Aktualijos

Liepos 1-ąją turi išnykti darbuotojų iki Darbo kodekso pakeitimo sukauptos atostogos. Vis dėlto, kadangi tris mėnesius šalyje galiojo karantinas ir išeiti atostogų galėjo būti keblu, dar yra šansas išsaugoti uždirbtus laisvadienius.

Požeminius konteinerius įsirengęs ir iki šiol vargęs su jų priežiūra Kaunas ginkluojasi nauja technika. Miesto tvarkdariai pirmieji Baltijos šalyse įsigijo ne tik trečdalį milijono eurų kainavusią konteinerių plovimo mašiną, bet ir gausybę kitoms miesto erdvėms tvarkyti skirtų automobilių, kurie dar yra ir ekologiški.

Kūdikiams ir mažiems vaikams per pirmuosius 3 gyvenimo metus kyla didelė grėsmė užspringti ar uždusti. Vaikai dažniausiai springsta įvairiu maistu ar svetimkūniais (smulkiomis žaislų detalėmis, monetomis, sąvaržėlėmis, kamšteliais nuo tušinukų). Dauguma svetimkūnių įstringa bronchuose, susiaurindami jų spindį. Deguonies stygius vaikui gali sukelti smegenų pažeidimą. Užspringimas įvyksta netikėtai, todėl veiksmų reikia imtis labai skubiai.

Praėjus vieneriems metams po uždarymo, aiškėja tolesnė istorinio Lukiškių kalėjimo ateitis. Daugiau nei dviejų hektarų ploto teritoriją sostinės centre užimantį pastatų kompleksą vyriausybė nusprendė išskaidyti – trečdalį jų parduoti, trečdalį išnuomoti. Tiesa, kultūrinio Lukiškių paveldo dalis išliks valstybės rankose – ruošiamasi buvusį kalėjimą paversti unikaliu meną, edukaciją ir kultūrą vienijančiu sostinės traukos centru.

Grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų siūlo skiriant seniūną atsižvelgti į gyventojų nuomonę.  Šiuo metu seniūnai savivaldybėse skiriami penkerių metų kadencijai konkurso būdu. Vietos savivaldos įstatymo pataisos numato, kad konkurso metu atrinkus du geriausiai įvertintus kandidatus būtų organizuojama seniūnijos gyventojų apklausa. Gyventojai balsuotų už vieną iš dviejų atrinktų kandidatų į seniūno pareigas. Apklausos rezultatai būtų patariamojo pobūdžio.

Koronavirusui vis dar sėjant baimę, kai kurie tautiečiai atsisuka į istorinius laikus: norėdami greičiau sustabdyti pandemiją, keliauja melstis prie istorinius laikus menančių paveikslų arba lanko tas vietas, kurios žymi didžiųjų epidemijų Lietuvoje laikus. Istorijos žinovai aiškina, kad infekcijos Lietuvą kankino net ne kartą.  Pasak istorikų, kai kurie susirgimai esą labai panašūs į dabar žmones bauginantį koronavirusą, o ir gelbėjosi būdai esą buvo panašūs.

Iki naujų mokslo metų teliko du mėnesiai, o mokyklos vis dar nežino, kokia tvarka vyks pamokos. Iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto tris įmanomus scenarijus, kaip nuo rugsėjo 1-osios į mokyklas grįš moksleiviai. Tiesa, apie savo sprendimą ministerija mokyklas informuos tik rugpjūčio viduryje. Birželio viduryje ŠMSM pranešė kartu su švietimo bendruomene rengianti planus, kaip vyks mokymas nuo rugsėjo 1-osios.

Lukiškių aikštėje iš 300 kubinių metrų smėlio supiltas paplūdimys trečiadienį priviliojo gausybę smalsuolių, norinčių smagiai praleisti laiką ir išbandyti naująją pramogą. Tiesa, naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad dalis žmonių ir Seimo narių įsitikinę, kad šioje vietoje, kur dėl Lietuvos laisvės nužudyta daugybė žmonių, pramogauti nedera. Kiti mano, kad būtent taip ir reikia švęsti laisvę – besideginant saulėje ir statant smėlio pilis.

Daugelis pamena, kaip birželio viduryje prasidėjus oro balionų čempionatui dėl smarkios audros kai kuriems jų teko staigiai leistis ant žemės avariniu būdu, kur tik pavyksta. Oro balionų krepšiai stipriai trenkėsi į žemę, vilkosi po kelis šimtus metrų ir net buvo sužalota moteris. Čempionato dalyviai leidosi bet kur: nežiūrėjo, ar ten javai, ar bulvės, ar laukai. Tačiau draudikai teigia, kad už patirtus nuostolius ūkininkai iš organizatorių gali išsireikalauti pinigų.

Baltojo tilto sporto aikštynas grįžta į miesto gyvenimą. Didžioji atidarymo šventė, kur pagrindiniai veikėjai bus profesionalūs sportininkai, įvyks jau birželio 29-ąją, bet jau šiandien krepšinio, tinklinio, gimnastikos ir mažųjų vilniečių žaidimų aikštelės atveriamos visiems kitiems išsiilgusiems aikštyno, rašoma savivaldybės pranešime. „Vaikai sportuoja riedlenčių parke, savaitgalį net surengtos riedlenčių varžybos. Vakar jau buvo galima žaisti krepšinį, naudotis gimnastikos treniruokliais.

Dėl išaugusio tautiečių noro internetu prisipirkti smulkmenų iš Kinijos bei kitų trečiųjų šalių Lietuvos verslas pernai prarado virš 140 milijonų eurų, o šalies biudžetas neteko 40 milijonų. Trečiosioms šalims ne tik taikomos mokestinės lengvatos, bet ir užsienio verslininkai esą sukčiauja, pildydami deklaracijas. O per karantiną poreikis pirkti elektroninėse parduotuvėse tik išaugo, tad nuostoliai 2020-aisiais bus dar įspūdingesni.

Dalyvaudamas Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo ingreso iškilmėse prezidentas Gitanas Nausėda linkėjo puoselėti pagarbos, pasitikėjimo, sutarimo vertybes, pranešė Prezidentūra.  Šalies vadovas taip pat vylėsi, kad naujasis Kauno arkivyskupas ir toliau daug dėmesio skirs socialiniam-ekonominiam Katalikų Bažnyčios mokymui. „Bažnyčios vertybės ir principai Lietuvai visada reiškė labai daug.

Seime skinasi kelią idėja uždrausti rinkti riešutus, grybus ar uogas privačioje žemėje, arčiau kaip 100 metrų nuo sodybų, nebent sklypo savininkas sutiktų.     Seimas antradienį svarstydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas pritarė tokiam „valstiečio“ Viktoro Rinkevičiaus siūlymui.  V. Rinkevičiaus teigimu, reikia gerbti Konstituciją, kur parašyta, kad nuosavybė neliečiama.

Nuo koronaviruso mirė Klaipėdos hospiso pacientas, taip pat šia infekcija susirgo Santaros klinikų darbuotojas, jau anksčiau buvęs izoliuotas dėl kontakto su sergančiu asmeniu. Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovės Rolandos Lingienės, 76 metų asmuo Klaipėdos hospise slaugytas nuo praėjusių metų lapkričio pabaigos, koronavirusu susirgo balandžio 18 dieną. Jis mirė šį pirmadienį nuo COVID-19 infekcijos ir kitų gretutinių ligų.

Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė, kuri teigė buvusi nustebinta Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) priėmimo skyriaus darbuotojų žodžių, kad įstaigai būtinas popierinis siuntimas. „Iš kur jį gauti, jei jis yra išrašytas elektroninėje sistemoje, popierinių dabar neišduoda, o pagalbos reikia čia ir dabar?“ – stebėjosi ji. Elena (vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.

Stebuklai sostinės muziejuje: MO trečiajame aukšte pradėjo smarkiai lyti, atsirado ir baseinas. Tai tik dalis specialiųjų efektų, skirtų naujai parodai. Jos kūrėjai tikisi, kad šviesų, vaizdų ir garsų apsuptis padės pamiršti rutiną ir primins meilės svarbą bei reikšmę.   MO muziejuje atsirado baseinas, pradėjo lyti ir lietus.

Po karantino atsinaujinus stovyklų registracijoms, keičiasi įprasti stovyklų formatai, daugėja dieninių ir lauko stovyklų.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja, jog šiemet skirstant finansavimą vaikų vasaros užimtumo veikloms, prioritetas teikiamas vaikams su negalia ir šias veiklas rengiančioms nevyriausybinėms organizacijoms.  „Kadangi skiriami papildomi pinigai, neįvykus Moksleivių dainų šventei, 2,5 mln. eurų, tikimės, kad stovyklauti galimybę turės daugiau vaikų.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mastai pasaulyje medikus verčia susirūpinti. Pagrindinė to priežastis – šių medžiagų keliama grėsmė žmogaus organizmui, taip pat neigiamai paveikiami smegenų veiklos procesai. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras, kalbėdamas apie psichoaktyviųjų medžiagų apibrėžimą, tvirtina, kad nelegaliai rinkoje siūlomi produktai gali atnešti pragaištį žmogaus gyvybei.

Užvirė tikras detektyvas, kai dėl koronaviruso besiizoliavusių tautiečių stebėjmo programėlę sukūrusi įmonė apkaltino Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą nesumokėjus pinigų. Ir įvardijama suma įspūdinga – per 100 tūkstančių eurų. Centro atstovai sako, kad ne jie, o būtent pati įmonė į juos kreipėsi ir apie tokias paslaugas išties buvo kalbamasi elektroniniais laiškais, tačiau nei oficiali sutartis buvo pasirašyta, nei įvyko viešieji pirkimai, tad ir mokėti esą nėra už ką.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) birželio 24 d. paskelbė naujausius duomenis apie COVID-19. Pranešama, kad iš viso patvirtintų ligos atvejų skaičius nustatytas 1804 žmonėms, sergančių Lietuvoje vis dar yra 232, per vakar dieną užfiksuotas vos 1 atvejis.

Dėl su koronaviruso pandemija susijusių ribojimų šiemet dalis tradicinių Joninių švenčių atidėtos kitiems metams, o kitos rengiamos laikantis saugumo rekomendacijų. Kaip pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, daugelio saugomų teritorijų direkcijos kasmet rengdavo tradicines vasaros saulėgrįžos šventes. Tačiau šiais metais daug kur jos atidėtos kitiems metams.

Poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja ne dienomis, o valandomis. Ypač daug žmonių plūstelėjo šią puikaus oro ir mažiau darbo dienų turinčią savaitę. Kurorto viešbučiuose liko vos keletas laisvų kambarių, o kavinių savininkai skaičiuoja, kad beveik atsigriebė už karantino metu patirtus nuostolius. Tuo metu gelbėtojams ir policininkams darbo netrūksta.

Visą mėnesį vėluoja ir dar su papildomomis apsaugos priemonėmis – taip šiemet prasideda abiturientų iššūkių metas, brandos egzaminų sesija. Pirmasis žinių patikrinimas –  anglų kalbos egzamino žodinė dalis. Egzaminų rengėjai ir pedagogai tikina, kad net tris mėnesius trukęs karantinas abiturientų rezultatams smarkiai pakenkti neturėtų, o štai po šią savaitę vykusio egzamino moksleiviai neslepia, kad kartais mokslas nuotoliniu būdu pareikalaudavo milžiniškų valios pastangų.

Panaikintų pavojingų vietų sąrašą Kaune papildė nuo ketvirtadienio uždaroma Marių ir Palemono gatvių geležinkelio pervaža. Ją pakeitė po bėgiais „pakištas“ požeminis tunelis ir naujas transporto mazgas. Vairuotojai naujoves gali išbandyti jau nuo Joninių.  Uždaro pervažą Pirmieji vairuotojai šią savaitę jau išbandė važiavimą naujuoju tuneliu.

Dalyvauti spalį įvyksiančiuose Seimo rinkimuose registravosi plačiai nežinoma partija „Lietuva – visų“, jai vadovauja verslininkas, buvęs krepšinio treneris, Alytaus tarybos narys Tomas Pačėsas.  Kaip rašo naujienų portalas 15min.lt, nauja partija įkurta nebuvo, o „Lietuva – visų“ atsirado Emigrantų partijai pakeitus pavadinimą. Ar pats dalyvaus rinkimuose ir jei taip – su kuo, T. Pačėsas kol kas neatskleidžia, informaciją žada pateikti vėliau.

Kaunietis menininkas siekia, kad iš Laisvės alėjos būtų iškeltas Vytauto Didžiojo paminklas. Jis sako, kad paminklas sukurtas tarpukariu, kai Vilnius buvo okupuotas ir jame atsispindi sostinės išvadavimo idėja. O atstatant monumentą į prasmę nepasigilinta, ir jis dabar pristatomas kaip Žalgirio mūšio atminimas. Tad kyla daug painiavos. Jis siūlo paminklą kelti į muziejų, tačiau istorikai ir paminklo statytojai tikina, kad griauti simbolių negalima.

Valstybei savo duomenis atverti sudėtinga dėl nepakankamo juos valdančių institucijų raštingumo ir motyvacijos šioje srityje, sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, formuojančios atvirų duomenų politiką Lietuvoje, atstovai. „Įvairios institucijos ir organizacijos neskiria resursų arba neturi motyvacijos atverti savo duomenis.

Nors Lietuva turi daugiau šventinių dienų, per kurias nereikia eiti į darbą, nei daugelis Europos valstybių, užuominų, kaip būtų galima papildyti laisvadienių sąrašą, yra. Belieka žvilgtelėti į kaimynines valstybes, kurių šventinės nedarbo dienos turi tradicinių ar istorinių ryšių ir su mūsų šalimi. Lietuvoje yra 15 valstybinių švenčių, kurios yra nedarbo dienos.

Smagus prieššventinis šurmulys Aukštaitijos turguje. Joninių proga čia prekystaliai nukloti pačiais gražiausiais vainikais, lauko gėlėmis ir puokštėmis. Čia pat ąžuolo lapų vainiką pinanti pensininkė Irena nuo ankstaus ryto vien jais ir prekiauja. „Čia pripinta jau yra 11. Vieni nori, kad papuošta būtų, nors kiek įpinta, kiti nori taip, na, va, visokių.

Lukiškių aikštėje, priešais buvusį KGB kalėjimą, iš 300 kubinių metrų smėlio supiltas paplūdimys tautiečius padalijo į kelias priešingas stovyklas. Dalis žmonių ir Seimo narių įsitikinę, kad šioje vietoje, kur dėl Lietuvos laisvės nužudyta daugybė žmonių, pramogauti nedera. Kiti mano, kad būtent taip ir reikia švęsti laisvę – besideginant saulėje ir statant smėlio pilis. Vilniaus savivaldybės sumanytu improvizuotu kurortu dalis sostinės gyventojų džiaugiasi.

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Žalgirio klinikai vadovaus prof. dr. Vytautė Pečiulienė. Antradienį ji laimėjo konkursą į šios klinikos vadovo pareigas, rašoma pranešime spaudai. V. Pečiulienė studijoms pasirinko Biomedicinos mokslo studijų sritį, odontologijos kryptį. Ji baigė Kauno medicinos universiteto Odontologijos fakultetą, vėliau mokėsi internatūroje VUL Žalgirio klinikoje. Oslo universitete V. Pečiulienė studijavo Endodontologijos rezidentūroje.

Vilniaus Lukiškių aikštėje įrengtas laikinas paplūdimys nedera su jos istorine ir memorialine reikšme, sako Valstybinė kultūros paveldo komisija.  „Lukiškių aikštėje, vienoje Vilniaus svarbiausių reprezentacinių erdvių, vakar Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu pradėtas pilti smėlis įrengiant paplūdimį. Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuomone, toks sprendimas nesuderinamas su istorine ir memorialine Lukiškių aikštės reikšme“, – rašoma komisijos tinklapyje paskelbtame pranešime.

Antradienį Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė oficialias išvadas, kad prasidėjus koronaviruso pandemijai, įstaigos delsė pradėti apsaugos priemonių viešuosius pirkimus, nes buvo teigiama, jog valstybės rezerve jų yra pakankamai. Sveikatos apsaugos ministerija gi teigia, kad apsaugos priemonių trūko visame pasaulyje, o dar prieš pandemiją jų tikrai turėta pakankamai.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Lietuvoje užfiksuoti du nauji koronaviruso atvejai Kėdainių rajone ir Klaipėdoje. Abu asmenys simptomų nejuto, diagnozė nustatyta tiriant juos profilaktiškai. Taip pat nuo viruso mirė 77-asis žmogus: klaipėdietis, slaugytas Klaipėdos hospise ir turėjęs gretutinių susirgimų. Ligoninėse gydoma 18 užsikrėtusiųjų COVID-19, trys iš jų – reanimacijoje. NPD didinimas.

Nors kai kurios pasaulio šalys jau prabyla apie galimai kylančią antrąją koronaviruso bangą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas mano, kad realiau galbūt būtų kalbėtų net apie trečią bangą. Negana to, priduria, kad su šiuo virusu gali tekti gyventi ilgą laiką ir daugiau įtampų gali lydėti ne tik artimiausią rudenį bei žiemą.

Prezidentūrą paliko Teisės grupės patarėja Ieva Saudargaitė. Ji darbą Prezidentūroje baigė pirmadienį, BNS patvirtino prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Anot jo, I. Saudargaitė planuoja tęsti karjerą valstybės tarnyboje. Prezidentūra detaliau nekomentuoja patarėjos išėjimo priežasčių. Pati buvusi patarėja BNS taip pat sakė palikusi valstybės vadovo komandą, nes toliau ketina tęsti karjerą valstybės tarnyboje.

Klaipėdos miesto bendruomenėms baiminantis, kad dėl geležinkelių mazgo perkėlimo iš miesto centro teks iškirsti kelias dešimtis hektarų Girulių miško, valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ tvirtina, kad apie miško kirtimus dar per anksti kalbėti. „Lietuvos geležinkelių“ Techninės plėtros departamento direktorius Martynas Gedaminskas sako, kad pirmiausia būtina parinkti alternatyvą geležinkelių mazgo perkėlimui.

Seimas po svarstymo pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisai, kuri įteisins naują išankstinių pensijų mokėjimo tvarką.  Ji numato, kad pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys 40 metų ir ilgesnį darbo stažą ir trumpiau – ne ilgiau nei trejus metus – gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą pensiją. Skaičiuojama, kad nauja tvarka pareikalautų 1,2 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų.

Birželio sukilimo dieną, birželio 23-iąją, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius centrinėje Lukiškių aikštėje atidarė pliažą su smėliu, skėčiais, šezlongais, tik jūra įsivaizduojama. Lietuvos istorijos instituto istorikas Algimantas Kasparavičius mano, kad toks datos sutapimas tik atsitiktinumas, tačiau jis įsitikinęs, jog meras visiškai prašovė pro šalį ir siūlo palikti tai kaip nevykusį miesto valdžios politikos simbolį.

Vidaus reikalų ministerija žada sumokėti Dembavoje automobilio bagažinėje sudegintos merginos artimiesiems priteistą ketvirčio milijono eurų neturtinės žalą, sako ministrės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič.

Antradienį Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, kurios leis į valstybės įmonę pertvarkytos Kelių direkcijos valdybos daugumą suformuoti iš valstybės tarnautojų. Be to, kalbama ir apie Vlastybinio plėtros banko steigimą. Į tai sureagavo ir pats G. Nausėda. Savo socialinėje paskyroje prezidentas pasveikino Seimo sprendimą. Šiandien Seimas pritarė mano veto dėl Kelių įstatymo pataisų.

Iki Joninių likus visai nedaug laiko, senosios kultūros žinovai ragina šventimui pasiruošti anksčiau. Iš anksto reikia surinkti ir žoles būsimam Joninių vainikui, tada esą plukdomas jis ir neskęs, ir nupinti bus paprasčiau. Pasiruošti reikia ir būrimams, etnologai sako, kad Joninių naktis prilygsta Kūčių vakarui, kai pildosi visi burtai. Ypač, jeigu buriasi jaunimas, siekiantis susirasti sau porą.

Antradienį, maždaug 14 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje aptiktas sprogmuo. Netrukus buvo įvestas planas „Skydas“. Pareigūnai gavo pranešimą, kad sostinėje, Laisvės prospekte aptiktas daiktas, panašus į sprogmenį. Jis atkastas vykdant statybos darbus. Kiek vėliau Lietuvos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai išsivežė sprogmenį sunaikinimui. 14. 55 val. planas „Skydas“ atšauktas.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėja, kad Lietuva, pasinaudojusi  Europos Sąjungos (ES) atsigavimo fondo parama nuo krizės nukentėjusiai ekonomikai, šią naštą perkels ant ateities kartų pečių.   Ji pabrėžė, kad daugiau nei 6 mlrd. eurų, kuriuos gautų Lietuva iš Europos atsigavimo fondo, yra skolintos lėšos, už kurias reikės mokėti, įvedant naujus mokesčius.  „Turime nepamiršti, kad viską atstatinėjame skolintomis lėšomis.

Pasaulyje jau girdima pranešimų apie tai, kad vietomis kyla antroji koronaviruso banga. Vis dar neaišku, kaip skaudžiai ir kur Covid-19 smogs antrą kartą. Antroji koronaviruso banga – kokia ji bus ir kada jos laukti?  Pokalbis apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi Sauliumi Čaplinsku.

Nesibaigiant ginčams dėl Astravo atominės elektrinės (AE), prezidentas Gitanas Nausėda premjero ir ministrų prašo būti vieningiems ir turėti bendrą poziciją šiuo klausimu. Nors Energetikos ministerijos suderėtas Baltijos šalių susitarimas dėl Astravo AE elektros energijos susilaukė ir užsienio reikalų ministro kritikos strėlių, dabar Vyriausybės nariai unisonu tvirtina, kad dirbs kaip vienas kumštis, o jų svarbiausias tikslas – Lietuvos interesus įgyvendinantis susitarimas su kaimynais.

Daugiau nei trečdalis tiekėjų, su kuriais sudarytos sutartys įsigyti priemonių kovai su pandemija, iki tol neprekiavo medicininėmis prekėmis ar įranga, antradienį skelbia Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). „Naujų tiekėjų atėjimas į viešuosius pirkimus yra teigiamas ir skatinamas, tačiau paprastai nauji tiekėjai pradeda dalyvauti skelbiamuose pirkimuose, tuo tarpu į neskelbiamus pirkimus paprastai kviečiami žinomi, tam tikra veikla užsiimantys tiekėjai“, – rašoma VPT pranešime.

Lietuvai bandant rasti kompromisą ir susitarti su latviais bei estais dėl Astravo atominės elektrinės (AE) elektros boikoto taisyklių, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva turi pateikti aiškius savo interesus bei juos apginti Europos Komisijoje.    „Su prezidentu turime bendrą poziciją ir tos mūsų pozicijos sutampa.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, įstaigos delsė pradėti apsaugos priemonių viešuosius pirkimus, nes buvo teigiama, jog valstybės rezerve jų yra pakankamai, rašoma antradienį paskelbtoje Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) kovai su koronavirusu skirtų pirkimų apžvalgoje. „Pandemijos pradžioje, perkančiųjų organizacijų teigimu, ilgą laiką buvo tikinama, kad valstybės rezerve esančių priemonių pakaks, todėl buvo delsiama pradėti vykdyti pirkimus.