Moteris pasakojo susirgusi dar savaitgalį, tad gydėsi namie ir į gydymo įstaigą, prie kurios yra prisirašiusi, dėl nedarbingumo kreipėsi pirmadienį. Tačiau ji stebėjosi, kodėl net būdama sunkios būklės turėjo žūtbūt atvykti gyvai.
„Kai mano aštuonerių metų sūnus pradėjo vemti ir karščiuoti (38 °C), netrukus susirgau ir aš – vėmimas, viduriavimas, 40 °C laipsnių temperatūra. Tai nėra „lengvas negalavimas“, o būklė, kai žmogus fiziškai nepajėgus net normaliai judėti.
Paskambinus į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo, man buvo kategoriškai pareikšta – privalau atvykti ir pasirašyti vietoje, kitaip nedarbingumas nebus išduotas“, – kalbėjo Austėja.
Atsakymas buvo vienas – „tokios taisyklės“
Ji pasakojo bandžiusi paaiškinti realią situaciją, kad negalinti palikti vieno sergančio nepilnamečio vaiko, pati yra sunkios būklės, vairuoti negali, nes sutrikusi savijauta.
Tačiau moteris išgirdusi, kad nedarbingumas susirgus ūmia virusine liga išrašomas nuotoliu tik tada, kai sergamumas šalyje padidėjęs, bet dabar to nėra.
„Atsakymas buvo vienas – „tokios taisyklės“. Jokios alternatyvos, jokio lankstumo, jokio elementaraus žmogiškumo... Kitaip tariant, sistema man pasiūlė vieną „sprendimą“ – palikti sergantį vaiką vieną namuose ir pačiai, turint 40 °C laipsnių temperatūrą, sėsti už vairo ir važiuoti „padėti parašo“.
Taigi savo situacijoje rizikavau ir savo, ir sūnaus sveikata. Gydytojai į namus nebevažiuoja, viskas perkeliama ant paciento pečių. Man buvo pasakyta arba – arba. Manau šioje vietoje tikrai yra spraga… Jeigu būtinai reikalingas yra paciento parašas, šiais laikais jį galima paimti ir elektroniniu būdu“, – skundėsi moteris.
Ji pasakojo, kad į gydymo įstaigą teko vykti automobilyje pasidėjus maišą, jei supykintų. „Beje, kol laukiau registratūroje, teko kartą ir pavemti“, – neslėpė Austėja.
Ar pacientų saugumas šioje sistemoje apskritai yra prioritetas?
Moters aiškinimu, po to, kai privalėjo atvykti į gydymo įstaigą, be problemų buvo išrašytas nedarbingumas vaiko slaugai. Tačiau ji piktinosi, kad tokia tvarka yra absurdiška.
„Kyla natūralūs klausimai – ar Lietuvoje vis dar gyvename laikais, kai sergantis žmogus turi fiziškai „įrodyti“, kad serga? Kodėl vis dar reikalaujama fizinio parašo, kai egzistuoja elektroninis parašas? Kas prisiimtų atsakomybę, jei tokio reikalavimo vykdymo metu įvyktų nelaimė, ar pacientų saugumas šioje sistemoje apskritai yra prioritetas?
„Atsakymas buvo vienas – „tokios taisyklės“. Jokios alternatyvos, jokio lankstumo, jokio elementaraus žmogiškumo...“
Ypač keista tai, kad kalbame apie privačias gydymo įstaigas, kurios gauna finansavimą iš valstybės ir pacientų, tačiau tokiose elementariose situacijose nesugeba užtikrinti net minimalaus lankstumo.
Ši istorija nėra tik apie vieną skambutį. Tai – apie sistemą, kuri verčia sergantį žmogų rinktis tarp savo ir vaiko saugumo bei biurokratinių reikalavimų. Manau, kad tokia praktika turi būti viešai įvertinta ir peržiūrėta“, – svarstė Austėja.
Nedarbingumas nuotoliu – tik vienu atveju
Gydymo įstaiga Klaipėdoje „Mano šeimos gydytojas“, į kurią susirgusi kreipėsi moteris, patvirtino, kad nedarbingumas atvykus pacientei buvo išduotas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų.
„Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktai numato galimybę išduoti nedarbingumo pažymėjimą supaprastinta (nuotoline) tvarka tik esant padidėjusiam sergamumui gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ar COVID-19 liga.
Padidėjusiu sergamumu laikoma situacija, kai, remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro skelbiamais duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje šių ligų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų viršija 800.
Informuojame, kad nuo 2026 m. balandžio 7 d. iki šiol Lietuvoje nėra fiksuotas padidėjęs sergamumas pagal minėtus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, 2026 m. balandžio 27 d. nebuvo teisinio pagrindo išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu“, – komentarą pateikė įstaiga.
Iš SAM – siūlymai keisti nedarbingumo tvarką
Tokią problemą, kai pirmomis ligos dienomis pacientai priversti kreiptis į gydymo įstaigą ir dėl paprasto peršalimo, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ėmėsi spręsti siūlydama keisti ligos išmokų ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką.
Kitaip sakant, norima yra sudaryti galimybę darbuotojams pirmąsias dvi ligos dienas neatvykti į darbą be šeimos gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Šias dvi dienas, darbdaviui sutikus, būtų galima pateisinti paties darbdavio sprendimu, kuris apie tai informuotų „Sodrą“.
Teigiama, kad siūlomi pakeitimai leistų sumažinti perteklinį gyventojų lankymąsi pas šeimos gydytojus tais atvejais, kai susirgimas yra lengvas ir nereikalauja medicininės konsultacijos ar specifinio gydymo. Tai ypač aktualu peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ar trumpalaikių virškinimo sutrikimų atvejais.
„Šiandien žmogus, net ir sirgdamas vieną ar dvi dienas, yra priverstas kreiptis į gydytoją vien tam, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą. Tai apkrauna pirminės sveikatos priežiūros grandį, didina eiles ir atima laiką iš pacientų, kuriems gydytojo pagalba iš tiesų būtina“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Kaip atrodytų nauja nedarbingumo išdavimo tvarka?
Pagal siūlomą tvarką, darbuotojas, lengvai susirgęs ir turintis vieną darbdavį, galėtų apie pablogėjusią sveikatos būklę informuoti darbdavį, o šis – savo nuožiūra spręsti, ar leisti neatvykti į darbą vieną ar dvi pirmąsias ligos dienas. Ligos išmoka už šį laikotarpį būtų mokama darbdavio lėšomis, kaip ir dabar, tačiau be gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Darbdavys apie suteiktas nedarbingumo dienas praneštų „Sodrai“.
Jei darbdavys nesutiktų suteikti tokių dienų arba darbuotojo liga užsitęstų ilgiau nei dvi dienas, darbuotojas turėtų kreiptis į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo – dabartinė tvarka tokiu atveju nesikeistų.
Ministerijos duomenimis, vien per 2024 m. dėl ligos vienai ar dviem dienoms buvo išduota beveik 93 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Tai sudaro daugiau nei dvi dešimtis tūkstančių šeimos gydytojų darbo valandų, kurios galėtų būti skiriamos pacientams, kuriems reikalingas ištyrimas, gydymas ar ilgalaikė priežiūra.
Teigiama, kad siūlomi pakeitimai taip pat atitinka daugelio Vakarų ir Šiaurės Europos šalių praktiką, kur nedarbingumo pažymėjimo dažniausiai nereikalaujama pirmosiomis ligos dienomis, o sprendimai grindžiami darbuotojo ir darbdavio tarpusavio pasitikėjimu.
SAM pabrėžia, kad siūlomas sprendimas nebūtų privalomas darbdaviams – jiems paliekama teisė spręsti, ar leisti darbuotojui pasinaudoti pirmosiomis ligos dienomis be nedarbingumo pažymėjimo. Tokiu būdu siekiama skatinti socialinį dialogą, pasitikėjimą darbo santykiuose ir kartu mažinti administracinę naštą sveikatos sistemai.
Šis rengiamas įstatymo projektas metų pradžioje derintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jis susilaukė ir profesinių sąjungų palaikymo. Gavus Vyriausybės ir Seimo pritarimą, tokios galimybės atsirastų kitais metais.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Ne perseniausiai buvo straipsnis, kaip sergančios mamos su sergančiu vaiku NEpriėmė į ligoninę ir mėtė juos lyg kamuoliukus.. Nieko dabar nėra paprasto! Kol nesusiduri, tai viskas atrodo gerai..
