Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė ir pegadogė, politikė Orinta Leiputė.
Pokyčiai nuo gegužės 1 d.
Atrodo iš tiesų neblogas variantas, jeigu žmogus renkasi didesnį komfortą ar tam tikrą priemonę, kuri yra brangesnė, tik tada reikia primokėti, o kitais atvejais – ne. Kur čia yra tas pagrindinis kabliukas?
A. Gerliakienė: Pagrindinis kabliukas yra tas, kad PSDF fondas apmoka bazinę kainą. Kokia yra ta bazinė kaina? Jeigu monofokalinis lęšiukas kainuoja nuo 100 iki 200 eurų ir bazinę kaina, 150 eurų, sumoka ligonių kasos, tai tada kaip ir gali sutilpti, nereikia prisimokėti jam.
Jeigu tas multifokalinis lęšiukas, kuris tinka ir astigmatizmą turintiems žmonėms, kad nereikėtų nešioti akinių, kainuoja apie 1,5 tūkst. eurų ir jo bazinė kaina yra 150 eurų, tai visą kitą turi susimokėti jau pacientas, jeigu jis nori to brangaus lęšiuko. Jeigu bazinė kaina kainuotų, pavyzdžiui, 400 arba 600 eurų, tada atitinkamai pacientas mokėtų mažiau.
Esmė yra tokia, kad PSDF nėra guminis ir VLK politika tikrai labai taupiai tas lėšas skirsto. Kalba apie tai, kad kažkokią geresnę priemonę norintis įsigyti žmogus turės daugiau susimokėti. Tie žmonės, kurie negali mokėti, jie visą laiką turės tą paprasčiausią variantą nebegalėdami rinktis.
Kalbėti, kad čia viskas buvo dėl paprasto žmogaus? Niekas nepasikeitė. Kaip buvo, taip ir liko. Sumažinus finansavimą, pavyzdžiui, privačiame sektoriuje ir panaikinus priemokas, dalis žmonių turės tiesiog grįžti į viešąjį sektorių.
Vadinasi, apkrova viešajame sektoriuje didėja, bet pajėgumai išlieka tie patys. Vadinasi, kas tada didėja? Eilės. Tie žmonės, kurie negalėjo gauti paslaugų dėl didelių eilių arba dėl to, kad jie kitų variantų neturėjo, ir toliau bus kažkur ties sistemos paraštėmis, o gal net ir už jų.
Jeigu pacientas socialiai pažeidžiamas arba neišsilavinęs, nemoka greitai susirasti tų paslaugų, neturi galimybių. Ką jis gali? Jisai gali tiesiog galvoti: „Ai, aš vis tiek nepakliūsiu.“ Lauks iki paskutinės minutės, atidėlios patikimą pas specialistą ir tai brangins gydymą.
Kuo liga labiau pažengusi, tuo ji yra brangesnė. Atitinkamai gali netgi didėti išvengiamas mirtingumas. Rezultatai šitos reformos nelabai gali būti geri ir ne tokie, kokių tikėjosi ministrė žadėdama geresnį prieinamumą ir 5 tūkst. gyvybių išgelbėjimą. Manau, kad tai nelabai gausis.
Kitas dalykas – atsiranda finansinis interesas. Įvairių suinteresuotų grupių skaidrumas gali šitoje vietoje tiesiog prastėti. Kokie bus to rezultatai? Sunku pasakyti, nes yra net ne vienas lygis. Yra gamintojai, yra tiekėjai, yra pačios gydymo įstaigos.
Parduoti brangesnę priemonę ir gauti daugiau pinigų už paslaugą visos įstaigos bus suinteresuotos. Iš sveikatos sistemos bandoma padaryti baisus žodis, kurio negalima sakyti, tai yra rinka. Atvirkščiai ji tada maivosi bjauriomis grimasomis ir pagal tai mes matome, kad dabar trūksta gydytojų, kaip brangsta ne jų paslaugos, bet samdymas.
Jeigu gydytojas nenori važiuoti į regioną be didelės sumos, iki 7 tūkst. prašo į rankas tik ką baigę. Čia yra būtent pasekmė, kad nebuvo strateginio planavimo galvojant apie specialistus, kokių, kur ir kada reiks. Manau ir nelabai matau, kad ir dabar veiktų.
Kitas dalykas – yra griežtinamos sankcijos už klaidas, už viską, o šita reforma labai padidina administracinę naštą, nes kiekvienas skyrimas brangesnės priemonės arba komforto paslaugos turi būti pagrįstas, aprašytas ir tik tokiu atveju bus apmokėtas.
Atitinkamai išauga iki didžiulio monstro. Papildoma administracinė našta gydymo įstaigoms, išauga klaidų galimybė. Matant, kaip VLK atlieka patikrinimus ir už ką jie baudžia, tai gydymo įstaigoms gali grėsti didžiulės finansinės nuobaudos.
Tokioje atmosferoje aš nemanau, kad bus labai norinčių dirbti. Dar ponios Leiputės siūloma tvarka, kad po rezidentūros jauni gydytojai turi išvykti prievarta į regionus. Aš manau, kad šitie visi dalykai susisumuos ir paskatins jaunų specialistų emigraciją, mes dar labiau prarasime galinčių teikti paslaugas asmenų skaičių.
Specialistų siuntimas į regionus
Buvo tokių kalbų, kad tas jaunų specialistų siuntimas į regionus tam tikra prasme primena sovietmetį. Argumentuokite, kodėl yra stumiama ši idėja? Kaip matėme, jauni medikai irgi dėl to protestavo. Ar jiems yra dėl ko nerimauti?
O. Leiputė: Tai aš ir norėčiau du dalykus pasakyti. Pirma sureaguoti, kad tikrai valstybė neturi pareigos remti privataus sektoriaus. Paprasčiausiai mes turėtume sudaryti bent jau apylyges sąlygas ir apskritai užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą visoje Lietuvoje, ne vien didžiuosiuose miestuose.
Kalbant apie rezidentus, tai yra pasiūlytas, pateiktas projektas Seime diskusijoms, svarstymui, kuriame mes siūlome ketvirtą alternatyvą. Dabar yra trys alternatyvos: dėl studijų, rezidentūros ir darbo. Prieš pradedant rezidentūros studijas jaunas medikas sudarytų sutartį su sveikatos apsaugos ministerija, universitetu ir po rezidentūros studijų, kurios būtų apmokamos valstybės lėšomis, dirbtų ten, kur pasirinktų iš siūlomų ligoninių gydymo įstaigų, kuriose trūksta medikų.
Mes kalbame apie maždaug 20 žmonių visai Lietuvai. Tai yra toks skaičius, bet tai yra ketvirta alternatyva. Tai yra pasirinkimas, ne prievolė, ne prievarta. Valstybės finansuojamos be įsipareigojimų, valstybės nefinansuojamos be įsipareigojimų arba valstybės nefinansuojamas su įsipareigojimu, kas dabar yra.
Kai savivaldybė su ligonine apmoka studijas rezidentui, kuris vėliau atidirba pagal sutartyje numatytą susitarimą. Čia yra ketvirta alternatyva, kai iš karto nuo pat pirmųjų rezidentūros metų pasirinkęs žmogus turėtų dirbti regione nustatytą laiką.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
