Aktualijos

Grupė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių siūlo naikinti keturias Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžias įstaigas, jų funkcijas perduodant kitoms tarnyboms. Tarp norimų naikinti institucijų – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Valstybinis psichikos sveikatos centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Nuo kitos savaitės, lapkričio 17 d., keičiama izoliavimosi po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 tvarka. Nuo šiol ir dalis pasiskiepijusių asmenų turės izoliuotis arba atlikti testą. Pažymima, kad nors pasiskiepiję asmenys turi gerokai mažesnę riziką užsikrėsti COVID-19 liga, tačiau tikimybė išlieka, todėl nuo šiol pagal pilną skiepijimo schemą paskiepyti žmonės po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga privalės izoliuotis, kol gaus neigiamą tyrimo atsakymą.

Įsigaliojus nepaprastajai padėčiai pasienyje su Baltarusija, padėti pasieniečiams policija trečiadienį siunčia papildomas pajėgas, tačiau jų tikslus skaičius nėra atskleidžiamas. „Jie ateina į pagalbą pasieniečiams, saugantiems sieną, ir dar vienas dalykas – dėl nepaprastosios padėties įstatymo įgyvendinimo priemonių vykdymo“, – BNS trečiadienį sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Jo teigimu, papildomos pajėgos telkiamos pagal pasieniečių prašymą.

Keliant žvalgybos kontrolės standartus, turi būti atsižvelgta į žmogaus teisių apsaugos užtikrinimą, tačiau pokyčiai neturėtų silpninti pačių institucijų veiklos proceso ir efektyvumo, teigia prezidentas. „Šiandieninių grėsmių akivaizdoje žvalgybos tarnyboms turi būti užtikrinta galimybė įgyvendinti joms suformuotus uždavinius, taip užtikrinant šalies nacionalinį saugumą“, – sakė Gitanas Nausėda.

Premjerė Ingrida Šimonytė ragina žmones revakcinuotis nuo COVID-19 – skiepytis sustiprinančiąja trečiąja doze, su kuria svarsto susieti ir galimybių paso išdavimą.  „Mums kritiškai svarbu yra keletas dalykų, kad tie žmonės, kurie dabar yra neblogai imunizuoti – arba dėl to, kad yra pasiskiepiję, arba dėl to, kad jau nemažai ir persirgo, ypač jaunesnėse amžiaus grupėse, kad tas imunitetas išsilaikytų“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė premjerė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako nematantis prasmės toliau tęsti teisminius procesus dėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo Sauliaus Čaplinsko. „Dar nesu galutinai susipažinęs su visa medžiaga. Tačiau bendrą paveikslą jau matau. Kadangi sprendimą buvo priėmęs ankstesnis ministras, kai pradėjau savo darbą, jau buvo prasidėję teisminiai procesai ir neturėjau jokių galimybių atšaukti ar daryti kažkokiu kitus sprendimus, manau, kad teismas išsiaiškino, priėmė sprendimą.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui dėl galimybių paso (GP) galiojimo laiko keitimo. Siūloma, kad po pilnos vakcinacijos jis galiotų 7 mėnesius. Taip pat būtų atsisakyta testavimo greitaisiais antigeno testais. SAM šias priemones įsigalioti siūlo nuo gruodžio 1 d. Tam dar pirmadienį turi galutinai pritarti Vyriausybė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patvirtino, kad dalyje Lietuvos įvedus nepaprastąją padėtį ministerija ligoninėms davė specialius nurodymus, kaip pasiruoši. Vis dėlto ministras nesutiko detalizuoti, apie kokius nurodymus kalbama. „Nenorėčiau detalizuoti, kokie tie konkretūs nurodymai. Bet, kaip suprantu yra tam tikros informacijos pasklidę ir socialiniuose tinkluose.

Lietuva sudėtingoje situacijoje dėl pandemijos esančiai Latvijai trečiadienį skyrė pagalbos siuntą – medicinos įrangos už maždaug 80 tūkst. eurų. Vyriausybės sprendimu Latvijai bus perduoti penki paciento gyvybinių funkcijų sekimo monitoriai „Sino-Hero S80“, kuriųbendra vertė siekia per 5 tūkst. eurų. Taip pat kaimyninei valstybei bus perduoti 50 infuzinių tūrinių siurblių „Infusomat Space“ už daugiau kaip 75 tūkst. eurų.

Nuotoliniai Seimo posėdžiai vis pažeria netikėtumų. Trečiadienį Lietuvos tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų narys Bronislavas Matelis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje pasirodė su apatiniais. Apsinuoginusio vyriškio vaizdas nuotoliniame posėdyje – ne pirmasis toks nutikimas.

Vyriausybė dėl Lietuvoje blogėjančios epidemiologinės situacijos kitą savaitę ketina priimti sprendimą, kuriuo grąžintų privalomą nuotolinį darbą tose darbo vietose. Tiesa, toks sprendimas įsigaliotų tik užpildžius tam tikrą COVID-19 gydymui skirtų lovų skaičių ligoninėse. Tokį sprendimą ministrų kabinetas ketina priimti posėdyje pirmadienį. Siūlymą pateikė Sveikatos apsaugos ministerija. „Nuotolinio darbo metu mažesnis kontaktų su kitais asmenimis skaičius.

Vyriausybė pasitarime nusprendė, kad gyventojai jau nuo lapkričio 15 d. būtų įpareigoti dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius. Tai galiotų ir visiems moksleiviams ir ugdymo įstaigų darbuotojams, tačiau tokia tvarka įsigaliotų kiek vėliau – nuo gruodžio 1 d.  Nurodoma, kad prievolė visiems dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius Operacijų vadovo (OV) sprendimu būtų numatyta jau nuo kitos savaitės – lapkričio 15 d. Taip pat pritarta OV sprendimu nuo gruodžio 1 d. nustat...

Lietuva vis dar sunkiai vaduojasi iš pandemijos gniaužtų. Manoma, kad gerinti COVID-19 padėtį šalyje nesiseka dėl dažnų saugumo reikalavimų pažeidimų. Todėl lapkričio ir gruodžio mėnesiais vyks koordinuotos misijos – bus tikrinama, kaip laikomasi COVID-19 ribojimų. Pirmieji tikrinimai prasidės nuo lapkričio 12 dienos. Misijų metu tikrins, ar laikomasi galimybių paso (GP) taisyklių, ar šiuo dokumentu sąžiningai naudojasi gyventojai, t. y. ar nemėgina prasmukti su svetimu GP.

Vyriausybė kitą savaitę galutinai apsispręs, kad moksleiviai galimybių pasą galės gauti nebe nuo 16, o nuo 12 metų, net tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami. SAM teigimu, toks sprendimas siūlomas, nes sergamumas vaikų amžiaus grupėse yra didelis, o delta atmaina tarp vaikų plinta greičiau nei ankstesnės atmainos. Tiesa, kaip yra sakęs švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas, tai nereiškia, kad galimybių pasas moksleiviams bus privalomas ugdymo įstaigose.

Tauragės pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kyšininkavimo. Įtariama, kad miesto gydymo įstaigoje klastoti duomenys apie skiepus. Kaip skelbiama pranešime spaudai, ikiteisminis tyrimas pradėtas š. m. lapkričio 4 d. gavus informacijos, kad Tauragės miesto gydymo įstaigos darbuotoja galimai ima piniginį atlygį iš asmenų per tarpininkus ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis į www.esveikata.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Šiaulių sąjungą dėl šaulių pasitelkimo Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esant nepaprastajai padėčiai. „Esame dėkingi Lietuvos šaulių sąjungai už suteiktą pagalbą nuo pat valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Tarp naujausių siūlymų Vyriausybėje siekiant valdyti pandemiją – ir privalomas nuotolinis darbas. Šiuo metu yra tik pateikta rekomendacija, jei įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu. Be kitų ribojimų galimo griežtinimo, ministrų kabinetas turės apsispręsti ir dėl prievolės dirbti iš namų, jei tą leidžia funkcijos.  Pažymima, kad nuotolinio darbo metu mažesnis kontaktų su kitais asmenimis skaičius.

Šiemet Lietuva siunčia du filmus kovoti dėl JAV kino akademijos apdovanojimų. Lietuvos pretendentu į „Oskarus“ jau buvo paskelbtas dokumentinis Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“.  Trečiadienį Kino centras informavo, kad galimybė pretenduoti į JAV kino akademijos apdovanojimus suteikta ir režisieriaus Jurgio Matulevičiaus vaidybiniam filmui „Izaokas“. Anot Kino centro, galimybė šiemet pristatyti dar vieną lietuvišką filmą atsirado, kai JAV Kino meno ir mokslo akademija nusprendė „Šuolį“ pr...

Svarstydama pluoštą naujų ribojimų dėl COVID-19 Vyriausybė neatmeta ir karantino galimybės. Jo galėtų prireikti, jei reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS) lovų užimtumas viršytų 240. Siūlymuose ministrų kabinetui aiškėja, ir kokios priemonės jo metu būtų taikomos.  Viliamasi, kad siūlomos naujos priemonės galėtų sulėtinti viruso plitimą visuomenėje.

Lietuvoje blogėjant epidemiologinei situacijai, Vyriausybė trečiadienio pasitarime apsvarstė naujas COVID-19 valdymo priemones. Tarp jų – ir jau nuo kito pirmadienio įvedamas privalomas medicininių kaukių dėvėjimas. Pasitarime ministrų kabinetas pritarė siūlomoms COVID-19 priemonėms, tačiau, anot ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, galutinius sprendimus Vyriausybė turėtų priimti kitą savaitę. Tiesa, dalis sprendimų operacijų vadovo sprendimu įsigalios jau nuo pirmadienio.

Ant Vyriausybės stalo gula gausybė pasiūlymų dėl pandemijos valdymo priemonių griežtinimo. Anot ministro Arūno Dulkio, jie gali būti priimti dar šiandien arba kitą savaitę. Ministras teigė, kad visi pasiūlymai, kurie šiandien bus svarstomi Vyriausybės pasitarime, yra susiję su reagavimu į epidemiologinę situaciją. „[Žiūrime], ką dar būtų galima padaryti, ypač ten, kur yra didžiausias sergamumas“, – sakė jis žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Baltarusija ir Rusija netrukus pakeis strategiją, kaip didinti spaudimą tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų. Ministro nuomone, naujos sankcijos, kurios sankcionuotų Baltarusijos avialinijas ir šalies oro uostus, leistų sustabdyti prie išorinės Europos Sąjungos sienos plūstančius migrantų srautus. „Ar įtampos lieka? Taip, įtampos lieka.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojai įsiutę – užsiregistruoti pas gydytojus beveik neįmanoma. Talonų tenka laukti mėnesių mėnesius arba siūloma palaukti kitų metų.

Lenkijos ir Lietuvos pasienio teritorijoje su Baltarusija – itin įtempta situacija dėl plūstančių migrantų srauto. Apie susiklosčiusią situaciją BBC televizijai komentavo ir šalies premjerė Ingrida Šimonytė, kuri teigė, kad Lietuvos pareigūnai, saugojantys sieną, turi teisę panaudoti fizinę jėgą, jeigu jų gyvybei iškiltų pavojus.

Lenkijos pasienio tarnyba pranešė sulaikiusi tris užsieniečius, bandžiusius Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje padėti neteisėtiems migrantams, tarp jų – ir Lietuvos pilietį. Savo „Twitter“ paskyroje kaimyninės šalies pasieniečiai trečiadienį informavo fiksavę 599 bandymus neteisėtai kirsti Baltarusijos ir Lenkijos sieną, sulaikyti devyni migrantai.

Lietuvos statistikos departamentas (LSD) teikia naujausius duomenis apie hospitalizacijas nuo COVID-19 ir skiepytus asmenis. Įstaiga pažymi, kad vakcinų nauda apsaugant nuo koronaviruso gydymosi ligoninėse akivaizdi.

Pastaruoju metu iš Lietuvos darbdavių sklinda žinia, kad darbo rinkoje – visiškas bedarbių įžūlumas. Esą didžiulė tinginių armija neina dirbti, nors jiems siūlomos geros algos ir komfortiškos sąlygos.

Nelegalių migrantų srautams smarkiai išaugus Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje Seimas reaguodamas į galimas grėsmes Lietuvai pritarė nuo trečiadienio įvesti nepaprastąją padėtį pasienio ruože. Vidaus reikalų ministerija informuoja, kad kai kuriuos gyventojus  palies tam tikri suvaržymai.

Lietuvos pasienyje ir užsieniečių apgyvendinimo vietose įvedus nepaprastąją padėtį, apribojama migrantų teisė bendrauti mobiliaisiais telefonais. Tai kelia nerimą jiems padedančioms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios parlamentarų klausia, kaip migrantams reikės bendrauti su savo šeimomis ir teisininkais.

Santykiai su prezidentu Gitanu Nausėda yra darbingi ir Konstitucijos rėmuose, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Paklausta, ar situacija pasienyje su Baltarusija atšildė santykius su šalies vadovu, premjerė teigė nežinanti, „kodėl jums patinka ieškoti kažkokios pikanterijos tame, bet jokios pikanterijos čia nėra“. „Santykiai tikrai yra, buvo ir bus darbingi ir visa šita situacija, kasdieninis situacijos valdymas vyksta tuo būdu, kad prezidento atstovai, patarėjai visada tame...

Iš Prienų savivaldybei pavaldžios įstaigos sukčiai apgaule išviliojo daugiau nei 35 tūkst. eurų. Pinigus prarado Prienų kultūros ir sporto centras, BNS patvirtino rajono meras Alvydas Vaicekauskas.   Antradienį Prienų rajono policijos komisariatas gavo įmonės darbuotojo pareiškimą, kad dieną prieš tai į elektroninį paštą buvo gauta klaidinanti informacija ir išvilioti pinigai.

Sveikatos apsaugos viceministrei Živilei Simonaitytei diagnozuotas koronavirusas, BNS patvirtino pati viceministrė. „Taip, galiu patvirtinti, kad man COVID“, – BNS trečiadienį teigė ji. Apie tai pirmoji antradienį pranešė LNK televizija. Ž. Simonaitytė BNS patvirtino, jog COVID-19 jai diagnozuotas jai grįžus iš Vokietijos, kur ji teisėjavo tarptautiniame badmintono turnyre.

Mirusiųjų gyventojų skaičius spalį, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, išaugo beveik ketvirtadaliu, gimstamumas praktiškai nepakito, rodo trečiadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys. Pasak departamento, spalį mirė 4 490 gyventojų, arba beveik 23 proc. daugiau, nei pernai tą patį mėnesį – 3 661. Apie ketvirtadaliu išaugęs mirtingumas, lyginant su pernai, fiksuotas ir prieš mėnesį.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba trečiadienį sulaikė 10 migrantų, bandančių patekti į Lietuvą, grupę. Pasak tarnybos vado Rustamo Liubajevo, situacija pasienyje kol kas rami, tačiau tai jam kelia nerimą. Be to, jo teigimu, pasienyje iš Baltarusijos pusės girdėti sunkiosios technikos garsiai ir tai gali būti sunkvežimiais vežami migrantai. „Nuo vidurnakčio, kai įsigaliojo nepaprastoji padėtis, situacija [pasienyje] buvo rami, nebuvo nė vieno bandymo neteisėtai atvykti į Lietuvą.

Valdantieji telkia balsus siekdami atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams, patvirtino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, pagrindinė priežastis atmesti veto yra siekis suvaldyti pandemiją, o ne noras laimėti politinę kovą. „Taip, šitas klausimas yra svarbus mūsų daugumai, bet svarbus yra pandemijos valdymo klausimas, ir mes stengiamės užtikrinti, kad pakaktų balsų.

Per praėjusią parą, nuo antradienio vidurnakčio iki trečiadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 281 migrantui, praneša VSAT.  Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių antradienį nebuvo. Šis VSAT pareigūnų neįleistų užsieniečių skaičius – 281 – yra antras pagal dydį šiemet nuo rugpjūčio 2 d., kai pasieniečiai teisėtai gali nepriimti iš Baltarusijos einančių migrantų.

Pasienyje nuo vidurnakčio įvestą nepaprastosios padėties režimą Lietuvos gyventojai pajus minimaliai, nes jis nukreiptas į neteisėtus migrantus, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Labai svarbu pabrėžti, kad Lietuvos gyventojai tai pajus minimaliai, iš esmės tų, kurie gyvena pasienyje, ir taip jau šiek tiek kitokia kasdienybė šiuo metu, kai mes patiriame hibridinę ataką iš Baltarusijos režimo“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nevartokime žodžių junginių su vietininku „kompetencijoje“, jį keiskime vardininku „kompetencija“.  ...

Valdantieji telkia pajėgas balsavimui dėl prezidento veto nepasiskiepijusių darbuotojų mokamiems testams: norėdami dalyvauti svarbiame balsavime, kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai atšaukia bei trumpina komandiruotes. Kaip skelbia naujienų portalas „15min“, iš užsienio komandiruočių anksčiau grįžta užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, o Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius atšaukė komandiruotę.

Pasienyje su Baltarusija susidarius kritinei situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuo vidurnakčio mėnesiui įsigaliojo nepaprastoji padėtis. Seimas įvedė nepaprastąją padėtį pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje. Nepaprastoji padėtis įvesta Vyriausybės siūlymu, pirmą kartą per Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istoriją.

Nors epidemiologiniame šalies žemėlapyje ir įžvelgiama pozityvių ženklų dėl pandemijos pagreičio lėtėjimo, vis garsiau prabylama apie trečio karantino neišvengiamybę. Anot ministro Arūno Dulkio, jo gali prireikti saugant sveikatos sistemą. Ekspertai gi visko juodomis spalvomis dažyti neskuba ir viltis deda į vakcinacijos spartinimą. Nors prieš metus antrasis visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas esant kelis kartus mažesniems sergamumo rodikliams, su dar vienu visuotiniu užsidarymu neskubama.

Prancūzijoje viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį pristatė Lietuvos siūlymus dėl papildomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų Minskui, susijusių su jo indėliu kurstant neteisėtos migracijos krizę. G. Landsbergis Paryžiuje susitiko su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Yves'u Le Drianu. „Žinia buvo ta, kad gerais norais ir griežtais pareiškimais migrantų nesustabdysi. Reikia nuspręsti, kokių veiksmų galima imtis.

Su migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos susiduriančiai Lenkijai dabar labiausiai reikia solidarumo jausmo, kurį Lietuva yra pasirengusi suteikti, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Paskutinės minutės sindromas ir vėl kamuoja tautiečius, padangas į žiemines nusprendusius pasikeisti likus vos dienai iki termino – lapkričio 10-osios. Servisai tiesiog užgulti, vairuotojai gyvose eilėse laukia net ir dvi su puse valandos, o jose stovėti nenorintys vizito gali tikėtis ir po savaitės ar dviejų. Policija primena, kad nepasikeitę padangų vairuotojai rizikuoja gyvybe, gresia ir netekti techninės apžiūros talono ir susimokėti baudą.

Lietuva pirmą kartą istorijoje įsiveda nepaprastąją padėtį. Tiesa, ji galios tik pasienio ruože ir per 5 kilometrus nuo jos, taip pat ir nelegalių migrantų apgyvendinimo centruose. Tai reiškia, kad į zonas nebus galima patekti ten negyvenantiems žmonėms, nebus galimi žmonių susirinkimai. Gyventojai sunerimę, kai kurie ir bijo. Į zoną, kurioje galios nepaprastoji padėtis, patenka ir Druskininkai, tačiau valdžia žada, kad į kurortą įvažiuoti bus leidžiama.

Kol Lenkijos ir Lietuvos pasieniečiai stengiasi atremti Aleksandro Lukašenkos režimo organizuojamą nelegalų puolimą – Baltarusijos ir Rusijos propaganda įvykius pasienyje nušviečia visai kitomis spalvomis. Minskas ir Kremlius kaip susitarę dėl padėties pasienyje kaltina Lenkiją ir Lietuvą brutaliu elgesiu su migrantais, Lenkijos pareigūnus kaltina šaudant į nekaltus žmones ir net užsimena apie galimą karinį konfliktą, kurio metu Rusija kaipmat stotų Minskui į pagalbą.

Trečioji, sustiprinamoji skiepo dozė nuo koronaviruso ne po šešių, o po keturių mėnesių. Tai – viena iš naujovių, kurias kovojant su pandemija siūlo vyriausybė. Ir tai dar ne viskas. Vyriausybė nori, kad galimybių pasas būtų taikomas ir vaikams nuo 12 metų, o ne nuo šešiolikos kaip dabar. Anot ekspertų, šių priemonių reikia, nes daug senjorų vis dar nepasiskiepyję. Tiesa, nuo spalio 100 eurų paskata pasinaudojo ir pirma skiepo doze pasiskiepijo maždaug 6000 pensininkų.

Po bandymų šturmuoti Lenkijos sieną, dalis migrantų galėjo patraukti ir link Lietuvos. Lietuvos pareigūnai sako jau naktį gavę ir tikrina informaciją apie 500 migrantų grupę, kuri iš Lenkijos galėjo būti atgabenta prie kaimo Baltarusijoje visai šalia Lietuvos sienos ties Kapčiamiesčiu.  Ruošdamasi migrantų prasiveržimui, Lietuva pietuose ties siena su Baltarusija telkia daugiau karių, pasienio ir policijos pareigūnų. Vien per naktį pareigūnai fiksavo 100 bandymų patekti į Lietuvą.

Lietuva jau gruodžio mėnesį nuo koronaviruso planuoja skiepyti vaikus nuo penkių iki 11 metų. Nepriklausoma ekspertų taryba remiasi JAV pavyzdžiu, kur vaikai jau skiepijami jiems pritaikyta vakcina. Amerikiečių farmacijos kompanijos milžinė „Pfizer“ jau renka duomenis, kiek Lietuvai reikės vakcinų, kurios skirsis nuo įprastų, bus skirtos tik vaikams nuo 5-erių metų.