Aktualijos

Liko jau mažiau nei mėnuo iki termino, kai visi Lietuvos šunys ir katės privalės būti paženklinti mikroschema. Tuo nepasirūpinusiems šeimininkams nuo gegužės pirmosios grės baudos. Gyvūnų apsaugos organizacija ir veterinarijos gydytojai aiškina, kad rezultatai neblogi, per mažiau nei metus žmonės paženklino per 80 tūkstančių keturkojų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino popiežių Pranciškų su prisikėlimo švente – šventomis Velykomis. Prezidento sveikinime linkima, kad prisikėlimo šviesa nušviestų popiežiaus tarnystę, o pasauliui  dovanotų viltį, kad žmonija gali pasiekti susitaikymą ir taiką.

Pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai praėjusią parą vėl migrantų neapgręžė, sekmadienį  pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).  „Šeštadienį, antrą parą iš eilės, pasieniečiai nefiksavo iš Baltarusijos neleistinose vietose bandžiusių patekti neteisėtų migrantų“, – nurodoma VSAT pranešime.

Orus sunkia liga sergančiojo išėjimas ir jo kokybiška slauga – vis dar itin opi ir gausybe skaudulių apimta tema Lietuvoje. Nors dauguma apklaustųjų mirties sako norintys sulaukti namie, slaugyti ligonį apsiėmę patys artimieji susiduria su daugybe iššūkių. Be kita ko, gyventojų netenkina slaugos paslaugų kokybė, prieinamumu, pokyčiams brautis į priekį sunkina ir pačių medikų požiūris į beviltiško paciento priežiūrą.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Vakarų šalims bus sunku staiga atsisakyti rusiškų dujų ir pakeisti teikėjus.   „Labai svarbi yra politinė valia, nes ekonomikos lobistų spaudimas bus visą laiką labai didelis“, – pareiškė ji interviu Ukrainos TV kanalui 1+1.   „Dalis politikų nuo tų pinigų priklausomi. Pavyzdžiui, žinome vieną partiją Prancūzijoje,  ultradešiniąją Vokietijos partiją, kuri iki šiol priklauso nuo tokios įtakos.

Karantinas gadino šventes, o dabar karas Ukrainoje džiaugsmą temdo. Tad esą nors pavasario švenčių puošmenos kiek praskaidrina nuotaiką. Nusikelkime į vieną nedidelį Suvalkijos miestelį. Ten padabinti ir kiemai, ir pati gyvenvietė. Vilkaviškio rajono, Pilviškių miestelio gyventoja Onutė Kazakevičienė baigia puošti kieme stovinčią obelį. Netrukus medis apsipils žiedais, o kol jų nėra – kabo kiaušiniai. Visi jie – pačios Onutės megzti. Taip senjorė savo namų kiemą puošiasi jau kelerius metus.

„Mama, čia pragaras, nežinau, ar grįšiu namo“, – vasario 14 dieną savo motinai parašė dvidešimtmetis Rusijos karys Nikita Avrovas, kai prie Ukrainos sienos besirengdama invazijai Maskva sutelkė daugiau nei 150 tūkst. karių pajėgas, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Kai po mėnesį trukusios okupacijos Rusijos kariai paliko Novyj Bykiv kaimą, Natalija Samson grįžo į namus ir pamatė, kad jos kvepalai, papuošalai, vynas, paspirtukas, naujos pagalvėlės ir senų monetų kolekcija buvo pavogti, rašo „The Guardian“. Po kelių dienų ji nuėjo į kaimo mokyklą, kur dirba direktoriaus pavaduotoja, ir sužinojo, kad rusai pavogė daugumą kompiuterių, projektorių ir kitos elektroninės įrangos.

Vilniuje moterys surengė solidarumo su prievartaujamomis ukrainietėmis protestą. Jos priešais Rusijos ambasadą stovėjo raudonais dažais išteptomis kelnaitėmis ir su maišais ant galvų. Taip nebyliai pasauliui dar kartą priminė apie rusų okupantų žiaurumą. Kai kurios akcijos dalyvės nesulaikė ir ašarų, nors ir pripažino, kad naivu tikėtis, jog tai privers atsipeikėti rusus.

Nors lietuviškų pomidorų derlius šiemet kiek vėluoja, pasak augintojų, tai tik pliusas, mat jų kaina šoktelėjo labai nežymiai. Vis dėlto, pirkėjai sako, kad bendrai įvairios daržovės gerokai pabrangę, o specialistai nieko paguodžiančio ateičiai nežada – įsibėgėjus sezonui, daržovės gali brangti trečdaliu. Kietaviškių šiltnamyje plušanti Daiva skina pomidorų kekes.

Šiaurės šalių prisijungimas prie NATO pagerintų saugumo situaciją Baltijos regione, Jungtinės Karalystės finansų, ekonomikos ir politikos dienraščiui „Financial Times“ teigė prezidentas Gitanas Nausėda, ragindamas Švediją bei Suomiją nedelsiant siekti narystės NATO.    Jis atmetė Rusijos grasinimus didinti savo karinį kontingentą Baltijos regione ir dislokuoti jame branduolinių ginklų, jei Suomija ir Švedija įstotų į Aljansą.

Baimė dėl branduolinių ginklų ir Trečiojo pasaulinio karo visiškai atgrasė Vakarus, tačiau nė trupučio neatgrasė Vladimiro Putino, kuris prieš Ukrainą pradėjo brutualią invaziją, sako buvęs NATO ginkluotųjų pajėgų vadas Philipas Breedlove. „Perdavėme iniciatyvą priešui“, - neseniai interviu Radio Free Europe/Radio Liberty Gruzijos tarnybai sakė buvęs NATO karinių pajėgų vadas.

80 merginų ir moterų vorelė prie Rusijos ambasados Vilniuje išsirikiavo prie raudona spalva nudažyto tvenkinio ir atidengė „kraujo“ srovelėmis numargintas kojas.  Šeštadienio vidurdienį prie Rusijos ambasados vyko akcija, skirta solidarizuotis su nežmoniško žiaurumo ir skausmo savaites gyvenančiomis Ukrainos moterimis ir vaikais.

Ukrainos prezidentas Volodymyro Zelenskio žmona Olena Zelenska šeštadienį pranešė, kad vienas iš Vilniaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pastatų taps ukrainiečių kultūros ir švietimo centru. „Tai bus stiprybės, emocijų, žinių ir susitikimų vieta, draugystės tarp mūsų žmonių vieta. Esu tikra, kad ši tradicija išgyvens karą. Kaip bet koks širdingas bendravimas nugali atskirties ir nesantaikos jūras“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė ji.

Pabėgėlių srautas iš karo siaubiamos Ukrainos į Lietuvą slopsta. Per paskutinę parą Migracijos departamentas užregistravo apie 500 pabėgėlių, tai 4 kartus mažiau nei kovo 17, kai buvo pasiektas pabėgėlių pikas. Dalis ukrainiečių apšilę Lietuvoje išvyksta laimės ieškoti turtingesnėse Europos šalyse, kai kas grįžta ir į nuo okupantų išlaisvintą Kyjivo sritį. Praėjus pirmajai dėl karo sukilusiai emocijų ir pasipiktinimo bangai slopsta ir lietuvių parama ukrainiečiams, ir jų kovai su agresoriumi.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys jau kurį laiką yra klausiamas apie ketvirtąją skiepo nuo koronaviruso dozę. Pasak Lietuvos sveikatos ekspertų, ketvirtosios dozės gali prireikti rudenį, kilus naujai koronaviruso bangai. Tiesa, kol kas svarstoma, ar reikėtų skiepytis plačiajai visuomenei, ar tik vyresniems, rizikos grupėje esantiems žmonėms.

Nuo šeštadienio įsigaliojus draudimui Rusijos laivams įplaukti į Europos Sąjungos (ES) uostus, jie nebeįleidžiami į Klaipėdą, šeštadienį pranešė uostas.  Draudimui rusų laivams įplaukti į ES uostus numato 5-asis Europos Sąjungos sankcijų paketas karą prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai. „Uostų veikla turi didžiulę reikšmę tarptautinei prekybai.

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) neįžvelgė jokių pažeidimų dėl buvusios teisėjos Neringos Venckienės neregistravimo kandidate į Seimo narius, šeštadienį rašo „Lietuvos rytas“.  EŽTT išaiškinime teigiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pats turi nusistatyti kriterijus N.Venckienės byloje ir atsižvelgti į aplinkybes, dėl kurių jai buvo įvykdyta apkalta, dėl ko Konstitucija draudžia dalyvauti kai kuriuose rinkimuose.

Augant lankytojų srautui apsilankymas Naglių gamtinio rezervato pažintiniame take sezono metu vėl tampa mokamas, o bilietus lankytojams pardavinės įdarbintos ukrainietės. Kaip skelbia Kuršių nerijos nacionalinis parkas, nuo balandžio 15 dienos pradedamas lankytojų srauto reguliavimas ekonominėmis priemonėmis, kai kiekvienas  norintis apsilankyti take, tako darbo laiku, turės įsigyti bilietą.  „Tai rezervatas, jame lankymas išvis turėtų būti draudžiamas.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto bei Kauno valstybinio muzikinio teatrų dirigentui Juliui Geniušui šeštadienį Kaune bus įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas. Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriui įteiks kultūros ministras Simonas Kairys.

Šaltas pavasaris stabdo darbus sraigynuose. Panevėžio rajone, Trakiškyje, įsikūrusio sraigių ūkio savininkės teigimu, neseniai išsiritę tūkstančiai mažų sraigiukų jau turėtų keliauti į specialius šiltnamius, tačiau dėl gana šaltų orų jų perkelti neskubama. Tiesa, kelis šimtus tūkstančių sraigių kasmet auginanti ūkininkė sako, kad produkcijos iš sraigių mėsos tikrai nepristigs.

Vos gausiau ir ilgiau palyja, dalies pakaunės gyventojų namai ir aplinka skęsta. Žmonės saugodami savo turtą ir nepaisydami baudų daro pažeidimus. Jie lietaus vandenį leidžia į buitinių nuotekų tinklus, mat tokių paviršinių sparčiai besiplečiančiame Kauno rajone daug kur tiesiog nėra. Pažliugę pievos ir apsemtos namų prieigos – tokie vaizdai pakaunėje kartojasi kone po kiekvieno ilgo ir gausaus lietaus. Deja, paviršinių nuotekų tinklų čia daug kur nėra.

Skambinama pavojaus varpais – slaugytojų trūkumas šalyje darosi kritinis, galintis privesti ir prie nepataisomų medikų klaidų. Maži atlyginimai, neadekvatus krūvis, ilgos darbo valandos, sveikatą žalojančios darbo sąlygos – tik dalis problemų, kurios slaugytojus vis dažniau veja į užsienį arba pagreitina sprendimą išeiti užtarnauto poilsio.

Neeilinis įvykis Lietuvos stačiatikių bendruomenėje. Hierarchai privertė trauktis 3 kunigus, kritikuojančius Rusijos invaziją į Ukrainą. Jiems vadovybė neleido viešai smerkti rusų okupantų veiksmų. O jie ten žudo, prievartauja, plėšikauja.  Patys kunigai stebisi – stačiatikių bažnyčios vadovas Lietuvoje iš pradžių juos suprato, leidosi į kompromisus, tačiau staiga nuomonę pakeitė. Kunigai įtaria, kad galėjo įsikišti ir Maskva.

Velykų stalą žmonės vis dažniau nori paįvairinti netradiciniais margučiais. Tad ieško ne tik vištų, bet ir žąsų, ančių, putpelių, fazanų ar net stručių kiaušinių. Deja, šiemet dėl šalto pavasario egzotiniai paukščiai jų dėti neskuba. O gydytoja dietologė sako, kad stebuklingų kiaušinių nėra. Tiesa, primena, kad laisvai augančių paukščių kiaušiniai visada bus vertingesni. Vos pro vartelius įžengia paukščių kaimo šeimininkė, pulkas žąsų skuba pasitikti.

Tauragės rajone pasitelkę tokius pačius traktorius, kokiais ukrainiečiai nutempinėja rusų tankus, vietos ūkininkai nugriovė sovietinį paminklą. Jį rusai buvo pastatę iš statybinių atliekų prieš pusšimtį metų. Leidimą tokiems darbams davę politikai sako, kad paminklas nebuvo nei paveldo objektas, nei stovėjo ant kapų. Galimai tai pirmas Lietuvoje ir arčiausiai prie sienos su Rusija nugriautas okupantams skirtas paminklas.

Velykos – tikras persivalgymo sinonimas. Daugelis tautiečių neslepia, kad neatsispiria pagundai šventinių gėrybių prisiragauti daugiau nei reikėtų. O tada belieka klausytis skrandžio aimanų ir kentėti. Vaistininkai kaip visada prieš šventes parduoda gerokai daugiau virškinimui gerinti skirtų preparatų. Visgi mitybos specialistai ragina ieškotis ne vaistų, o prie stalo jausti paprasčiausią saiką.

Artėjant Velykoms į Lietuvą atvykę ukrainiečiai ir jiems savo namų duris atvėrę lietuviai susitiko bendrai popietei ir dalinosi abejų šalių skirtingomis Velykų tradicijomis – kiaušinių marginimo papročiais bei šventinių patiekalų receptais. Pasirodo, ir Lietuvoje, ir Ukrainoje yra tradicija marginti kiaušinius karštu vašku.  Iš Ukrainos atvykusi mažoji Ieva į karštą vašką merkia adatėlę ir lašelį braukia ant kiaušinio lukšto – kuria ornamentus.

Iki Velykų likus vos kelioms dienoms tautiečiai šluoja šventines dovanas artimiesiems. Prekybininkai pastebi, kad skirtingai nei prieš Kalėdas, Velykoms žmonės dažniau perka tai, kas valgoma – šokoladinius zuikius, ar kiaušinius. O tik tada renka žaislų, kvepalų ar telefonų. Tiesa, dažnas ne tik perka, bet ir kuria dovanas pats. Saldžias sviestines istorijas dėžutėse rodo vilnietė Jolanta. Bičiulės kepti ir dekoruoti sausainiai netrukus Velykų proga bus išdovanoti kolegoms ir artimiesiems.

Vienai Biržų gatvei ruošiamasi suteikti rusų karių Ukrainoje nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus vardą. Šią savaitę vietos savivaldybė parengė tam skirtą sprendimo projektą. Kaip teigiama jame, M. Kvedaravičiaus vardas bus suteikiamas dabartinei V. Montvilos gatvei. „Priėmus šį sprendimo projektą, bus panaikintas V. Montvilos gatvės pavadinimas.

Penktadienio vakarą kelyje Vilnius–Kaunas – kilometrinė automobilių spūstis. Vairuotojai perspėjami, kad kelionė šiuo maršrutu gali užtrukti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, kuri pasidalijo žinia, kad kelyje Vilnius–Kaunas – didžiūlė automobilių spūstis. Vos keliolika kilometrų už Vilniaus nusidriekė eilės automobilių.  Įvairios internetinės platformos, kurios realiu laiku rodo eismą Lietuvos keliuose taip pat signalizuoja apie susiformavusias spūstis.

Evakuacinis traukinys, turėjęs atvykti į Kramatorsko miestą Ukrainoje, vėlavo. Andrejus Kovalovas stovėjo ties judria platforma ir laukė traukinio, kuris turėjo išvežti jį į Vakarus, toli nuo kovų, kurios apėmė jo gimtąjį Bachmuto miestą Donecke, rašo „The Guardian“. 45-erių vyras tą rytą traukinių stotyje buvo tarp dar 4000 civilių, bėgančių nuo Rusijos kariuomenės šalies Rytuose.

Vilniaus miesto savivaldybė elgėsi teisėtai ir pagrįstai Šeimų sąjūdžiui neišduodama leidimo mitingui prie J. Basanavičiaus paminklo Vasario 16-ąją, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį atmetė Šeimų sąjūdžio skundą.

Rusai dar nepajuto Vakarų sankcijų poveikio. Daliai žmonių Rusijoje nė motais, kad dėl sankcijų jie negalės skraidyti į Vakarus ar išsiimti daugiau pinigų užsienio valiuta, nes nei jie skraidė anksčiau, nei matė tiek pinigų vienoje vietoje. Prekių parduotuvėse taip pat yra, nors kainos kandžiojasi. O jeigu sankcijų poveikis pasijus skaudžiau, tai dėl to paprasti rusai apkaltins ne Vladimiro Putino režimą ir jo pradėtą karą Ukrainoje, bet pačius Vakarus.

Naujajame partijų susitarime dėl krašto apsaugos ketinama įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją, fortifikuoti Suvalkų koridorių. Susitarimo projektas dar nebaigtas derinti, dėl keleto svarbių dalykų nesutariama, tačiau didelė dalis esminių punktų jau patvirtinti.

Artėjantis Velykų savaitgalis gali kaip reikiant išbandyti vairuotojų kantrybę. Sostinės kelius jau sukaustė spūstys. Pranešama apie keliolika grūsčių pagrindinėse miesto arterijose, ypač kemšasi išvažiavimai iš miesto. Šiuo metu Vilniaus keliuose fiksuojama 14 grūsčių, rodo „Susisiekimo paslaugų“ žemėlapis. Eismo sąlygas apsunkina kelio remonto darbai, vykdomi 34 vietose, ir prapliupęs lietus. Vairuotojams teks apsišarvoti kantrybe Spūstys pasipylė sostinės prieigose.

Šiandien į Kijevo regioną išvyko 24 Lietuvos medikai. Misijos tikslas – padėti karo Ukrainoje išvargintiems medikams pasirūpinti nuo Rusijos agresijos nukentėjusiais civiliais gyventojais. Planuojama, kad Lietuvos medikai Ukrainoje bus dvi savaites. Išlydėdamas Lietuvos medikų komandą, ministras Arūnas Dulkys pabrėžė, kad yra labai laukiami kolegų ukrainiečių ir, svarbiausia, pacientų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Keturios sostinės mokyklos pradėjo iš Ukrainos nuo karo pabėgusių vaikų mokymą ukrainiečių kalba. Kaip penktadienį informavo savivaldybė, greitu metu pamokos ukrainiečių kalba bus organizuojamos dar penkiose įstaigose.  Dvikalbėmis tapo trys mokyklos, kuriose buvo ugdoma lietuviškai, taip pat trys rusų ar lenkų mokomąja kalba ugdančios mokyklos. Ukrainietiškos pamokos vyksta ir dar trijose įstaigose, kuriose ir iki šiol jau buvo mokomasi keliomis kalbomis.

Klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius pateikė apžvalgą, kokie mūsų laukia orai per Velykas ir kitą savaitę. „Pavasariški orai turėtų įgauti pagreitį“, – taip jis apibūdino artėjančios savaitės orus. Pasak jo, kaip dažnai nutinka mūsų regione šiuo metų laiku, šiltesnius ir malonesnius orus staigiai keičia vėsūs ir žvarbūs.

Buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigia, kad tokios tragedijos, kokią matėme Bučoje, atveria akis Vakarams dėl Rusijos žiaurumo, o tai leidžia teikti dar didesnę paramą Ukrainai. Visgi, jo teigimu, Vakarų šalys turi tiesiogiai įsitraukti į konfliktą Ukrainoje, o sutriuškinus Rusiją, ją reikia izoliuoti, kad Kremlius nesugalvotų grasinti ir mūsų regionui.

Europos centriniam bankui ketvirtadienį palikus nepakeistas palūkanų normas, Lietuvos banko vadovas neatmeta, kad ECB šiemet po 11 metų pertraukos gali pradėti jas didinti. Tačiau Gediminas Šimkus pabrėžia, kad tai priklausys ir nuo infliacijos, ir nuo karo Ukrainoje poveikio Europos ekonomikai.   „Toks sprendimas priklausys ir nuo infliacijos duomenų, ir jos persimetimo į platesnį kainų augimą (...) Turime dramblį kambaryje – karą Ukrainoje.

Rusijos kultūrą iš arti pažįstantis Marius Ivaškevičius kraupsta nuo to, ką rusai išdarinėja Ukrainoje. Neišprusimas lemia žiaurumą, įsitikinęs menininkas. Jis baiminasi, kad tokių kraugerių, kaip rusų kariai, atsirastų ir Lietuvoje.  Be to, režisierius griežtai smerkia rusų menininkus, pataikaujančius Kremliui ir siūlo juos teisti.  Karas atėmė kartų „nekaltybę“ Rašytojas ir dramaturgas M. Ivaškevičius pasidalijo įžvalgomis apie Ukrainoje siaučiantį karą.

Lietuva jau pradėjo pirmosios į šalį atvykusios ukrainiečių karių grupės apmokymus kovoti su prieštankine ginkluote, jie perduos žinias kovojantiems bendražygiams Ukrainoje, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.  „Tas mokymas jau vyksta, dabar vyksta, mes apmokome nemažą grupę karių naudotis ta ginkluote, pagrinde prieštankine ginkluote, kurią mes patys eksploatuojame ir jie turi ją savo aprūpinime“, – žurnalistams penktadienį teigė kariuomenės vadas.

Švedija ir Suomija svarsto galimybę formaliai tapti NATO narėmis, o šių šalių sprendimo tikimasi artimiausiu metu. Kai kurie ekspertai mano, kad Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje.

Rusijai ir toliau tęsiant invaziją į Ukrainą, Lietuva stiprina krašto gynybos pasirengimą. Penktadienį Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys prezidentui Gitanui Nausėda pateikė matymą, kaip Lietuva turėtų vystyti sausomos manevrų pajėgumus ir oro gynybą. Jo teigimu, ypač svarbu laikytis vieningos platformos.

Ukrainos pajėgoms atakavus ir paskandinus Rusijos kreiserį „Moskva“, Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patvirtina, kad šalis agresorė Juodojoje jūroje neteko paties didžiausio karinio pajėgumo. Penktadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda A. Anušauskas žurnalistams sakė nenorintis prognozuoti, kokį atsaką Ukrainos pajėgoms gali ruošti Rusija dėl paskandinto kreiserio „Moskva“. „Rusija pati tegul nusprendžia.

Prieš Šventas Velykas lietuviai jau šturmuoja parduotuves ir turgus: perka šviežią naminę vištą, antį, kumpį. Žmonės dejuoja, kad šiemet šventinis stalas bus brangesnis. Tiesa, dalis žada maistą gamintis patys namuose – virti šaltieną, sukti mėsos vyniotinius, kepti obuoliais įdarytą vištą. Prieš Velykas trigubai išauga ir kiaušinių pardavimas – ne tik vištų, bet ir putpelių, mat jie kompaktiški ir dažyti jų nereikia.

Lietuvoje daugėja pagalbinio apvaisinimo procedūrų, tam pernai Ligonių kasos skyrė daugiau nei 6 mln. eurų, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Matome, kad kompensuojamomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis Lietuvoje pasinaudoja vis daugiau žmonių, ir džiaugiamės už kiekvieną porą, turinčią šią galimybę pabandyti tapti tėvais, sumažinant galimą finansinę naštą“, – pranešime sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

Baltarusijoje buvo sulaikyta Vilniaus spaudos centro ir reklamos paslaugų „A2print“ direktorė ir viešųjų ryšių vadovė, atvykusi į motinos mirties metinių minėjimą, skelbia Baltarusijos naujienas publikuojantis portalas zerkalo.io, veikiantis už šalies ribų. Apie sulaikymą buvo pranešta centro „Instagram“ paskyroje. Alesia Bunevič buvo sulaikyta prieš savaitę. Žmogaus teisių aktyvistų teigimu, mergina gyveno Vilniuje, o į Baltarusiją atvyko per mamos mirties metines.