Aktualijos

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 6372 žmonės: 5649 iš jų gavo pirmą, o 723 – antrą skiepo dozę, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 488 tūkst. 433 žmonės, visiškai – 1 mln. 300 tūkst. 179. Rekomenduojama 70 proc. paskiepytųjų dalis yra pasiekta trijose amžiaus grupėse iš dešimties: 65-69, 70-74 ir 75-79 metų grupėse. Prie šios ribos artėja ir 55-64 metų grupė.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 261 COVID-19 pacientas, 38 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 211 žmonių, 16 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 35 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 286 tūkst. 103 žmonės, tebeserga – 4503. Nuo šios ligos iš viso mirė 4427 žmonės, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9057 mirtys.

Prieš kelias savaites miškuose pasipylusios voveraitės iš to gyvenančius žmones pradžiugino, tik neilgam. Miškuose, o ypač smėlingoje Dzūkijoje, taip sausa, kad net patyrę grybautojai į mišką nė kojos nebekelia. Sako, nėra ko. Dėl sausros ir karščio voveraitės nustojo augti. Užtat šių grybų kaina iškilo iki neregėtų aukštumų. Už kilogramą voveraičių supirkėjai grybautojams siūlo per aštuonis eurus. Netoli Druskininkų, Leipalingio miestelyje, Dainius daug metų supirkinėja miško gėrybes.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 367 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė du 80-89 metų žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 183,8 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 3,5 procento. Šalyje per praėjusią parą atlikti 4337 molekuliniai (PGR) ir 4645 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 286 tūkst.

Šiandien Lietuvoje bus debesuota su pragiedruliais. Daug kur palis, Rytų Lietuvoje vyraus trumpi lietūs, vakariniuose rajonuose vietomis lis smarkiai. Kai kur perkūnija. Vėjas rytų, pietryčių, pereinantis į pietų, pietvakarių, 8–13 m/s, vietomis gūsiai 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra 22–27, vakariniame šalies pakraštyje apie 20 laipsnių. Rugpjūčio 9-os naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis. Dieną kai kur perkūnija. Temperatūra naktį 12–17, dieną 20–25 laipsniai.

Praėjusią parą į šalį neįleistas nė vienas migrantas, grąžinta – beveik 80, rodo Statistikos departamento ir pasieniečių skelbiami duomenys. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Rokas Pukinskas informavo, kad praėjusią parą pasieniečiai į Baltarusiją grąžino beveik 80 neteisėtų migrantų, nė vienam migrantui neleista atvykti į Lietuvą draudžiamose vietose. Didžioji dalis neteisėtų migrantų į Baltarusiją grąžinta Šalčininkų, Varėnos rajonuose, Druskininkų savivaldybės ribose.

Reaguodamas į migrantų krizę Tarptautinis Raudonasis Kryžius Lietuvai skyrė 280 tūkst. eurų paramą. Ją administruos Lietuvos Raudonasis Kryžius. Lėšos bus naudojamos atliepti pirminius būtiniausius atvykusių žmonių humanitarinius poreikius sulaikymo vietose, pranešė Lietuvos Raudonasis Kryžius. Ketinama pirkti higienos priemonių, drabužių, pirmo būtinumo vaistų ir kt.

Migrantų krizės akivaizdoje patogu skleisti melagienas ir dar labiau kiršinti Lietuvos visuomenę. Tuo naudojasi tiek Lukašenkos, tiek Kremliaus režimai. Negana to, panaši dezinformacija atsikartoja ir Lietuvos socialiniuose tinkluose, sako ekspertai. Kryptinga dezinformacija apie migrantus ne tik apjuodina Lietuvos įvaizdį, bet ir gali šalyje sukelti chaosą, minėjo specialistai.

Lietuva netrukus pradės fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, efektingai veikia migrantų apgręžimo procedūra, tačiau politikai kalba apie galimas naujas grėsmes. Prie sienos kaupiantis nelegalių migrantų grupėms, neatmetama galimybė, kad gali prasidėti provokacijos ir Baltarusijos pareigūnai ims naudoti ginklą prieš migrantus.

Lietuvos kariuomenė praneša pradėjusi rezervo karių rengimą – pirmieji 100 atsargos karių šeštadienį atvyko į Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną. Jie artimiausias penkias savaites truksiančiuose kartotiniuose mokymuose atnaujins ankstesnės tarnybos metu įgytus karybos įgūdžius. Atvykusieji kariuomenėje tarnavo prieš keletą metų ir buvo įtraukti į parengtąjį kariuomenės rezervą.

Neseniai Lietuvą sudrebino 13-metės gimdyvės istorija. Po šio įvykio sutartinai prabilo seksualinės sveikatos ekspertai. Visi jie kartoja – Lietuvoje nepakankamai išvystytas lytinis švietimas ir būtina tai keisti. Lytinio švietimo spragos lemia skaudžias pasekmes: dažną paauglių gimdymą, prastą lytinės sveikatos priežiūrą, abortus. Ekspertės portalui tv3.lt sakė, kad apie žmogaus seksualumą svarbu mokyti nuo mažens, todėl lytinis švietimas turi būti visapusiškas.

Prieš šešerius metus Afrikos šalyje Gambijoje vedęs perpus jaunesnę afrikietę lietuvis dabar kankinasi. Realiai žmonos artumu jis tegalėjo pasimėgauti vos keletą kartų. Pora norėtų kartu apsigyventi Europoje, tačiau paprašiusi moteriai iš Afrikos vizos pora patyrė šoką. Lietuvos ambasada Turkijoje vizos moteriai neišdavė, tad pora dabar kaltina diplomatus rasizmu ir jau pradėjo teisinį procesą.

Šalia Dotnuvos miestelio Kėdainių rajone veIslinių avių bandą laikantis ūkininkas patyrė žiaurią vilkų ataką. Jauniklių kruvinų pamokų rezultatas 20 papjautų ir suėstų avių. Ūkininkai įsibaiminę, mat kruvini vilkų išpuoliai dar tik prasideda, o medžiotojams rankos surištos iki spalio vidurio. Tik tada saugomus plėšrūnus bus galima medžioti. Šalia Dotnuvos miestelio prie kelio ganosi Augio Rimkevičiaus veislinių avių iš Prancūzijos bandos.

Prie žinomos Palangos kavinės „Rąžė“ teks išardyti dalį terasos  – taip  nutarė teismas, statybų bendrovei „Pajūrio projektas“ nesugebėjus apginti savo pozicijos dėl neteisėto statinio.

Praėjusią parą į šalį neįleistas nė vienas neteisėtas migrantas, apgręžta beveik 250, rodo Statistikos departamento ir pasieniečių šeštadienio duomenys. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Rokas Pukinskas informavo, kad dauguma migrantų buvo apgręžti pirmoje paros pusėje – naktį ir paryčiais, iki vidurdienio jau buvo grąžinta daugiau nei 160 asmenų. Teritorijų žvalgymui pasienyje pareigūnai buvo pasitelkę ir sraigtasparnį, taip pat naudotas ir bepilotis orlaivis.

Įsivaizduokite – naršote pažinčių platformoje „Tinder“, ieškote antros pusės ar romantiškų nuotykių, tačiau netikėtai pamatote darbo pasiūlymą. Taip, jums nepasivaideno – tai yra nauja taktika, kurios šiuo metu imasi darbdaviai. Vis dėlto specialistai sako, kad ši taktika veikia tik su tam tikrų profesijų atstovais. Pasak jų, svarbu ne tik vaikytis naujų madų, bet ir nuolat dirbti puoselėjant bendrą įmonės vaizdą.

Lietuvoje ateinančią naktį kai kur trumpai palis. Temperatūra 14-15 laipsnių šilumos. Sekmadienio dieną daug kur palis. Rytų Lietuvoje vyraus trumpi lietūs, vakariniuose rajonuose vietomis lis smarkiai. Kai kur perkūnija. Vėjas rytų, pietryčių, pereinantis į pietų, pietvakarių, 8–13 m/s, vietomis gūsiai  iki 15 m/s. Sekmadienis bus šiltesnis, dienos temperatūra svyruos nuo 23 –26 laipsnių. Pirmadienio  naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis. Dieną kai kur perkūnija.

Be priežiūros kiemuose paliktus nebenaudojamus automobilius savivaldybė, neatsiradus jų šeimininkams, ne tik nutemps  – savo dienas tokios transporto priemonės baigs metalo krūvoje ir bus sunaikintos. Vilniaus miesto savivaldybė per dvejus metus nutempė 240 neprižiūrimų automobilių. Savo apleistų transporto priemonių neradę gyventojai kartais pamano, kad juos pavogė, pasitaikė ir atvejų, kai supratę, kas įvyko, įpykę gyventojai savivaldybės darbuotojus apmėto stiklainiais.

Kad jos akį traukia mergaitės, Guoda (tikrasis vardas redakcijai žinomas) suprato dar ankstyvoje vaikystėje. O tuo įsitikino vos tapusi paaugle. Guodai visai nebaisu ne tik Vilniaus gatvėse laikyti savo merginą už rankos, bet ir viešai bei labai atvirai pasakoti apie savo gyvenime patirtus išbandymus. Mat šie, merginos žodžiais, ją tik užgrūdino. Dvyliktą klasę šį rudenį pradėsiančiai merginai nesvarbu, kad aplinkiniai mano ją esant kitokią.

Šalies vadovai šeštadienį pasveikino tradicinio Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ dalyvius. „Daugelį metų Jūs nepaliaudami darbavotės ir vis dar darbuojatės Lietuvos naudai. Tikėjote Lietuva ir tuomet, kai mūsų šalies laisvę pasiglemžęs totalitarinis režimas mėgino brutalia jėga Lietuvos žmonių širdyse ištrinti tikėjimą ir viltį“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Miškus niokojančius keturračių vairuotojus dalis politikų siūlo tramdyti tūkstantinėmis baudomis ir net keturračių konfiskavimu. Keturračių vairuotojai minimas bausmes laiko per daug drastiškomis, o jiems pritaria ir Aplinkos ministras – sako, kad tokia siūloma tvarka transporto priemonę atimti net iš taikių Dzūkijos grybautojų. Vyriausybė taip pat Seimą ragina nepersistengti.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Tarptautinę migracijos organizaciją įsitraukti, padedant migrantams iš Baltarusijos grįžti atgal į Iraką. „Pirmadienį esu pasirengęs kreiptis į Tarptautinę migracijos organizaciją, kad ji įsitrauktų į migrantų grąžinimo procesus iš Baltarusijos į Bagdadą“, – BNS šeštadienį teigė G. Landsbergis. Jo teigimu, Minsko režimas daliai pasienyje esančių irakiečių neleidžia grįžti atgal į Minską.

Jauno vyro organai sveikatą grąžino trims Lietuvos ir vienam Vokietijos piliečiui, pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Jo teigimu, 30 metų amžiaus donoras Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje registruotas ketvirtadienį. Jauno vyro tėvai priėmė sprendimą paaukoti sūnaus organus donorystei. Specialistai nustatė, kad transplantuoti tinkami donoro inkstai, kepenys ir ragenos. Kepenys recipientams netiko, todėl buvo pasiūlytos užsienio partneriams.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Irako sprendimas stabdyti skrydžius į Minską yra pirmas rimtas žingsnis sprendžiant neteisėtų migrantų krizę, ir jeigu jis bus tvarus, su Iraku bus galima kalbėtis apie bendradarbiavimo plėtrą.  „Tai yra pirmas rimtas žingsnis į migracijos krizės sprendimą.

Vilniaus regione garsaus Rudaminos ūkininkų turgaus atnaujinimas turėtų prasidėti rudenį. Jei darbai vyks kaip numatyta, jie bus baigti iki 2023 metų pradžios.  Rajono savivaldybė šią savaitę paskelbė preliminarios 1,7 mln. eurų vertės rangovo konkursą, jam paraiškų laukiama iki rugpjūčio 18 dienos.  „Paaiškėjus laimėtojui ir pasirašius sutartį, darbai turėtų prasidėti šių metų rudenį.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tie, kurie žada migrantams lengvą kelią per Baltarusiją į Europos Sąjungą, meluoja, todėl jis ragina nepakliūti į prekybos žmonėmis pinkles. „Tie, kurie žada žmonėms lengvą kelią į ES per Baltarusiją, meluoja. Žmonės yra lengvai apgaunami ir patenka į spąstus sumokėdami tūkstančius dolerių už nieką, tik už ES miražą. Nepakliūkite į prekiautojų žmonėmis rankas“, – televizijai „Al Jazeera“ penktadienį sakė šalies vadovas.

Tokijo olimpinės žaidynės jau priartėjo prie pabaigos, o kvapą užgniaužę lietuviai stebi tautiečių pasirodymus. Lietuviai gali džiaugtis kol kas vienu iškovotu medaliu. Prizinės vietos Lietuvos sportininkams garantuoja ne tik įvairios prabos medalius, tačiau ir solidžias valstybės premijas. Iš olimpinių žaidynių su apdovanojimais grįžę atletai dažnai nustebinami remėjų skirtais prizais, tarp kurių – net naujutėlaičiai automobiliai. Tiesa, tai dar ne viskas.

Lietuvos politikai gvildeną mintį prie Klaipėdos esančią Smiltynę paversti kurortu. Tokiu, koks jis buvo dar tarpukariu. Nors šiai minčiai pritaria ir turizmo specialistai, tačiau gausiai Smiltynę lankantys tautiečiai iš visos Lietuvos baiminasi, kad ši gamtos oazė virs tiesiog viešbučių ir kavinių vieta.  Iš Smiltynėje prisišvartavusio keleivinio kelto pasipila gausus būrys žmonių. Vasaromis tokie vaizdai čia įprasti.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 22 tūkst. 617 žmonių: 18 tūkst. 121 iš jų gavo pirmą, o 4496 – antrą skiepo dozę, šeštadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 482 tūkst. 683 žmonės, visiškai – 1 mln. 295 tūkst. 359. Rekomenduojama 70 proc. paskiepytųjų dalis yra pasiekta trijose amžiaus grupėse iš dešimties: 65-69, 70-74 ir 75-79 metų grupėse. Prie šios ribos artėja ir 55-64 metų grupė.

Kainos Lietuvos kavinėse ir restoranuose per pastaruosius 7 metus išaugo 45 procentais ir tai yra didžiausias augimas Europos Sąjungoje. Ekonomistai sako, kad jei išaugusios maitinimo paslaugų kainos neatspindės kokybės, tai atbaidys ne tik lietuvius, bet ir užsienio šalių turistai Lietuvą kaip brangią valstybę gali išbraukti iš savo žemėlapio. Verslininkai atšauna, kad kainos išaugo dėl vienų didžiausių  mokesčių Europos Sąjungoje ir didėjančio darbo užmokesčio.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 248 COVID-19 pacientai, 38 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Palyginti su ankstesne para, bendras ligonių gydymo įstaigose skaičius išaugo maždaug dviem dešimtimis. Deguonis papildomai tiekiamas 192 žmonėms, 12 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 47 žmonių. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 285 tūkst.

Šiandien žemo atmosferos slėgio laukas lems drėgnus, niūrokus orus. Bus debesuota. Protarpiais palis. Vėjas pirmoje dienos pusėje įvairių krypčių, popiete daugiausia pietų, pietvakarių, 8–13 m/s. Temperatūra 17–22 laipsniai šilumos. Rugpjūčio 8-os naktį be žymesnio lietaus. Dieną daug kur trumpi lietūs, vakariniuose rajonuose vietomis smarkūs, perkūnija.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 496 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirčių nefiksuota, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 177,1 atvejų, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 3,3 procento. Šalyje per praėjusią parą atliktas 7361 molekulinis (PGR) ir 10 tūkst. 492 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 285 tūkst.

Kitą savaitę dėl koronaviruso plitimo Vyriausybei planuojant įvesti naujų ribojimų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija atkreipia dėmesį, kad paslaugos ir toliau bus prieinamos žmonėms ne tik su galimybių pasu, bet ir su medicininiais išrašais.

Tarp naujų ribojimų, nuo rugsėjo 13 d. Vyriausybės ruošiamų galimybių paso neturintiems žmonėms, atsidūrė ir siūlymas neturint „žaliojo paso“ neteikti planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Nors vieni tokią idėją laimina, medikai įspėja, kad tai tik taptų dar vienu slenksčiu patekti pas gydytojus ir tik dar labiau padidintų susipriešinimą.

„Pragaras žemėje“ – apibūdinimas, kuris gal ir bauginantis, bet yra netoli tiesos nuo to, kas kiekvieną dieną vyksta Irake. Svilinantis karštis, gatvėse aidintys sprogimai, užvertos sienos ir niūrios ateities perspektyvos.

Pasienyje su Baltarusija – įtampa kaista. Nelegalai, susidūrę su Lietuvos pareigūnais, negalėjo grįžti ir į Baltarusiją, mat jiems kelią ten, iš kur atėjo, po skydais ir šalmais pasislėpę baltarusių pasieniečiai. Migrantai liko vos kelių metrų pločio ruože, tarp abiejų valstybių ribas žyminčių stulpų. Kad po Lukašenkos nurodymų padaugėjo baltarusių pareigūnų pasienyje, fiksuoja ir mūsų pareigūnai.

Niūrios žinios centrinio šildymo vartotojams – brangsta ne tik elektra ir dujos, bet ir radiatorių šilumos kaina ateinančią žiemą gali išsipūsti net ketvirtadaliu. O tai per sezoną vidutiniam butui sename name sąskaitą išpūstų 80 eurų. Šilumos tiekėjų asociacija aiškina, kad šildymas brangsta dėl aukštų biokuro kainų ir jo stygiaus, nors medienos supirkėjai tikina, kad biokuras tiesiog pūva nesurinktas Lietuvos miškuose. Opozicija valdančiuosius kaltina neūkiškumu.

Lietuvoje skiepijasi daugiau žmonių. Griežtų taisyklių nepasiskiepijusiems pabūgę gyventojai būriais traukia į vakcinavimo centrus. O Vyriausybė toliau ruošiasi naujiems ribojimams nuo rugsėjo vidurio. Valdžia ieško alternatyvių būdų tam, kad pasiskiepiję, persirgę ir COVID-19 testus atlikę gyventojai galėtų naudotis Galimybių paso privalumais, žada, kad šį dokumentą fiziškai bus galima atsispausdinti ne tik Registrų centro filialuose, bet ir kitose vietose.

Į uostamiestį iš ekspedicijos Arktyje grįžo Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie ne tik parsivežė įrodymų, kad ledynai ten sparčiai tirpsta, bet ir atrado unikalių gyvų organizmų, kurie užšalę lede išbuvo 20 000 metų, o šiam ištirpus, atsigavo ir gyvena toliau.  Net srovėmis tirpstančius ledynus Arktyje užfiksavo čia dešimties dienų ekspediciją surengę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie čia ir vyko tyrinėti, kaip pasaulinis atšilimas veikia Arkties ledynus.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai surengs pasitarimą dėl Baltarusijos mėginimo spausti Lietuvą ir kitas Bendrijos nares skatinant migrantų antplūdį. Šiuo metu ES pirmininkaujanti Slovėnija nurodė, kad pasitarimas vaizdo konferencijos formatu vyks rugpjūčio 18 dieną pagal atsako į krizes mechanizmą. Į jį pakviesti 27 ES narių vidaus reikalų ministrai, taip pat Bendrijos sienų apsaugos agentūros FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) ir Europolas.

Klaipėdos universiteto mokslininkai vykdo specialią hipoterapijos programą. Ja fizinių ar psichologinių ligų kamuojami žmonės, o ypač vaikai, tobulina savo įgūdžius bendraudami su žirgais. Pasak specialistų, rezultatai ima ryškėti jau po pirmų jodinėjimų. Šešiametis Dominykas vežimėliu rieda pas savo numylėtinį žirgą Antonį. Privažiavęs arčiau, jau žengia savomis kojomis. Kitas žingsnis – atsidurti balne. Kaip tikras kaubojus Dominykas žino ir kaip Antonį paraginti.

Ši karšta vasara – tikras iššūkis daržininkams ir sodininkams. Sausoje dirvoje kepa šiųmetės bulvės, nustojo augti svogūnai, burokėliai, tačiau vyraujanti kaitra dalį ūkininkų paskatino auginti gana egzotiškas, šiltų kraštų daržoves ir uogas. Štai Panevėžio rajono didžiausia daržovių augintoja pataria daržininkams nenusiminti  – vietoj agurkų galite auginti arbūzus ir melionus.

Per Baltarusiją į Lietuvą plūstantys Irako gyventojai mūsų šalies institucijų iš esmės yra laikomi ekonominiais migrantais, ieškančiais geresnio gyvenimo. Nors Irake iš tiesų nevyksta karinis konfliktas ir situacija yra nelyginama su tąja, kai „Islamo valstybė“ buvo užėmusi iki trečdalio šalies teritorijos bei prieš kameras pjaustė galvas sučiuptiems priešams, bet pats Irakas neprimena to, kas Europoje vadiname stabilia valstybe.

Nuo rugsėjo mėnesio – krūva suvaržymų nepasiskiepijusiems. Tokį sprendimą, siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą šalyje trečiadienį priėmė Vyriausybė. Neturintiems Galimybių paso nebus suteikiamos planinės sveikatos paslaugos, jie negalės lankytis parduotuvėse, grožio salonuose, važiuoti viešuoju transportu, kavinėse. Šis sprendimas piktina verslus – jie skelbia nesilaikysiantys nurodymų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad rugsėjį į klases grįš visi mokiniai ir apie nuotolinį ugdymą kol kas nėra galvojama. Ribojimai švietimui, pasak ministrės, lauktų pačiu paskutiniu momentu. Plačiau apie tai ministrę laidoje „Dienos komentaras“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kai kurios savivaldybės raudonuoja, bent jau didieji miestai. Yra ir juodų savivaldybių. Tačiau mes ruošiamės rugsėjo 1-ąjai.

Lietuva sieks, kad Europos Sąjunga (ES) įvestų papildomas sankcijas baltarusių oro vežėjai „Belavia“, nes ji dalyvauja migrantų gabenime į Minską, iš kur jie toliau keliauja į Lietuvą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Mūsų žiniomis, būtent „Belavia“ skrydžiais yra skraidinami migrantai per Stambulo oro uostą. (...) Esame apsisprendę prašyti ES – ir institucijų, ir valstybių – prisidėti, išplečiant sankcijas „Belavia“ kompanijai.

Baltarusijos valstybės sienos apsaugos komitetas penktadienį pareiškė, kad sienos su Lietuva apsaugos priemonės bus dar labiau sustiprintos, nes Lietuva „organizuotai gabena migrantus“. „Atsižvelgdamos į besiklostančia padėtį, kai Lietuvos pusė organizuotai gabena prie mūsų sienos užsieniečius, siekiančius gauti prieglobstį Europos Sąjungos šalyse, taip pat siekiant neleisti vykdyti provokacijų iš Lietuvos pusės, sienos apsaugos tarnybos pasitelkė visas reikiamas pajėgas ir priemones, kad būtų ...

Vos Vyriausybei prakalbus apie ribojimus, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms, šalyje kaip mat šoktelėjo vakcinavimo tempai. Nuo dienos, kai prabilta apie konkrečias priemones, pirma vakcinos nuo COVID-19 doze pasiskiepijo beveik dvigubai daugiau žmonių nei dieną prieš. Politikai ir specialistai neabejoja – tam įtakos tikrai turėjo Vyriausybės sprendimai. Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms.