Aktualijos

Antradienį į Lietuvos parlamentą nuotoliniu būdu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis teigia, kad Ukrainos lyderio kalboje svarbiausias akcentas – Vakarų moralė.

Cheminio ginklo panaudojimas Rusijos kare prieš Ukrainą galėtų turėti reikšmės paveikiant dėl stipresnės paramos Kyjivui abejojančias šalis, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  Taip jis kalbėjo komentuodamas nepatvirtintus pranešimus apie Rusijos bandomame užimti Mariupolio mieste panaudotą cheminį ginklą. „Patvirtinus būtų efektas, kaip ir Bučos žudynės, kuris leidžia šalims abejojančioms įsijungti į Ukrainos rėmimą.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė siūlymams reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą uždrausti totalitarinių ir autoritarinių režimų naudojamus karinės agresijos simbolius, Georgijaus juostą. Kad šie simboliai Lietuvoje būtų galutinai uždrausti, o už jų naudojimą grėstų administracinė atsakomybė, Seimas balsuos dar kartą. Už Rusijos karo simbolių draudimą po svarstymo balsavo 118 Seimo narių, 13 parlamentarų susilaikė.

Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės sprendimus dėl infliacijos padarinių švelninimo gyventojams vadina kiek pavėluotais.     „Kad pats paketas pasirodė, Vyriausybės sprendimą ir Vyriausybės šiek tiek pavėluotas ryžtą sveikinu ir tikiuosi, kad Seimas ras pačius racionaliausius  sprendimus tam, kad padėtų mūsų žmonėms išgyventi šitą tikrai visomis prasmėmis nelengvą laikotarpį“, – antradienį Seime žurnalistams teigė šalies vadovas.

Antradienį prieš pat rezoliucijos, kuria smerkiama Rusijos vykdoma karinė agresija ir karo nusikaltimai Ukrainoje svarstymą Seimo rytiniame posėdyje, į Lietuvos parlamentą nuotoliniu būdu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, jo išsakytus žodžius buvo „sunku girdėti“. „Apie prievartavimus, apie žudynes, apie nekaltas Ukrainos aukas. Sunku šiuos žodžius girdėti.

Pirmadienį Ukrainoje apsilankiusi premjerė Ingrida Šimonytė, antradienį Seime klausėsi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbo. Vyriausybės vadovė pasidalino savo patirtimis iš vizito apgriautame Ukrainos mieste Borodiankoje. Premjerė Ingrida Šimonytė į Volodymyro Zelenskio kalbą Seime atvyko ką tik grįžusi iš vizito Kyjive. „Tiesiai iš Spartano“, – teigė I. Šimonytė.

Į Ukrainą praėjusį penktadienį grįžo pirma nelydimų vaikų grupė, teigia Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. „Penktadienį 34 vaikai išvyko į Ukrainą ir jie ją tikrai saugiai pasiekė, buvo perduoti savo tėvams. Tai pirma grupė, kuri grįžo į Ukrainą“, – BNS antradienį teigė tarnybos vadovė. Jos teigimu, tokį norą pareiškė šių vaikų tėvai, taip pat grįžti ruošiasi ir dalis ukrainiečių šeimų.

Ketvirtoji vakcinos nuo COVID-19 dozė kol kas gali būti skirta tik 80-čiams ir vyresniems, apie kitų grupių antrąją revakcinaciją galima bus kalbėti rudenį atsiradus patobulintoms vakcinoms. VVKT vadovas Gytis Andrulionis antradienį spaudos konferencijoje informavo, kad tokios pozicijos tarnyba laikosi remdamasi Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) išvadomis.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Europai nebereikia pasilikti manevro laisvės, bausti Rusiją būtina griežčiausiomis sankcijomis, o Senojo žemyno valstybėms privalu atsisakyti Rusijos energetinių išteklių. G. Nausėdos nuomone, svarstant sankcijas Rusijai, iš esmės klaidingas požiūris yra pasilikti manevro laisvę, jei Kremliaus elgesys keistųsi. „Mes jau pasiekėme tokį lygį, kuri didesnių baisumų įsivaizduoti jau tiesiog neįmanoma.

Padidėjus įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje, išaugo rizikos keliaujantiems į Rusiją bei Baltarusiją, antradienį perspėjo Valstybės saugumo departamentas (VSD). Pasak departamento, šių šalių žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos verbuoti į Rusiją ir Baltarusiją atvykstančius Lietuvos piliečius.

Antradienį per Lietuvos Seimo posėdį nuotoliniu būdu kalbą pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  V. Zelenskis kalbą pradėjo nuo padėkų Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerei Ingridai Šimonytei, kurie lankėsi Kyjive. „Gerbiamoji Lietuvos tauta, kad galiu kreiptis į jus Ukrainos tautos vardu, kuri visą laiką prisimins jūsų nuoširdumą ir palaikymą, kai yra pats sunkiausias laikas mūsų valstybei.

Seime svarstomos pataisos dėl totalitarinių ir autoritarinių režimų naudojamų karinės agresijos simbolių draudimo leis iš legalios vartosenos pašalinti Georgijaus juostą, sako Seimo narė Agnė Širinskienė. „Georgijaus juosta, priėmus šį įstatymą, bus iš viso išimta iš legalios vartosenos ir bet kuriuo atveju bus laikoma draudžiamu simboliu.

Lietuvoje registruota beveik 43,8 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 18,2 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo antradienį skelbiami Statistikos departamento duomenys. Pastarąją parą registracijos centruose arba Migracijos departamento padaliniuose atvykimą deklaravo 857 asmenys, iš jų – 334 nepilnamečiai, 87 vaikai buvo nesulaukę šešerių.

Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė Ukrainoje su šios šalies socialinės politikos ministre Maryna Lazebna pasirašė dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo užtikrinant vaikų apsaugą per Rusijos sukeltą karą. Šalys susitarė bendradarbiauti užtikrinant iš Ukrainos atvykusių be tėvų globos likusių vaikų teises, jų tinkamą atstovavimą, geriausių interesų užtikrinimą, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime antradienį.

Praėjusį penktadienį įsigaliojus penktajam Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketui šių šalių vežėjai iki balandžio 16 dienos turi išvykti iš ES šalių teritorijos. Lietuvos Muitinės departamentas svarsto, jog pasienyje laukiantiems vilkikams būtų leista išvykti ir po šio termino.  „Absoliuti dauguma tarp išvykstančiųjų – 70-80 proc.

Lietuvoje balandžio pabaigoje lankysis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) pirmininkas Robertas Spano. EŽTT vadovas dalyvaus diskusijoje Europos žmogaus teisių konvencijai aptarti, antradienį pranešė Teisingumo ministerija. R. Spano vizitą Lietuvoje organizuoja Teisingumo ministerija kartu su Konstituciniu Teismu ir Teisėjų taryba.

Pirmadienį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje apgręžta 12 neleistinose vietose į šalį bandžiusių patekti migrantų. Tokių mėginimų Latvijos pasieniečiai nefiksuoja jau lygiai savaitę, o Lenkijos pareigūnų apgręžtų migrantų skaičius šiek tiek šoktelėjo - į šią valstybę iš Baltarusijos nepateko 37 migrantai.

Kylant maisto produktų kainoms antrąjį pusmetį gali tekti grįžti prie biudžeto peržiūros, dar kartą bandant amortizuoti infliacijos augimą sunkiau gyvenantiems žmonėms, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.

Rusijai tęsiant karinę invaziją į Ukrainą, prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vyks darbo vizito į Lenkiją, kur su keturių valstybių prezidentais aptars priemones stabdyti karą. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Vokietijos prezidentai G. Nausėda, Egilas Levitas, Alaras Karis, Andrzejus Duda bei Frankas Walteris Steinmeieris kalbės apie papildomas sankcijas Rusijai, tolesnį gynybinės, humanitarinės ir finansinės paramos Ukrainai teikimą.

Antradienį per Lietuvos Seimo posėdį nuotoliniu būdu kalbą sakys Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Po šio kreipimosi parlamentarai planuoja svarstyti ir priimti rezoliuciją, kuria smerkiama Rusijos vykdoma karinė agresija ir karo nusikaltimai Ukrainoje. Ukrainos vadovo kalbos Lietuvos Seime klausysis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Karinę invaziją į kaimyninę šalį Rusija pradėjo vasario 24 dieną.

Ukrainos pietrytiniame mieste Mariupolyje Rusija pirmadienį galbūt panaudojo cheminį ginklą, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Azovo pulkas praneša, kad Rusija Mariupolyje panaudojo neaiškios kilmės nuodingą medžiagą prieš Ukrainos karius ir civilius“, – feisbuke rašė ministras. Jo teigimu, medžiaga buvo išplatinta bepiločiu orlaiviu, o aukos patiria dusulį ir vestibiuliarinį nepakankamumą.

Kyjive viešinti premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tarptautinėmis sankcijomis įšaldytas Rusijos turtas turi būti panaudotas Ukrainai atstatyti. Taip pirmadienį vakare ji kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu. „Neskaitant kitų šalių įnašo, sankcijomis įšaldytas Rusijos turtas turi būti areštuotas, sudarant galimybę jį panaudoti Ukrainai atstatyti.

Kultūros ministras Simonas Kairys žada dar šią savaitę pakeisti kriterijus, kuriais remiantis sovietiniai paminklai kapinėse yra saugomi įstatymų – tai ilgainiui atvertų galimybes juos nukelti. Apie tai jis BNS pranešė pirmadienį aptaręs situaciją su Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovu Vidmantu Bezaru.  „Įsakymą dėl to vertinimo kriterijų aprašo, manau, šią savaitę turėsime“, – sakė ministras.

Klaipėdoje prisišvartavo pirmasis šį sezoną kruizinis laivas. Pandemijos metais šie laivai mūsų uostą lenkė, o dabar turizmo specialistai prognozuoja tikrą tokių svečių bumą. Lietuvą planuojančių aplankyti krizinių laivų skaičius auga ir dėl karo Ukrainoje. Tarptautinės kompanijos iš savo maršrutų braukia Rusijos uostus ir juos keičia Baltijos šalimis. Klaipėdoje švartuojasi pirmasis šį sezoną krizinis laivas. 144 metrų ilgio laive telpa daugiau nei 400 keleivių.

Margučiai – pagrindinis Velykų stalo akcentas. Ir šiais laikais šeimininkės sugalvoja vis naujų marginimo būdų. Tačiau, pasak specialistų, naujovėms nenusileidžia ir tradiciniai marginimo būdai. Artėjant Velykoms Panevėžio krašto moterys užsimojo išmokti marginti kiaušinius, kaip tai dažniausiai daro žemaitės ar dzūkės – vašku. Velžietė Kristina kruopščiai ant kiaušinio dėlioja brūkšnelį po brūkšnelio. „Pirmą kartą rankos dreba, bet įdomu.

Sankcijos Baltarusijai turi būti lygiai tokios pačios, kokios yra taikomos Ukrainą užpuolusiai Rusijai, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Turime įvesti lygiai tokias pačias sankcijas, kokios taikomos Rusijai“, – interviu televizijai CNN pirmadienį sakė šalies vadovas. Pasak jo, Minsko režimas „kolaboruoja su Rusija“, todėl taip pat yra atsakingas už karą Ukrainoje.

Šeduva jau daugiau nei dešimtmetį prieš Velykas tampa tikra margučių sostine. Įvairiaspalviais margučiais ir šiemet jau pražydo visa Šeduvos lopšelio – darželio medelių alėja. Ant jų supasi beveik 11 tūkstančių įvairiausiomis technikomis dekoruotų margučių. Penkiametė Radvilė ant medelio kabina kartu su močiute darytus margučius. Jie apnerti Ukrainos vėliavos spalvų siūlais. Radvilė siunčia ir linkėjimą. „Kad baigtųsi karas“, – sako Radvilė.

Seime – naujas viliotinis senjorams. Opoziciniai valstiečiai siūlo įvesti Lietuvoje 13 pensiją. 200 eurų išmoką jie siūlo mokėti kasmet prieš adventą. Valdantieji tokį siūlymą atmeta teigdami, kad pakanka kasmetinio pensijų indeksavimo. Išgirdę apie tokį siūlymą patys senjorai ploja rankomis, tiesa, vienas kitas nerimauja, ar dėl dosnumo vėliau neteks jų vaikams ir anūkams mokėti pernelyg dideles valstybės skolas.

Ukrainos karo pradžioje daugelis dėl žūvančių ukrainiečių kaltino tik Vladimirą Putiną ir jo režimą. Tačiau prasidėjus žiaurioms civilių žudynėms, o paprastiems rusams tylint arba garsiai palaikant V. Putiną mitinguose vis daugiau žmonių kelia klausimą – ar už šį žudikišką karą atsakomybę turi prisiimti tik V. Putinas ar ir imperialistinėmis nuotaikomis gyvenanti ir kraugerišką žudimą pateisinanti rusų tauta? Tad kokią atsakomybę dėl V. Putino įsigalėjimo ir kaimyninių tautų žudimą turi prisiim...

Pirmadienį vykusiame mitinge prie Vokietijos ambasados Vilniuje pasirodė ir profesorius Vytautas Landsbergis. Jis negailėjo griežtų žodžių apie Rusijos lyderį Vladimirą Putiną: vadino jį „teroristu sadistu“ ir lygino su nacistinės Vokietijos diktatoriumi Adolfu Hitleriu. Susirinkusi protestuotojų minia V. Landsbergio kalbą palydėjo garsiais plojimais.  „Vyksta žudymas. Žmonių. Bet kokių: ir vaikų, senelių, ir naujagimių. Žudymas vyksta.

Lietuviai rūpinasi ne tik ukrainiečių prieglobsčiu, bet ir stengiasi praskaidrinti jų dienas. Vieni rengia jiems nemokamus spektaklius, cirko pasirodymus, kiti kviečia pasigražinti. Ir viliasi, kad tai nuo karo baisybių pabėgusiems žmonėms, o ypač vaikams, bent trumpam padės atitrūkti nuo slogių minčių. Psichologai tokias iniciatyvas vertina itin gerai. Pilnutėlė „Baltijos cirko“ salė Kaune. Artistų pasirodymą ten stebi ukrainiečiai vaikai ir jų tėveliai.

Vokietijos ambasada Vilniuje lyg magnetas traukia protestuotojus. Pirmadienio vakarą čia surengta dar viena akcija. Susirinkusi minia reikalauja tik vieno: ragina Berlyną atsibusti ir aktyviau palaikyti Ukrainą kare. Skveras prie Vokietijos ambasados šįkart sklidinas žmonių. Mitingo dalyviai nešini plakatais, adresuotais Vokietijai. „Kancleri Scholzai, būk kaip Borisas“, – rašoma viename iš plakatų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjungos (ES) šalims diskutuojant dėl tolesnių sankcijų prieš Rusiją, kritiškai svarbus greitis. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, ES Užsienio reikalų taryba pirmadienį Liuksemburge diskusijose dėl tolesnio atsako į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą patvirtino pagrindą „politiniam pritarimui dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai, kuris apimtų naftą“. „Rusija siaubia Ukrainą jau 47 paras.

Rusijos propagandą sostinės moksleiviams skleidę pedagogai savo noru pasitraukė iš pareigų, teigia Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas. Kaip pirmadienį informavo Vilniaus savivaldybė, ją pasiekė informacija apie Rusijos propagandą pamokose skleidžiančius mokytojus, jų įrašus socialiniuose tinkluose, kuriuose atvirai palaikoma karinė agresija Ukrainoje, žeminami Ukrainos žmonės bei juos palaikantys Lietuvos piliečiai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį partijoms planuoja padalinti šių metų pirmojo pusmečio biudžeto dotacijas, tačiau metų pradžioje įkurtai Sauliaus Skvernelio vadovaujamai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ pinigų gali tekti palaukti. Iš viso partijoms biudžete šiemet skirta 5,5 mln. eurų, kurie paskirstomi partijoms pagal balsus, gautus per praėjusius Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimus. 2 proc.

Kelios dešimtys žmonių Vilniuje, Katedros aikštėje, susirinko į mitingą prieš Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. Mitingus planuojama šioje vietoje rengti kiekvieną pirmadienį. „Kai ukrainiečiai mato, kad įvairiose šalyse susirenka žmonės, jie jaučia tą paramą, o tai yra labai svarbu. Žodis yra nepaprastai stiprus“, – BNS teigė akcijos iniciatorius aktorius, publicistas Arkadijus Vinokuras.

Rusija galėtų iš dalies išvengti Europos Sąjungos sankcijų kelių transporto sektoriuje, jeigu iš trečiųjų šalių gabentų prekes į Kaliningradą jūrų transportu, o paskui pasinaudotų išimtimi dėl tranzito tarp Kaliningrado bei žemyninės Rusijos ir gabentų prekes vilkikais per Lietuvą. Tokią landą įžvelgia Lietuvos vežėjų sąjungos sekretorius ryšiams su užsienio šalimis Mečislovas Atroškevičius.

Pasirodžius signalams apie kelių sostinės pedagogų socialiniuose tinkluose reiškiamą palaikymą Rusijos režimui, Vilniaus savivaldybės pozicija aiški – tokie asmenys mokyklose dirbti negali, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime spaudai.  Savivaldybę pasiekė informacija apie Rusijos propagandą pamokose skleidžiančius mokytojus, jų įrašus socialiniuose tinkluose, kuriuose atvirai palaikoma karinė agresija Ukrainoje, žeminami Ukrainos žmonės bei juos palaikantys Lietuvos piliečiai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sureagavo į socialiniuose tinkluose pasirodžiusią Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus pastabą Garbės sargybos karių rikiuotę. Kartu ministras atkreipė dėmesį į sostinės mero inicijuotą gatvių siaurinimo programą ir pažymėjo, kad jomis nebūtų įmanoma perdislokuoti karinio dalinio su sunkiąja technika.

Vilniečiai Savanorių prospekte į rankas čiupo kastuvėlius ir greta gatvės susodino tūkstančius krūmelių. Pradėti vadinamąją žaliąją bangą miestiečius kviečia savivaldybė. Meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad iki visiškos laimės mieste dar trūksta dešimties milijonų krūmų. Su broliu ir močiute į talką atkeliavęs Bernardas pasakoja, kad Vilniaus grožiu rūpinasi nuolat, o ne tik, kai kas pakviečia ar paragina.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir socialinės apsaugos ministrė Monika Navickienė pirmadienį apsilankė Ukrainoje, toliau besipriešinančioje Rusijos invazijai. Ministrė pirmininkė tviteryje paskelbė nuotraukas iš Kyjivo prieigose esančios Borodiankos – miestelio, iš kurio buvo išstumtos Rusijos pajėgos. „Šiandien mano vizitas prasidėjo Borodiankoje. Jokie žodžiai negali apibūdinti to, ką aš pamačiau ir patyriau čia“, – tviteryje teigė I. Šimonytė.

Šiandien ukrainiečiai kovoja ne tik dėl savo ateities, bet ir dėl Abiejų Tautų Respublikos (ATR) palikimo, būtina stiprinti jai teikiamą paramą, pirmadienį Varšuvoje sakė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji siūlė steigti specialų fondą Ukrainai remti. „Karo epicentras – čia pat, mūsų kaimynystėje, Abiejų Tautų Respublikos palikimą menančiose žemėse ir jos istorinę atmintį išlaikiusioje tautoje. Ukrainoje.

Laukdama valstybės sprendimų dėl Raudonosios armijos karių paminklų ir kitų jiems skirtų atminimo ženklų likimo, Raseinių savivaldybė ėmėsi iniciatyvos juos laikinai „paslėpti“. „Akiai ir širdžiai malonus vaizdas. Raseiniai pamažu atsikrato sovietinio palikimo. Šiandien uždengtas pirmasis sovietinį imperializmą šlovinantis paminklas mūsų krašte“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė rajono meras Andrius Bautronis.

Lietuva ir kitos rytinės NATO šalys siekia, kad NATO priešakinių pajėgų batalionai taptų brigadomis, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Lietuva kartu su kitomis NATO rytinio pakraščio valstybėmis siekia, kad NATO priešakinių pajėgų batalionų kovinės grupės būtų sustiprintos iki priešakinių brigadų“, – po susitikimo su Vokietijos gynybos ministerijos parlamentiniu valstybės sekretoriumi Thomasu Hitschleriu pažymėjo ministras.

Siekiant iš viešosios erdvės pašalinti sąsajas su sovietine ideologija, Kaune bus iškelti kai kurie paminklai, svarstoma pervadinti Aleksandro Puškino progimnaziją, pirmadienį pranešė miesto savivaldybė. Pasak savivaldybės, jau priimtas sprendimas pašalinti atminimo akmenį K. Baršausko gatvėje, žymintį keturių komunarų sušaudymo vietą. Taip pat svarstoma, ką daryti su paminkliniu akmeniu, žyminčiu karo belaisvių palaidojimo vietą šalia VI forto teritorijos.

Seimo viešbutyje šiuo metu apgyvendintas 61 nuo karo Ukrainoje nukentėjęs asmuo, pirmadienį paskelbė parlamento Informacijos ir komunikacijos departamentas. Nurodoma, kad ir viso priimta 15 šeimų su 23 vaikais. Jie apgyvendinti 16 Seimo viešbučio butų. Dar dviejuose atsilaisvinusiuose butuose nuo karo nukentėjusius asmenis numatoma apgyvendinti artimiausiu metu.

Įsigaliojus penktajam sankcijų paketui, Rusijos ir Baltarusijos įmonės nebegali transportuoti prekių per Europos Sąjungos teritoriją vilkikais. Per savaitgalį į Lietuvą nepateko 286 vilkikai, o kai kurie vairuotojai pasipiktinimą liejo muitinės pareigūnams.

Praėjusio penktadienio vakarą įsigaliojus penktam Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketui, į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos iki pirmadienio ryto neįleista apie 250 vilkikų su Rusijos ir Baltarusijos kroviniais, BNS informavo Muitinės departamentas. „Mes neįleidome į Lietuvą iš Baltarusijos pusės ir Kaliningrado 250 sankcionuotų vilkikų – nuo penktadienio vakaro iki šio ryto“, – pirmadienį BNS sakė Muitinės departamento komunikacijos skyrius vedėjas Vitas Volungevičius.

Per savaitgalį į Lietuvą atvyko tūkstantis naujų karo pabėgėlių iš Ukrainos, iš viso jų jau registruota 42,9 tūkst., rodo pirmadienį Statistikos departamento skelbiami duomenys. 17,9 tūkst. atvykusiųjų yra nepilnamečiai, iš jų beveik 4,8 tūkst. – dar nesulaukę šešerių. Taip pat Lietuvoje oficialiai registravosi beveik 1,9 tūkst. 65-erių ir vyresnių pabėgėlių iš Ukrainos.