Aktualijos

Tai, kad valdžia įžvelgia grėsmių patriotinėje veikloje, liudija apie jos silpnumą, mano filosofas Krescencijus Stoškus. Antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtą diskusiją paskatino atgarsį sukėlusi Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos stovykla Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelyje ir valdžios reakcija į šią stovyklą. Premjeras po Norvegijos įvykių paragino susirūpinti įvykiais Dieveniškėse, o stovyklos organizatoriai buvo apkaltinti per dideliu nacionalizmu.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis laiške 60-metį švenčiančiam Punsko lietuvių kultūros namų choreografiniam sambūriui „Jotva“ padėkojo už ryšių su Lietuva stiprinimą ir lietuviškos kultūros puoselėjimą. Jubiliejiniame „Jotvos“ koncerte Punske rugpjūčio 14 dieną lankėsi ir ministro sveikinimo laišką perskaitė Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius.

Prezidentė D. Grybauskaitė pasveikino Indijos Respublikos prezidentę P. D. Patil šešiasdešimt ketvirtųjų Nepriklausomybės dienos metinių proga. „Visas pasaulis žino nepaprastai ilgą ir turiningą Indijos istoriją bei žavisi Jūsų šalies kultūros tradicijomis. Šiandien Indija taip pat yra ir vienas iš svarbiausių pasaulio ekonomikos variklių.

Antradienį buvo išplatintas pranešimas, kad steigiama „Drąsos kelio" partija. Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad „Lietuvos piliečiai šią partiją steigia susiklosčius sudėtingoms aplinkybėms – Lietuvoje įsigalėjus korupcinei oligarchinei santvarkai, kuri yra nepalanki daugumai Lietuvos piliečių“. „Žvelgdami į susiklosčiusią situaciją, galime konstatuoti, jog dabartinė padėtis itin pavojinga – turime butaforinę valstybę ir suskaidytą luominę visuomenę.

„Tai joks nesutapimas, mano nuomone, tai panašu tiesiog į pinigų plovimą“, – teigė Europos parlamentaras, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich, komentuodamas ketvirtadienį paviešintus faktus apie daugiau nei 1 milijoną Europos Sąjungos lėšų, skirtų su buvusiu Ūkio ministru Dainiumi Kreiviu siejamoms įmonėms.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, su darbo vizitu viešintys Švedijoje, pirmadienį dalyvauja Stokholme vykstančiuose Baltijos valstybių ir Švedijos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmečio renginiuose. Skandinavijos valstybės dažnai išreiškia paramą tiek Lietuvai, tiek ir visoms Baltijos šalims.

Svarbiausių praėjusios savaitės pasaulio ir Lietuvos įvykių apžvalga. 2011 08 08, pirmadienis Riaušės Londone.  Po neramumų Londone, vykusių sekmadienį vakare ir pirmadienį ryte, buvo suimta daugiau 100 žmonių. Apie tai pranešama Londono policijos tinklalapyje. Iš viso per dvi dienas buvo suimta 160 žmonių.Pirmadienio rytą „greitai judanti transporto priemonė“ rėžėsi į pareigūnus, kurie tuo metu vykdė žmonių, vykdžiusių plėšimus, suėmimą.

„Iš mūsų nori padaryti kultūringus ir dorus žmones, bet dažniausiai vaikai išeina morališkai sužaloti ir su polinkiu daryti bloga“, – sako šešiolikmetė Austėja, beveik dvejus metus besimokanti socializacijos centre. Patys paaugliai ir žmogaus teisių gynėjai sugriežtintą auklėjimo priemonę vadina bausme ir socializacijos centrus siūlo iš viso uždaryti. Daugiausiai – iš vaikų namų Austėja (vardas pakeistas – aut. past.) į socializacijos centrą perkelta iš vaikų namų.

Buvusiam Maskvos prefektui sąskaitos Lietuvos bankuose ir toliau bus neprieinamos, taip nutarė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs įtariamojo Jurijaus Chardikovo advokato skundą. Advokatas ir jo ginamasis nesutiko su žemesnio teismo sprendimu, kuriuo buvo pratęstas nuosavybės teisių į pinigines lėšas, esančias keturių Lietuvos komercinių bankų sąskaitose, laikino apribojimo terminas. Penktadienį paskelbtomis apygardos teismo nutartimis skundas buvo atmestas.

Ungurys yra skani ir brangi žuvis. O jei Lietuvos valdininkai nusprendžia pirkti, parduoti, veisti ar ganyti juos už Europos Sąjungos (ES) pinigus – jie tampa tiesiog neįkainuojamais. Ir iškart kyla aršios interesų kovos.

Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad po skandalingo įvykio, kai Lietuvos viza buvo išduota Baltarusijos viceministrei, kuri yra įtraukta į Europos sąjungos nepageidaujamų asmenų sąrašą, Užsienio reikalų ministerijos vadovas Audronius Ažubalis turi palikti savo postą. „Šis incidentas byloja apie Užsienio reikalų ministerijos vadovo kompetencijos stoką organizuojant ministerijos ir diplomatinės tarnybos darbą.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis patvirtino informaciją, jog į Lietuvą nebuvo įleista Lietuvos Respublikos vizą turėjusi Baltarusijos teisingumo viceministrė Ala Bodak. „Valstybės sienos apsaugos tarnyba pademonstravo savo budrumą ir neįleido į Lietuvos Respublikos teritoriją Baltarusijos teisingumo viceministrės A. Bodak bei palydėjo ją atgal iki Baltarusijos sienos“, - penktadienį žurnalistams sakė R. Palaitis. Ministras patikslino, kad tai įvyko antradienį, apie 13.45 val.

„Lietuva – drąsi šalis. Drąsa ženklina mūsų istoriją – nuo paskutinės pagonių tautos, sukūrusios savo valstybę Europoje, iki tautos, kuri inicijavo Sovietų Sąjungos sugriuvimą; novatorišką kultūrą – peržengianti įprastas žanro ribas ir sintezuojanti skirtingus menus; ekonominį augimą ir verslumo dvasią – regiono mažmeninės prekybos, biotechnologijų, lazerių pramonės lyderė; politinę regiono lyderystę, sporto laimėjimus ir kitas gyvenimo sritis.

Baltarusijos teisingumo viceministrė Alla Bodak, kuri įtraukta į Europos Sąjungoje (ES) nepageidaujamų Baltarusijos piliečių sąrašą, prie Lietuvos sienos atvyko su galiojančia mūsų valstybės viza, rašo delfi.lt. Pasienio pareigūno teigimu,  A. Bodak asmeniškai turėjo vizą. Jai buvo išduota viza (Lietuvos) ambasadoje Minske. Esą vizą anuliavo pasienio tarnybos pareigūnai, pamatę, kad A. Bodak ES yra persona non grata.

Lietuvą pasaulinėje parodoje „EXPO 2012“ Pietų Korėjoje pristatys geriausiai įvertintas projektas „Gintaras“. Ketvirtadienį šiam projektiniam pasiūlymui vertinimo komisija suteikė 20,07 balo. Antroji vieta atiteko projektui „Lietuvos paslaptis“ (19,82 balo), trečioji vieta skirta „Lietuvos gelmių kodams“ (12,21 balo), ketvirtoji – „Naujajai Baltijos bangai“ (10,61 balo), penktoji – projektui „Lietuva – gyvasis medis“ (10,21 balo), skelbia Aplinkos ministerija.

Baltarusiškas radijo stoties „Svoboda“ interneto portalas skelbia, kad Aleksandro Lukašenkos režimo atstovė vieši Vilniuje, nepaisant to, kad jai galioja Europos Sąjungos pritaikyta sankcija, draudžianti įvažiuoti į Bendrijos šalis. Užsienio reikalų ministerija sako, kad Lietuvos ambasada nepageidaujamiems asmenims vizos neišdavė.

Filosofas Arvydas Juozaitis sako įžvelgiąs iš Lenkijos ir Baltarusijos pusės Lietuvai kylančią mesianizmo, t. y. judėjimo, skelbiančio vienos kurios tautos išskirtinį vaidmenį žmonijos istorijoje, grėsmę. Naujienų agentūroje ELTA ketvirtadienį surengtoje diskusijoje „Ar Lietuva moka suprasti savo kaimynus?“ diskutuota, ar Lietuva moka bendrauti su pačiais artimiausiais kaimynais, su kuriais turi sieną.

Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio inicijuota brošiūra, nukreipta į santykių su Lietuva aštrinimą, nėra naujiena. Gaila, kad šalių santykiai artėja prie tos ribos, kuomet rizikuojame astidurti tarpukario priešpriešoje, – perspėja Lenkijos politiką ir Lietuvos santykius su šia šalimi stebintis žurnalistas Vitalijus Karakorskis. Pasak V. Karakorskio, jam nėra netikėta, kad tokia brošiūra, aiškiai nukreipta prieš Lietuvą, atsirado apskritai.

Ketverius metus Norvegijos kariuomenės interesams Lietuvoje atstovavusį pulkininką Sveiną Ruderaasą keičia pulkininkė Britt Brestrup. Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje surengta akreditavimo ceremonija.

(Papildyta 16:47 val.) I. Degutienė: Baltarusijos incidento ištyrimas – Lietuvos institucijų garbės reikalas Duomenų apie Baltarusijos demokratinių visuomeninių organizacijų veiklą perdavimo Baltarusijos valdžiai incidento visapusiškas ištyrimas yra bendras visų Lietuvos valdžios institucijų reikalas, pareiškia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Garsus nacionalizmo ir Rytų Europos istorijos tyrėjas Timothy Snyderis, komentuodamas Austrijos paleisto V. Golovatovo istoriją, teigia, kad Lietuva perdėm vienpusiškai žiūri į savo istoriją. Anot jo, kai Lietuvos valdžia vis pabrėžia sovietų nusikaltimus, kartais net nepaisydama akivaizdžių progų pažymėti holokausto mastą Lietuvoje, sunku iš Vakarų sulaukti supratimo dėl sovietinių represijų. Lrt.lt pateikia prof.

Pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 670 tūkst. lietuvių – 20,2 proc. visų šalies gyventojų, praneša statistikai. Palyginus su 2009-aisiais, šis rodiklis, apskaičiuojamas remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis, sumažėjo 0,4 proc. punkto. Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16,2 proc., kaime – 28,4 proc.gyventojų. Palyginti su 2009 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,5 proc. punkto, kaime – sumažėjo 4,3 proc. punkto.

Europinių lėšų skyrimu su buvusiu ūkio ministru Dainiumi Kreiviu siejamomis įmonėmis turėtų domėtis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, – mano Seimo audito komiteto pirmininkė, Darbo partijos narė Loreta Graužinienė. Pasak L. Graužinienės, kyla klausimas ne tik dėl to ar tai nėra „savų rėmimas“ ir dėl sutapimų, kad lėšos vėl plaukia į jau skandaluose minėtas įmones. „Manau, turėtų domėtis būtent tas padalinys, kuris stebi europinių lėšų panaudojimą.

Jau ne pirmus metus kalbama, kad asmenis, turinčius žalingų įpročių, reikėtų apmokestinti didesniu sveikatos draudimo mokesčiu. Neseniai paaiškėjus šokiruojantiems tyrimo rezultatams, vėl aktyviau apie tai prakalbta. Ne veltui sakoma, kad sveikata – brangiausias žmogaus turtas, tačiau ne visi juo laiku pasirūpina. Tad valdžios galvos, tikėdamosi nors kiek paskatinti gyventojus labiau savimi pasirūpinti, jau ne vienus metus kalba apie tai, kaip būtų galima tai geriau padaryti.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius Baltarusijos opozicionieriaus Alesiaus Beliackio istorijoje įžvelgia naudą Rusijai. Tai, anot ministro, silpnina Lietuvos pozicijas dėl Sausio 13-osios byloje įtariamo Rusijos piliečio Michailo Golovatovo. „Turime tam tikrų indikacijų, kad būtent paskutiniu metu buvo sugalvota panaudoti šitą kanalą galimiems politiniams persekiojimams. Tai pradėta daryti pavasarį.

„Lietuvos politikai yra nevisaverčiai suvokti šiandieninę situaciją Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje nėra formuojama imigracijos politika, o pabėgėlių net ieškome svetimuose kraštuose, suteikiame jiems išskirtinį statusą – tai būsimų didelių Lietuvos bėdų užuomazga“, – teigia Kovo 11-osios Atkūrimo Akto signataras, Pasaulio ir Europos politinių konsultantų organizacijų narys Audrius Butkevičius.

Vyriausybė jau kreipėsi į teismą, kad dėl lenkiškų gatvių pavadinimų darbo imtųsi antstoliai. Užrašus Vilniaus rajono savivaldybė turėjo nukabinti iki šios savaitės, tačiau pati pripažįsta, kad kol kas nė vieno namo gyventojai reikalavimui nepakluso, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Neretai atvykusius Vilniaus rajono pareigūnus pasitinka tik šunys ir neatidaromos durys. O jei jos ir pradaromos, dažniausiai pirmiausia paprašoma kalbėti lenkiškai.

Bendra Lietuvos ir Austrijos ekspertų grupė, kuri aiškinasi Michailo Golovatovo paleidimo aplinkybes, dar kartą rinksis šį mėnesį. Tuo metu Vidaus reikalų ministerija jau gavo informacijos iš šalių, kurių buvo klausta apie galimus Sausio 13-osios byloje įtariamo M. Golovatovo apsilankymus, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Praėjusią savaitę bendra dviejų šalių darbo grupė Vienoje bendravo vieną dieną.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Erikas Tamašauskas ragina, kad sudarytos tarpinstitucinės komisijos tyrimas, susijęs su Baltarusijos opozicijos veikėjų ir žmogaus teisių gynėjų duomenų perdavimu, vyktų kuo sparčiau ir efektyviau. Tuo pat metu E. Tamašauskas, atsižvelgdamas į pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje pasirodžiusius svarstymus, kviečia neteisti tam tikrų asmenų ar institucijų iš anksto, nežinant visų šio įvykio aplinkybių.

Valdiška Baltarusijos spauda apie Lietuvos teisines ir informacines paslaugas Aleksandrui Lukašenkai, persekiojant opoziciją, kalba mažai, tačiau nepriklausoma spauda ir internetas gyvai aptarinėja šį reikalą, – teigia internetinio naujienų portalo www.n–europe.eu vadovas Aleksejus Bratočkinas. Kaip portalui „Balsas.

Skandalas dėl Baltarusijos teisėsaugai pateiktos informacijos apie opozicionieriaus Alesio Beliackio ir organizacijos „Viasna“ finansines operacijas atskleidė, kad Teisingumo ministerijos valdininkams trūksta politinės kompetencijos. Taisydama apmaudžią klaidą, Lietuva žada stiprinti teisinę ir finansinę pagalbą Baltarusijos opozicijai.

Sumažėjus Amerikos skolinimosi reitingui ir krentant akcijų kursams, augant eurozonos skoloms, šalies finansų analitikai baiminasi galimos naujos recesijos, tačiau sako, kad Lietuva galimą naują ūkio nuosmukį pasitiks daug geriau pasirengusi nei 2008 metų krizę, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Nerimas pasaulio finansų rinkose kaupėsi pamažu.

Lietuvos ambasadorius Minske Edminas Bagdonas Lietuvos vardu atsiprašė suimto Baltarusijos žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio sutuoktinės dėl įvykusio nesusipratimo. Kaip rašoma antradienį Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime, ambasadorius informavo, jog Lietuva labai rimtai vertina įvykusį incidentą ir neribotam laikui stabdo teisinės pagalbos teikimą pagal dvišalę sutartį.

Užsienio reikalų ministerija (URM), Seimo užsienio reikalų komitetas (URK) ir prezidentūra nepadarė namų darbų, – mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Lauras Bielinis. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus galvos reikalauti jis nelinkęs. „Atskirčiau dvi problemos dalis. Vienas klausimas – valdininkai. Čia atliekami tikslūs normatyviniai veiksmai, pagal galiojančias formalias normas. Kas kita yra politikų ir institucijų vadovų atsakomybė.

Kultūros ministerija rengia atsakymą į paaštrėjusią kritiką dėl tautinių mažumų įstatymo koncepcijos projekte numatyto topografinių užrašų valstybine kalba dubliavimo kompaktiškai gyvenančių tautinių mažumų kalbomis.

Dalies politikų, žurnalistų, politikos apžvalgininkų pastangomis pastaruoju metu Lietuvoje kryptigai propaguojamas ekstremalios padėties scenarijus. Ypač tos tendencijos sustiprėjo po tragiškų Norvegijos įvykių. Vyksta vos ne konkurencinė kova kas pateiks juodesnį scenarijų ir prognozes Lietuvai.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako apgailestaujantis, kad dvišalės teisinės pagalbos informacija yra panaudojama susidorojant su žmogaus teisių aktyvistais. Jo vertinimu, Teisingumo ministerijai suteikiant Baltarusijai informaciją apie opozicionieriaus Alesio Beliackio finansines operacijas trūko bendradarbiavimo tarp Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijų bei Valstybės saugumo departamento.

Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, prašydama patenkinti žinomos Baltarusijos žurnalistės Nataljos Radinos prašymą suteikti jai politinį prieglobstį Lietuvoje. Migracijos departamento prašoma žurnalistės prašymą išnagrinėti kuo greičiau. Valdantįjį Baltarusijos režimą kritikuojančio naujienų portalo charter97.org redaktorė N. Radina po 2010 metų gruodžio 19 dienos įvykių Minske patyrė valdžios struktūrų represijas.

Seimui teikiamos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos Administracinių bylų teisenos ir Konstitucinio Teismo įstatymų pataisos, kuriomis siekiama paspartinti bylų nagrinėjimą, padaryti teisminį procesą greitesnį, ekonomiškesnį ir paprastesnį. „Būtina gerinti asmenų teisių apsaugą administraciniuose teismuose, sudaryti galimybes greičiau ir taupiau išspręsti ginčus su valstybinėmis ar vietos valdžios institucijomis.

„Skandalingas finansinių duomenų apie Baltarusijos opoziciją pateikimas Minsko režimui, kuris atvirai susidoroja su žmogaus teisių gynėjais,  padarė didžiulę žalą Lietuvos valstybei, taip pat investuotojų pasitikėjimui šalies administracine ir bankine sistema.

Kas gyvena Šiaulių mero Justino Sartausko „tvartelyje“ Kurtuvėnuose? Mero žmona jau seniai gyvena Šiauliuose, bet be savo antrosios pusės. Toji antroji pusė Šiauliuose tik deklaravo gyvenamąją vietą ir taip įgijo teisę pretenduoti į Šiaulių miesto tarybą bei tapti miesto vadovu, vadovaujančiu it Leninas iš Razlivo. Tokių gudručių, apeinančių įstatymą, Šiaulių miesto taryboje – visas pulkas.

Šiaulių apygardos administracinis teismas po prokurorų kreipimosi nutarė stabdyti socialinio būsto statybą viešosios ir privačios partnerystės būdu. Prokurorams įtarimų sukėlė ir abejotina galimybių studija, ir sandorių sumos – buto kaina siektų apie 350 tūkstančio litų. Prignybus „uodegą“ vėsta Savivaldybės entuziazmas auksinius objektus atiduoti privatininkams ir už juos primokėti.

Nuo kovo 4 dienos rytą paleistų šūvių, pakirtusių prieštaringai vertinamą kaunietį verslininką Vidmantą Sadauską, prabėgęs jau beveik pusmetis, bet žudikas vis dar nenustatytas. Apie tai, kodėl stringa nužudymo tyrimas, skaitykite straipsnyje „V. Sadausko nužudymo tyrimas – aklavietėje“. AKISTATA Išdavystės skandalas išpurvino valstybę, bet valdininkų nesutepė. Jie kratosi atsakomybės ir nepripažįsta kaltės dėl to, kad Minsko režimui išdavė opozicijos veikėjus.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, pirmadienį kalbėdamas telefonu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Kostiantynu Hryščenka, išreiškė susirūpinimą Kijevo teismo sprendimu suimti buvusią Ukrainos ministrę pirmininkę Juliją Tymošenko. A. Ažubalis pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė atidžiai seka šį teismo procesą.

Vidutiniškai vienam profesinės karo tarnybos kariui per metus, neįskaičiavus pratybų ir mokymų, Lietuvoje skiriama 53,9 tūkst. litų. Į šią sumą įeina darbo užmokestis, socialinio draudimas, maistpinigiai, buitpinigiai, apranga. Bene didžiausia minėtos sumos dalis – 67 proc. skiriami darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui. Kainuoja daugiau Vieno kario išlaikymas Lietuvą bene labiausiai garsinančiose tarptautinėse operacijose (TO) kainuoja beveik tris kartus daugiau – 136, 8 tūkst. litų.

Sovietų Sąjungos žlugimo 20-ečio proga buvęs jos prezidentas Michailas Gorbačiovas davė interviu Austrijos leidiniui „Die Presse“.  M. Gorbačiovas neigia, kad imperiją išlaikyti bandė įsakymais šaudyti Vilniuje per sausio 13-ąją, rašo delfi.lt. M.Gorbačiovo teigimu, kai atmosfera Vilniuje pavojingai įkaito, buvo surengtas Federacijos tarybos posėdis, kuriame buvo nuspręsta ten išsiųsti trijų respublikų atstovus, kurie turėjo rasti politinį kompromisą.

Savaitgalį Punske, Lenkijoje, vyko šeštasis Europos lietuvių jaunimo suvažiavimas kuriame dalyvavo atstovai iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos. Jaunimas pasidalino gyvenimo bei organizacinės veiklos užsienyje patirtimi, aptarė būdus, kuriais užsienyje gyvenantys lietuviai galėtų aktyviau prisidėti prie tokių strategijų kaip „Globali Lietuva“ ar „Lietuva 2030“ kūrimo ir įgyvendinimo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai vertina Teisingumo ministerijos veiksmus suteikiant Baltarusijai informaciją apie opozicionieriaus Alesio Beliackio finansines operacijas. Tačiau šalies vadovė nereikalauja asmeninės teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus atsakomybės.

Istorija Lietuvai padovanojo tris valstybingumą įprasminančias šventes, bet šalia įprastų, tautines ir religines tradicijas primenančių progų yra sukurta tokių, iš kurių šaipomasi. Švęsti mėgstame Šiemet Lietuva turės 12 nedarbo dienų, neskaitant perkeltų savaitgalio išeiginių, sudarančių vadinamuosius ilguosius savaitgalius. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis „Balsas.