Aktualijos

Seimo narė Dalia Asanavičiūtės-Gružauskienė ketina kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kurios prašys nustatyti palankesnę nedarbo išmokų mokėjimo tvarką į Lietuvą grįžtantiems emigrantams.  Norint susigrąžinti savo piliečius, padidinti gimstamumą, jos nuomone, sugrįžusiems emigrantams reikėtų numatyti ir tam tikras socialinės garantijas.  „Prašysime numatyti jiems 6 mėnesių socialinę pagalvę. 2025 metų statistika rodo, kad iš 18 tūkst. grįžtančių tik 5 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame ketina apžvelgti įvykius Artimuosiuose Rytuose bei jų įtaką pasaulio ir Baltijos regiono saugumui. Prezidentas nurodė, kad situacija keičiasi labai sparčiai. „Artimųjų Rytų situacija lieka įtempta.

Internete plinta vaizdo įrašas, kaip premjerė Inga Ruginienė pasako skambią frazę. Vyriausybėje pristatant, kaip kovojama su sukčiavimu, I. Ruginienė pasakė:  „Sukčiavimas yra nuolatinis mūsų darbas, kaip ir gynyba.“ Premjerė greičiausiai turėjo omenyje, kad Vyriausybė nuolat dirba, kovodama su sukčiavimu Lietuvoje, tačiau suformulavo sakinį taip, kad jis iš esmės reiškė: Vyriausybė užsiima sukčiavimu. Internautai dėl šios klaidos neslėpė juoko: „Šios savaitės topas.

Vengrijai stabdant naują Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą ir 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad Europos Komisija (EK) ir Europos Taryba ieško būdų įveikti šios valstybės veto. „Šiuo metu ir Europos Komisija, ir (Europos – ELTA) Taryba labai aktyviai ieško tų legalių būdų, kaip būtų galima apeiti Vengrijos veto. Bandoma visaip (kūrybingai – ELTA) pritaikyti Lisabonos sutarties straipsnius.

Artimuosiuose Rytuose prasidėjus kariniam konfliktui, Valstybės saugumo departamentas (VSD) nefiksuoja požymių, kad Lietuvoje reikėtų kelti terorizmo grėsmės lygį. „Terorizmo grėsmės lygį Lietuvoje nustato Nacionalinis krizių valdymo centras. VSD tuo tarpu nefiksuoja indikatorių, skatinančių siūlyti kelti grėsmės lygį“, – teigiama departamento atsakyme Eltai. Terorizmo grėsmės lygį iš Europos šalių pakėlė vienintelė Vengrija.

Pavasaris atvėrė duobes ne tik magistralėje A1. Gyventojai užfiksavo, kokios duobės išvagojo kelią Pabradėje. Žmonės sako, kad dėl to labiausiai kalta karinė technika. Naujienų portalas tv3.lt gavo vaizdo įrašą iš Pabradės gyventojos. Įraše užfiksuotas Bajorėlių kelias, kaip nurodė autorė, vedantis į poligoną, tačiau juo kasdien naudojasi ir vietiniai gyventojai. „Karinės technios suniokotas kelias Pabradės gyventojams greitai taps nepravažiuojamu“, – komentuoja pabradietė.

Vidutiniškai vieno mokinio ugdymas Lietuvos mokyklose kainuoja apie 5000 eurų per metus. Tačiau už šio vidurkio slepiasi labai skirtingos realybės. Kiek ir kodėl skiriasi ugdymo kaina gimnazijose, progimnazijose, pagrindinėse ir pradinėse mokyklose? Ir ką šie skirtumai sako apie gilesnes Lietuvos švietimo problemas? Organizacijos „Švietimas #1“ sukurtoje visiems prieinamoje duomenų bazėje pirmą kartą į vieną vietą surinkti ir patogiai pateikti mokyklų finansavimo duomenys iš visų šaltinių – val...

Parlamentarui Ignui Vėgėlei planuojant kurti naują politinė jėgą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga viliasi, kad jo frakcija Seime išliks nepakitusi. Ją be šešių „valstiečių“ taip pat sudaro du nepartiniai politikai – Rimas Jonas Jankūnas ir I. Vėgėlė – bei trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai. „Aš tikiuosi, kad frakcija savo darbą iki kadencijos pabaigos ir pabaigs tokios sudėties, kokia yra“, – BNS teigė A. Veryga.

Didžiausioje Lietuvos mokykloje – Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjuje – akademiniai rezultatai nėra tikslas savaime. Mokyklos vadovas Dainius Žvirdauskas pabrėžia, kad svarbesni yra platesni tikslai – mokinių ambicijos, kryptingas augimas ir pažanga, neapsiribojanti vien egzaminų rezultatais. Anot jo, visai Lietuvos švietimo sistemai taip pat turėtų labiau rūpėti ne šimtukai, o tai, kad nė vienas vaikas neliktų už borto, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Trijų opozicinių frakcijų lyderiai kreipėsi į Seimo pirmininką Juozą Oleką dėl parlamento narių, socialdemokratės Indrės Kižienės ir Mišrios Seimo narių grupės atstovo Artūro Zuoko dalyvavimo Europos Tarybos Venecijos komisijos plenarinėje sesijoje. Kovo 5–8 d. Venecijoje bus nagrinėjamas komisijos nuomonės projektas dėl Seime svarstomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija parengė ir išleido 11–12 klasėms skirtą vadovėlį, kuriame pristatomi nacionalinio saugumo bei krašto gynybos pagrindai, skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vadovėlyje paaiškinamos ir apžvelgiamos Lietuvai bei pasauliui kylančios grėsmės, analizuojami demokratinių ir autoritarinių valstybių užsienio bei gynybos politikos skirtumai, aptariami šiuolaikiniai karų tipai, hibridinio karo ypatumai, medijų įtaka visuomenei.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovybe ir šalies kalėjimų vadovais. Sustikimo metu aptartos įkalinimo įstaigų pertvarkos kryptys, ministrė atkreipė dėmesį į kalėjimuose dirbančių pareigūnų saugumo svarbą.

Savaitgalį Kaune Seimo narys Ignas Vėgėlė surengė „Piliečių konferenciją“. Surinkęs „antisisteminius“, teistus ir kitokio plauko veikėjus, jis prabilo apie naują politinę jėgą. Ar I. Vėgėlė pakartos Remigijaus Žemaitaičio sėkmę? Ekspertai neatmeta, kad tokia politinė jėga gali susikurti, bet abejoja jos sėkme. „Tai, kad partija gali susikurti, yra realu, bet jos populiarumas ir tvarumas, aišku, yra su dideliu klaustuku“, – sako Klaipėdos universiteto (KU) politologas Ainius Lašas.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasveikino Bulgarijos prezidentę Ilianą Iotovą ir visus Bulgarijos žmones Išsilaisvinimo dienos proga. Pasak G. Nausėdos, Lietuvą ir Bulgariją sieja puikūs dvišaliai santykiai bei sėkmingas bendradarbiavimas daugiašaliais formatais.

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Kazimieras Černis pavadino asteroidą pirmojo Lietuvos šventojo ir Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero garbei. Asteroidas 2013–2019 m. aktyviai stebėtas įvairiose observatorijose, o 2024 m. galutinai nustatyta jo orbita.  „Asteroidą 2013 metais Baldonės astronomijos observatorijoje Latvijoje atradome kartu su dr. Ilgmāru Eglīčiu.

Vasario 28-ąją JAV ir Izraelis surengė atakas prieš Iraną, vėliau pranešta apie Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada atkeršyti už pirmąsias JAV karių žūtis, Iranas sako, kad su JAV nesiderės.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Šarūnu Liekiu.

Prancūzijos prezidentui užsiminus apie galimybę plėsti branduolinį skėtį, kad jis apimtų daugiau Europos šalių, Lietuvos vadovo patarėja Asta Skaisgirytė sako, jog nereikėtų skaldyti NATO. Anot jos, amerikiečių branduolinis arsenalas suteikia daugiau garantijų.  „Esame šitos diskusijos tik stebėtojai, nes diskusija pirmiausiai turi įvykti Prancūzijos viduje, ar tikrai Prancūzija yra pasirengusi suteikti Europos šalims branduolinį skėtį. Kol kas šito nėra.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuva svarstytų padėti karinę operaciją Irane pradėjusioms Jungtinėms Valstijoms, pavyzdžiui, siųsdama karius, jei Vašingtonas to prašytų. „Kol kas tokio prašymo neturime, ir žinoma, jeigu gautume tokį prašymą, kartu su kitais sąjungininkais jį svarstytume“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė. Ji pabrėžė, kad kol kas tokie svarstymai yra hipotetiniai.

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose startuoja Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP) ketvirtų klasių mokiniams, praneša Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Antradienį mokiniai atliks lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymas) užduotis, o kitą savaitę bus tikrinami matematikos gebėjimai. Tautinių mažumų mokyklų ketvirtokams sudaryta galimybė papildomai įsivertinti ir gimtosios kalbos pasiekimus.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad JAV bei Izraelis pasielgė teisingai smūgiuodami Iranui ir tai buvo neišvengiama, nes Teheranas atsisakė atsižvelgti į reikalavimus dėl branduolinio ginklo vystymo. „Deja, Iranas neatsižvelgė į JAV reikalavimus nustoti sodrinti uraną, nustoti gaminti branduolinį ginklą ir įvyko prevenciniai smūgiai“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Vyriausybėje antradienį darbą atnaujins buvusio premjero Gintauto Palucko suburta biurokratijos mažinimo komisija. Ji rinksis pirmąkart ministrų kabinetui vadovaujant Ingai Ruginienei. Jos patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas BNS sakė, kad posėdyje bus aptarta administracinės naštos mažinimo pažanga pernai bei šiemet planuojamos iniciatyvos kaip gerinti sąlygas verslui, kuris taip pat pristatys savo idėjas.

Nors žiema ilgai buvo šalta ir temperatūra dažnai nešokinėjo iš neigiamos į teigiamą, Lietuvos keliuose su atšilimu atsivėrė tūkstančiai duobių, įtrūkimų ir įdaužų. Kelininkai pripažįsta, kad šiemet didele problema tapo automagistralės, kuriose duobių atsivėrė daugiau nei įprastai. Tai ypač pavojinga, nes dideliu greičiu lekiantiems automobiliams duobės kur kas grėsmingesnės nei miestų centruose.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, jame ketinama apžvelgti įvykius Artimuosiuose Rytuose bei jų įtaką pasaulio ir Baltijos regiono saugumui. Susitikime taip pat bus pristatytos Baltijos gynybos linijos stiprinimo priemonės.

Didžiulis gaisras įsiplieskė visai Kauno klinikų pašonėje. Netoli Skubios pagalbos skyriaus liepsnojo sublokuoti kotedžai. Gesinti atvira liepsna pleškančio namo atsiųstos gausios ugniagesių pajėgos. Laimė, žmonės laiku spėjo palikti namus. Liudininkai užfiksavo, kaip naktinį Kauno dangų skrodžia liepsnos ir tirštų dūmų kamuoliai. Pleškėjo namo stogas Juozo Lukšos-Daumanto gatvėje. Gaisras kilo visai Kauno klinikų pašonėje, prie Traumų ir Skubios pagalbos centro.

Uostamiesčio policijos automobilių parką papildė 29 naujos tarnybinės transporto priemonės „Volkswagen Transporter“. Kaip pirmadienį pranešė Klaipėdos policija, nauji automobiliai pareigūnams leis greičiau reaguoti į įvykius, operatyviau teikti pagalbą gyventojams ir efektyviau vykdyti jiems pavestas užduotis. Klaipėdos miesto policijos komisariatui atiteko aštuoni, Plungės – penki, Skuodo ir Klaipėdos rajonų komisariatams po keturis naujus automobilius.

Sostinėje, atliekant archeologinius tyrimus statybos darbų teritorijoje, esančioje A. Goštauto g. 11, aptiktas senasis akmeninis grindinys, pranešė Turto bankas. Bendrovės teigimu, šis radinys leidžia tiksliau atkurti buvusią Lukiškių rajono urbanistinę struktūrą ir atskleidžia, kaip ši miesto dalis keitėsi per daugiau nei šimtmetį. „Tai ne pirmieji radiniai šioje teritorijoje – prieš kelis mėnesius čia buvo atkasti palaikų fragmentai.

Liudininkai užfiksavo, į kokius siaubingų duobių spąstus pateko dešimtys vairuotojų autostradoje. Pataikę į atsivėrusias duobes, jie prakirto padangas ir net rimčiau apgadino transporto priemones – šalikelėje nusidriekė apgadintų automobilių virtinė. Vaizdais socialiniuose tinkluose dalijosi Klaipėdos rajono vicemeras Vytautas Butkus. Šalikelėje kelios dešimtys automobilių mirksi avariniais signalais – stovi ir lengvieji automobiliai, ir vilkikai.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija ragina Olandų kepurės lankytojus būti atsargiais, kadangi dėl atitirpstančio sniego fiksuojamos smėlio nuošliaužos prie skardžio. Pasak direkcijos, šiemet dėl itin šaltos žiemos, gan staigaus temperatūros atšilimo bei didesnio temperatūrų svyravimo pastarosiomis savaitėmis, smėlio nuošliaužų Olandų kepurėje galima tikėti anksčiau ir daugiau.

Artimuosiuose rytuose įstrigę apie 2 tūkstančiai Lietuvos piliečių – užsienio reikalų ministras sako, kad evakuacijos bent kol kas Vyriausybė nepradės, lauks Europos Sąjungos sprendimo. Anot Seimo komiteto vadovo, atsakomybę turi prisiimti ir patys keliautojai, kad situacija regione kaista, buvo aišku ne vieną savaitę. O Lietuva palaiko Amerikos ir Izraelio operaciją, ypač turint omenyje tai, kad krenta dar vienas Rusijos sąjungininkas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Artimuosiuose rytuose įstrigę apie 2 tūkstančiai Lietuvos piliečių – Užsienio reikalų ministras sako, kad evakuacijos bent kol kas Vyriausybė nepradės, lauks Europos sąjungos sprendimo. Anot Seimo komiteto vadovo, atsakomybę turi prisiimti ir patys keliautojai, kad situacija regione kaista, buvo aišku ne vieną savaitę. O Lietuva palaiko Amerikos ir Izraelio operaciją, ypatingai turint omenyje tai, kad krenta dar vienas Rusijos sąjungininkas.

Artimojo netektis – viena skaudžiausių gyvenimo akimirkų. Tačiau vienai Marijampolės gyventojai atsisveikinimas su į amžinybę išėjusiu dėde virto dar didesniu sukrėtimu, nes laidojimas buvo itin kraupiomis ir netinkamomis sąlygomis. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, kuri pasidalijo jautria savo šeimos istorija.

Aktyvuota Užsienio reikalų ministerijos karštoji linija, kuria visą parą teikiama konsulinė informacija apie situaciją Artimųjų Rytų regione. Karštosios linijos tel. nr. +370 630 10845, teikiama informacija nuolat atnaujinama atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją.

Baltijos šalyse budintys NATO naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vasario 23 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti taktinio žvalgybinio lėktuvo Su-24MR ir naikintuvo Su-33. Pastarieji buvo be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, skrydžio planų, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė.

Šylant orams ir laukiant potvynio, specialistai svarsto ant Neries ledo barstyti tamsias birias medžiagas, galbūt durpes, o susidarius ledų sangrūdoms – ledą gali tekti ir sprogdinti. Įvairios institucijos ieško būdų, kaip užtikrinti, kad ledonešis vyktų kuo sklandžiau ir patvinęs vanduo neužsemtų paupių kaimų bei kritinės infrastruktūros – elektros pastočių ar dujotiekio. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, jame ketinama apžvelgti įvykius Artimuosiuose Rytuose bei jų įtaką pasaulio ir Baltijos regiono saugumui. Susitikime taip pat bus pristatytos Baltijos gynybos linijos stiprinimo priemonės.

Per ketvirtąją nacionalinę akciją „Radarom!“ surinkta 5 mln. 121 tūkst. 730 eurų vertės parama Ukrainai, pirmadienį pranešė organizatoriai. Jų duomenimis, gyventojai ir įmonės paaukojo 4,5 mln. eurų, o bendrovė „NT Service“ įsipareigojo Ukrainos kariams skirti reikalingos įvairios naujausios priešdroninės įrangos robotų ir karių apsaugai už 563 tūkst. eurų.

Pirmadienio rytą Birštono savivaldybėje nutiko eismo įvykis – į kelią išbėgus 9 arkliams, susidūrė net 3 automobiliai. Kaip naujienų portalui tv3.lt praneša Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Eglė Kačinskienė, ankstyvą pirmadienio rytą kelyje A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė įvyko eismo įvykis. „Pirminis pranešimas buvo gautas apie 6 val. 30 min. Policijos pareigūnams buvo praneša, kad kelyje pastebėti arkliai, kurie gali kelti pavojų eismo saugumui.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį apeliacine tvarka toliau nagrinėjo riaušių prie Seimo bylą. Teismo posėdyje toliau buvo apklausiami liudytojai, žiūrima vaizdo medžiaga iš 2021 m. rugpjūčio įvykių prie parlamento rūmų. Daliai kaltinamųjų byloje privaloma dalyvauti teismo posėdžiuose. Vienas jų – Mantas Stanionis. Visgi šis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo. Už nedalyvavimą posėdyje be pateisinamos priežasties teismas M. Stanioniui skyrė 200 eurų dydžio baudą.

Dėl besitęsiančios įtampos Artimuosiuose Rytuose kovo 2 ir 3 dienomis turėjęs įvykti neformalus Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) susitikimas Kipre buvo nukeltas, į jį turėjęs vykti užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus – neišvyko, informavo Užsienio reikalų ministerija (URM).  „Pirmininkaujantis ES Tarybai Kipras šių metų kovo 2–3 d. planavo surengti neformalų BRT susitikimą, kuriame turėjo dalyvauti užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus.

Nuo šių metų pradžios paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai klientus turi aptarnauti lietuviškai. Kai kurie gyventojai nepatenkinti, kad valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai netaikomi maisto kurjeriams. Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) teigia, kad kurjeriai patenka į „pilkąją zoną“, o įstatymo pakeitimų iniciatorė įžvelgia spragų. Nuo šių metų  įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kurie reikalauja, kad paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai klientus aptarnautų valstybine kalba.

Kasmet iš gyventojų sukčiai išvilioja dešimtis milijonų eurų. Modernėjant technologijoms, stiprėjant dirbtiniam intelektui problema tik aštrėja. Valdžia siūlo įstatymų pakeitimus, kurie turėtų sustiprinti kovą su finansiniu sukčiavimu. Ar to pakaks pažaboti nusikaltėlius? Apie tai laidoje diskutavo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Irano remiama Irako grupuotė perspėja apie galimą eskalaciją regione – jos kovotojai raginami ruoštis ilgam konfliktui, jei JAV imtųsi karinių veiksmų prieš Iraną. „Kataeb Hezbollah“ grasina JAV dideliais nuostoliais ir neatmeta tiesioginio įsitraukimo. Taip pat šiandien ryte Pakistanas bombardavo Afganistano sostinę ir kelis kitus regionus. Pakistanas teigia, kad tai yra karas su Talibano valdomu Afganistanu.

Nuo pirmadienio į Vilniaus gatves grįžta mikrojudumo priemonės – elektriniai paspirtukai ir dviračiai, pranešė savivaldybės įmonė „Judu“. Anot jos, šiemet elektrinių paspirtukų ir dviračių stovėjimo vietos mieste parinktos įvertinus gyventojų judėjimo srautus tankiai apgyvendintuose rajonuose bei prie svarbiausių traukos objektų.

Izraelio ir JAV karas su Iranu plinta regione. Kiek ši eskalacija gali užsitęsti ir kaip tai smogs ekonomikai – degalų kainoms bei mūsų piniginėms? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas. Eskalacija regione: kiek ilgai tai gali tęstis? Kokias čia pagrindines ekonomines rizikas tai kelia? M. Dubnikovas: Labai paprastai: pažiūrėkime į pagrindines antraštes.

Parlamentarui Ignui Vėgėlei svarstant kurti naują politinę jėgą, Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos seniūnė Ligita Girskienė sako apie tokius kolegos planus nežinojusi.  „Su mumis niekas nebuvo diskutuota. Jis, matyt, seniai rezgė tą planą, bet nebuvo sakęs, bent jau man, kaip frakcijos seniūnei. Bet to daryti jis ir neprivalo. Kiekvienas Seimo narys ar politikas turi laisvą mandatą ir pats planuojasi, kaip ir ką daryti.

Izraelio ir JAV karui su Iranu plintant regione, Lietuvos užsienio reikalų ministerija keliaujančiuosius į Kiprą ragina imtis papildomų atsargumo priemonių. „Dėl padidėjusios regioninės įtampos keliautojams rekomenduojama imtis papildomų atsargumo priemonių. Rekomenduojama atidžiai sekti vietos naujienas ir oficialius pranešimus, reguliariai tikrinti oro linijų informaciją ir laikytis Kipro institucijų nurodymų“, – pirmadienį nurodė ministerija.

Praėjusių metų Lietuvos ekonominiai rodikliai – geri, aiškina verslininkas Robertas Dargis. Tačiau besitęsiantis karas ir geopolitinis neapibrėžtumas kelia klausimų dėl pasaulio ekonominės ateities. Kokį poveikį mažėjantis gimstamumas turės Lietuvos ekonomikai? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo verslininkas Robertas Dargis.

Dėl moksleivių atostogų užpraeitą savaitę stipriai nukritęs sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje praėjusią savaitę šiek tiek ūgtelėjo.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko teigimu, tirpstant upes padengusiam ledui, potvynis tikrai kils, bet dar negalima numatyti jo masto ir pasekmių. „Tikrai per drąsu (sakyti, kad potvynio nebus – BNS). Vienoks ar kitoks jisai bus, klausimas, tik kokio lygio, kiek tai bus paveiku mūsų žmonėms ir kritinei infrastruktūrai“, – žurnalistams pirmadienį sakė V. Vitkauskas. Šilutėje ruošiamasi potvyniui „Kol kas prognozės mums yra palankios.