Aktualijos

Kultūros ministras Simonas Kairys sako antradienį pasirašysiantis įsakymą, kuriuo šalies savivaldybėms bus atrišamos rankos spręsti dėl sovietinio paveldo kapinėse. „Su šios dienos pakeitimais keičiasi kriterijų aprašas ir savivaldybių vertinimo tarybos arba su Kultūros paveldo departamentų, nes tik septynios savivaldybės vertinimo tarybas turi, prasidės procesas, be to buvo aklavietė, buvo galima diskutuoti, bet tai ir pasibaigtų diskusijomis“, – BNS antradienį sakė S. Kairys.

Į Lietuvos ežerus išleista paslaptingiausia laikoma žuvis – unguriai. Mokslininkai dar nežino, kiek ilgiausiai šios žuvys gyvena bei kodėl dauguma neršia tik išskirtinėje, krantų neturinčioje Sargaso jūroje. O neiškeliavę atsiduria ir ant lietuvių stalų. Tiesa, gan brangiais unguriais pasimėgauti gali ne kiekvienas. Vandens telkinys netoli Klaipėdos yra vienas iš daugelio, kuriame laikinus namus netrukus ras net 5000 ungurių jauniklių.

Seimas antradienį patvirtino pataisas, suteiksiančias daugiau galimybių žurnalistų etikos inspektoriui bendradarbiaujant su kitomis institucijoms riboti karo propagandą. Kultūros ministerijos rengtoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis inspektoriui suteikta galimybė duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti draudžiamą informaciją, kreiptis į teismą dėl Viešosios informacijos rengėjų veiklos stabdymo.

Kai kurie sovietiniai memorialai išnyks, tačiau jų likimas turi būti sprendžiamas civilizuotai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Manęs nestebina, kad diskusijos paaštrėjo, bet turbūt tuo ir pasižymime, kad esame demokratinė visuomenė, kad diskusijos gali vykti ir jos turi būti vykdomos. Kai kurie paminklai ar kažkokie kiti stabai dings iš mūsų vaizdo ir vargu ar aš jų labai pasigesiu“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Lietuvoje uždrausta viešai demonstruoti Georgijaus juostą ir kitus Rusijos karo prieš Ukrainą simbolius, už tai grės bauda. Antradienį Seimas priėmė atitinkamas Administracinių nusižengimų ir Susirinkimų įstatymo pataisas. Už jas balsavo 124 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė du parlamentarai. Pakeitimai įsigalios, kai juos pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Paneigta, kad mirė kompozitorius, džiazo pianistas Tomas Kutavičius, apie tai portalas lrt.lt. Skelbta, kad portalui šią žinią patvirtino kompozitoriaus duktė Vilma Kutavičiūtė.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, o Vakarams į tai atsakius beprecedentėmis sankcijomis, Lietuvos susisiekimo sektorius tiesiog girgžda. Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, Klaipėdos jūrų uosto krova krenta apie 30 proc., o krovinių pervežimai „Lietuvos geležinkeliuose” sumažės apie 50 proc. „Planuojame, kad uosto krovos kritimas gali būti apie 30 procentų, „Lietuvos geležinkelių“ krova jau dabar krenta apie 50 procentų.

Lietuva šiemet sulaukė 30 Rusijos ir apie 50 Baltarusijos piliečių prašymų dėl prieglobsčio Lietuvoje, skelbia portalas 15min. Prieglobsčio Lietuvoje prašantys rusai ir baltarusiai įvardija taip norintys išvengti karo Ukrainoje, karinės tarnybos ir besibaiminantys politinio persekiojimo. Pasak portalo, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, prieglobsčio prašytojų padaugėjo, o viena iš pabėgimo galimybių tapo traukinys tarp Maskvos ir Karaliaučiaus.

Lietuvoje registruota 46,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 19,1 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo antradienį skelbiami Statistikos departamento duomenys. Pastarąją parą registracijos centruose arba Migracijos departamento padaliniuose atvykimą deklaravo 195 asmenys, iš jų – 64 nepilnamečiai, 14 vaikų dar buvo nesulaukę šešerių.

Vyriausybė trečiadienį planuoja nutraukti ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.  „Šį trečiadienį Vyriausybė planuoja priimti sprendimą dėl ekstremalios padėties nutraukimo, susijusio su COVID situacija, ir perkelti, kadangi jau taip pasiruošta, šios ligos profilaktiką, taip pat ir gydymą į bendruosius imunoprofilaktikos ir gydymo algoritmus“, – Seime antradienį sakė premjerė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusius Vyriausybės metus teigia vertinanti „labai aukštu balu“. Taip ji teigė antradienį premjerei Ingridai Šimonytei parlamentarams pristatant praėjusių metų Ministrų kabineto veiklos ataskaitą. „Nesu, matyt, visiškai objektyvi, bet vertinčiau labai aukštu balu“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen. Ji teigė, kad daugiausia įtakos politiniams sprendimams turėjo kontekstas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis sako, kad Sacharovo idėjos išlieka visad svarbios. Visgi profesorius skatina Lietuvos visuomenę išlikti budrią, priešintis propagandai, išlaikyti žmogiškumą ir nepasiduoti sužvėrėjimui. VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centras šiandien pradėjo komunikacinę kampaniją „Aš nesu Sacharovas, bet.

Vilniaus apygardos teismas antradienį skelbs nuosprendį koncerno „MG grupės“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Joje kaltinimai pateikti ir Liberalų sąjūdžiui. Partijos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi palankaus teismo sprendimo savo vadovaujamai politinei jėgai ir tikina, kad Liberalų sąjūdis ištvėrė didžiulę žalą jam padariusį politinį skandalą. „Liberalų sąjūdis nuo pat pradžių sakė, kad mes laukiame greito sprendimo.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus atmeta kaltinimus, jog Lietuvos ortodoksų dvasininkai palaiko karą Ukrainoje ir pateisina agresiją, o iš pareigų atleistus kunigus kaltina sąmokslu.

Per pastarąją parą į Lietuvą nebandė pateikti nė vienas neteisėtas migrantas iš Baltarusijos, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tokia statistika fiksuojama ketvirtą parą iš eilės. Į Latviją praėjusią parą taip pat nebandė patekti nė vienas migrantas, tuo tarpu Lenkijos sieną sekmadienį ketino kirsti 37 užsieniečiai. Jie grąžinti atgal į Baltarusiją.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais sako, kad ginkluotė Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai turėtų būti teikiama nuolat. „Reikia ginkluotės. Kaip prezidentas (Volodymyras Zelenskis – BNS) sakė, ji labai greitai išeina, ji susinaudoja ir, vienąsyk pateikus tam tikrą vienetų skaičių, negali būti ramu, – antradienį Žinių radijui sakė Asta Skaisgirytė.

Mariupolio metalurgijos gamykla „Azovstal“ sunaikinta okupantų paleistomis bombomis. Pranešama, kad po griuvėsiais galimai yra civilių.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:25 | Ukraina gavo papildomų naikintuvų  JAV gynybos departamento atstovas teigia, kad Ukraina gavo papildomų naikintuvų, taip pat lėktuvams skirtų dalių, kurios reikalingos tam, kad karinė technika vėl galėtų būti naudojama kovojant prieš Rusijos okupantus, rašo CNN.

Mažais laiveliais Jungtinę Karalystę per Lamanšo sąsiaurį pasiekę migrantai bus išsiųsti į Ruandą, rašo „The Times“. Ruandos vyriausybei už tai pagal susitarimą bus skirta 120 mln. svarų sterlingų. Kaip supranta „The Times“, migrantai bus nuskraidinti į šią nedidelę Afrikos šalį, kol Jungtinėje Karalystėje bus svarstomas jų prašymas suteikti prieglobstį. Išlaidas finansuos Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojai ir tikėtina, kad jos sieks tūkstančius svarų vienam asmeniui.

Norint sudaryti geresnes sąlygas ukrainiečių vaikams lankyti darželius, svarstoma didinti higienos normą, nustatančią maksimalų darželinukų skaičių grupėse, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Yra svarstoma, kaip spręsti klausimą dėl Ukrainos vaikų. Tai jauniausiose grupėse yra pasiūlymas, kad galbūt tos grupės galėtų būti didinamos nuo 15 iki 17, vyresnių – nuo 20 iki 22“, – žurnalistams šią savaitę sakė A. Dulkys, jo pasisakymą pirmadienį reportaže transliavo LRT.

2013 metais turtingų Rusijos piliečių šeima įsigijo prabangų būstą Palangoje. Ši investicija jiems atvėrė kelią keliauti po Europos Sąjungą ir kurti verslo santykius. Taip mūsų šalyje įsikūrė buvęs Rusijos vidaus reikalų viceministras Vladimiras Kozlovas, kurio ryšiai veda nuo namo Palangoje iki Regionų partijos lyderio Jono Pinskaus, rašo Siena.  V.Kozlovas su šeima Palangos rezidenciją įsigijo ne kaip fiziniai asmenys, o per įmonę, kurią įsigijo iš profesionalių įmonių steigėjų.

Keturios Rusijos okupantų raketos šįryt smogė Lvivui – miestui, per kurį Ukrainą pasiekia Vakarų tiekiami ginklai ir humanitarinė pagalba. Per išpuolį žuvo mažiausiai septyni žmonės ir tai – neabejotinai – okupantų kerštas už ukrainiečių nuskandintą raketnešį „Maskva“. Beje, pirmą kartą pasirodė ir jo vaizdas, įrodantis, kad kai kreiseris skendo, jokios audros jūroje nebuvo. Naujienos iš Lietuvos. Vilniuje lengvasis automobilis nutrenkė briedį.

Artėjanti istorinė rusų šventė – gegužės 9-oji – kelia nerimą Lietuvos saugumo struktūroms. Perspėjama, kad tądien gali kilti provokacijų. Kasmet šią šventę aktyviai minėdavo Klaipėdos rusakalbių bendruomenė. Politologė neatmeta, kad klaipėdiečiai bursis švęsti Pergalės dienos ir šiemet, o uostamiesčio meras tiki – diena turėtų praeiti ramiai, nes leidimų renginiams neišduota. Įvairių tautybių rusakalbiai žmonės sudaro apie ketvirtadalį Klaipėdos gyventojų.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda per pokalbį telefonu su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė situaciją Rusijos agresijai besipriešinančioje valstybėje bei tolesnę karinę pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. „Rusija tęsia savo agresiją – raketomis atakuojami didieji Ukrainos miestai, o Rytų Ukrainoje telkiamos vis gausesnės agresoriaus pajėgos.

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų, kyla klausimas, kada mūsų šalis išsivaduos ir nuo rusiškos elektros. Politikai ir ekspertai teigia, kad Lietuva pastaraisiais metais mažino priklausomybę nuo Kremliaus šioje srityje, tačiau visiškai išsivaduoti neleidžia neužbaigtas sinchronizacijos projektas. Visgi jie gyventojus ramina: jei Kremlius savavališkai atjungtų Lietuvą nuo iš Maskvos valdomo energijos žiedo, paprastas vartotojas to net nepajustų.

Seimas svarstys siūlymą siaurinti privalomą notaro dalyvavimą dėl tėvystės pripažinimo, hipotekos išregistravimo ir kitais atvejais. Šią savaitę 88 balsais „už“ ir 26 parlamentarams susilaikius po pateikimo Seimas pritarė tokioms Vyriausybės inicijuotoms pataisoms. Toliau jas svarstys komitetai, o svarstymas Seimo salėje numatytas birželį. Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska teigia, kad pakeitimai leis gyventojams greičiau atlikti sandorius, gauti kitas paslaugas.

Riešės gimnazijos Vilniaus priemiestyje skyrius turėtų tapti atskira mokykla. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prašo Vyriausybės sutikimo reorganizuoti Riešės gimnaziją, šiuo metu turinčią 1 746 vaikus, kad ji būtų skaidoma į atskiras įstaigas – Riešės gimnaziją ir Bukiškio progimnaziją.  Kaip pažymima projekte, Vyriausybei pritarus, ministerija perimtų įstaigų savininko teises ir pareigas iš Vilniaus rajono savivaldybės.

Lietuvis Povilas Stankūnas pastaruoju metu keliauja į Ukrainą apmokyti karių naudotis žvalgybiniais dronais ir išspausti iš jų maksimalią naudą. Tokiuose mokymuose susipažįstama, kaip apgauti arba apeiti priešo radarus, kaip išžvalgyti priešo pozicijas dieną ar naktį, jie pasitelkiami ir artilerijos ugnies koregavimui.

Keturių dienų darbo savaitė tėvams gali tapti realybe. Seime kelią skinasi siūlymas leisti darbuotojams, auginantiems bent vieną vaiką, dirbti ne penkias, kaip šiuo metu įprasta, o keturias darbo dienas per savaitę. Tiesa, tokią privilegiją valdantieji siūlo biudžetinėse įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, o štai privačiose įmonėse plušančios šeimos liktų prie suskilusios geldos. Darbuotojus ginančios profesinės sąjungos ragina nediskriminuoti tėvų.

Vykstant kruviniems mūšiams Ukrainoje, Kremlius toliau pučia propagandos dūdelę. Šį kartą Maskva ištraukė naują kozirį – paaiškėjo rusų planai užimti dalį Ukrainos iki gegužės 9-osios, vadinamosios Pergalės dienos. Ši data – simbolinė ir „sakralinė“ Rusijos šventė, kurią propagandos kūrėjai pasitelkė ne be reikalo. Baiminamasi, kad Pergalės dienos minėjimas gali sukelti atgarsį Lietuvoje. Tikėtinos provokacijos ir smurto proveržiai, įspėja saugumo struktūros.

Ne visose Lietuvos savivaldybėse gyventojų kasmet auga taip sparčiai, kaip Vilniuje, atvirkščiai – dažniausiai naujų gyventojų kasmet registruojama vis mažiau. Todėl dalis jų, norėdamos paskatinti gyventojus susilaukti atžalų ir jas registruotis savo savivaldybėje, naujagimiams ir jų tėvams dovanoja arba pinigines išmokas, arba net kelių šimtų eurų vertės dovanas. Už kiekvieną gimusį ar įvaikintą vaiką Lietuvoje tėvams išmokama vienkartinė išmoka, siekianti 462 eurus.

Universitetinę ligoninę Klaipėdoje tikimasi įkurti iki šių metų pabaigos. „Manome, kad įstaigos galėtų būti baigtos reorganizuoti ir Klaipėdos universitetinė ligoninė galėtų atsirasti ne vėliau kaip iki 2023 metų sausio 1 dienos“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Teisės skyriaus patarėjas Kazys Rušinskas.

Panevėžyje nuo vasario pradžios vykstančiame bandomajame maisto atliekų rūšiavimo projekte dalyvaujantys gyventojai pirmąjį mėnesį išmetė daugiau kaip keturias tonas, o kovą – septynias tonas atliekų, skelbia Panevėžio miesto savivaldybė. Pirmieji maisto atliekų rūšiavimą išbando 67 miesto daugiabučiai, esantys tarp Pilėnų, Nemuno, J. Tilvyčio ir V. Alanto gatvių. Daugiau nei 1,7 tūkst.

Klaipėdoje esanti Baltarusijos miesto Mogiliovo vardo gatvė turėtų būti pervadinta Žardės gatve. Parengtą sprendimo projektą artimiausiame tarybos posėdyje svarstys miesto politikai.  Mogiliovo gatvės pavadinimo keitimui į Žardės gatvę kovo mėnesį pritarė posėdžiavusi Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija.

Lietuvoje vis dar daug likusių sovietinių memorialų kapinėse, kuriose palaidoti II pasaulinio kare žuvę kariai. Dabartiniai įvykiai dar labiau paskatino daug metų besitęsiančias diskusijas, ką daryti su karių statulomis, patrankomis ar teisybės neatitinkančiais užrašais ant memorialinių lentų. Raginama naikinti jų apsaugą, kad būtų galima tokius paminklus nukelti. Keliose vietose tokie memorialai išdažyti Ukrainos vėliavos spalvomis.

Pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai praėjusią parą vėl migrantų neapgręžė, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).  Pasak tarnybos, nė vieno migranto pasienyje pareigūnams apgręžti neteko jau trečią parą – nuo penktadienio. Latvijoje sieną neteisėtai bandančių kirsti migrantų nefiksuojama nuo balandžio 5-osios, situacija Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje sudėtingesnė – šeštadienį šios šalies pasieniečiai iš Baltarusijos neįsileido 42 neteisėtų migrantų.

Penktadienį ir šventinį savaitgalį kilo per 100 gaisrų, sužalotas vienas žmogus, žuvusiųjų nėra, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos (PAGD) atstovai. „Nuo penktadienio, šeštadienį ir sekmadienį iš viso buvo kilę 114 gaisrų, iš jų 25 gaisrai kilo atvirose teritorijose. Žuvusiųjų žmonių nėra, tačiau turime vieną traumuotą“ , – LRT pirmadienį sakė PAGD atstovas Aurelijus Česūnas. Pasak jo, penktadienį kilus gaisrui nuosavame name jo savininkas apdegė plaštaką.

Vilniaus apylinkės teismas ieško būdų, kaip Rusijoje gyvenančiam buvusiam Sovietų sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui įteikti Sausio 13-osios įvykių civilinio ieškinio dokumentus. Keturių per Sausio įvykius žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimųjų vardu Vilniaus teismui yra pateiktas civilinis ieškinys dėl buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo atsakomybės.

Prieš dvejus metus užklupusi koronaviruso pandemija pakeitė keliautojų įpročius, užsienio turistus pakeitė vietos gyventojai. Atlaisvėjus pandemijos suvaržymams, situaciją paveikė karas Ukrainoje – pajūrio kurortų atstovai pastebi, kad rezervacijas atšaukia dalis vokiečių ir austrų turistų.  Karas Ukrainoje pakeitė ir kai kurių verslo atstovų elgesį – dalis viešbučių nusprendė nepriimti Rusijos piliečių, nors šios šalies turistų ir taip reikšmingai sumažėjo.

Nuo karo iš savo šalies į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai intensyviai ieškosi darbo. Ieškodami, kur gyvens, ves vaikus į mokyklas ir darželius, vis daugiau kreipiasi ir į užimtumo tarnybas ar tiesiogiai ieško kontaktų su potencialiais darbdaviais. Realybė tokia, kad retas gali rasti darbą, kurį dirbo tėvynėje, pagal savo specialybę, tad tenka pradėti nuo paprasčiausių ir už minimalų atlyginimą.  Ukrainietė Valentina jau beveik mėnesį Lietuvoje.

Suvalkiečiai pasišovė pasikeisti pavadinimą. Iš Suvalkijos į Sūduvą. Toks esą istorinis šio regiono pavadinimas ir jau daugybę metų siekiama jį sugrąžinti. Tik štai ne visi suvalkiečiai nori tapti sūduviais, sako, kad įprato būti suvalkiečiais, jais nori ir likti. „Ve. Tai jau pripratę, kodėl taip viską kaitalioja?“ – taip marijampolietė sureagavo į žinią, kad gal jau netrukus turės prisistatyti esanti ne suvalkietė, o sūduvė.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir jos pavaduotojas Gintas Ivanauskas Nyderlandų mieste Hagoje dalyvaus koordinaciniame pasitarime dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje tyrimo. „Lietuvos atstovai pristatys mūsų šalyje atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Ukrainoje, bus diskutuojama bendradarbiavimo tarp šalių klausimais“, – BNS informavo Generalinė prokuratūra.

Ukrainos gynybos ministerija pirmadienį paskelbė, kad Rusija baigia pergrupuoti savo kariuomenę puolimui Ukrainos rytuose, todėl artimiausiu metu šioje srityje gali prasidėti didelės kovos. Pirmadienį nugriaudėjo sprogimai Vakarų Ukrainoje esančiame Lvivo mieste, žuvo 7 žmonės. Charkive per virtinę Rusijos pajėgų smūgių žuvo mažiausiai trys žmonės.

Valdantieji ruošia Lietuvą atsinaujinančios energetikos bumui. Vyriausybės nariai tvirtina, esą norint galutinai atsikratyti energijos pirkimo iš Rusijos, būtina naikinti biurokratines kliūtis saulės ir vėjo elektrinėms. Gyventojai jau nerimauja, kad vėjo jėgainių pridygs šalia jų namų – kels triukšmą, vibraciją, trukdys miegoti, ir reikalauja, kad jos būtų statomos kuo toliau. O ir specialistai ragina nedarkyti bent saugomų teritorijų ir jų prieigų.

Po dvejų metų pertraukos Velykos – jau nebe karantine. Žmonės džiaugiasi galėdami švęsti prisikėlimo šventę be jokių ribojimų ir kartu su artimaisiais. Tiesa, šventinę nuotaiką temdo karas Ukrainoje. Net ir per šventes lietuvių akyse skausmo ašaros, matant, kokias kančias rusai tebekelia Ukrainos žmonėms. Sostinėje Velykų rytas. Į Vilniaus Arkikatedrą renkasi žmonės.

Maskvos karas su kaimynine Ukraina vis labiau skinasi kelią į rusiškas mokyklas: moksleiviai ir ikimokyklinukai buvo pasitelkti viešai demonstruoti paramą invazijai, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty. Kovo mėnesį darželiai ir mokyklos socialiniuose tinkluose masiškai pradėjo skelbti apie įvairias karą palaikančias veiklas ir taip parodė, kad akcijos buvo koordinuotos.

Po dvejų metų pertraukos Velykos – jau nebe karantine. Žmonės džiaugiasi galėdami švęsti prisikėlimo šventę be jokių ribojimų ir kartu su artimaisiais. Tiesa, šventinę nuotaiką temdo karas Ukrainoje. Net ir per šventes lietuvių akyse skausmo ašaros, matant, kokias kančias rusai tebekelia Ukrainos žmonėms. Po pertraukos Velykas tikintieji ir vėl galėjo sutikti Švento Petro aikštėje Vatikane.

Nors pandemija ir slopsta, šeimos gydytojai priversti suktis kaip bitės – sumažėjus sergančiųjų koronavirusu į dienos šviesą visu „gražumu“ išlenda įprasti, tačiau lėtines ligas labiau užleidę, taip pat – ir karo įsigąsdinę gyventojai. Šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis gi apgailestauja, kad dalis pacientų įprato tik prie nuotolinių konsultacijų.

Bendrasis pagalbos centras praneša, kad sekmadienį Alytuje gaisras kilo Pramonės g. 1, veržiasi dūmai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos atstovas patikslino informaciją ir teigė, kad užsidegė šalia „Ekologistikos“ esantis pastatas. Kaip teigiama pranešime, apie gaisrą buvo pranešta 15.44 val. „Pirminiais duomenimis dega šiukšlės. Patalpos stipriai uždūmintos, negalima pasakyti, kokios tos šiukšlės.

Nuotolinių vaistinių sistema, sudaranti galimybę įsigyti receptinių vaistų internetu, turėtų pradėti veikti gegužės pradžioje, nurodo Registrų centras. „Šiuo metu pats funkcionalumas jau yra sukurtas ir įdiegtas į testinę aplinką, kurioje nuo kitos savaitės bus pradėti testavimo darbai su vaistinėmis“, – BNS šią savaitę sakė valstybės įmonės atstovas Mindaugas Samkus.