Aktualijos

Neringos merui iš naujo keliant idėją pastatyti tiltą į Kuršių Neriją, premjeras Gintautas Paluckas tikina šiai idėjai nepritariantis. Anot jo, tai nebūtų racionalus sprendimas. „Jeigu mes žinome Kuršių Neriją, žinome, koks tai yra unikalus gamtos kampelis, didinti srautą ir didinti patogumą transportui patekti į šį gamtos rojų, tikrai būtų nelabai racionalus sprendimas“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui abejojant Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimais lėšas gynybai didinti iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), premjeras Gintautas Paluckas tikina – susipažinus su įslaptinta informacija ir pateikus aiškų finansavimo planą, nebeliks pagrindo dvejonėms. „Visi koalicijos partneriai labai rimtai žiūri į gynybos klausimą.

Pasiekti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą krašto apsaugai bus galima pasitelkiant bendrus Europos Sąjungos (ES) instrumentus kurie galėtų pradėti veikti jau nuo kitų metų, teigia ministras pirmininkas Gintautas Paluckas. „Diskutuojame apie instrumentus, kurie sutelktų visą europiečių valią ir norą rūpintis ES gynyba.

Latvijoje ir Estijoje pastarosiomis dienomis plintant dezinformacijai apie Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizavimą su kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje tokių atvejų kol kas nefiksuota. „Lietuvoje tokių pranešimų kol kas neužfiksuota, tačiau neatmetama galimybė, jog jų gali atsirasti“, – BNS trečiadienį sakė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Vėlyvo pavasario gėlės jau krauna žiedus, o lazdynai pasidabino „kačiukais“. Tokius vaizdus matantys botanikai negali patikėti savo akimis. Net ilgametę praktiką turintys specialistai sako, kad tokio ankstyvo gamtos nubudimo dar nėra matę.  Tačiau nors vaizdas gražus, augalams ankstyvas žydėjimas kenkia.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.   Botanikė Asta negali patikėti savo akimis – viduržiemį žiedus pradėjo krauti tik vėlyvą pavasarį tai turinti daryti vyrskydė.

Premjeras Gintautas Paluckas skeptiškai vertina konservatorių siūlymus didinant finansavimą krašto apsaugai atnaujinti ir partijų susitarimą dėl gynybos. Pasak socialdemokrato, tokie abstraktūs dokumentai turi menkai apčiuopiamą vertę. „Abstraktūs gynybos susitarimai turi labai menkai apčiuopiamą vertę. Šiandieną mes kalbame apie realų poreikį, realų finansų poreikį, realius planus, realius terminus.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sako, kad stebint Rusijos karinių pajėgų augimą ir toliau išlieka teorinė tikimybė, jog 2029–2030 metais ši šalis gali bandyti pasikėsinti į NATO priklausančias šalis. Dėl šios priežasties, anot jo, iki to laiko yra ypač svarbu užtikrinti gynybinius pajėgumus. „Kariniai ekspertais labai atidžiai stebi įvykius Rusijoje. Karo pramonė ten labai vystoma, gaminama daug tankų ir lėktuvų, kas reiškia, jog Rusijos karinės pajėgos iš esmės auga.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ragina konservatorius neskubėti pradėti diskusijų, siekiant atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos finansavimo. Socialdemokratės teigimu, šiuo klausimu su opozicijoje dirbančia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD) būtų galima kalbėtis tik tada, kai ši išsirinks naują partijos pirmininką. „Pirmas dalykas, aišku, palinkėsiu kolegoms, parlamentinei partijai konservatoriams, sėkmės jų pirmininko rinkimuose.

Kitąmet pradėsiančių atlikti karo prievolę 17-mečių jaunuolių sveikata bus tikrinama elektroniniu būdu, naudojantis sveikatos priežiūros įstaigų bei pačių asmenų pateikta informacija apie jų būklę. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino tai numatantį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktą Karinės medicinos ekspertizės nuostatų pakeitimą. Pokyčiais siekiama mažinti administracinę naštą, efektyviau vykdyti sveikatos patikrą.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) siūlant artimiausiais metais didinti gynybos finansavimą iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad europinis mechanizmas leistų krašto apsaugą finansuoti geografijos principu – didinant lėšas rytinėms bendrijos „pafrontės“ valstybėms.

Seimui siūlant mokyklose įteisinti anonimines apklausas dėl smurto ir patyčių, Vyriausybė pritaria šio įstatymo projekte numatytiems tikslams, tačiau teisinio reguliavimo priemones laiko perteklinėmis. Tokia Ministrų kabineto išvada patvirtinta trečiadienį vykusio posėdžio metu.

Vilniuje viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius tikina – krašto apsaugai nebepakanka skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot jo, reikėtų aiškiai įtvirtinti, kad toks finansavimo dydis yra minimalus, privalu siekti ambicingesnių tikslų. Taip Berlyno politikas teigė vertindamas praėjusią savaitę Lietuvos Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą nuo kitų metų kasmet gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad turi būti išsklaidyti insignijų atradimą Vilniaus arkikatedros požemyje temdantys šešėliai, o tokie tyrimai turi būti atliekami ne privačia, bet valstybės iniciatyva. „Turi būti išsklaidyti bet kokie atradimo džiaugsmą temdantys šešėliai ir, svarbiausia, tokios situacijos ateityje neturi kartotis“, – trečiadienį po pasitarimo Kultūros ministerijoje sakė Š. Birutis.

Karo nusikaltimais, taip pat nusikaltimais žmoniškumui ir valstybei Ukrainoje kaltinama 550 asmenų, dar keli šimtai yra įtariami, sako Vilniuje viešėjęs Ukrainos generalinio prokuroro pareigas einantis Oleksii Khomenko. „Šiuo metu paminėtais nusikaltimais įtariami 752 asmenys, 550 asmenys yra kaltinamieji, 142 asmenys už jų vykdytus nusikaltimus jau yra nuteisti realiomis bausmėmis“, – Generalinės prokuratūros pranešime cituojamas O. Khomenko.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pristačius ambicingą planą, kad 2026–2030 metų laikotarpiu Lietuva galėtų skirti 5–6 proc. BVP gynybai, daugeliui kilo klausimas, kokiu būdu tai padaryti. Prezidentas pateikė kelis siūlymus: naudoti gyventojų indėlius, raginti pensijų fondus investuoti Lietuvoje, naudoti Lietuvos valiutų atsargas ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.

Vilniuje viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius teigia, kad vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje procesas vyksta pagal planą. Anot jo, į Lietuvą perkeliamų vokiečių karių skaičius auga lygiagrečiai su šalyje kuriama brigadai skirta infrastruktūra. „Brigados dislokavimas vyksta pagal planą, nuosekliai. Vilniuje jau turime pirminio štabo elemento darbuotojus, turime vadą“, – Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė B. Pistorius.

Vilniuje viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas sako, kad daugiau brigados karių į Lietuvą atvyks antrąjį šių metų ketvirtį. Ministras taip pat tikino, kad Vokietijos kariai noriai važiuoja į Lietuvą, yra motyvuoti ir pasirengę veikti. „Šiuo metu štabas ruošiasi priimti kitas brigados dalis Nemenčinėje ir Rokantiškėse. Visa tai vyks antrąjį šių metų ketvirtį“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė kadenciją baigiantis ministras.

Šiuolaikinio meno centre trečiadienį surengtoje iškilmingoje ceremonijoje titulą iš Valensijos perėmęs Vilnius oficialiai tapo 2025-ųjų Europos žaliąją sostine. Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, šis titulas yra svarbus sostinės įvertinimas ir paskata judėti dar tvaresnės ateities link, juo įtvirtinami įsipareigojimai stiprinti aplinkosaugos veiksmus, kurti gamtai ir žmonėms draugišką miestą.

Sostinės Vinco Kudirkos aikštėje atidengta širdį vaizduojanti ledo skulptūra. Dviejų metrų aukščio menine instaliacija siekiama visuomenei ir valstybės institucijoms priminti apie svarbią visuomenės sveikatos problemą – širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL), kuri nuo 2000 metų Lietuvoje jau nusinešė 545 tūkst. gyvybių. Lemia pusę visų mirčių Lietuvoje „Ledinė širdis – tinkama metafora problemai, kuri ne vieną dešimtmetį yra pagrindinė mūsų gyventojų mirties priežastis.

Praėjusią savaitę Valstybės gynybos taryba, kurią sudaro valstybės vadovai, nusprendė, kad šalies gynybos finansavimui reikia skirti dvigubai daugiau lėšų, negu skiriama dabar. Šalies vadovas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad tam galėtų būti naudojami gyventojų pinigai, laikomi bankuose. Ar tokiais būdais pavyktų išvengti mokesčių didinimo? Ką rodo G. Nausėdos siūlymai? Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Šiaulių banko“ vyr.

Baltarusijos opozicijos ketinami spausdinti „pasai“ su lietuvišką Vytį primenančiu simboliu Lietuvoje neturės teisinės galios. Tai konstatuota per trečiadienį vykusį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdį.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodę teiginiai, esą Rusijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje išlaiko reikšmingus pajėgumus, yra neteisingi, tikina Krašto apsaugos ministerija (KAM). Nepaisant to, pripažįstama, jog Lietuvoje Rusijos agentūros planuoja atitinkamas operacijas, tačiau jos, ministerijos teigimu, yra užkardomos, o organizatoriai – išaiškinami.

Pasižadėję Lietuvos gynybai artimiausiais metais skirti dvigubai daugiau pinigų, šalies vadovai sprendžia, iš kur jų paimti. Nors prezidentas užsiminė, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas neturėtų būti siejamas su papildoma mokesčių našta gyventojams, tačiau Nausėda jau pripažįsta, kad pirmiausia teks keisti pajamų mokesčius. Premjeras į kalbas apie mokesčius kol kas nesivelia teisindamasis, kad jų pakeitimus spręs koalicija ir visas Seimas.

Opozicijoje dirbantys konservatoriai sako, kad prezidento ir valdančiųjų siūlomi šaltiniai didesniam gynybos finansavimui yra improvizacija. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė mano, kad tokius siūlymus, kaip šalies valiutos atsargų panaudojimas, reikėtų įvertinti, tik jei Vyriausybė šią idėją pateiktų parlamentui. „Pozicija mūsų tokia yra, kad nesinorėtų vertinti šiuo metu diena po dienos iškeliamų vis naujų idėjų.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tikina, kad Lietuva nesvarsto apie Baltarusijos opozicionierių išduodamų „pasų“ pripažinimą. Anot jo, šie dokumentai yra tik simboliniai. „Tokio klausimo – pripažinti ar nepripažinti – net nebuvo. Klausimas buvo, ar Baltarusijos piliečiai, kurie dabar yra Lietuvoje, gali turėti teisinį pagrindą buvimui pas mus šalyje arba keliauti po Europos Sąjungą.

Žinoma Lietuvos sinoptikė Elvyra Latvėnaitė socialiniuose tinkluose praneša, jog artimiausiomis dienomis Europą ir Lietuvą turėtų pasiekti itin audringi ciklonai. Artimiausiomis dienomis turėtume sulaukti stipraus vėjo bei gausesnių kritulių. Sinoptikė savo socialinių tinklų „Facebook“ paskyroje dalinasi, kad, jog artimiausiomis dienomis į Europą atkeliaus vis stipresni ciklonai, kurie su savimi atsineš ypač vėjuotus ir audringus orus.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda trečiadienį Prezidentūroje susitiko su į Lietuvą oficialaus vizito atvykusiu Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu. Susitikimo metu prezidentas Vokietijos gynybos ministrą apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi. Šeštą kartą Lietuvoje viešintis politikas trečiadienį taip pat susitiks su premjeru Gintautu Palucku bei krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene.

Lietuvos ekspertė Dalia Leinartė Niujorke išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Kaip bendra Baltijos šalių kandidatė, D. Leinartė įveikė konkurentus iš šešių šalių ir komitete dirbs 2025–2026 metais. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pasveikino D. Leinartę ir pabrėžė, kad tai yra svarbus Lietuvos pasiekimas ir reikšmingas Lietuvos indėlis į JT žmogaus teisių politikos stiprinimą, rašoma pranešime.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo koalicijos partneriui, „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui ir kitiems gynybos finansavimo didinimo skeptikams nuvykti į Ukrainą ir įsitikinti, kodėl reikia tai daryti. „Norėtųsi, kad kuo daugiau politikų – Seime matėme įvairiausių nuomonių pareiškimų – būtų tame pačiame žinojimo lauke.

Nustojus galioti teisinės pagalbos sutarčiai su Rusija, visi joje išduoti oficialūs dokumentai, kuriuos Migracijos departamentui teiks migracijos paslaugas gauti pageidausiantys klientai, privalės būti patvirtinti apostile – specialia pažyma, trečiadienį pranešė departamentas. Praėjusių metų vasarą Seimo denonsuota Lietuvos ir Rusijos tarptautinė sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse šeimos ir baudžiamosiose bylose baigė galioti sausio 21 dieną.

Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti ženkliai didesnį finansavimą gynybai, opozicinių liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad diskusijos dėl lėšų paieškos šiam tikslui įgyvendinti atrodo chaotiškos. „Visų pirma, reikia nustoti gudrauti sakant, kad norint papildomai skirti gynybai 12-15 mlrd., nereikės kelti mokesčių ar įvesti naujų, užteks pamažint įvairius rezervus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skyrė 2 mln. 180 tūkst. eurų savivaldybėse veikiančių bendruomeninių organizacijų stiprinimui. Anot ministerijos, bendruomeninių organizacijų stiprinimo priemonėje dalyvauja visos 60 šalies savivaldybių, iš jų 24 savivaldybės dalyvauja bandomajame modelyje.

Antrąkart JAV prezidentui Donaldui Trumpui žengiant į Baltuosius rūmus iš paskos seka ne vienas jo paruoštas įstatymas, kuris netolimoje ateityje darys neigiamą įtaką Europos ekonomikai. Pokyčius bus galima jausti ir Lietuvoje. Apie tai, kokie realūs pavojai iš ekonominės pusės užklups Lietuvą pasamprotavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Ekonomistas teigia, kad kol kas yra sunku spekuliuoti, kaip atrodys mūsų ateitis, finansinė šalies padėtis, valdant D. Trumpui.

Lietuvai per artimiausią penkmetį gynybai planuojant skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei dalį lėšų tikintis padengti europiniais pinigais, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad reikės spausti Europos Sąjungą (ES) greičiau sukurti gynybai skirtas finansines priemones.  „Visų mūsų bendra užduotis (...), bendras darbas yra tuos pinigus gauti.

Daliai politikų pasipiktinus, kad Baltarusijos opozicijos „pasų“ maketuose vaizduojamas raitelis ant žirgo primena Vytį, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė sako, jog šis simbolis ne tik lietuvių, bet visų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemių gyventojų herbas. Tiek Lietuvoje Vyčiu, tiek Baltarusijoje Pahonia vadinami raitelio ant žirgo simboliai yra kildinami iš to paties LDK laikais naudoto herbo.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda antradienį laišku Lietuvos žmonių vardu pasveikino 47-ojo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento pareigas pradėjusį eiti Donaldą Trumpą. Šalies vadovas išreiškė viltį, kad JAV prezidento inauguracija atvers naujų galimybių šimtmečius siekiančiai tvirtai JAV ir Lietuvos draugystei bei glaudžiam dvišaliam bendradarbiavimui. „Lietuva ir toliau išliks tvirta bei patikima JAV sąjungininke.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuotą projektą dėl efektyvesnės privalomąją karo tarnybą turėsiančių atlikti jaunuolių sveikatos patikros. Pakeitimais siūloma nuo šių metų pradžios 17-mečių jaunuolių sveikatą tikrinti elektroniniu būdu naudojantis nekarinių sveikatos priežiūros įstaigų turima ir pačių asmenų pateikta informacija.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis palaiko laikiną antrojo jūros vėjo parko konkurso stabdymą – anot politiko, nepakeitus dabartinių aukciono sąlygų, vartotojai per metus parko rangovui turėtų mokėti virš 200 mln. eurų.

Lietuvos šaulių sąjunga įsigijo kompiuterinius simuliatorius, skirtus apmokyti būsimus dronų operatorius. Per sausio mėnesį 40 simuliacinių darbo vietų komplektų bus parengti ir perduoti šaulių rinktinėms visoje Lietuvoje.  „Mūsų tikslas – visose Šaulių sąjungos rinktinėse veikiantys specializuoti bepiločių orlaivių pajėgumų vienetai. Kai kurios rinktinės tokius padalinius jau turi ir sėkmingai talkina Lietuvos kariuomenei pratybose, kitose rinktinėse jie – kūrimosi fazėje.

VUL Santaros klinikos išplatino skubų pranešimą, įspėdami, kad blogėjant epidemiologinei situacijai laikinai ima riboti pacientų lankymą viename iš skyrių.  Kaip skelbiame feisbuke, kol kas ribojimai bus taikomi ne pilną savaitę.  „Nuo š.m. sausio 22 d. iki sausio 28 (imtinai), siekiant suvaldyti blogėjančią epidemiologinę situaciją, laikinai stabdomas pacientų lankymas Vidaus ligų skyriuje“, – pranešė ligoninė.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina dar prieš kelis metus išsiaiškinęs, jog Lietuvos technologijų įmonių grupė „Teltonika“ prekiauja savo produkcija Rusijoje. Anot jo, kylant vis daugiau klausimų dėl bendrovės veiklos, „Teltonika“ turėtų išsklaidyti abejones ir pateikti viešus paaiškinimus dėl įmonės eksporto. „Kažkas prarado atmintį.

Valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad diskusijos dėl šaltinių didesniam gynybos finansavimui koalicijoje nėra prasidėjusios. „Kol kas koalicija nieko nesvarsto. Premjeras šios savaitės pradžioje Davose lankėsi, jei neklystu, šiandien Pistorius (Vokietijos gynybos ministras – BNS) Lietuvoje lankosi. Saulius Skvernelis (Seimo pirmininkas – BNS) lankėsi Ukrainoje“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti ženkliai didesnį finansavimą, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo tai daryti naudojant Lietuvos valiutos atsargas. Daugiau nei 7 mlrd. eurų siekiančios Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos yra kaupiamos užsienyje. Beveik pusė šių lėšų yra skolos vertybiniai popieriai.  „Aš sakyčiau taip – šie pinigai galėtų taip pat būti panaudoti ir susieti su mūsų nacionalinės divizijos formavimu“, – interviu BNS sakė šalies vadovas.

Seimo Užsienio reikalų komitetas trečiadienį uždaro posėdžio metu su kitų šalies institucijų atstovais aptars Baltarusijos opozicijos kuriamus „pasus“, komiteto pirmininkas tikisi vieningos pozicijos.  „Mes pasikvietėme Vidaus, Užsienio reikalų ministerijų atstovus išklausyti, kokia jų yra pozicija.

Trečiadienį Vyriausybė pateiks išvadą dėl Seimo narių siūlymo mokyklose įteisinti anonimines apklausas apie smurto ir patyčių plitimą. Šiuo įstatymo projektu siekiama užtikrinti reguliarų patyčių ir smurto plitimo monitoringą Lietuvos mokyklose, sudaryti galimybę atitinkamoms institucijoms bei suinteresuotoms šalims susipažinti su realia, duomenimis grįsta smurto ir patyčių mokyklose problematika Lietuvoje.

Į Lietuvą trečiadienį atvyksta kadenciją baigiantis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, prezidentas Gitanas Nausėda įteiks jam valstybės apdovanojimą. B. Pistoriui vadovaujant Vokietijos gynybos ministerijai, Berlynas pranešė, jog vokiečių brigada Lietuvoje bus dislokuota nuolat. Tokį sprendimą Vokietija priėmė siekdama atgrasyti Ukrainoje beveik trejus metus kariaujančią Rusiją. Lietuvos vadovas ministrui įteiks ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didįjį kryžių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas tikina neatmetantis galimybės, jog nusprendus skirti gynybai 5-6 proc. nuo BVP, gali tekti didinti mokesčius. „Sulaukime premjero ir finansų ministro pasiūlymo. Kaip Seimo narys, kaip pilietis, kaip žmogus, dirbęs finansų srityje, suprantantis tam tikrą finansinį aspektą, aš tikrai manau, kad yra tikimybė, kad mokesčiai turės keistis, – tikrai negalime to atmesti.

Lietuvoje nuskambėjus žiniai apie planus ženkliai padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kilo nerimas ir diskusijos dėl galimo neigiamo poveikio kitoms sritims. Ekspertai kelia klausimą – iš kur bus gaunamos lėšos bei baiminasi, kad siekiant surinkti reikiamas pajamas, nukentės kitos sritys.

Viename iš Vilniaus knygynų pardavinėjami žemėlapiai, kuriuose Maskvos aneksuotas Krymas ar net kai kurios Ukrainos sritys rytuose vaizduojamos kaip faktinės Rusijos federacijos teritorijos, praneša LRT. Pažymima, jog žemėlapiuose Rusijai priskiriama ir dalis šiuo metu Kyjivo kontroliuojamų teritorijų Tokius žemėlapius pardavinėjančio „Knygų pasaulio“ teigimu, rusiški atlasai yra paklausūs, be to, pažymi knygynas, šių žemėlapių platinimas neprieštarauja įstatymams.