Aktualijos

Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad buvusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo Egidijaus Laužiko ir buvusio Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano atleidimai neprieštarauja Konstitucijai. „Konstitucinis Teismas nutaria pripažinti, kad Seimo nutarimas dėl E. Laužiko atleidimo iš pareigų neprieštarauja Konstitucijai“, – nutarimą penktadienį paskelbė KT pirmininkė Danutė Jočienė.

Artėjant šv. Velykoms ir esant didesniam eismo intensyvumui valstybinės reikšmės keliuose, valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) prašo vairuotojų būti itin atidiems vykstant į keliones, ypač vykstant valstybinės reikšmės keliais, vedančiais link pasienio, kuriuose dėl Europos Sąjungos praėjusią savaitę priimto 5-ojo sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketo susidarė vilkikų eilės.

Lietuvoje registruota 45,5 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 18,6 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo penktadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys. Pastarąją parą registracijos centruose arba Migracijos departamento padaliniuose atvykimą deklaravo 580 asmenų, iš jų – 200 nepilnamečių, 50 vaikų dar buvo nesulaukę šešerių. Septynių dienų per parą atvykstančiųjų iš Ukrainos vidurkis, naujausiais duomenimis, siekia 516 – šis rodiklis daugmaž stabilus jau daugiau nei savaitę.

Penktadienį minint Kultūros dieną, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo kelti naują Taikos vėliavos simbolį – Ukrainos vėliavą. Jos teigimu, pastaruoju metu Taikos vėliava dažnai plevėsavo Donecko karo zonoje kaip Naujosios Rusijos ženklas. „Taikos vėliava, kurios baltame fone tris rubino spalvos taškus juosia tokios pat spalvos žiedas, daugybę dešimtmečių buvo Kultūros dienos simbolis. Jis reiškė įsipareigojimą saugoti meno, mokslo ir kultūros vertybes.

Į Vilniaus darželius priimta per 7,4 tūkst. vaikų, eilėje laukia dar apie 2,8 tūkstančio. Kaip penktadienį informavo sostinės savivaldybė, suformavus darželinukų grupes, Vilniaus savivaldybei pavaldžiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose liko 1700 laisvų vietų įvairaus amžiaus grupėse, į kurias tėvai dar gali teikti naujus prašymus ar redaguoti jau pateiktus. Iš viso iki kovo vidurio gauti 10 tūkst.

Nuo karo pabėgusiems ukrainiečių vaikams bus rengiamos nemokamos vasaros stovyklos, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ji informavo paskelbusi konkursą stovyklų organizatoriams, kurie planuotų rengti bendras ukrainiečių ir lietuvių vaikų stovyklas. Finansavimas stovykloms bus skiriamas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimų.

Pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai praėjusią parą apgręžė vieną migrantą, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Lenkijos pareigūnai, pasak VSAT, neįsileido 36 migrantų iš Baltarusijos, o Latvijos sienos apsauga bandymų neteisėtai atvykti savo pietrytiniame pasienyje nefiksuoja jau dešimt parų iš eilės. Iš viso šiemet pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neįleido 1348 neteisėtų migrantų. Latvijoje tokių atvejų buvo 2,6 tūkst.

Kitą savaitę dėl Konstitucijos pataisų laikinai stabdant nepaprastosios padėties galiojimą šalyje, pagrindai vėliau ją vėl tęsti išlieka, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Paklauskim savęs, ar nuo to laiko (karo pradžios – BNS) kas nors pasikeitė. (...) Taip, Rusijos kariuomenė iš Baltarusijos didžiąja dalimi yra išvesta, bet teritorija tebenaudojama smūgiams prieš Ukrainą – per Baltarusijos teritoriją oro pajėgos tą daro“,  – LRT penktadienį teigė politikas.

Tūkstančiai karo Ukrainoje pabėgėlių Lietuvoje pasinaudojo siūloma parama, tačiau institucijos ir nevyriausybininkai sako pastebintys vienetus atvejų, kai teikiama pagalba bando piktnaudžiauti iki tol Lietuvoje gyvenę ar dirbę ukrainiečiai. Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, į Lietuvą, oficialiais duomenimis, atvyko daugiau nei 45 tūkst. pabėgėlių, o dar kelios dešimtys tūkstančių ukrainiečių šalyje gyveno nuo anksčiau.

Grupė parlamentarų siūlo gegužės 9-ąją Lietuvoje minėti ne tik kaip Europos, bet ir kaip Genocido Ukrainoje aukų atminimo dieną. Atitinkamą Atmintinų dienų įstatymo pataisą registravo 16 Seimo narių, priklausančių ir valdantiesiems, ir opozicijai. Tarp autorių yra Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, užsienio reikalų ir teisingumo ministrai, pagrindinis iniciatorius bei rengėjas – Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

Prezidentas Gitanas Nausėda iš Ukrainos grįžo su naujais pagalbos prašymais: ukrainiečiams reikia ir raketų rusų laivams skandinti, ir statybinės technikos atkovotiems, bet sugriautiems miestams valyti. Šalies vadovas Rusijos grasinimus dėl branduolinio ginklo pavadino tuščiu šūviu į orą ir užsiminė, kad vakaruose dar girdisi vilčių turėti su Rusija normalius santykius.

Į Lietuvą vėl užklydo rudoji meška. Plėšrūnę Rokiškio rajono miške užfiksavo žvėrių šėrykloje pastatyta medžiotojo kamera. Manoma, kad meška atkeliavo iš Latvijos ir greičiausiai čia tik trumpam pasivaišinti grūdais. Medžiotojų kamerų užfiksuotuose vaizduose matyti, kaip rudoji meška godžiai vaišinasi grūdais miško gyvūnų šėrykloje. Prisivalgiusi apsidairo ir patraukia savo keliais. Ši rudoji meška užfiksuota Meškabalos miške, šalia didžiulio miškų masyvo Rokiškio rajone.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė įšaldanti dar dviejų Rusijos oligarchų, kurie yra ilgamečiai futbolo klubo „Chelsea“ savininko Romano Abramovičiaus verslo partneriai, turtą už maždaug 10 mlrd. svarų sterlingų (12 mlrd.

Dar vienas skandalas neteisėtų migrantų stovykloje Lietuvoje. Į viešumą iškilo vaizdai, kaip malšindami riaušes pareigūnai mažai mergaitei į veidą papurškia dujų. Seimo narys Vytautas Bakas dėl pareigūnų smurto prieš vaiką ketina kreiptis į prokurorus. Pasieniečiai komentuoti šią istoriją žurnalistams atsisako, tačiau feisbuke aiškina, kad migrantai vaikus nuolat naudoja kaip gyvuosius skydus ir taip manipuliuoja.

Kai Rusijos kareiviai Ukrainoje pagrasino išžaginti jauną mergaitę, motina bandė juos įtikinti paimti ją vietoje dukros, sakė psichologė Vasylisa Levčenko, prisimindama išžaginimo aukos istoriją, rašo Radio Free Liberaty/Radio Europe.  (papildyta 2022-06-28) Ukrainos prokuratūra nustatė, kad atleista iš pareigų žmogus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova skleidė melagingą informaciją, įskaitant ir apie tariamai masinius rusų karių vykdytus vaikų prievartavimus.

Baltarusijos pasieniečiai ketvirtadienį paskelbė apie jų numuštą bepilotį orlaivį pasienyje su Lietuva, tuo tarpu Lietuvos pareigūnai nurodė duomenų apie tokį incidentą neturintys. Anot Baltarusijos Valstybinio sienos apsaugos komiteto, incidentas įvyko trečiadienio vakarą. „Pasienio patrulis tarnybos metu pastebėjo iš Lietuvos pusės į Baltarusijos Respublikos teritoriją skridusį kvadrokopterį“, – teigiama įstaigos pranešime.

Dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo ir veiklos koncepcijos ketinama apsispręsti per mėnesį, sako kultūros ministras Simonas Kairys. Ministras BNS teigė ketvirtadienį aptaręs šį klausimą su Profesionaliojo scenos meno patariamąja taryba, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atstovais, kitais teatro žmonėmis, tarp jų – ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi.

Vilniaus savivaldybės darbuotojai pradeda mokytis ukrainiečių kalbos. Kaip ketvirtadienį informavo savivaldybė, tokia galimybė darbuotojams sudaryta įvertinus tai, kad į Vilnių jau atvyko beveik 15 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos – tai sudaro 2 proc. sostinės gyventojų,  Dviejose grupėse ukrainiečių kalbos kol kas mokysis 32 savivaldybės darbuotojai.

Lietuvai balandžio pradžioje visiškai atsisakius rusiškų dujų importo, šis sprendimas bus įtvirtintas teisės aktuose, o tai reiškia, kad jis bus ilgalaikis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Dokumentai visi yra rengiami dėl sustabdymo pilno importo iš Rusijos – ne tik tai, kad dabar neteka. (...) Ilgalaike prasme vis tiek tą mes įtvirtinsime ir teisės aktuose“, – naujienų portalui 15min.lt ketvirtadienį sakė D. Kreivys.

Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje, o Lietuvai tai būtų labai pozityvi pasekmė, mano tarptautinio saugumo ekspertas ir konfliktų valdymo specialistas Gražvydas Jasutis.

Lietuvos prezidentas perspėja kai kurias Europos Sąjungos valstybes nepuoselėti vilčių pasibaigus karui vėl „normaliai“ bendradarbiauti su Rusija. Gitanas Nausėda kartoja, kad Lietuva visai Europai pademonstravo, kad greitai atsisakyti rusiškų dujų yra įmanoma, tačiau jis  sako netikintis, kad tai pavyks skubiai padaryti kitoms žemyno valstybėms.

„Aras“ išminuotojai ketviradienį skubėjo į Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko namus.  Apie tai praneša portalas lrytas.lt.  Pasak portalo, „Aras“ pareigūnus iškvietė A. Anušausko žmona Lina.  „Pareigūnai buvo informuoti, kad krašto apsaugos ministro žmona, namuose patikrinusi pašto dėžutę, rado įtartiną siuntinį su atgaliniu Vokietijos adresu.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) ragina nevykti į Baltarusiją, nepaisant pranešimų apie galimybę apsilankyti šioje šalyje be vizų. „Lietuvoje vis dar galioja rekomendacija nevykti į Baltarusiją. Pirmiausia, dėl šios šalies veiksmų prieš savo piliečius, tačiau ir dėl jos įsitraukimo į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje“, – BNS ketvirtadienį sakė užsienio reikalų ministro atstovė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Klaipėdos uostas gali būti panaudotas padedant Ukrainai eksportuoti grūdus. Anot jo, naujam grūdų sezonui Ukraina rengiasi visoje teritorijoje, išskyrus Donecko ir Luhansko sritis.  „Paklausiau (Ukrainos – BNS) premjero, ar nebus problemų su žemės ūkio derliumi šiais metais.

Ketvirtadienį Rusija pagrasino, kad suteikus NATO mandatą Švedijai ir Suomijai, tektų perbalansuoti saugumo situaciją, dislokuojant branduolinį ginklą Kaliningrado srityje. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, tokie gąsdinimai yra „tuščias šūvis į orą“. „Prie tokių pono Medvedevo pastabų ar komentarų mes jau esame pripratę, nieko čia ypatingai naujo nėra. Dar kartą kartoju: Rusija nespręs kitų valstybių likimo, jos pačios spręs, ar jos nori prisijungti prie NATO.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Lietuvos ir Ukrainos valdžios ir verslo atstovai turi tartis, kaip išvežti grūdus iš Ukrainos. Pasak jo, situacija su grūdais Ukrainoje yra „tragiška“. „Ukrainoje yra tragiška situacija su grūdais, nes yra grūdų, kurie neišvežti, derlius bus nuimtas, o nebus kur jo padėti. Čia jau ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos klausimas“, – žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Trečiadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Kyjive, kuriame bendro vizito su Lenkijos, Latvijos ir Estijos lyderiais išreiškė politinę paramą prieš okupantus iš Rusijos kovojantiems Ukrainos žmonėms. Jo teigimu, pamatyti vaizdai yra sukrečiantys – juos prilygina apokaliptiniams. Vis dėlto Ukraina nepraranda ryžto: jau valomi griuvėsiai miestuose, beveik visoje teritorijoje rengiamasi žemės ūkio sezonui. Prezidento teigimu, čia itin svarbi Lietuvos pagalba.

Į Lietuvą ketvirtadienį atvyko apie 100 Jungtinių Valstijų karių su artilerijos sistemomis „Paladin“, ketvirtadienį pranešė kariuomenė. Pasak jos, ketvirtadienio rytą Lietuvą pasiekė JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos 109-ojo artilerijos pulko 1-ojo bataliono kariai su kovine technika. „Šis vienetas sustiprins jau esamus JAV rotacinius pajėgumus Lietuvoje.

Dainius Kepenis premjerės Ingridos Šimonytės klausė, kodėl Lietuvoje pastaruoju metu yra engiami žmonės, kurie turi kitą nuomonę. Vyriausybės vadovė parlamentarui priminė, kad prieš pusmetį jo palaikomi protestuotojai ragino susidoroti su valdančiaisiais ir siūlė pagarbos ir kultūringos diskusijos standartus taikyti ne tik kitiems, bet ir sau. „Pastaruoju metu matome tendenciją, kada žmonės, turintys kitą nuomonę, kai net nesvarbu, kam ji naudinga ar nenaudinga, tampa ostrakizuojami.

Lietuvoje fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje. Ketvirtadienį Seimu teikiamos svarstyti valstybės biudžeto pataisos, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą. Numatoma, kad biudžeto išlaidos augs apie 1,44 mlrd. eurų.

Registrų centras sukūrė specialią aplikaciją adreso tikslumui patikrinti. Skaitmeninių technologijų pasaulyje tiksli, aktuali ir savalaikė informacija yra būtina sąlyga, kai kalbama ne tik apie gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą, bet ir paprastų kasdienių veiksmų atlikimą. Neatnaujinti ar netikslūs duomenys gali apsunkinti juos naudojančių institucijų ar įmonių darbą, o taip pat ir gyventojų galimybes gauti įvairias paslaugas.

Vienos didžiausių Lietuvos maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupės“ valdybos narys  Dainius Matijošaitis teigia, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą grupė apsisprendė parduoti savo verslą Rusijoje, tačiau skubotas pasitraukimas iš šios rinkos sužlugdytų visą „Vičiūnų grupę“ – kreditoriai ir tiekėjai jos nebelaikytų patikima partnere.  D. Matijošaitis pripažįsta, jog dėl pasitraukimo iš Rusijos grupė sureagavo per vėlai.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi Suomijos ir Švedijos ketinimais tapti narėmis. Rusija pagrasino, kad šioms Šiaurės šalims tapus Aljanso dalimi, dislokuotų branduolinį ginklą Baltijos jūros regione, tačiau I. Šimonytė teigia, kad šiuose Kremliaus grasinimuose nieko naujo nėra. „Game changeris, yra toks žodis.

Ekonominės klasės maisto produktų pirkėjai labiausiai pajuto per metus išaugusias kainas – brango visi 20 būtiniausių maisto produktų. Jų kainos padidėjo labiau, nei šalyje stebimos vidutinės tokių maisto produktų kainos. Labiausiai brango saulėgrąžų ir rapsų aliejus, grikiai. Tokiam kainų kilimui įtakos turėjo padidėjusios kuro kainos ir karas Ukrainoje.

Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Ten jie laiko branduolinį ginklą, nešėjus, turi sandėlius. Tarptautinė bendruomenė, regiono šalys tą puikiai žino. (...) Tai yra gąsdinimo priemonė“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.

Palangiškio namuose pražydo net dvi ypač retai žiedą išskleidžiančios gėlės amorfofalai. Dėl baisios žiedo skleidžiamos smarvės lietuviai šį augalą vadina lavongėle. Siaubingu kvapu gėlė vilioja muses, kurios padeda jai daugintis. Na, o pats palangiškis šiemet lavongėles nori padovanoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Palangiškis Vytautas patenkintas drėkina du ką tik jo namuose pražydusius didžiulius augalus.

Mykolas Majauskas tikina, kad Lietuvos planas kovoje su kainų šuoliu – didžiausias Europos Sąjungoje. Politiko nuomone, nors dabar nėra tinkamas laikas vykdyti mokesčių reformą, smulkius pakeitimus atlikti galima. „Biudžetas atliepia esminį poreikį, kuris susideda iš dviejų dalių – suvaldyti kainų augimą ir amortizuoti, švelninti kainų augimą labiausiai pažeidžiamiems.

Sukčiai sustoti neketina – rado dar vieną būdą, kaip išvilioti pinigus. Šį kartą pasinaudota „Lietuvos pašto“ paštomatų „LPExpress“ tinklu. Žmonėms siunčiami suklastoti laiškai, prisidengiant šiuo prekiniu ženklu. Apie tai praneša pats „Lietuvos paštas“. „Informuojame, kad prisidengdami LPEXPRESS vardu veikia sukčiai. Pastebėta, kad jie siunčia el. laiškus apie neva gautą siuntinį ir tam, kad jis būtų perduotas, prašoma apmokėti 2 eurų mokestį.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nors Lietuvoje fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje, to sureikšminti nevertėtų. Vyriausybės vadovė paaiškino, kodėl mūsų šalyje matuojamas rekordinis kainų šuolis. Lietuvoje šiuo metu fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje, tačiau premjerė I. Šimonytė to nesureikšmina.

Lietuvoje jau dirba beveik 5 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Ana Selčinskienė. Apie tai ji ketvirtadienį paskelbė Vilniuje vykusioje diskusijoje apie ukrainiečius karo pabėgėlius. „Užimtumo tarnyboje užsiregistravo virš 8 tūkst. žmonių, 3,2 tūkst. per ją susirado darbą, o rinkoje oficialiai jau dirba beveik 5 tūkst. ukrainiečių“, – teigė ministerijos kanclerė. Anot jos, 800 darbdavių šalyje yra užregistravę 6 tūkst.

Pasieniečiai trečiadienį į Lietuvą iš Baltarusijos įleido keturi užsieniečius, kuriems yra taikomos Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) laikinosios apsaugos priemonės. Kaip žurnalistams ketvirtadienį nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Rokas Pukinskas, juos apžiūrėjo medikai, tačiau pavojaus sveikatai nenustatė. „Šiuo metu asmenys yra viename iš VSAT padalinių.

Pusė lietuvių jaučia karo įtaką savo piniginėms. O tai – daugiau nei buvo COVID pandemijos pradžioje. Tokius rezultatus atskleidė vieno iš bankų apklausa. Kas penktas tautietis apie pinigus galvoja ir kasdien nerimauja, kad jų gali pritrūkti. Ekonomistai visgi ramina – baimė, neva atlyginimai mažės ar įmonės darbuotojus pradės atleidinėti iš darbų, nepagrįsta. Tiesa, algos šiais ir kitais metais nebeaugs taip sparčiai, tad persižiūrėti išlaidas derėtų.

Seimas kitą savaitę ketina imtis Konstitucijos pakeitimų dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau norint keisti Konstituciją, šalyje negali galioti šiuo metu įvestas nepaprastosios padėties režimas. Seimo pirmininkė tikina, kad bus daroma trumpa pertraukta dėl nepaprastosios padėties. „Jau darbotvarkė kito ketvirtadienio yra patvirtinta, joje numatyti trys balsavimai dėl Konstitucijos.

Seimas ketvirtadienį imasi pakoreguoto šių metų biudžeto. Juo siekiama sušvelninti kainų šuolį. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad valdžios sprendimų naudą pajus kiekvienas gyventojas, tačiau neatmeta galimybės, kad biudžetą koreguoti gali tekti dar kartą.

Kyjive ir jo apylinkėse apsilankęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino Vakarų šalių lyderius vykti į karo niokojamą Ukrainą. Po bendro vizito Ukrainoje su Lenkijos, Latvijos ir Estijos lyderiais G. Nausėda teigė, kad apsilankymai Ukrainoje gali sustiprinti ryžtą skelbti griežtesnes sankcijas invaziją tęsiančiai Rusijai. „Mūsų tikslas buvo aplankyti ir savo akimis pamatyti tuos žiaurumus, kuriuos Putino režimas padarė Borodiankoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė įvertino aštrius Ukrainos prezidento žodžius, nukreiptus į Vokietiją. Jos teigimu, Volodymyras Zelenskis turi pilną teisę vartoti griežtą retoriką, nes jo šalį niokoja karas, kasdien atnešantis civilių aukų. Ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ ministrų kabineto vadovė aptarė ir Ukrainos santykius su Vokietija.

Lietuviai į Ukrainą siunčia ne tik paramą įvairiais daiktais, ar pinigais, bet ir savo žinias. dar šią savaitę į Ukrainą išvyksta dvi grupės mūsų šalies medikų. Padėti kariaujančiai šaliai vyksta ir civiliai instruktoriai, kurie apmoko Ukrainos karius – padeda jiems perprasti naujausias technologijas. Vis tik Krašto apsaugos ministras perspėja – noras padėti gali baigtis ir liūdnai. Tokių atvejų jau buvo. Lietuvis Povilas rodo ukrainiečiui, kaip valdyti droną.

Finansų ir užsienio reikalų ministrai Gintarė Skaistė ir Gabrielius Landsbergis ragina G-7 valstybes suspenduoti Rusijos ir Baltarusijos narystę tarptautinėse institucijose. Nedelsiant neterminuotai suspenduoti šių šalių narystę raginama Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) ir Pasaulio bankų grupėje (PBG), rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime. Ministrai teigia, kad tarptautinė bendruomenė turi aiškiai parodyti, jog Rusijos ir Baltarusijos karinė agresija nėra toleruojama.

Praėjusią parą nustatyti 1507 nauji COVID-19 atvejai, šeši žmonės mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 1287, antrą – 217, trečią – trys žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 810 COVID-19 sergančių pacientų – pora dešimčių mažiau nei praėjusią parą, 47 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.