Aktualijos

Sostinėje trečiadienį prasidedant Valstybės atkūrimo dienos renginiams, įvažiuojant į Vilnių ties Grigiškėmis formuojasi spūstys. Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis informavo BNS, kad susidariusi maždaug 1 km ilgio spūstis – nuo Gariūnų iki nusukimo į Grigiškes. Anot policijos atstovo, į sostinę vyksta daug automobilių. Policija kai kuriuos iš jų tikrina, nuogąstaujant dėl galimų provokacijų per Vasario 16-osios renginius.

Visoje Europos Sąjungoje, įskaitant ir Lietuvą, uždrausta maiste naudoti titano dioksidą, baltus maistinius dažus E171, kuriais dažniausiai puošiami saldumynai. Titano dioksidas didina riziką susirgti vėžiu, galimai geno toksiškas, pažeidžia žmogaus ląsteles. Tiesa, verslui Europos komisija davė dar pusę metų pokyčiams įgyvendinti, dėl to visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja gyventojus atidžiai skaityti maisto produktų etiketes.

Lietuvai trečiadienį minint valstybės atkūrimą, žmonės džiaugiasi galėdami švęsti laisvę, kai kurie reiškia solidarumą su Ukraina Rusijos karinės grėsmės akivaizdoje.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aušra ir po to sekę pora metų nebuvo tokie romantiški ar idealistiniai, kaip galima įsivaizduoti. Anaiptol – tarp Aukščiausiosios Tarybos deputatų tvyrojo įtampa ir nepasitikėjimas, sunkiai sutarimo ieškota esminiais klausimais, pavyzdžiui, kuriant Konstituciją. O kai kuriuos svarbius ginčus parlamentarai anuomet spręsdavo mesdami monetą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė Vasario 16-osios naktį praleidęs ligoninėje. Šiuo metu ministras praneša jau esantis namuose. „Vasario 16-osios naktį sutikti gerose gydytojų rankose neplanavau (ačiū naktinei pamainai). Dabar tikrai viskas gerai – esu namie“, – įraše „Facebook“ rašė A. Anušauskas. Portalas tv3.lt primenta, kad pirmadienį A. Anušauskui buvo nustatytas koronavirusas, jis žadėjo dirbti nuotoliniu būdu.

Minint Valstybės atkūrimo dieną, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Ukrainos suvereniteto išsaugojimas – ir Lietuvos saugumo garantas. Anot ministro, šią dieną svarbu nepamiršti tų, kurių laisvei gresia pavojus. „Tiek mūsų tauta, tiek Lietuvos kariai savo valia, drąsa ir atsidavimu priešinosi didesniems už save ir ne kartą įrodė, kad esame už skriaudikus stipresni savo nepalaužiama dvasia.

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų pritartų, kad reikėtų atsisakyti smulkiausių vieno ir dviejų euro centų monetų. Žmonės skundžiasi: centų susikaupia daug, jų nėra kur dėti. Prekybininkai smulkiausių monetų atsisakymą taip pat sveikintų, tačiau pripažįsta turėsiantys sukti galvas apvalindami kainas. Ekonomistai kelia klausimą, ar nevertėtų žmonių dar labiau skatinti atsiskaitinėti kortelėmis – taip nereikėtų sukti galvos ką daryti su smulkiausiomis monetomis.

Praėjusią parą nustatyti 9856 nauji COVID-19 atvejai, 20 žmonių mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1745 COVID-19 sergantys pacientai – keletu mažiau nei parą prieš, 99 iš jų – reanimacijoje. Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 835,4 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8,2 tūkst. žmonių. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Pietų Lietuvoje vyksta Greitojo reagavimo pajėgose budinčios kovinės grupės pratybos, jos truks visą vasarį, trečiadienį pranešė kariuomenė. Pasak kariuomenės, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono pratybos „Pasirengęs ulonas“ pradėtos praėjusią savaitę, jos vykdomos siekiant netikėtai patikrinti kovinę parengtį.

Antradienį vėl nebuvo atvejų, kad pasieniečiams būtų tekę apgręžti į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose bandžiusius patekti neteisėtus migrantus, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak tarnybos, bandymų neteisėtai kirsti sieną nefiksuojama nuo šeštadienio. Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių antradienį taip pat nebuvo įleistas nė vieno užsienietis.

Generalinė prokuratūra nusprendė skųsti Vilniaus apygardos teismo sprendimą netenkinti 4 mln. eurų ieškinio greitųjų COVID-19 testų pirkimo byloje.  „Mes skundą teiksim, skundą aukštesnei instancijai rašysiu“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Sigita Vasiliauskienė. Vilniaus apygardos teismas vasario 2 dieną skyrė 20 tūkst. eurų baudą Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL), o 4 mln.

Solidarizuodamiesi su ukrainiečiais penki Lietuvos parlamentarai trečiadienį posėdžiaus Kijeve. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas BNS teigė, kad iš Ukrainos sostinės vyks komiteto išvažiuojamasis posėdis. „Matyt, svarbiausia, kad mes būname kartu tą dieną ir laisvės tradicija dalijamės kartu su ukrainiečiais“, – sakė jis.

Trečiadienį dieną Lietuvoje palis visur, tik ne visur iš karto. Šįkart lietaus bus daugiau. Viena kita šlapia snaigė irgi galima. Į Lietuvą dabar plaukia drungni orai nuo Atlanto vandenyno. Trečiadienį temperatūra priklausys nuo lietaus, pietų, pietvakarių vėjo gūsiai vietomis sieks 15–17 m/s. Temperatūra dieną 3–7 laipsniai šilumos. „Kitaip tariant šlapioji žiema grįžta. Dieną palis visur, tik ne visur iš karto.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Lietuvos žmones Valstybės atkūrimo dienos proga bei kviečia šią dieną paminėti oriai ir džiaugsmingai. Šalies vadovo teigimu, šiandien Lietuva švenčia vieną svarbiausių savo istorijoje datų, kuriai pamatus prieš 104 metus padėjo tuometinė Lietuvos Taryba. „Atkūrus valstybę reikėjo sutelktų ir nuolatinių pastangų tam, kad ji virstų jaukiais ir saugiais namais visiems Lietuvos žmonėms.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „atitikti“ valdo galininką: „atitikti reikalavimus“, „atitikti poreikius“, „atitikti Konstituciją“. Su juo, kaip ir su kitais galininkiniais veiksmažodžiais, nevartotinas naudininkas. Ta pati taisyklė galioja ir veiksmažodiniam daiktavardžiui „atitikimas“. Jis nevartotinas su naudininku.

Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – sostinės gyventojų ir svečių lauka ne vienas naujas ir jau tradicija tapęs renginys.  Dieną kviečiama į Vilniaus universiteto didįjį kiemą, kuriame laukia improvizuota atvira pamoka „Švęsti Lietuvą”, o vakare virš Gedimino bokšto bus galima išvysti švytintį dronų pasirodymą. Viena šventės staigmenų ir naujovių – interaktyvi diskusija prie paminklo dr. Jonui Basanavičiui.

Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. Šia proga premjerė Ingrida Šimonytė sveikina Lietuvos visuomenę. Pateikiame visą premjerės sveikinimą: „Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas buvo paskelbtas sudėtingu metu, kai atrodė ne tik naivu, bet ir įžūlu kalbėti apie laisvą Lietuvą, esant tokiai geopolitinei situacijai. Sunku buvo patikėti, kad galingos kaimynės susitaikys su mažos tautos valia turėti savo valstybę.

Vasario 16-oji yra viena svarbiausių švenčių Lietuvos istorijoje. Ji svarbi dar ir dėl to, kad jos šventimas niekada nenutrūko. Net gūdžiais sovietiniais laikais lietuviai kėlė vėliavas, tyliai šventė ir rizikavo atsidurti kalėjime. Dabar ši šventė įgavo naujas formas, bet prasmė liko ta pati – tai visų žmonių šventė. Tiesa, šiais metais gali būti kitaip, dalis visuomenės yra nusiteikusi karingai ir žada sugadinti šventimą.

Vasario 16-ąją Lietuva švenčia Atkurtos valstybės dieną. Tai priminimas, kad laisvę reikia saugoti ir ginti. „Lietuva, švęsdama Atkurtos valstybės dieną, gali jaustis saugiai – esame ir ES ir NATO šeimos nariai. Tačiau vis garsiau žvangant ginklams šalia Ukrainos sienų, švęsdami savo laisvę, reiškiame tvirtą paramą visiems Ukrainos žmonėms“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ukraina trečiadienį mini vienybės dieną.

Trečiadienį visa šalis švęs 104 Lietuvos valstybės atkūrimo dienos metines. Regis, šis minėjimas gali būti kupinas įtampos – prieštaringai vertinami asmenys ir kai kurie politikai audrina visuomenę ragindami susirinkti ir išreikšti nepasitenkinimą valdžia „nušvilpiant“ iš Signatarų namų balkono kalbantį Vytautą Landsbergį nebijant už tai gresiančių baudų.

Rytoj per oficialius Vasario 16-osios renginius tikėtinos provokacijos, praneša valstybės saugumo departamentas. Tad pajėgumus stiprina ir policija – tikrins įvažiuojančius į miestą. Gausios policijos pajėgos dirba ir miesto centre, bei senamiestyje prie Signatarų namų, kur kalbą sakys profesorius Vytautas Landsbergis. Ten gali net būti paprašyta parodyti ir kuprines – ar jose nėra draudžiamų daiktų, pavyzdžiui, būgnų ar kitų triukšmą keliančių instrumentų.

Kaip galėtų atrodyti vieno žymiausių Lietuvos krepšininkų Arvydo Sabonio zefyrinis biustas? Tokią idėją įgyvendino Anglijos lietuvė Julija Jokubauskienė. Ji ne tik pati sukūrė biustą, bet ir Vasario 16-osios proga lietuvius tortų gamintojus ir dekoratorius pakvietė į iššūkį – pagaminti geriausiai Lietuvą reprezentuojantį tortą. Arvydo Sabonio biustą sumeistravo Anglijoje gyvenanti tortų gamintoja ir dekoratorė Julija.

Įtampai dėl Ukrainos neslūgstant, politikos specialistai sako, kad Rusijai palaikyti įtampą yra naudinga. Taip Kremlius elgiasi jau kurį laiką, o įtampos palaikymas iš esmės padeda nesulaukti sankcijų ir išlaikyti orumą bei žlugdyti Ukrainą. Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis mano, kad Vakarai turėtų imtis veiksmų ir Rusijai taikyti sankcijas už situacijos eskalaciją. Įtampa regione neslūgsta.

Lietuvos Seimo delegacija pakeliui į Ukrainą, o ar turėtų ten vykti ir paramą savo buvimu išreikšti prezidentas Gitanas Nausėda? Politikai linksniuoja Valdo Adamkaus pavyzdį, kai jis, Rusijai įsiveržus į Sakartvelą, su kitais regiono lyderiais tuoj pat nuskubėjo į Tbilisį. Prezidentūra aiškina, jog Nausėda skristų į Ukrainą tik jei gautų kvietimą iš Zelenskio.

Ukrainos krizė padalijo Lietuvą. Pasienio gyventojai Vilkaviškio rajone sako, kad ginkluotą konfliktą išprovokuoti bando nepasotinama Rusija, o Šalčininkai – priešingai, esą dėl visko kaltina Vakarus ir Putiną laiko gelbėtoju. Propagandos analitikai sako, kad pastaruoju metu itin išaugo dezinformacijos srautai. Tačiau politologai pabrėžia, kad dėl tokio ideologinio skirtumo iš dalies kalta ir pati Lietuva. Ženklas lietuvių ir lenkų kalbomis sveikina visus, atvykstančius į Šalčininkus.

Į Seimą iškviestas susisiekimo ministras Marius Skuodis opozicijai ir profsąjungoms vėl priverstas aiškintis dėl Lietuvos geležinkelių ir iki 300 atleidžiamų darbuotojų. Tačiau ministrui didžiausią nerimą kelia ne būsimi atleidimai – jis sako, kad dar didesnė bėda, jog kasmet iš darbo savo noru išeina maždaug 700 darbuotojų. Profsąjungos vadovo ministro pasiūlyti sprendimai visai netenkina, jis aiškina, kad atleidus darbininkus, geležinkelių priežiūra gali gerokai suprastėti.

Praėjusį šeštadienį iš Medininkuose įrengtos laikinos stovyklos pabėgti bandė 11 ten apgyvendintų migrantų, tačiau visi jie buvo sulaikyti, antradienį skelbia naujienų portalas „15min“. Kaip nurodoma publikacijoje, bent du iš užsieniečių Lietuvos pareigūnus kaltina smurtu, sako buvę sumušti ir apkandžioti šunų, vienas nurodo praradęs tūkstantį eurų ir telefoną.

Negavę leidimo surengti mitingo Šeimų sąjūdžio ir kitų organizacijų atstovai vis tiek ketina rinktis Vilniuje ir per valstybinę šventę išreikšti nepasitenkinimą valdžia kaip jau tą darė Sausio 13-ąją. Tik šįkart jie turi konkretų tikslą – nušvilpti Vytautą Landsbergį. Valdžia sako, kad tokių žmonių Lietuvoje nėra daug ir nereikia į juos kreipti dėmesio, tačiau politologai tikina, kad palaikančiųjų prie televizoriaus ekranų yra daug didesnė minia, todėl tartis yra būtina.

Tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tiek kiti Ukrainos politikai stengiasi nekelti panikos, tačiau yra ruošiamasi blogiausiam scenarijui, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas.  Plačiau apie tai jį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Vasario 16 dieną, kai manoma, kad Rusija ims pulti Ukrainą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė Vienybės diena.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina palaukti daugiau ženklų, kad Maskva yra pasiryžusi karinei deeskalacijai, ir sako kol kas nepuoselėjantis didelio optimizmo dėl Rusijos skelbiamo pajėgų atitraukimo nuo sienų su Ukraina. „Aš kol kas neskubėčiau to vertinti, nes masyvus kariuomenės pritraukimas prie Ukrainos sienų kaip buvo, taip ir yra, tie keli požymiai gali būti ir pajėgų perdislokavimas.

Kaune, šalia S. Dariaus ir S. Girėno stadiono ir sporto halės Žaliakalnyje, pradedami 19 mln. eurų vertės būsimo lengvosios atletikos maniežo statybos darbai. Kaip antradienį pranešė Kauno miesto savivaldybė, išardę senąją apšilimo aikštelės dangą, rangovai imsis pamatų įrengimo. Planuojama, kad lengvaatlečiams skirta erdvė bus pastatyta per pusantrų metų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad naujas Aplinkos apsaugos departamento vadovas bus paskirtas kitą savaitę.  „Kitą savaitę bus laimėtojas. Po to yra procedūros Valstybės tarnybos departamento, po to vyksta patikrinimai, kaip ir dėl kiekvieno skyriaus vadovo, ministerijos viduje, taip ir bet kurio vadovo, daro Specialiųjų tyrimų taryba patikrinimą“, – BNS sakė S. Gentvilas.  Ministras sakė dėl laimėtojo sprendimo dar nepriėmęs. Šiuo metu yra likę du kandidatai iš 29-ių.

Policija ruošiasi Vasario 16-osios minėjimui. Gauta informacijos, kad šventės metu gali kilti neramumų, tad policija didina savo pajėgas. Prie įvažiavimo į Vilnių veiks patikros punktai, policijos pareigūnai tikrins kai kurių atvykstančių į šventę krepšius ir stebės, kad nebūtų naudojamos jokios triukšmą keliančios priemonės. Tikėtina, kad Vasario 16-osios minėjimo metu gali kilti tam tikrų neramumų.

Lietuviškos žiemos skeptikams ir svajojantiems bent trumpam pabėgti nuo šaltuko, sinoptikai turi džiugių žinių – artimiausių dienų orai primins pavasarį, iki savaitės galo laikysis šiluma. Antradienio dieną šaltasis atmosferos frontas pasieks mūsų šalį, atneš daugiau debesų ir kritulių – daugelį rajonų aplankys nedidelis lietus ir dulksna, sausiau išliks tik pietiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose. Vėjas įgaus pietvakarių rytų kryptį, šiek tiek sustiprės.

Rusija antradienį pranešė, kad dalis netoli Ukrainos dislokuotų pajėgų pradeda grįžti į savo bazes, Maskvai prie Ukrainos sienų sutelkus dešimtis tūkstančių karių išprovokavus būgštavimus dėl galimos invazijos. Ar tai reiškia, kad Vladimiras Putinas pasiduoda? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su buvusiu užsienio reikalų ministru, diplomatu Antanu Valioniu ir VU TSPMI docente, vadove Margarita Šešelgyte.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos skyrius antradienį paragino skatinti skiepijimo nuo COVID-19 kampanijas Rytų Europoje, perspėdamas, kad omikron atmainos „potvynis“ juda rytų kryptimi. PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge pažymėjo, kad per pastarąsias dvi savaites šešiose šalyse – Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Sakartvele, Rusijoje ir Ukrainoje – COVID-19 atvejų padaugėjo daugiau nei dvigubai. „Kaip ir prognozuota, omikron banga slenka į rytus.

Provokacijų ir protestų tikimybė per Vasario 16-osios renginius yra išaugusi, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD). Jo vertinimu, trečiadienį per Valstybės atkūrimo dienos minėjimus yra tikėtinos provokacijos, o protestais gali bandyti pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios neramumus visuomenėje.

Dažnam lietuviui šis šaltasis sezonas galvos skausmą kelia dėl išaugusių šildymo kainų. Visgi ugniagesiai ir draudikai įspėja, kad šie kaštai yra niekis, palyginus su nuostoliais, kurie patiriami dėl gaisrų, rašoma pranešime spaudai. Jų skaičius šildymo sezono metu ir vėl ženkliai išaugo, o vien dėl netinkamai įrengtų ar netinkamai naudojamų krosnių, židinių ir dūmtraukių nuo pernai spalio iki šių metų vasario pradžios Lietuvoje kilo beveik 700 nelaimių.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pranešė skaudžią žinią – mirė Gargždų garbės pilietis Edvardas Cirtautas. Socialinėje paskyroje B. Markauskas teigė, kad E. Cirtautas buvo šviesi, įkvepianti asmenybė. „Šiandien pasiekė liūdna žinia – mirė Gargždų garbės pilietis Edvardas Cirtautas. Dar praėjusią vasarą turėjau garbės Edvardui įteikti garbės piliečio regalijas ir pasveikinti jį su šiuo įvertinimu.

Vasario 16-ąją dalis žmonių rinksis ne tik švęsti valstybinę šventę, bet ir išreikšti nepasitenkinimą valdžia. Tikėtina, kad protestuotojų sostinėje nebus daug, tačiau šalinininkai įsitikinę, kad tik tokia forma jie gali būti išgirsti. Pastariesiems valdantieji kritikos negaili, esą tokiam dialogui, galinčiam baigtis neramumais, paaukoti valstybines šventes – per didelė kaina.

Vasario 16-ąją ir vėl į Vilnių suvažiuos penktąja kolona, visuomenės vėžiu per Sausio 13-osios mitingą išvadinti „gėda“ valdžia šaukę ir švilpę Šeimų sąjūdžio nariai. Tiesa, jie tikina, ką šį kartą nori tiesiog ramaus protesto. Bet ar tikrai? Ko iš tiesų yra siekiama tokiais protestais? Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Mes norėjome padaryti būtent mitingą su minimaliu protestu, minimaliu.

Nors šalyje vėl fiksuotas COVID-19 atvejų šuolis – 7,4 tūkst. naujų užsikrėtimų, didžiojoje dalyje savivaldybių pandemijos veržimasis slūgsta. Be to, teigiamai atliekamų tyrimų daliai vis dar mušant rekordus bendras savaitinis naujų atvejų pokytis jau yra minusinis ir siekia -19,6 proc. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 6,3 tūkst., antrą – 1126, trečią – šeši žmonės, rodo Statistikos departamento duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Lietuva turėtų pakeisti šalyje veikiančios Taivaniečių atstovybės pavadinimą visomis kalbomis, jeigu nori normalizuoti santykius su Pekinu, teigia Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Qu Baihua (Čiu Baihua). Pasak jo, atstovybės pavadinime galėtų būti naudojamas žodis „Taipėjaus“, kaip ir kitose panašiose įstaigose kitur pasaulyje. „Jeigu jūsų Vyriausybė iš tikrųjų nori sumažinti įtampą, pirmasis žingsnis būtų pakeisti pavadinimą iš „Taivaniečių“ į „Taipėjaus“ visomis kalbomis.

Eidama 78-uosius gyvenimo metus anapilin iškeliavo daugiau nei 40 metų Klaipėdos rajono savivaldybei atidavusi Teresė Julija Mikašauskienė, dirbusi tuometinio Bendrojo skyriaus vedėja.  Teresė Julija gimė Kalniškės kaime, Klaipėdos rajone, skelbia ve.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pripažįsta, kad Vyriausybės sprendimu sustabdžius „Belaruskalij“ krovinių tranzitą per Lietuvą, mūsų šalis patirs didelių praradimų, kuriuos kompensuoti bus galima tik per kelerius metus. Kaip žinia, dėl šio sprendimo nuostolių patirs „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos jūrų uostas ir krovos kompanijos. Apie tai ministras kalbėjo antradienį dalyvaudamas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdyje.

Praėjusią parą nustatyti 7432 nauji COVID-19 atvejai, 29 žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1751 COVID-19 sergantis pacientas, 92 iš jų – reanimacijoje. Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 826,8 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė beveik 8,2 tūkst. žmonių. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Tikėtina, kad vasario 16-osios minėjimo metu gali kilti tam tikrų neramumų. Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad savo nuomonę demokratinėje valstybėje reikšti gali kiekvienas gyventojas, tačiau bandymas šaukti ir neleisti kalbėti iš tikrųjų tik rodo žmonių nepagarbą sau. Apie tai ministrė pirmininkė antradienį kalbėjo LRT radijo eteryje. Šimonytė: elgiantis priešingai būtų kita Vyriausybe nepatenkinta grupė Yra ženklų, kad vasario 16 d. minėjime kils neramumų.

Jeigu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestų atvykti į Kijevą, Lietuvos vadovas tai svarstytų, sako vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais. „Prezidentas palaiko nuolatinį ryšį su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Jie kalbasi labai dažnai, prezidentas V. Zelenskis  informuoja apie situaciją, apie tai, kas vyksta, kokie Ukrainos poreikiai.

Užsiminus, kad pasiekėme pandemijos piką, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad artimiausiomis dienomis pandemijos statistika dar nedžiugins. Tikėtina, kad pamatysime išaugusius mirčių nuo COVID-19 skaičius. Nepaisant to, pasak I. Šimonytės, apribojimų turėtų mažėti. Apie tai ministrė pirmininkė antradienį kalbėjo LRT radijo eteryje. Šimonytė: „Apribojimų turėtų mažėti, jei nenutiks ko nors nenumatyto“ Ministras Arūnas Dulkys užsiminė, kad dabartinė pandemijos banga jau perkopė piką.