 proc. per metus. Investavę 20 000 litų per 3 metus uždirbame 63 530 litų. Ieškome partnerių kartu pirkti dvi stabilias įmones. Minimali suma – 20 000 litų.

Būsimo Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) prioritetus pirmadienį užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis aptarė susitikime su ESBO Parlamentinės Asamblėjos (PA) prezidentu Petrosu Eftimijumi (Petros Efthymiou) ir ESBO PA generaliniu sekretoriumi Spenseriu Olivė (Spenceriu Olive). Ministras su ESBO pareigūnais taip pat tarėsi dėl glaudesnio Lietuvos, kaip būsimos organizacijos pirmininkės, ir ESBO PA bendradarbiavimo siekiant stiprinti regioni...

Išstudijavus visas kitas galimybes, anot Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos kūrėjų, akivaizdu, jog nauja atominė elektrinė būtina. Totali priklausomybė Energetinė nepriklausomybė, konkurencingumas ir tvarumas, - tokie tikslai keliami Nacionalinėje energetinėje strategijoje, kurią Britanijos prekybos rūmuose Lietuvoje pristatė energetinis ministras Arvydas Sekmokas. „Pirmiausia yra energetinė nepriklausomybė. Šiuo metu Lietuva yra labai toli nuo tos situacijos.

Vilniaus tarybos valdančiųjų koalicija galutinai susitarė dėl naujos koalicijos ir dėl kandidato į mero postą Raimundo Aleknos. Anot Vilniaus konservatorių lyderio Manto Adomėno, neatmetama galimybė, kad prie naujos koalicijos gali prisidėti ir kitos frakcijos. Naujos valdančiosios koalicijos branduolį sudarys Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, socialdemokratai, Liberalų ir centro frakcija ir Liberalų sąjūdis.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama delegacija trečiadienį išvyksta vienos dienos darbo vizito į Minską. Lietuvos vadovės su Baltarusijos Prezidentu Aleksandru Lukašenka aptars regioninį bendradarbiavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), kuriai Lietuva pirmininkaus kitais metais.

Vyriausybės pasitarime nuspręsta nebesteigti visuomenės ir politikų prieštaravimų sulaukusio holdingo valstybės turtui valdyti - „Visuomis“. Finansų ministerijos padalinys visoms valstybės bendrovėms turės nustatyti strateginius tikslus. Premjeras Andrius Kubilius pasisako, kad vietoj siūlyto įmonių valdymo jungimo pasirinktas „vieningas strateginis vadovavimas“. Ministras pirmininkas žada steigti centrinę priežiūros agentūrą, tačiau daugiau detalių nepateikia.

Vyriausybė planuoja, kad kitąmet valstybės skola padidės „vos" 6,1 mlrd. litų, tačiau skolinimosi limitas – bemaž 10 mlrd. litų per metus – nemažinamas. Už kiek bus skolinamasi? Už 8 proc. metų palūkanų? Truputį didesnes ar truputį mažesnes? Į šiuos klausimus atsakyti niekas negali, nes Lietuva skolinasi iš komercinių bankų. Tuo tarpu Latvija dar 2008 metais pasiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 7,5 mlrd. eurų su mažesnėmis palūkanomis (siekia vos 3 proc.

Valstybinė įstaiga gina ne visuomenės, o privatų interesą, be to, pateikia tokius skaičius, kurie palankūs pastarajam, bet neatitinka tikrovės. Tokiais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiksmais nepatenkinti ukmergiškiai reikalauja jos pirmininkę nušalinti nuo pareigų.

Milijonierių valdžioje daugėja. Jie sako sutvarkysiantys visuomenę taip pat gerai, kaip ir savo reikalus. Deja, tuo tiki ne visi, o Seimo reitingai nekyla. Sociologai sako tik apytiksliai tyrę visuomenės nuomonę. Jie negalį tiksliai pasakyti, ar lietuviai tikrai mano, kad protingu vadovu gali būti tik labai turtingas žmogus. Nepaisant to, pateiktos deklaracijos rodo, kad milijonierių Seime daugėja.

Pasaulinę kovos prieš skurdą ir socialinę atskirtį dieną Nepartinis demokratinis judėjimas sekmadienį paminėjo mitingu Vilniuje priešais Vyriausybės rūmus. "Lietuvai ši diena aktuali, nes, ekspertų duomenimis, žemiau skurdo ribos gyvena keli šimtai tūkstančių žmonių, skursta atskiros gyvenimo sritys - švietimas, mokslas, teisėsauga, socialinė ir sveikatos apsauga. Lietuvoje yra vienas didžiausių socialinės atskirties rodiklių.

Šiemet rinkimų kampanija sutampa su Kalėdomis ir Naujaisiais metais. Tačiau Kalėdos jau prasideda, o su dovanėlėmis į duris beldžiasi kas ketveri metai apsilanką politiniai „seniai“ ir „snieguolės“. Du „dovanų seneliai“ ir viena „senutė“ jau aplankė miesto senjorus, kuriuos dovanos labiau prajuokino, nei nupirko. Atvirukas, kuris prajuokino „Trise susimetė ant vieno arbatos pakelio ir padovanojo“, - į redakciją su voku rankose įžengusi juokiasi pagyvenusi moteris.

Kas penktas lietuvis jau gyvena ties skurdo riba, o pensijos išmokamos milijonui šalies piliečių. Finansų analitikas profesorius Rimantas Rudzkis „Respublikai" atskleidė, kad sąlygiškas darbuotojų skaičius Lietuvoje, be individualių įmonių ar ūkininkų, jau nesiekia ir 900 tūkst. žmonių. Kadangi apie 300 tūkst. iš jų dirba viešajame sektoriuje ir atlyginimus gauna iš valstybės, viską uždirba tik apie 600 tūkst. žmonių, dar palaikančių verslo kvėpavimą.

Vakar iš Vilniaus, kur vyko konkursas Panevėžio darbo biržos direktoriaus pareigoms užimti, premjero Andriaus Kubiliaus patarėju dirbantis Viktoras Trofimovas grįžo triumfuodamas. Jis gavo norimą kėdę. Bandė išlaikyti paslaptyje Po konkurso buvęs Panevėžio apskrities viršininkas užsuko į Vyriausybę pasidalinti savo džiaugsmu su ministru pirmininku ir patikino jį, kad prie Panevėžio darbo biržos vairo stos tik baigęs visus jam pavestus darbus.

Afganistano Goro provincijoje pablogėjusi saugumo padėtis, įtampa su vietos valdžia ir prasta vietos policijos reputacija tikriausiai sutrukdys jai tapti tarp pirmųjų, kur atsakomybę už saugumą tarptautinės pajėgos perduos paties Afganistano valdžiai. Tačiau Lietuva jau svarsto perspektyvą provincijos atkūrimo grupės (PAG) vadovu paskirti ne karininką, o diplomatą, o vėliau – paversti ją Europos Sąjungos arba Jungtinių Tautų padaliniu.

Sveikindama ketinimus kovoti su šešėline ekonomika, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja Vyriausybės sprendimą kitų metų biudžete numatyti didesnes išlaidas nei šiemet, pranešė LTV „Panorama“. Vyriausybės teigimu, išlaidos beveik milijardu litų išaugs dėl ankstesnių valstybės įsiskolinimų, daugiau skiriamų lėšų socialinėms išmokoms ir Europos Sąjungos remiamiems projektams. Šalies vadovės teigimu, daugiau lėšų reikėtų surinkti iš valstybės turto. Anot Vyriausybės, 18 mlrd.

Jau daug kartų Seimas taisė Pilietybės įstatymą bandydamas išplėsti dvigubos pilietybės ribas. Pagaliau Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad eita klaidingu keliu. Vienintelė galimybė – referendumu pakeisti Konstitucijos straipsnį. Amoralu balsuoti už tokį įstatymą Justinas Karosas, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Kito varianto nei pakeisti Konstituciją aš nematau. Nebalsuosiu už tą įstatymą, kuris ignoruoja Konstitucijos nuostatas.

Seimo milijonieriams dėmesio netrūksta, o štai mažiausiai turtų sukaupę parlamentarai yra savotiškame šešėlyje. Tačiau jie tikina jau išmokę dėl didelių turtų užrietusius nosį savo kolegas sutramdyti. Pirmą kartą skelbiame neturtingiausių Seimo narių dešimtuką. Prie jo dar galėtume pridurti mažiau nei 200 tūkst. Lt turto užgyvenusius 5–6 seimūnus, o po jų šiame sąraše einančių parlamentarų turtas pradeda didėti labai sparčiai.

Kaune šeštadienį vyksta 10-oji respublikinė Derliaus šventė. Savo užaugintą produkciją bei gaminius šioje derliaus nuėmimo pabaigtuvių šventėje pristato ūkininkai iš visos Lietuvos. Į Kauną pasveikinti žemdirbių atvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad lietuviški maisto produktai tvirtai skinasi kelią tarptautinėse rinkose.

Moterų krizių centrų, draugijų, šeimos namų vadovai apgailestauja, kad per sunkmetį nukirpus finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms, smurtautojų aukoms užuovėja tapusios įstaigos vos išsilaiko. Moterų krizių centrų, draugijų, šeimos namų vadovai apgailestauja, kad per sunkmetį nukirpus finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms, smurtautojų aukoms užuovėja tapusios įstaigos vos išsilaiko.

Atrodo, kainų didėjimui mūsų šalyje nėra galo. Pagrindinių maisto produktų kainos, palyginti su praeitais metais, pakilo apie 20 procentų, o kai kurių – net 50 procentų ir daugiau. Brangsta pieno produktai, daržovės, duona, praktiškai viskas. Kodėl taip yra? Kokios šio nuolatinio maisto produktų brangimo priežastys? Į šiuos ir kitus susijusius klausimus pabandėme atsakyti šioje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskusijoje.

Po balandį priimto palankaus dirbantiems pensininkams KT sprendimo Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri savaip interpretavo šį išaiškinimą ir nusprendė, kad pensijų mažinimas nepažeidžia Konstitucijos. Martyno Vidzbelio nuotrauka Teismuose kasdien daugėja nepatenkintų dirbančių pensininkų prašymų priimti sprendimus kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sumažintų pensijų. Be to, Vyriausybė dar skolinga ir tiems pensininkams, kuriems ankstesnio KT sprendimu privalo atlyginti prarastas pensijas.

Šią savaitę Valstybės kontrolės auditoriai atskleidė skandalingą faktą. Pasirodo, Finansų ministerija Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) platindavo paslapčia pasirinktiems užsienio bankams, jiems mokėdama net iki 12 procentų metinių palūkanų. Šios savaitės žmogus – finansų ministrė Ingrida Šimonytė, net Seimo narių apklausiama taip ir neišdavusi paslapties, kas, kiek ir – svarbiausia – kodėl pralobo.

Seimo opozicija neatsisako planų skelbti interpeliaciją aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui ir siekti pirmalaikių Seimo rikimų, bet nesugeba susitarti dėl šių iniciatyvų pateikimo parlamentui svarstyti. „Dirbam ta linkme, renkam informaciją, norime parengti kokybišką interpeliaciją, o ne pusfabrikatį. Todėl ir užtrunka šiek tiek ilgiau nei tikėjomės“,– teisinosi opozicijos lyderis, Lietuos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Opozicija kol kas tik gąsdina.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atskleidžia, kad parlamente svarstoma nepavojingiems nusikaltėliams, pavyzdžiui, už finansinius nusikaltimus įtariamiems politikams, netaikyti suėmimų, kol vyksta ikiteisminis procesas, o skirti švelnesnes priemones. Seimo pirmininkė, pas kurią esą ir buvo svarstoma tokia idėja, ketinimų nekomentuoja.

Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė teigia ateityje neketinanti likti gyventi Turniškėse, bet kraustytis į nuosavus namus. Nors vietos, kur gyvens, K. Brazauskienė dar nėra numačiusi, tačiau sutvarkiusi velionio vyro palikimą ji norėtų palikti jį primenančius namus.

„Vien per pirmąją spalio savaitę verslo liudijimus įsigijo beveik 1600 bedarbių“, – savaitės pradžioje džiaugėsi Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis ir darė išvadą, kad tai akivaizdus rodiklis, kalbantis apie bedarbių verslumo augimą. Vis dėlto, „Respublikos“ duomenimis, džiūgauti dar ankstoka.

Nuo kitų metų ketinama keisti Registrų centro paslaugų įkainių tarifus: taip bandoma įkainius pagrįsti realiomis sąnaudomis. Tuo metu nekilnojamo turto atstovai įsitikinę, kad dėl to Registrų centro paslaugos tik brangs. „Šiuo metu įkainiai yra tiesio nubraižyti pieštuku. Jeigu paklaustumėt už ką dabar moka žmonės Registrų centrui aš iš tiesų negalėčiau pasakyti“, – LTV naujienų tarnybai teigė Teisingumo viceministras T. Vaitkevičius.

Esminių valstybės valdymo reformų Lietuva ir artimiausiu metu nesulauks. Vakar posėdžiavusi Valstybės valdymo tobulinimo komisija, labiau žinoma Saulėlydžio vardu, atsargiai pasiūlė tik kosmetiškai padailinti išsipūtusį biurokratų aparatą. Vakar 13-ąjį posėdį šiemet surengusi Saulėlydžio komisija nagrinėjo du klausimus. Tartasi dėl Lietuvos archyvų departamento bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijų ir administracijos struktūros peržiūros.

Seimo narys Petras Auštrevičius kreipėsi į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, siūlydamas šalies Vyriausybei imtis skubių priemonių inicijuojant glaudesnį Europos Sąjungos (ES) valstybių narių bendradarbiavimą kovoje su kontrabanda, ypač didelį dėmesį skiriant išorinių sąjungos sienų apsaugai.

Spalio 15-oji – pasaulinė Baltosios lazdelės diena. Ši diena skiriama žmonėms, turintiems regėjimo negalią. Vis dėlto, pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pirmininko Sigito Armono, nuotaikos regėjimo negalią turinčių žmonių bendruomenėje ne itin kokios.

Kitų metų valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijai (KAM) numatoma skirti 870 mln. litų – tai yra 0,88 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Nors skiriamų lėšų suma yra šiek tiek didesnė nei šiemet, tačiau bendra jų dalis nuo BVP mažėja. Iš 2010 m. biudžeto KAM gauna 850 mln. litų, tai sudaro 0,89 proc. nuo BVP.

Vyriausybei paskubomis patvirtinus kitų metų valstybės biudžeto projektą, finansų ministrė Ingrida Šimonytė iškart suskubo pranešti džiugią žinią: Lietuvai kitąmet reikės skolintis perpus mažiau nei šiais metais, nors dabar jau esame skolingi dvejų metų nacionalinio biudžeto pajamas. O premjeras Andrius Kubilius, dar prieš savaitę aiškinęs, kad kitąmet jokie mokesčiai nedidės, pasirodo, apsimelavo. Apetitas suvaldytas? „Skolinsimės perpus mažiau ir dėl to galiu labai pasidžiaugti.

Landsbergio režimo politiniu kaliniu turbūt save ligi šiol laikantis Audrius Butkevičius šiandien snukiaknygėje, kitaip dar žinomoje, kaip Facebook, rašo: „p.Čyvas neisigilino i konflikto esmę: žurnalistas sąmoningai kūrė neigiamą nuomonę apie Č.Jezerską pakartotinai jį provokuodamas "duoti atsakymą", ko ir susilaukė teismo sprendimo pavidalu. Jei netikite perziūrėkite p. Visocko publikacijas dienrastyje XXI amzius.

Kaip praneša Statistikos departamentas, vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė 2009 m. pailgėjo 1,2, moterų – 1 metais. 2009 m. Lietuvoje mirė 42 tūkst. žmonių, tai 1,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Nors mirusiųjų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, per metus sumažėjo nuo 13,1 iki 12,6, šalies gyventojų mirtingumas 1,3 karto viršijo Europos Sąjungos vidurkį (9,7). Tik Bulgarijoje (14,2), Latvijoje (13,3) ir Vengrijoje (13) mirtingumas buvo didesnis negu Lietuvoje.

Kruopas ir miltus skurstantiesiems į kaimus seniūnijos jau vežioja ne autobusais, bet traktorių ir sunkvežimių priekabomis, žmonėms apginti nuo bado reikalingi milijonai iš valstybės biudžeto šluojami kaip krintantys lapai. Trečdaliu, o kai kur ir perpus sumažintų atlyginimų ir lyg dalgiais nušniotų pensijų pirmykštis dydis vis dar neatkuriamas.

Seime jau pritarta, kad teisę į dvigubą pilietybę įgytų į ES ir NATO šalis emigravę lietuviai. Balsavimai dėl kiekvieno Pilietybės įstatymo straipsnio tęsis ir tolesniuose posėdžiuose. Tuo tarpu išeivijos atstovai nevadina įstatymo tobulai atspindinčiu jų lūkesčius, bet džiaugiasi, kad dvigubos pilietybės klausimas pagaliau pradėtas svarstyti aukščiausiu lygiu. Kelios dešimtys Seimo narių, savo ruožtu, sako, kad dviguba pilietybė iš esmės pažeidžia Konstituciją.

Draugiškos šalies profesionali žiniasklaida apsidirbo. Labai jau nevalyva ir neprofesionaliai sukurpta propaganda – nepalaikant net šlovingojo sovietinio agitpropo standartų, kažkada įvestų programos „Vremia“. Kažkodėl dabar – 2010 spalio 12 dieną – kolegos ištraukė tai, ką filmavo prieš kelis mėnesius. Pranešama „naujiena“, kad sovietinis frontininkas gavo septynis metus kalėjimo, kurią Lietuvoje visi žinojo dar birželio mėnesį, kai įvyko teismas.