Aktualijos

Rengiant gyventojus neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui opia problema išlieka regioninė atskirtis, sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, Prezidentūroje pristačiusi 2023–2024 m. vykdyto pilietinio pasipriešinimo audito rezultatus. Pasak jos, šie mokymai turėtų būti prieinami didesnėje dalyje šalies vietovių.

Tęsiantis įtampai dėl pasienyje įstrigusių vilkikų, Lietuva vertins šalyje Baltarusijos valdomą turtą ir svarstys, kokių sprendimų šiuo klausimu reikėtų imtis, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.

Santaros klinikų generalinis direktorius Tomas Jovaiša sako, kad ligoninė metus planuoja baigti su 12 mln. deficitu, tačiau įstaigos finansinė situacija gerėja. „Santaros klinikos tikrai nebankrutuoja. (...) Trečią ketvirtį Santaros klinikos baigė su 14 milijonų deficitu. Manome, kad metų rezultatas bus geresnis – apie 12 mln., bet (...) paskutiniai mėnesiai, jie yra teigiami kaip atskiri mėnesiai.

Šalyje įsigaliojus ekstremaliajai padėčiai dėl iš Baltarusijos skriejančių kontrabandinių balionų, pirmadienį organizuojamas Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Pasak jo, posėdžio metu bus svarstoma, kokių veiksmų reikia imtis toliau, kad situacija būtų suvaldyta.

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas trečiadienį sureagavo į aštrią JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos kritiką Europai ir primygtinai tvirtino, kad žemynas gavo daug naudos iš žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui premjerės Ingos Ruginienės inicijuotą susitikimą su frakcijų lyderiais apibūdinus kaip „niekinį“, pati Vyriausybės vadovė tokios kritikos nesureikšmina. Ministrės pirmininkės nuomone, tokie susitikimai su parlamentinėmis partijomis turėtų būti nuolatiniai.  „Nemanau, kad čia būtent mano adresu yra menkinama. Galvoju, kad čia tiesiog amžina opozicijos su pozicija kova.

Dėl Baltarusijos pasienyje toliau stovinčių vilkikų vežėjams trečiadienį protestuojant prie Seimo ir skatinant Vyriausybę imtis skubių veiksmų, premjerė Inga Ruginienė verslininkus ragina patiriamų nuostolių atlyginimo reikalauti iš Baltarusijos. „Vyriausybė nieko kol kas nesvarsto (imtis – ELTA) – Baltarusijos pusė, kaip ir sakiau, sulaikė vežėjų automobilius ir tikrai logiška kreiptis į Baltarusiją dėl žalos atlyginimo.

Naujausioms apklausoms atskleidus, kad beveik trys ketvirtadaliai gyventojų nepalankiai vertina Vyriausybės darbą, o jos vadovę Ingą Ruginienę tinkamiausia šioms pareigoms mato mažiau respondentų, pati politikė tvirtina dirbanti ne dėl reitingų. Anot jos, Ministrų kabinetas pastaruoju metu susidūrė su ne vienu rimtu iššūkiu, todėl, pasak I. Ruginienės, natūralu, kad kilus problemoms visas dėmesys krypsta į Vyriausybę.  „Dirbu ne dėl reitingų. Laikotarpis buvo tikrai sudėtingas.

Lietuva neturi nei patvirtinimo, nei paneigimo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai ketintų palikti Lietuvą, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Deividas Matulionis. „Aš galiu tik pasakyti, kad šiai dienai mes neturime jokio patvirtinimo arba paneigimo. Išties JAV kariai yra ir artimiausiu metu jie liks“, – paklaustas, ar Prezidentūra negavo oficialaus rašto iš JAV pareigūnų dėl amerikiečių karių pasilikimo Lietuvoje, atsakė jis.

Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad nepaisydami žurnalistų bendruomenės nuomonės, valdantieji vėl teikia neaptartą projektą dėl pokyčių skiriant ir atleidžiant nacionalinio transliuotojo vadovą. Pasak žurnalistų, šis siūlymas, kaip ir ankstesnis projektas, kelia grėsmę LRT nepriklausomumui. „Kitą dieną po protesto socialdemokratai pateikė naujas pataisas dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo. Vakar daugiau nei 10 tūkst.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį planuoja pradėti nagrinėti buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus, pripažinto kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš mažamečius ir nepilnamečius, bylą. Apeliaciniam teismui pateikti keturi skundai – prokuratūros, K. Bartoševičiaus advokato ir dviejų nukentėjusiųjų atstovų. K. Bartoševičiaus advokatas Olegas Šibkovas prašo išteisinti buvusį politiką arba panaikinti nuosprendį ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Dėl šnipinėjimo Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis kalėjime turės pasėdėti metais ilgiau. Aukščiausiasis Teismas galutinai nusprendė, kad A. Paleckis užgauliai neigė ir šiurkščiai menkino sovietų nusikaltimus prieš lietuvių tautą po Antrojo pasaulinio karo, todėl kalėjime sėdės dar vienus metus. A. Paleckis ginasi tiesiog pareiškęs nuomonę ir grasina skųstis Europos Žmogaus Teisių Teismui, nors teisėjai priimdami sprendimą ir rėmėsi šio teismo išaiškinimais.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė siūlymui griežtinti migracijos politiką, stiprinant užsieniečių kalbinę integraciją ir įvedant naujus apribojimus, tačiau siūlo juos patikslinti. Tokias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas inicijavo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, joms rugsėjį po pateikimo pritarta Seime.

Naujojoje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) nacionalinio saugumo strategijoje užsimenant apie siekį atkurti strateginį stabilumą su Rusija, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako – jeigu tai reiškia deramą atgrasymo politiką, tokia nuostata gali egzistuoti. Vis tik, pasak politiko, svarbu, kaip minėtas siekis bus įgyvendinamas. „Viskas priklauso nuo įgyvendinimo ir kokius kitus veiksmus seks šis dokumentas.

Daliai visuomenės piktinantis iniciatyva palengvinti LRT vadovo atleidimą, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė tikina, kad dėl siūlomų pakeitimų turėtų būti diskutuojama su žiniasklaidos bendruomene.  „Kaip ir sakiau seniau, pateiktas projektas tikrai yra netinkamas ir jis turi būti tobulinamas ar tiesiog teikiamas naujas projektas, čia jau Seimo nariai patys sprendžia. Tikrai manau, kad su bendruomene turi būti išdiskutuota.

Keliomis savaitėmis anksčiau padidėjusį sergamumą gripą jau pajautė ir skubią pagalbą teikiančios gydymo įstaigos. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė perspėjo gyventojus, kad išaugus pacientų srautams pagalbos gali tekti palaukti ilgiau, nei įprasta. „Nuo lapkričio pabaigos pastebime ryškų vaikų, sergančių ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis, skaičiaus augimą.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) pasirašė sutartį dėl savaeigių haubicų „Caesar Mk II“ įsigijimo. Kaip trečiadienį pranešė KAM, sutarties su Prancūzijos gynybos pramonės įmone „KNDS France“ vertė – 252 mln. eurų, tai antrasis šių sistemų pirkimas ir kartu didžiausias Lietuvos įsigijimas iš Prancūzijos. „Šios ugnies sistemos sustiprins Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir mobilumą mūšio lauke.

Socialdemokratų frakcija trečiadienį pranešė, jog Seime parengtas registruoti naujas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų projektas, kuriame siūloma numatyti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo pagrindą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pritarė siūlymui įpareigoti savivaldybes vienmandatėse apygardose išrinktiems parlamentarams skirti patalpas susitikimams su gyventojais. Tai numatančioms Seimo statuto pataisoms, kurias inicijavo socialdemokratė Indrė Kižienė, trečiadienį komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.  Projektu siekiama sudaryti tinkamas sąlygas parlamentarams vienmandatininkams priimti rinkėjus.

Seimo Audito komitetui pritarus siūlymui, kad Valstybės kontrolė atliktų gynybos lėšų patikrinimą, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tokią iniciatyvą sako vertinantis teigiamai. Ministras pripažino, kad yra taisytinų vietų krašto apsaugos sistemoje yra taisytinų vietų, tačiau pridūrė, jog tai turėtų būti išsiaiškinta audito metu. „Bent jau aš asmeniškai juos teigiamai vertinu, kadangi auditas parodo silpnas sistemos vietas, kurias reikia stiprinti.

Sprendimus dėl naujų poligonų steigimo tikimasi priimti dar gruodžio mėnesį, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.  „Aš labai tikiuosi, kad gruodžio antroje pusėje mes jau turėsime patį sprendimą, jau su konkrečiai įvardintomis savivaldybėmis“, – Eltai trečiadienį sakė R. Kaunas.  Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo, šiuo metu vyksta aktyvūs pokalbiai su savivaldybėmis.  „Su daugeliu savivaldybių yra šnekama, derinamasi“, – teigė jis.

Prezidentūrai užsimenant, kad po „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui nepalankaus teismo sprendimo Lietuvos įvaizdis tarptautinių partnerių akyse pagerėjo, šalies diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys su tokia mintimi nesutinka. Pasak užsienio reikalų ministro, „šitame juodame debesyje“ neįmanoma įžvelgti jokio optimizmo. „Yra tas pasakymas apie silver lining – kad bet kokiame juodame debesyje gali kažką tai įžvelgti, kažkokią blizgančią ar optimizmo teikiančią detalę.

Socialdemokratų frakcija trečiadienį pranešė, jog Seime parengtas registruoti naujas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų projektas. Teigiama, jog siūlymai bus teikiami su visų valdančiosios koalicijos frakcijų atstovų parašais. Naujuoju projektu siūloma nustatyti, kad LRT generalinį direktorių į pareigas skiria ir iš jų atleidžia taryba slaptu balsavimu.

Seime kelią skinasi iniciatyva įtvirtinti aiškią ir nedviprasmišką baudų už konkurencijos pažeidimus skaičiavimo tvarka, įskaitant ir naują jų bazinį dydį, kuris negalėtų viršyti pusės maksimalios baudos. Parlamento Ekonomikos komitetas trečiadienį pritarė tokioms Audito komiteto inicijuotomis Konkurencijos įstatymo pataisoms, kurias koreguoti siūlė Vyriausybė. Jomis siūloma įtvirtinti tris baudos apskaičiavimo etapus: pirma – bazinis jos dydis negali viršyti 50 proc.

Nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ trečiadienį Vilniuje surengus protesto akciją dėl Minsko sulaikytų šimtų Lietuvos vilkikų, Gedimino prospekte išsirikiavo apie 70 vilkikų, maždaug 100 protesto dalyvių  reikalauja konkretaus valdžios plano, kaip spręsti problemą ir išlaisvinti vilkikus arba išmokėti kompensacijas.

Trečiadienį darbą pradėjo naujasis Ingos Ruginienės vadovaujamos Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis. Šiose pareigose jis pakeitė lapkričio viduryje atsistatydinusį Laimoną Rudį.  Anksčiau kelis kartus socialinės apsaugos ir darbo viceministru dirbęs E. Bingelis vadovavo Tarptautinės migracijos organizacijos Lietuvos biurui, buvo Europos Socialinio Fondo Agentūros valdybos pirmininkas, Maltos Ordino Pagalbos Tarnybos generalinis sekretorius.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse budintys NATO naikintuvai nekilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių orlaivių, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Lapkričio 24–30 dienomis NATO oro policijos naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių. Aljanso oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Ne tik artimieji, draugai ar pažįstami, bet ir visai nepažįstami žmonės nuo pusiaudienio plūdo į Alytaus laidojimo namus atsisveikinti su Kaune brutaliai nužudyta 24-erių metų mergina. Praeitą ketvirtadienį ją ir dar vieną 22-ejų metų merginą nužudė Benas Mikutavičius. Iš Alytaus kilusi nekilnojamojo turto brokerė buvo antroji žudiko auka. Pirmąja 29-erių įtariamojo auka tapo jo pusseserė.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Žurnalistų etikos inspektorius „Nemuno aušros“ pirmininkui, Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui skyrė įspėjimą dėl pasisakymų apie Lietuvoje apsilankiusią „Youtube“ žvaigždę Darreną Jasoną Watkinsą, slapyvardžiu IShowSpeed.

Už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus kalėti nuteistas buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius trečiadienio rytą atvyko į savo bylos posėdį Apeliaciniame teisme. Jis žurnalistams pakartojo esantis nekaltas ir tikisi, kad jo skundas bus patenkintas.  „Aš ne nuomonę turiu, aš faktus turiu tiesiog. Jūs kartais klausiat manęs taip, tarsi aš nežinočiau, ko nesu padaręs, abejočiau, ko nesu padaręs“, – sakė buvęs Seimo narys.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė savo „Facebook“ paskyroje praneša, kad Lietuvą pasieks ciklonas, vardu Brum. Pasak specialistės, trečiadienio naktis bus kur kas ramesnė ir kiek sausesnė. „Po kiek sausesnės ir ramesnės trečiadienio nakties, jau rytoj nuo pat ryto vėl lietaus sulauksim ir vėl kiek gaivesnis vėjas pūs, nes Baltiją ir Lietuvą pasieks ciklono, vardu Bram rytinis, pietrytinis pakraštys (to paties ciklono, kuris audromis ir lietumi Angliją niokojo)“, – rašė ji.

Daliai opozicijos kritikuojant Vyriausybės sprendimą valstybės biudžete mažinti finansavimą Kultūros ministerijai pavaldžioms įstaigoms, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog tai nėra kerštas už dalyvavimą protestuose. Anot jo, peržiūrint 2026–2028 m. biudžetą, finansavimas institucijoms buvo mažinamas proporcingai.  „Ne, čia tikrai nėra (kerštas – ELTA)“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė R. Žemaitaitis.

Valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis mano, kad visuomeniniame transliuotojuje LRT laidų neturėtų kurti samdomos prodiuserinės kompanijos. „Pavyzdžiui, aš esu prieš, kad prodiuserinės kompanijos kurtų laidas.

Praėjusį penktadienį premjerės Ingos Ruginienės inicijuotame pokalbyje su parlamentinių frakcijų lyderiais nedalyvavęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako neketinantis lankytis susitikimuose, kurie yra „niekiniai“. Pats politikas tikina jau anksčiau pasiūlęs, kad situaciją dėl intensyvėjančio kontrabandinių balionų antplūdžio reikėtų spręsti neformaliai kalbantis su Baltarusijos pareigūnais.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nemano, kad jam nepalankus Vilniaus apygardos teismo sprendimas gali turėti įtakos valdančiajai koalicijai. „Koalicijai įtakos – aš nemanau, ar išvis gali turėti. Kažkodėl, kai buvo premjeras Gintautas Paluckas irgi nuteistas, man nebuvo problemų dirbti su jais, nes aš žinojau, ko aš atėjau.

Lietuvai negresia, kad bus sumažintas šalyje dislokuojamų amerikiečių karių skaičius, trečiadienį publikuotame interviu LRT sako premjerė Inga Ruginienė. „Kitais metais gynybai skirsime rekordinį finansavimą. 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto mums, kaip mažai šaliai, Lietuvai, tai yra gana didelis iššūkis. Tačiau tas iššūkis mums jau davė teigiamą rezultatą. Kitur aplink amerikiečių karių skaičius yra apkarpomas, o Lietuvai tai negresia.

Socialdemokratės Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė trečiadienį tvirtins savo programos įgyvendinimo priemonių planą. Jame numatytos šalies ekonomikos augimo ir viešųjų finansų tvarumo priemonės – jos orientuotos į inovacijų skatinimą, konkurencingumą ir investicijas į aukštos pridėtinės vertės sektorius.

Trečiadienį Seimo Kultūros bei Audito komitetai dar kartą aptars Valstybės Kontrolės (VK) atlikto LRT audito išvadas. „Kadangi Kultūros komitetas kuruoja visuomenės informavimo sritį, mums yra svarbu išklausyti Valstybės kontrolės išvadas ir pasižiūrėti, kaip mes galėtume padiskutuoti kartu su atstovais ir dalyvaujančiomis suinteresuotomis šalimis dėl tų kontrolės išvadų“, - Eltai antradienį popiet komentavo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Kultūros ministerija paskelbė šešis šių metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laimėtojus. Laurus šiemet susižėrė režisierius Ignas Miškinis, sukūręs į laukinius 90-uosius Šiauliuose nukeliantį filmą „Pietinia kronikas“. Aukščiausias šalies meno ir kultūros apdovanojimas taip pat atiteko architektūros istorikei Marijai Drėmaitei. Ji prisidėjo prie to, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įtraukta į „Unesco“ pasaulio paveldo sąrašą.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda pirmininkaus Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdžiui. „Prezidentas vadovaus Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdžiui, kuriame be kitų klausimų bus apžvelgti pilietinio pasipriešinimo audito rezultatai, taip pat pasirengimas vykdyti Karo komendantūrų komendantines funkcijas“, – Eltai popiet teigė šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis.

Iš netoli sienos su Latvija ir Baltarusija esančių miestelių ir gyvenviečių kraustosi vis daugiau žmonių. Tačiau apleistos nuosavybės nelieka be šeimininkų, bent jau ant popieriaus – nuosavybes nusipirko Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, bet patalpos neprižiūrimos. Savivaldybių atstovai sako, kad butai yra areštuoti, bet griauti svetimo turto negali. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Neringoje vandalai išterliojo žymaus fotomenininko garbei, albumo „Žiedai tarp žiedų“ autoriui Rimantui Dichavičiui pastatytą skulptūrą. Nuogomis krūtimis moters skulptūrą vandalai išterliojo raudonais dažais ir ant jos užrašė žodžius – „To jau gana“. Kam nuogo kūno gana, šiuo metu aiškinasi policija. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Brutalus apiplėšimas Luokės degalinėje. Užpuolikas prisipylė dvi tonas dyzelino ir bandė sprukti nesusimokėjęs – degalinės šeimininkus apipurškė ašarinėmis dujomis, kliuvo ir jų vos ketverių metų anūkei. Tačiau plėšikui savo plano įgyvendinti nepavyko – degalinės šeimininkai grūmėsi su vagimi, jam pasipriešino ir vyrą sulaikė. Užpuolikas išbėgo iš degalinės patalpų, o paskui jį – jos šeimininkai. Netrukus prasidėjo įnirtingos grumtynės.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad valdantieji kol kas nepasiekė galutinio sutarimo dėl valstybės biudžeto, anot jo, vis dar papildomai trūksta apie 25–27 mln. žemės ūkiui bei apie 700 tūkst. eurų aplinkosaugai. „Papildomai (žemės ūkiui reikia – BNS) 25–27 mln.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad į parlamentą galutiniam balsavimui ketvirtadienį grįžtančiame 2026-ųjų valstybės biudžeto projekte galimos tam tikros korekcijos, perskirstant finansavimą žemės ūkiui ir aplinkosaugai. „Diskutavome, kad pačiame biudžete galimi dar kai kurie smulkūs pakeitimai, kadangi priimtas Akcizų įstatymas naujai, yra dar paskutinės diskusijos dėl galimos dalies pakeitimų dėl žemės ūkio.

Panevėžyje 15 metų paauglys peiliu sužalojo vyrą, kuris pričiupo padangas badžiusius paauglio bendrus. Jaunam panevėžiečiui medikai nustatė mažiausiai kelis dūrius peiliu. Sunkiu nusikaltimu įtariamą penkiolikmetį policija rado pasislėpusį jaunesnio paauglio namuose. Paaugliui nustatytas kiek daugiau nei pusės promilės (0,59) girtumas. Peiliu subadytas panevėžietis labai sunkios būklės paguldytas į reanimaciją. „Tas žmogus bėgo, beldė į langus ir prašėsi pagalbos.

Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako, kad turėtų būti padaryta pertrauka prieš teikiant naujus siūlymus dėl nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarkos pakeitimo, o bet koks kitas projektas turėtų būti išdiskutuotas su žiniasklaidos bendruomene. „Taip, aš manau, kad šio įstatymo teikime turėtų būti padaryta pertrauka“, – LRT laidai „Svarbi valanda“ antradienį sakė ministrė.

Kontrabandininkų balionams nepaliaujamai trikdant mūsų oro erdvę, valdžia skelbia ekstremaliąją situaciją visoje Lietuvoje. Tai oficialiai pripažinta grėsme nacionaliniam saugumui. Tai reiškia, kad kartu su pasieniečiais ir policija nuo šiol dirbs ir šalies kariuomenė – tiek patruliuodama ir tikrindama transporto priemones, tiek ieškodama krovinių skirtingose teritorijose. Politikai už Vyriausybės sienų apsisprendė – Lietuvoje skelbiama ekstremalioji situacija.

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti siūlymo dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2026–2027 metais. Kaip numatoma krašto apsaugos ministro Roberto Kauno pateiktame nutarimo projekte, kuriam parlamentarai pritarė bendru sutarimu, 2026–2027 metais į tarptautines operacijas ketinama suteikti teisę siųsti iki 412 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.