Aktualijos

Nors daug šalių fiksuoja rekordinius užsikrėtimus koronavirusu ir kaip pagrindinį to kaltininką įvardija naująją omikron atmainą, tai nebūtinai sukels naują sveikatos krizę. Tai komentuodamas profesorius Julius Kalibatas pažymėjo, kad netrūksta optimizmą dėl pandemijos slopimo teikiančių ženklų, tačiau būtina neprarasti budrumo ir pasirūpinti sustiprinamąja skiepo doze.

Nuo sausio 1 dienos Klaipėdoje išplėsta mokamo parkavimo Mėlynoji zona – šiaurėje iki Malūnininkų gatvės, pietuose iki Kauno gatvės. Ne visi tų teritorijų gyventojai gruodį suskubo įsigyti Gyventojų leidimus; prašoma tai padaryti kuo greičiau. Įsitikinkite, ar turite teisę Net jeigu Jūsų faktinė gyvenamoji vieta yra tie kvartalai, neturite teisės gauti Gyventojo leidimo, jeigu esate deklaruotas kitur.

Antradienį į „Akropolį“ užsukę kauniečiai galėjo ne tik apsipirkti ar į filmą nueiti, bet ir pasiskiepyti nuo koronaviruso – tai padaryti buvo sudarytos galimybės net ir visai nevakcinuotiems žmonėms. Vasarą jau suorganizavęs vieną akciją, skiepų kelionę po Lietuvą tęsia Nacionalinis kraujo centras (NKC). Artimiausiomis dienomis mobilūs vakcinavimo punktai įsikurs ir Vilniuje, Klaipėdoje bei Šiauliuose. 11 val.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen aptarė vakcinaciją ir pastangas pažaboti koronaviruso pandemiją, padėtį pasienyje su Baltarusija ir Lietuvai taikomus Kinijos prekybos apribojimus. Kaip trečiadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, EK pirmininkė teigiamai įvertino Lietuvos pastangas dalijantis vakcinomis su šalimis, kuriose jų dar trūksta, taip pat aptarė stiprinamosios vakcinos dozės svarbą kovojant su pandemija.

Praėjusių metų viduryje dėmesio centre buvusi „Janssen“ vakcina nuo koronaviruso, panašu, pasitraukė iš populiariausiųjų sąrašo viršūnės. Revakcinuotis šia vakcina pasirinko tik apie 4 tūkst. šalies gyventojų. Specialistai išskiria kelias priežastis, kodėl galėjo taip nutikti.

Žemės ūkio taryba toliau siūlo trauktis ministrui Kęstučiui Navickui. Tuo metu Žemės ūkio rūmai palaiko ministrą.   Tarybai nuo 2021-ųjų gruodžio vadovaujanti Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė sako, kad toks reikalavimas išlieka.  „Neatsisakome (raginimo trauktis – BNS)“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete teigė ji.

Aistros dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio nerimsta. Opozicinės partijos lyderis Ramūnas Karbauskis viešai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamas atstatydinti ministrą. Viešą kreipimąsį R. Karbauskis paskelbė savo „Facebook“ paskyroje. Pateikiame visą politiko tekstą: „Prezidente, ministras Gabrielius Landsbergis turi būti atstatydintas, kol dar ne vėlu. Nuo pat Nepriklausomybės atgavimo Lietuva galėjo didžiuotis savo užsienio politikos pasiekimais.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Pasakymas „normos ribose“ neteiktinas vartoti būsenai, būviui, požymiui ar būdui reikšti, jis keistinas žodžiais „normalus“, „geras“.  ...

Praėjusią parą nustatyti 2963 nauji COVID-19 atvejai, mirė aštuoni žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias paros atvejų rodiklis nuo lapkričio 9 dienos. Atvejų šuolis fiksuojamas antrą dieną iš eilės. Penki mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1678 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 19,5 tūkst žmonių.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigia, kad priimant sprendimus dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimo būtina neskubėti ir įvertinti kuo daugiau aplinkybių. „Karštakošiškų sprendimų negali būti. Parlamentiniai komitetai bus tas lakmuso popierėlis, kad būtų pradėta kalbėti viena kalba ir ne taip, kaip ta karšta bulvė – čia tas atsakingas, čia tas atsakingas“ -trečiadienį LRT radijui sakė K. Starkevičius.

Antradienį pasieniečiams neteko apgręžti nė vieno migranto, kuris būtų bandęs iš Baltarusijos neteisėtai patekti į Lietuvą. Tokia situacija buvo ir pirmadienį, sekmadienį bei ketvirtadienį. Šeštadienį VSAT neįleido 3 neteisėtų migrantų, penktadienį – 7, trečiadienį – 18. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių antradienį nebuvo. Ties Druskininkų savivaldybe antradienį apie vidudienį Baltarusijos pusėje girdėjosi pabūklų šūviai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija dėl naujo Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko apsispręs ateinančią savaitę, teigia partijos pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas. „Nėra poreikio būtent šią savaitę išspręsti šitą klausimą. Manau, kad ateinančią savaitę, kai numatyti ir Seimo posėdžiai, frakcija neišvengiamai rinksis ir apsispręs ir šiuo klausimu“, – trečiadienį Žinių radijui sakė vienas konservatorių lyderių.

Pagal pilną schemą nuo COVID-19 ligos paskiepyti ir šia liga persirgę gyventojai nuo šiol taip pat galės pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze. Atnaujinta skiepijimo tvarka taip pat numato galimybę „Janssen“ vakcina pasiskiepijusiems gyventojams anksčiau gauti sustiprinančiąją tos pačios vakcinos dozę – tai padaryti jau galima ne po 120, o po 60 dienų. „Janssen“ vakcina pasiskiepiję gyventojai taip pat turi galimybę po 90 dienų rinktis „Comirnaty“ ir „Spikevax“ vakciną.

Klaipėdos Ekstremaliųjų situacijų komisija trečiadienį spręs, ar atšaukti ekstremaliąją situaciją, paskelbtą dėl taršos naftos produktais Danės upėje. Aplinkosaugininkams siūlant ekstremaliąją situaciją atšaukti, savivaldybės atstovai būtų linkę pirmiausia nustatyti taršos šaltinį. „Mes galvojame, kad reikėtų atšaukti, nes visi likvidavimo darbai baigti“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos laikinoji viršininkė Laura Dagilienė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį grįžta prie naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ bylos.  Ši byla susijusi su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimu dėl naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus. Procesas byloje atnaujintas lapkritį, teisėjų kolegijai pripažinus, kad LVAT pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikime nurodytos prielaidos yra pagrįstos.

Trečiadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudaro 2022-ųjų karo prievolininkų sąrašus. Į tarnybą planuojama pašaukti beveik 4 tūkst. šauktinių, jų sąrašai visuomenei prieinami turėtų būti dar sausį. Į karo prievolininkų sąrašus trečiadienį KAM turėtų įtraukti apie 54 tūkst. 18 m. sulaukusių, bet ne vyresnių nei 24 m. jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3828 karo prievolininkus.

Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, kurio į aplinką išmetamus teršalus valdžia ketina pažaboti įvedusi metinį automobilių taršos mokestį. Visgi tai tik trečdalis visų į aplinką išmetamų klimato atšilimą sukeliančių dujų. Norėdama pažaboti klimato krizę, Aplinkos ministerija nusitaikė į ne vieną sritį ir ketina čia imtis ekologinių pokyčių. Praktiškai kiekviena aplinkosauginė reforma palies ir kasdienį kiekvieno lietuvio gyvenimą. „Teršalų ir problemų Lietuvoje yra tikrai daug.

Nuo šio mėnesio įsigaliojo Aliaksandro Lukašenkos grasinimas uždrausti į Baltarusiją įvežti vakarietiškus maisto produktus, taip pat ir iš Lietuvos. Lietuvos vežėjai jau baiminasi, kad neteks daugybės Europos šalių užsakymų ir prognozuoja šimtamilijonius nuostolius. Maisto gamintojai dar stebi situaciją, kiek baltarusiai bus griežti. Maisto ir veterinarijos tarnyba ragina nepanikuoti ir tikisi minkštų ribojimų su daugybę išimčių.

Prezidentas Gitanas Nausėda viešai pareiškė, kad Lietuva padarė klaidą Taivaniečių atstovybę pavadindami Taivano vardu. Valdantieji sako, neva Nausėda vėl keičia savo nuomonę, mat anksčiau tam pritarė. Bet kai kurių politikų aktyvumas Taivano atžvilgiu jau kelia įtarimų. Nausėda taip pat išvadino Lietuvos užsienio politikos vykdytojus, kaip sėdinčius ant sėdmaišių ir garsiai šaukiančius apie vertybes, tačiau nematančius, kas vyksta aplink.

Sostinės savivaldybė pradėjo griauti didelę Vilniaus gėdą – Nacionalinio stadiono griaučius. 4 mėnesius sunkiąją technika bus talžomas ten stovinčios betoninės konstrukcijos. Stadiono griaučių nuolaužos bus panaudotos antrą kartą, greičiausiai virs šaligatvių trinkelėmis, kelkraščiais, prekybos centrais. O vietoje jo išdygs naujas 160-imt milijonų eurų kainuojantis daugiafunkcis kompleksas, kuris, anot sostinės valdžios, gali dar pabrangti.

Prasidėjęs atlydys pamario upėse suskaidė ledą, o šis užsikimšęs sukėlė ir potvynį. Nors gamtos galia ir apsemti plotai atrodo įspūdingai, vietiniai gyventojai nesijaudina, sako dar ne to yra matę. O ugniagesiai jau darbuojasi. Teko iš apsemto automobilio gelbėti vyrą ir jo šuniukus. Pamaryje prasidėjo potvynis. Jo lygis vis kyla, vieną po kito pasiglemždamas nuošaliau stovinčių sodybų link vedančius kelius.

Prezidentas Gitanas Nausėda kelia ultimatumą Vyriausybei ir reikalauja vaikams galimybių pasą duoti su greituoju antigeno testu, kurį moksleiviai atlieka mokykloje. Jei ši sąlyga nebus įgyvendinta Nausėda žada dėl galimybių paso kreiptis į Konstitucinį Teismą. O kol valdžios galvos sprendžia rebusą, Lietuvoje jau formuojasi nauja omikron atmainos banga – po susibūrimų, koncertų ir šventinių pobūvių susirgimų skaičius šauna į viršų. Lietuvoje patvirtinti dar 56 nauji Omikron atmainos atvejai.

Šeimos gynimo maršo dalyvis ir aktyvus valdžios kritikas Antanas Kandrotas-Celofanas neišlipa iš teisėsaugos akiračio. Šį kartą jis sulaukė dar vienos baudžiamosios bylos dėl įtarimų viešai grasinus susidoroti su žinomu „YouTube" tinklaraštininku Pauliumi Mikolaičiu, visuomenei žinomu kaip Paul de Miko, ir jo širdies drauge. Tačiau byla sustabdyta, policijai nesuradus kaltųjų, o pats Kandrotas kaltę neigia.

Nuo sausio 10 dienos galimybių paso nebebus galima gauti atlikus serologinį antikūnų tyrimą. Šis Vyriausybės sprendimas sukėlė nemažą visuomenės nepasitenkinimą, mat dalis medikų nerekomenduoja skiepytis žmonėms, turintiems daug antikūnų, nes tai gali sukelti per didelę apkrovą organizmui. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas.

Po Kalėdų praėjo daugiau nei savaitė, o po Naujųjų sutiktuvių – keturios dienos. Antradienį Lietuvoje fiksuotas šoktelėjęs naujų koronaviruso atvejų skaičius. Specialistai nė nedvejoja, kad šie du dalykai yra tiesiogiai susiję ir įspėja, kad artimiausiomis dienomis turėtume pamatyti dar aukščiau kylančią užsikrėtimų kreivę. Antradienį Lietuvoje fiksuoti 2278 nauji koronaviruso atvejai.

Praėjusią savaitę Statistikos departamentas pranešė neskelbsiantis papildomų COVID-19 duomenų, galinčių identifikuoti jaunesnius nei 20 metų amžiaus asmenis. Kaip teigiama, sprendimas priimtas pastebėjus nerimą keliančią tendenciją, kai atviri duomenys esą yra panaudojami kurti sensacingas istorijas. Tačiau kai kurie politikai įsitikinę, kad cenzūra nesustabdys, bet tik paskatins tolimesnį sąmokslo teorijų kūrimąsi, todėl kelią klausimus dėl sprendimo tikslingumo ir jo teisėtumo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai tarpšventiniu ir šventiniu laikotarpiu lankėsi visose Lietuvos apskrityse vykstančiuose renginiuose ir tikrino, kaip laikomasi valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu galiojančių reikalavimų. Nustatyta, kad reikalavimų nepaisė dviejų renginių organizatoriai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog paskutiniąją 2021-ųjų savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių sumažėjo dar penktadaliu. Vis tik nerimą kelia toliau sparčiai plintanti omikron atmaina, kuri atakuoja ir rizikos grupėje neesančius žmones. Teigiami poslinkiai stebimi dvi savaites iš eilės po prieš tai kelis mėnesius trukusio aktyvių COVID-19 ligos protrūkių plėtimosi.

„The Financial Times“ grupės žurnalas „The Banker“ Lietuvos finansų ministrę Gintarę Skaistę paskelbė Metų finansų ministre pasaulio ir Europos kontekste, pranešė Finansų ministerija.  Pasak pranešimo, kasmet sudaromame geriausių metų finansų ministrų sąraše pagerbiami vadovai, kurie geriausiai sugebėjo paskatinti augimą ir stabilizuoti ekonomiką, o G. Skaistės didžiausias pasiekimas – per rekordiškai trumpą laiką parengtas ekonomikos gaivinimo, arba  „Naujos kartos Lietuva“ planas.

2022-ieji metai Lietuvos gyventojus pasitiko pakilusiomis elektros ir dujų kainomis. Nuo naujųjų dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu. Tai kaip reikiant patuštins kai kurių gyventojų pinigines ir kai kuriems gali tekti sukti galvas, kaip išgyventi. Bet gal valdžia imsis mažinti kainas? Ko tikėtis lietuviams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Situacija pasienyje su Baltarusija yra sąlyginai rami, todėl yra tikimybė, kad nepaprastosios padėties pratęsti nebereikės, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Mes matome, kad situacija yra sąlyginai rami, jei tokia ir išliks, yra tikimybė, kad nepaprastosios padėties tęsti nebereikės“, – antradienį BNS komentavo V. Čmilytė-Nielsen. Taip pat ji pažymi, kad konkretų sprendimą dėl nepaprastosios padėties formuluoja Vyriausybė.

Išaugęs COVID-19 atvejų skaičius sietinas su susibūrimais ir renginiais per šventes bei omikron atmainos plitimu, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Rezultatą tokį turime, nes puikiai žinome, kad virusui reikia susibūrimų ir tos šventės, kurios vyko tiek per Kalėdas, tiek tarpušvenčiu, tiek per Naujuosius, taip pat įvairūs renginiai tikrai turėjo įtakos virusui išplisti“, – BNS antradienį sakė specialistė.

Neseniai Lietuvą apskriejo liūdna žinia – prieš pat Naujuosius metus mirė verslininkas, nekilnojamojo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjas Arūnas Strolis. Vyrui buvo 55-eri, mirtis artimiesiems buvo labai netikėta. Kolegos svarstė, kas galėjo nutikti jų geram bendražygiui. Verslininką visi prisimena tik šiltu žodžiu. „Be jokių abejonių išliks tik malonūs prisiminimai apie Arūną“, – teigė artimas velionio bendradarbis.

Smaragdinė, vasara alsuojanti Kauno Kalėdų eglė skaičiuoja paskutines dienas. Ne pačius geriausius metus ir ugniagesių vizitus iškentusios žaliaskarės demontavimo darbai prasidės kitą savaitę. Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė, Kauno Kalėdų eglė bus papuošta iki šios savaitės pabaigos, o jos demontavimo darbus planuojama pradėti kitos savaitės pradžioje – pirmadienį, sausio 10 dieną.

Nors naujausi duomenys iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) dėl omikron atmainos nuteikia optimistiškai, specialistai teigia, kad su išvadomis skubėti nereikėtų. Jie pažymi, kad Europoje dabar tiek kitokios klimatinės sąlygos, tiek demografinė situacija. Negana to, naują užsikrėtimų bangą Lietuvoje gali nulemti šventinis laikotarpis ir pamirštos saugumo priemonės. Epidemiologai konstatuoja, kad omikron atmaina jau plinta šalies viduje – tokių atvejų jau yra daugiau nei pusė iš nustatytųjų.

Pasaulyje plintant koronaviruso omikron atmanai, oro bendrovės iš Lietuvos laikinai stabdo skrydžius 20-čia krypčių. Didžiąją jų dalį planuojama vėl atnaujinti vasarį. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas BNS teigė, jog didžiausia stabdomų skrydžių dalis yra į Didžiąją Britaniją. Tai lėmė griežti reikalavimai atvykti į šią šalį.  „Didžioji Britanija, Izraelis – ne Europos Sąjungos šalys – jos taiko griežtesnius reikalavimus, ypač dėl omikron atmainos.

Naujų metų pradžia dažnam mūsų tampa priežastimi pergalvoti savo gyvenimą ir pasižadėti keisti jo ritmą: pradėti sportuoti, sveikai maitintis, mesti žalingus įpročius ir t. t. Net 53 proc. lietuvių, Naujųjų metų proga pasižada kardinaliai keisti gyvenimą. Tas labiausiai pastebima sporto klubuose, kuriuose sausio mėnesį – klientų antplūdis.

Sklype Vilniuje, kur turėtų iškilti Nacionalinis stadionas, antradienį pradedamos griauti buvusių statybų liekanos. „Griaučiai“ turėtų būti pašalinti per artimiausius keturis mėnesius, o naujojo komplekso su stadionu statyba turėtų prasidėti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. Pats stadionas duris turėtų atverti 2025 metais, tačiau įmanoma, kad pirmosios varžybos jame bus sužaistos ir anksčiau.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nors pokalbiai tarp Rusijos ir Vakarų švelnina įtemptą situaciją prie Ukrainos sienos, esminių problemų tai nesprendžia. Pasak jo, Rusijos ultimatumai yra sunkiai įgyvendinami, o įtempta situacija regione leidžia kalbėti apie nuolatinį amerikiečių karių dislokavimą Lietuvoje.

Vyriausybei pavyko į Iraką išskraidinti 100 neteisėtų migrantų. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad tai nebuvo lengva. Už sutikimą palikti Lietuvą teko patrigubinti pradines premijas ir kiekvienam sumokėti po tūkstantį eurų. Ir tai dar ne viskas. Migrantams užsakytas specialus lėktuvas už 30 tūkst. eurų. Nors ministrė šį įvykį vadina istoriniu, išsiųsti iš šalies migrantai tėra lašas jūroje, jų Lietuvoje dar likę per 3 tūkst.

Nuo 2022 metų pradžios padidėjo baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės pensijos neįgaliesiems, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. „Šiemet žmonės su negalia sulauks didesnių jiems priklausiančių pensijų, dalis jų gaus ir vienišo asmens išmokas.

Kol šalies gyventojai skiepijasi trečiąja sustiprinančia vakcina nuo koronaviruso, Sveikatos apsaugos ministerija jau prabyla apie būsimą ketvirtą skiepo dozę. Papildomai kitų metų rudeniui Lietuva jau užsisakė milijoną „Pfizer“ gamintojo vakcinų. Oficialiai ketvirtą skiepą nuo koronaviruso patvirtino Izraelis ir tapo pirmąja šalimi, pradėjusia antrąją revakcinaciją. 73 metų Gema nuo koronaviruso skiepijasi sustiprinančia 3 doze ir sako, jei reiks – eis vakcinuotis ir 4-tą kartą.

Lietuvai leidus Taivaniečių atstovybei pavadinime naudoti salos vardą, taip iššaukiant aštrią Kinijos reakciją, buvo padaryta klaida, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Aš manyčiau, kad ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manim“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentas.

Senatvės pensijos dar bent trejus metus – iki 2024 metų pabaigos, kai baigsis dabartinės valdžios kadencija, turi didėti sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Tikiuosi, kad tęsime pensijų didinimo programą iki 2024 metų pabaigos. Kitaip tariant, pensijos visą šį laikotarpį turi didėti sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis. Kadangi tik taip mes galime sumažinti senjorų santykinį ir absoliutų skurdą“, – antradienį Žinių radijui sakė G. Nausėda.

Antradienio rytą pareigūnus ant kojų sukėlęs pranešimas apie galbūt Rinktinės gatvėje, netoli Vilniaus rajono savivaldybės pastato, rastą karo laikų sprogmenį nepasitvirtino. Atliekant kasinėjimo darbus, policija gavo pranešimą, kad rastas daiktas, panašus į aviacinę bombą, iškviesti kariuomenės išminuotojai, 8.32 val. toje vietoje įvestas planas „Skydas“.  Po valandos šis planas atšauktas.

Atsakomybė už taršą pavojingomis cheminėmis medžiagomis Danės upėje Klaipėdoje gali siekti iki 35 tūkst. eurų, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Teršėjas privalės atlyginti aplinkai padarytą žalą, kurią aplinkosaugininkai apskaičiuos ir įvardys surinkę visus reikalingus duomenis“, – pranešime teigia ministras.

Praėjusią parą nustatyti 2278 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai – didžiausias paros atvejų skaičius nuo lapkričio vidurio. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1,6 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 17,3 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1046 COVID-19 sergantys pacientai, 109 iš jų – reanimacijoje.

Žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti Seimo nario Lauryno Kasčiūno pasisakymą. Anot Koalicijos, L. Kasčiūnas viešai skatino diskriminaciją bei dehumanizavo migrantus.   Baigiantis 2021 m., Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas davė interviu TV3 žinioms, kuris publikuotas ir portale tv3.lt.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo vaikams galimybių pasą duoti su antigeno testu, kitaip žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). „Mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą, jei galimybių paso situacija liks tokia, kokia yra dabar. Vakar susitikęs su premjere aš pasiūliau tokį sprendimą: Vyriausybė savo artimiausiame posėdyje galėtų įtraukti kaip vieną iš galimybių paso gavimo sąlygų greitąjį antigeno testą“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentas.