Aktualijos

Seimas pratęsė rudens sesiją iki sausio 20 dienos. Nutarimą pristačiusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad parlamentarai sausį turės rinktis į posėdžius, nes reikės apsispręsti dėl nepaprastosios padėties pasienyje pratęsimo. „Esminis klausimas, kurį visi puikiai suprantate ir dėl kurio reikės apsispręsti, yra nepaprastoji padėtis“, – sakė Seimo pirmininkė. Pasak jos, pratęstos sesijos metu planuojami posėdžiai sausio 11, 18 ir 20 dienomis.

Lietuvoje tebegaruojant baltarusiškų trąšų skandalui premjerė Ingrida Šimonytė Seimo nariams paaiškino, kas buvo kalbėta neviešuose užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno susitikimuose su „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ atstovais. Tai JAV sankcionuotos „Beloruskalij“ iš dalies valdoma bendrovė, kuri rūpinasi kalio trąšų prekyba.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Seime sulaukė priekaištų dėl nuo gruodžio 28 dienos įsigaliojančių svarbių su galimybių pasu susijusių pakyčių. Parlamentarai piktinasi, kad pokyčiai įsigalioja tarpušvenčiu. Seimo narys Saulius Skvernelis A. Dulkiui priekaištavo, kad žmonės švenčių periodu neturės laiko susitvarkyti galimybių paso reikalų.

Seimas ketvirtadienį leido iki vienų metų suvaržyti Lietuvoje esančių neteisėtų migrantų judėjimą. Už atitinkamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas balsavo 81 parlamentaras, prieš buvo 14, susilaikė 15. Tokie ribojimai migrantams galėtų būti taikomi esant ekstremaliai situacijai.

Jau ne pirmą savaitę pasaulio lyderiai reiškia susirūpinimą dėl galimos Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė virš 100 tūkst. karių bei išsiuntė reikalavimus Jungtinėms Valstijoms ir NATO nusibrėžti raudoną liniją ir nebesiplėsti toliau į Rytus.

Seimas ketvirtadienį vėl atmetė opozicijos siūlymą sukurti specialią laikinąją „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą tyrimo komisiją.  Seimas po pateikimo nepritarė nutarimo projektui dėl komisijos sudarymo: už, kad komisijos sudarymo klausimas būtų svarstomas, balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 64, o susilaikė aštuoni. Kitu balsavimu 73 balsais prieš 65 projektas buvo atmestas.

Nuo sausio parlamentarai įeiti į Seimą galės tik su galimybių pasu. Seimas ketvirtadienį 89 balsais „už“, 17 – „prieš“, 19 parlamentarų susilaikius priėmė tokią Seimo statuto pataisą. Ji įsigalioja nuo sausio 1 dienos.

Konservatorių Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pakliuvo į keistą situaciją. Politikas padarė viską, kad Lietuva nenumuilintų JAV įvestų sankcijų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, bet sulaukė savų kolegų pasmerkimo ir raginimo trauktis iš pareigų.

Laisvės partija parlamente prieš pat Kalėdas patyrė nokdauną, prie to prisidėjo ir kai kurie koalicijos partneriai konservatoriai bei liberalai. Seime nepavyko priimti Seimo Statuto pataisos, kuri būtų leidusi teikti prieš tai atmestus teisės aktus nepraėjus 6 mėnesių terminui: toks reikalavimas galioja dabar ir trukdo iš naujo svarstyti Laisvės partijos jau atmestą siūlymą dekriminalizuoti mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms.

Seimas priimtų etišką sprendimą, jei įvestų reikalavimą parlamentarams įeinant į Seimo rūmus turėti galimybių pasą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Aš manau, kad tai yra natūralus sprendimas, jeigu mes jau reikalaujam galimybių paso įeinant į įvairias vietas, kur žmonės susiburia, būtų labai etiška, jei pats parlamentas tokius sprendimus priima“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė. Premjerė taip pat priminė, kad panaši tvarka nustatyta kaimyninėje Latvijoje.

Seimo opozicijai ketvirtadienį plenariniame posėdyje ketinant siūlyti tirti situaciją dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jokie specialūs tyrimai nereikalingi – juos gali atlikti komitetai.  „Jau įvardinti pakankamai konkretūs terminai (Vyriausybės planas, kaip stabdyti trąšų tranztą, turėtų būti parengtas iki sausio pabaigos – BNS), nemažai darbo padaryta.

Prezidentas Gitanas Nausėda svarsto galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad bandė prezidentui išaiškinti, kad Vyriausybės nustatyta tvarka nėra noras privestinai paskiepyti vaikus, o praktiką vaikams taikyti galimybių pasus taiko ir kitos valstybės. Antradienį prie Prezidentūros – dar vienas „Basų mamų“ protestas.

Šios žiemos šventės yra antrosios, kurias Lietuva ir pasaulis sutinka esant koronaviruso grėsmei. Visgi jos visiškai kitokios nei pernai, kadangi šalyje nėra įvestas „juodas“ karantinas.

Opozicija siekia sudaryti tyrimo komisija, kuri tirtų situaciją dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą. Seimo nariai taip pat nori išsiaiškinti, ar aukšti Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai susitikinėjo ir derėjosi su įmonės „Belaruskalij“ atstovais. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jei komisija bus sudaryta, ji yra pasiruošusi atsakyti į visus rūpimus klausimus.

Artėjant šventėms toli gražu ne visos šeimininkės suka galvas, kur geresnę silkę nupirkti ar kokį gardesnį patiekalą pagaminti. Vis daugiau žmonių užsisako šventėms maistą į namus ar tiesiog keliauja šventinės vakarienės, kuriai negaili ir kelių šimtų eurų. Kai kurie restoranai jau net nebeturi vietų rezervacijoms nei Kūčioms, nei Kalėdoms ir sako, kad pirmieji užsakymai pradėjo plūsti dar prieš pusantro mėnesio.

Opozicija premjerei Ingridai Šimonytei pateikė 12 klausimų ir klausia, ar aukšti Vyriausybės pareigūnai susitikinėjo ir derėjosi su „Belaruskalij“ atstovais. Seimo nariai kelia prielaidą, kad derybos su Minsku lėmė tai, kad spaudimas nuo Lietuvos sienos buvo permestas prie sienos su Lenkija. „Tai tie patys klausimai, kuriuos ir tyrimo komisija galėtų nagrinėti.

Jau kitą savaitę įsigalios nauji pokyčiai dėl galimybių paso išdavimo tvarkos. Gyventojai, kuriems jau bus praėję septyni mėnesiai nuo COVID-19 vakcinacijos schemos pabaigos, negalės naudotis galimybių pasu, jei nebus pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze. Sveikatos apsaugos ministerija tv3.lt praneša, kad tokių gyventojų jau yra per 200 tūkst. ir šis skaičius kasdien tik auga. Jie jau gauna ir ministerijos perspėjimus, trumpąsias žinutes, ragina paskubėti ir pasiskiepyti.

Vyriausybės ir konkrečių ministrų veiklą sprendžiant situaciją dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą prezidentas vertins iš naujo po sausio 31-osios, pranešė valstybės vadovo patarėjas. Povilas Mačiulis ketvirtadienį LRT teigė, kad šią savaitę su Gitanu Nausėda susitikę susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai pateikė konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti baltarusiškų kalio trąšų tranzito klausimą.

Per praėjusią parą pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti aštuoniems migrantams. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių trečiadienį įleisti penki užsieniečiai, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tarnybos teigimu, į šią statistiką nepatenka keturi migrantai, pirminiais duomenimis, Pakistano piliečiais prisistatantys vyrai. Juos trečiadienio popietę pasieniečiai sulaikė Varėnos rajone.

Kūčios ir Kalėdos jau nuo seno turi gilias tradicijas, kurios ypač atsispindi ant šventinio stalo. Kultūrinio paveldo tyrinėtojas, Vilniaus universiteto dekanas Rimvydas Laužikas atskleidė, kokius patiekalus šventėms seniau ruošdavo šeimininkės ir ar šie valgiai turėjo ypatingą reikšmę. Pokalbis su R. Laužiku – TV3 žinių „Dienos komentare“. Turbūt jau ne viena šeima ar šeimininkė dairosi parduotuvėse, ką nusipirkti ir padėti ant Kūčių stalo.

„Dabar arba niekada“ – atrodo, kad tokią taktiką automobilių taršos mokesčio pateikimui taikys valdantieji. Nors apie šią idėją kalbama jau seniai, visgi jos kelionė į Seimo posėdžių salę užtruko. Dabar tvirtinama, kad mokestis Seimui bus pateiktas pratęstoje rudens sesijoje – iškart po Naujųjų metų. Nors vienybės dėl šio projekto koalicijoje trūksta, pirmajame žingsnyje mokesčiui pritarti turėtų ir valdančiųjų gretose esantys kritikai.

Per dešimtmetį Lietuvoje gyventojų sumažėjo tiek, tarsi dingtų Panevėžys ir Klaipėda kartu sudėjus. Vis mažiau lietuvių gimsta, daugiau miršta ir vis toliau emigruoja. Visuomenė sensta ir traukiasi, tiesa lietuviai pagal tautybę vis dar sudaro 85 proc. gyventojų. Panevėžys – per dešimtmetį didžiausios gyventojų dalies netekęs miestas. Ten dešimtadaliu mažiau žmonių, vietoje buvusių 100 tūkst., dabar beliko 89 tūkst. Taip kalba panevėžiečiai: „Nėra darbų.

Merų nuomonės dėl galimybių paso ribojimų išsiskiria. Vieni sako, kad galimybių pasą reikėtų kuo greičiau atšaukti, mat juo gyventojams sukuriamas klaidingas saugumo jausmas, taip tik keliamas dar didesnis pavojus. Tačiau kiti merai ragina neužsiimti saviveikla ir tokius klausimus spręsti patikėti tik sveikatos priežiūros specialistams. Vyriausybė dar praėjusią savaitę pritarė rodikliui, kurį pasiekus būtų atšaukti arba švelninami pandemijos valdymo ribojimai.

Artėjant šventėms vieni ieško itin dailios ir proporcingos eglės, kiti ryžtasi avantiūrai ir perka pačią negražiausią eglę. Kelis dešimtmečius iš įvairių šalių atvežtas paprastąsias egles Lietuvoje auginantys ir tyrinėjantys mokslininkai atskleidžia, nuo ko priklauso eglutės grožis. „Man reikia pačios negražiausios eglutės, ką galėtumėt pasiūlyti?“ – tokio Kalėdų simbolio kasmet ieško architektas Linas Tuleikis. O kad tokią išsirinktų kaunietis net kelias prekyvietes aplanko.

Sostinėje nuodijami šunys. Naujamiesčio rajone gyvenantiems keturkojams netikėtai darosi bloga, jie vemia, o kartais ir nugaišta. Nelaimėlių šeimininkai įtaria, kad gatvėse siaučia gyvūnų nekenčiantis žmogus, o policija sako, kad tokiems gyvūnų kankintojams gresia baudžiamoji atsakomybė.  Deja, dalis mūsų tautiečių žiurkių nuodais taikosi į savo kaimynų augintinius keturkojus. Sumaišo nuodus su skanėstais ir palieka gatvėse. Tai, kas nutinka šunims užvalgius žiurknuodžių – sunku stebėti.

Kol užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis maudosi Vakarų žiniasklaidos šlovės spinduliuose gavęs „drakonų skerdiko“ pravardę, Lietuvos verslas sugeria Kinijos įsiūčio smūgius po Vyriausybės sprendimo Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę. Ką tai reiškia Lietuvos verslui ir Lietuvos gyventojams? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Gruodžio mėnesį Kaune startavo unikalus projektas – po Laisvės alėją ir Ąžuolyno parką kviečia pasivaikščioti keturi nematantys gidai-vedliai. Pojūčių turizmo atstovai matantiesiems uždeda specialius simuliacinius akinius, leidžiančius eiti aklinoje tamsoje, įteikia neregio lazdelę ir pakviečia į 1,5-2 val. kelionę.

Įtampa tarp Lietuvos ir Kinijos kaista. Kinijos propagandinis leidinys grūmoja, kad geriausia pamoka už ryšius su Taivanu Lietuvai būtų sankcijos. Vokietijos verslas kreipėsi į Lietuvos ir Kinijos vyriausybes – grasina nutraukti gamybą Lietuvoje, jei valstybės neatkurs santykių. Mūsų šalies verslas vis garsiau prabyla, kad komunistinis režimas nusitaikė į itin skaudžią vietą – trukdo būtent pramonės gamybai, kurios eksportas pastaraisiais metais šoko į neregėtas aukštumas.

Lietuvoje vis labiau plintant omikron atmainai, vyriausybė rengiasi svarstyti naujus griežtinimus. Tarp siūlymų – trumpinti galimybių paso galiojimą, jam gauti nebepriimti antikūnų testų. Jei reanimacijų ligoninėse užimtumo ribos būtų viršytos, 3 savaitėms tektų skelbti ir griežtą užsidarymą. Beje, jau po savaitės nustos galioti galimybių pasai tiems, kas nespės gauti sustiprinančios dozės. Skiepijimo centruose žmonių srautai jau didėja.

Aiškintis dėl konflikto su Kinija ir Lukašenkos trąšų skandalo į prezidentūrą iškviestas ministras Gabrielius Landsbergis. Konservatorių lyderis po susitikimo nebuvo kalbus, ypač apie jo viceministro susitikimus su „Belaruskalij“ žmonėmis spalio viduryje Vilniuje. Opozicija įtaria, kad per juos valdininkas tarėsi, kaip toliau vežti Lukašenkos trąšas, ir galbūt net derėjosi dėl migrantų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia esantis užtikrintas, kad Seimas atmes prezidento Gitano Nausėdos veto įstatymui, kuriuo siekiama įteisinti žvalgybos kontrolieriaus institutą. „91 balsas buvo per priėmimą. Nematau kol kas tektoninių priežasčių, kurios pakeistų parlamentarų balsavimą. Manau, kad tie, kurie palaikė šitą įstatymą, tą patį padarys ir balsuodami dėl veto atmetimo“, – BNS trečiadienį sakė parlamentaras.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) uždraudė iš Lietuvos pasienio atgal į Baltarusiją išstumti keturis sieną kirtusius ir miške penkias dienas praleidusius pakistaniečius. Krikščioniškųjų socialinių iniciatyvų forumo vadovė Rita Škriadaitė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad EŽTT šiems migrantams išdavė leidimą, kuris jų neleidžia iš Lietuvos pasienio į Baltarusiją apgręžti migrantų. „Ir dabar mes tikimės, kad jie nebus apgręžti“, –  sakė ji.

Artėjant didžiausioms metų šventėms – Kalėdoms – Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis siunčia gyventojams įspėjimą. Jis skaičiuoja, kad praėjusią savaitę COVID-19 nusinešė maždaug tiek europiečių gyvybių, kiek gyvena Mažeikiuose. Todėl kad šventės netaptų dar viena baisia tragedija, specialistas dalijasi svarbiausiais patarimais kalėdiniam laikotarpiui.

Seimui praėjusį ketvirtadienį atsisakius sudaryti laikinąją tyrimo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją, opozicijai priklausantys parlamentarai šią savaitę pateikė du naujus siūlymus.  52 Seimo nariai siekia, kad tyrimo imtųsi Seimo laikinoji tyrimo komisija iš 13 Seimo narių, turinčių teisę dirbti su įslaptinta informacija. Ši komisija turėtų aiškintis „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą 2021 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesiais aplinkybes.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo žvalgybos kontrolieriaus institutą įteisinantį įstatymą, siūlydamas laikyti jį nepriimtu, trečiadienį pranešė Prezidentūra. „Naujos, papildomos Žvalgybos kontrolierių institucijos įkūrimas nesustiprina Lietuvos žmogaus teisių apsaugos sistemos. Priešingai, apribojant iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, ta sistema iškreipiama ir kuriamos galimos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui“, – sako Gitanas Nausėda.

Lietuvos kariuomenę papildė nauji sunkvežimiai ir mikroautobusai, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Lietuvos kariuomenei šią savaitę perduoti Vokietijos gamintojo „Daimler AG“ specialiosios paskirties „Arocs“ sunkvežimiai ir pristatyta paskutinė partija padidinto pravažumo multifunkcinių mikroautobusų „Peugeot Dangel Expert“. Bendra įsigijimų sutarčių vertė – apie 16 mln. eurų. Iš viso už šią sumą įsigyti 25 sunkvežimiai ir 127 mikroautobusai.

COVID-19 situacija mokyklose šiuo metu yra stabili, todėl galimybė įvesti nuotolinį mokymąsi nesvarstoma, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Ji tai pat užsiminė, kad šiuo metu nėra svarstoma apie prievolės skiepytis įvedimą švietimo darbuotojams.

Lietuva už 86 mln. eurų iš Jungtinių Amerikos Valstijų įsigys papildomų prieštankinių raketų sistemų „Javelin“, BNS trečiadienį patvirtino Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot jos, Gynybos resursų agentūra su JAV vyriausybe artimiausiu metu pasirašys sutarties papildymą dėl vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės „Javelin“ įsigijimo. Šiuo dvišaliu susitarimu papildomai bus perkama raketų, paleidiklių ir kitos sistemos įrangos už 97 mln. JAV dolerių (beveik 86 mln.

Daugiau nei du mėnesiai. Tiek laiko nežinoje gyvena po draugų vestuvių vakarėlio dingusio Evaldo Rusio artimieji. Ieškota vandenyje, samdyti kinologai, būrėjai, šeima kreipėsi į teisininkus, policija ir savanoriai tęsia paieškas. Tačiau jaunuolio likimą ir toliau gaubia mįslė. 2021-ųjų spalio 17-oji – paskutinė diena, kada buvo užfiksuotas 31-erių E. Rusys. Tądien apie vidurnaktį jis išėjo iš Naujojo Sodo gatvėje Klaipėdoje vykusių draugų vestuvių ir dingo be žinios.

Vyriausybei patvirtinus mokyklų tinklo reformą, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako nemananti, kad mažiausių mokyklų pertvarkymas ar likvidavimas turėtų būti didelė problema. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vietomis vienam mokiniui tenka tik trys mokiniai. „Tai tikrai neturėtų būti labai didelė problema, manau, tai labai teigiamas žingsnis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad šiuo metu nei Vyriausybė, nei ministerija nesvarsto nuotolinio ugdymo galimybės, nes situacija ugdymo įstaigose yra stabili. „Ne, galimybės šiuo metu grįžti prie nuotolinio mokymo šiuo metu tikrai nėra svarstomos. Stebime situaciją mokyklose, epidemiologinė situacija mokyklose yra jau kurį laiką stabili. Šiandien protrūkių skaičius yra mažesnis – yra apie 440, prieš kurį laiką buvo 500. Taigi ta situacija yra stabili.

Nuo kitų metų Lietuvoje nebeliks jungtinių klasių 5–8 klasėse, taip pat nuspręsta nebejungti daugiau nei dviejų pradinukų klasių ir nebefinansuoti per mažai moksleivių turinčių klasių. Tokius sprendimus trečiadienį įtvirtino Vyriausybė. Su šiomis permainomis numatyta, kad nuo 2022 metų pradiniame ugdyme gali būti jungiamos tik dvi klasės. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje keičiantis daliai Kelių eismo taisyklių (KET), vairuotojai kviečiami iš anksto susipažinti su aiškiau reglamentuota tvarka dėl įvažiavimo į bendrą greitėjimo ir lėtėjimo juostą ir išvažiavimo iš jos. Tikimasi, kad tai padės išvengti galimų avarinių situacijų. Ilgą laiką vykstant diskusijoms dėl eismo tvarkos važiuojant bendromis greitėjimo ir lėtėjimo juostomis, tikslinami KET reikalavimai ir aiškiau apibrėžiama, kokiose situacijose ir kas turi pirmumą kelyje.

Lietuva seka kitų Europos šalių pavyzdžiu ir planuoja įtraukti vis daugiau profesinių sričių, kuriems vakcinacija būtų privaloma. Jau registruotas įstatymo projektas, kuriuo ketinama įvesti privalomą tam tikrų profesijų darbuotojų skiepijimą, tarp jų – ir viešojo administravimo subjektų veikla ir profesinė karo tarnyba. Šis projektas dar turės sulaukti ir Vyriausybės pritarimo.

Vyriausybė nepritarė dalies Seimo narių pasiūlymui, kad vaiko pinigai augtų iki 84 eurų. Tai siūlyta pasiekti vaiko pinigus didinant nuo 1,75 iki dviejų bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių.  Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadai nepritarti parlamentarų pasiūlymui, nes tai iš valstybės biudžeto papildomai pareikalautų apie 87,5 mln. eurų kasmet.

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovu paskirtas Marius Vaščega. Darbą jis pradės 2022 metų vasario 1 dieną, trečiadienį pranešė atstovybė. M. Vaščega Vilniaus universitete yra baigęs teisės studijas, Europos teisės ir ekonomikos magistro bei tarptautinės politikos magistro laipsnius įgijo užsienio aukštosiose mokyklose. Įvairiose Europos Sąjungos institucijose jis dirba nuo 2004 metų: yra dirbęs Europos Parlamente, ES Taryboje, EK darbą pradėjo 2013 metais.

Galimas prezidento kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų įvedimo apsunkintų situaciją, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Ji atkreipė dėmesį, kad dėl galimybių paso konstitucingumo į KT gali kreiptis visos valdžios institucijos, tai jau padarė ir grupė parlamentarų, bet kviečia valdžios atstovus kalbėti vienu balsu. „Tai mums šiek tiek vėl apsunkintų situaciją.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, jog siekiant stabyti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą sukurta tarpinstitucinė darbo grupė – ji turėtų pateikti suderintą poziciją šiuo klausimu. „Dabar dirba skirtingų institucijų atstovų grupė ir kada jie padarys tam tikrus veiksmus, tada teiks, bet matau, kad galbūt klausimą galima išspręsti ir be platesnių paketų“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė M. Skuodis.

Plintant omikron atmainai Vyriausybė ketina svartyti ir dėl griežtesnių priemonių renginiams. Viena iš jų galėtų būti privalomas respiratorių dėvėjimas, nurodė premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė. Ji patvirtino, kad šiandien turėtų vykti Vyriausybės posėdis ir dėl naujų kontrolės priemonių. „Tikrai žinome, kad yra šventinis laikotarpis, vyksta daugybė renginių, sakykime, planuojami ir šventiniai susitikimai.