Apie tai laidoje diskutavo Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Darius Jakavičius.
Brandos atestatui gauti užtektų dviejų egzaminų
Šią savaitę Seime buvo pirmas laiptelis, svarstymas dėl reikalavimo atsisakyti moksleiviams laikyti tris valstybinius egzaminus, norint gaut brandos atestatą, užtektų dviejų. Jūs tam nepritariate?
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: Taip, nepritariu. Aš galvoju, kad mes pirmiausia visi turėtumėme susitarti valstybėje. Tie, kas priima sprendimus švietimo sistemoje, ir tie, kurie dalyvauja joje. Susitarti, kokių egzaminų, sistemos mes norėtumėme. Praeitos Vyriausybės metu mūsų matymas buvo tas, kad reikėtų profiliuoti mokymąsi pagal akademinius siekimus.
Kitaip tariant, Lietuvoje tų, kurie renkasi profesinį mokymą, yra tikrai gana mažas procentas palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, apie 20 proc. Kai kur siekia 50 proc. galbūt ir daugiau. Kitaip tariant, Lietuvoje ilgą laiką, dar nuo senų sovietinių laikų profesinis mokslas tarsi stigmatizuojamas.
Jeigu tu nemoki, neturi aukštesnių akademinių pasiekimų, tai jau toks kaip ir nurašytas esi. Visgi, pasaulis keičiasi ir to profesinio mokymo programos keičiasi. Mes matome konkrečių specialistų poreikį Lietuvoje. Mūsų Vyriausybės tikslas buvo išskaidyti pagal tai, kokie yra mokinių polinkiai, labiau orientuotis į akademinę veiklą ar į profesinius pasirinkimus.
Todėl buvo pasiūlyta tokia sąranga, kad po 10 klasės tie vaikai, kurie nori tęsti mokslą gimnazijoje, turi išlaikyti lietuvių ir matematikos egzaminus teigiam balui, jog galėtų tęsti mokslą gimnazijoje. Taip yra, pavyzdžiui, Estijoje. Matydami, kad nepasiruošta, ypatingai matematikos atveju, mes patys dar 2024 metų vasarą atidėjome šį sprendimą.
Šis sprendimas ir diferencijavimas yra susijęs ir su mokyklos baigimu. Kitaip tariant, mes preziumavome, kad jeigu po 10 klasės į 11 ir 12 klases ateina akademiškai stipresni moksleiviai, tai jiems tikrai neturėtų būti problema teigiamai išlaikyti tris egzaminus. Dabar aš nežinau, kokie yra planai iš ministerijos. Galbūt jie panaikins tą 10 klasės patikrinimo privalomumą.
Šito reikėtų klausti jų pačių, bet yra šioks toks neaiškumas. Aš matydama praeitų metų egzaminų rezultatus tam tikra prasme suprantu, kad jeigu yra sunku net du egzaminus išlaikyti teigiam balui, tai tikrai yra liūdnas skaičius.
Natūralu, kad trečią būtų dar sunkiau išlaikyti, bet vis dėlto aš labiau norėčiau, kad valstybė judėtų ta kryptimi, jog mes suteiktumėme pagalbą akademiškai silpnesniems, jog jie turėtų ambiciją pasiekti ir pasiektų geresnius rezultatus, o ne nuleisti visiems pagal kažkokį minimalų reikalavimą.
Aš galvoju, kad egzaminų esmė yra užduotys, uždavinių bankai ir taip toliau. Jeigu mes norime pokyčių, galbūt dabartinė egzaminų sistema nėra pats geriausias modelis, bet tam reikia tikrai plačių diskusijų, kad visi sutartumėme, kokia gi sistema turi būti. Aš nesakau, kad šiandien yra pati geriausia. Aš aiškinu logiką, kurią mes rėmėmės priimdami tam tikrus sprendimus.
Kodėl tai būtų optimalus variantas?
Kodėl jūs manote, kad du egzaminai būtų optimalus variantas ir to užtektų brandos atestatui gauti. Kiek aš suprantu iš to, kiek perskaitau, socialdemokratai eina į egzaminų lengvinimo ir paprastinimo pusę. Ar aš klystu?
D. Jakavičius: Aš nesutikčiau su tuo. Aš manau, kad mes tiesiog norime palikti esamą padėtį, kokia yra dabar, nes šiais metais taip pat užtenka dviejų valstybinių brandos egzaminų, kad baigtum vidurinio lavinimo ar profesinio ugdymo mokyklą. Nuo rugsėjo pirmos įsigalėtų tvarka, kad jau 2027 metais reikėtų trijų valstybinių egzaminų.
Žinant situaciją, jog ji buvo taikoma tam, kad stojant į aukštąsias mokyklas reikia mažiausiai būti išlaikius tris valstybinius egzaminus, aš sutinku su tuo ir pritariu tam. Kalbant apie profesinių mokyklų mokinius, aš manau, kad tai yra truputėlį neteisinga, nes profesinių mokyklų mokiniai baigdami profesinę mokyklą taip pat turi laikyti brandos egzaminus. Gaunasi taip, kaip atsitiko 2025 metais, daugiau kaip 2 tūkst. profesinių mokyklų mokinių tiesiog jos nebaigė, nes neišlaikė dviejų valstybinių brandos egzaminų.
Suprantu kolegę, kuri kalbėjo. Aš manau taip atsitiko todėl, kad nebeliko mokyklinių brandos egzaminų. Mokykliniai brandos egzaminai leido iš tikrųjų truputėlį paprasčiau pažvelgti į tuos mūsų, galima sakyti, vidutinės klasės visuomenės atstovus, kurie nesiekia, nemato savęs aukštajame moksle, bet mato save profesinėje veikloje.
Tokiu būdu mokiniai mokosi ketverius metus profesinio lavinimo mokykloje, bet egzaminus gauna laikyti tokius pačius kaip gimnazijų mokiniai. Šitoje vietoje nėra labai teisinga jų atžvilgiu. Jeigu mes dar labiau sustiprintume šitą reikalavimą, aš manau, kad mes dar labiau sumažintume profesinių mokyklų mokinių skaičių. Mes akcentuojame, kad mums reikia daug taip vadinamosios vidutinės klasės, kurios darbo rankų trūksta visoje Lietuvoje.
Logika tokia, kad tam tikra prasme jūs tiesiate ranką profesinėms mokykloms ir tiems žmonėms, kurie ten studijuoja, kad daugiau jų gautų tą vidurinį išsilavinimą.
D. Jakavičius: Sutinku su jumis, nes gimnazijas renkasi didžioji dalis moksleivių, kurie save mato koleginiame ir universitetiniame sektoriuje. Jie jau dabar laiko tris ir daugiau egzaminų. Čia ne apie gimnazijų mokinius mes kalbame. Mes kalbame apie tai, kad didžioji dalis yra profesinių mokyklų mokiniai. Sutinku, taip pat yra ir gimnazijose besimokinančių, kurių tikslas yra pabaigti gimnaziją ir jie savęs taip pat nemato aukštajame moksle. Gal jie mato save kaip savanorius į Lietuvos Respublikos kariuomenę ir panašiai.
Pritariate jūs šiai pasiūlymo logikai ir tikslams?
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: Aš suprantu iššūkį dėl profesinių mokyklų ir turbūt būtų galima svarstyti išimtis ar kažkokį kitą būdą profesinėms mokykloms. Gal nustebinsiu sakydama, kad man patinka Dariaus mintis apie tai, kad tu pagal dabartinę situaciją tarsi apgauni tą, kuris pasirinko profesinį mokslą, nes jis dėl ne pačių aukščiausių akademiniu pasiekimų nusprendė eiti į profesinį mokslą, o baigti vis tiek turi kartu su tais, kurie siekia aukštų akademinių rezultatų.
Aš galvočiau, kad gal būtų prasminga galvoti apie išimtį profesiniam. Čia turbūt kas nors sakytų, kad tų, kurie siekia aukštų rezultatų, tai nepaveiks, nes jie taip ar taip turi didelę motyvaciją ir žinių. Aš lygiai taip pat norėčiau pagalvoti ir apie tuos, kurių galbūt gebėjimai yra mažesni, bet jie tos motyvacijos turi.
Reikia nesuteikti jiems įspūdžio, kad užteks dviejų ir tas vidurinis mokslas bus užbaigtas. Aš norėčiau tikrai tos didesnės, pozityviosios ambicijos tiems jaunuoliams, kurie turėtų suprasti ir matyti, kad norint įgyti vidurinį išsilavinimą reikia bent ketvertui išlaikyti privalomą lietuvių kalbą ir du kažkokius pasirenkamus. Atsakant į Dariaus argumentacija, kelčiau klausimą, ar nevertėtų profesiniam pritaikyti kitokį modelį dėl valstybinių egzaminų, dėl vidurinio mokslo baigimo.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
