Aktualijos

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen šeštadienį pagrasino sustabdyti „AstraZeneca“ vakcinų eksportą, jei iš pradžių savo siuntų negaus Europos Sąjunga. Komplikuojantis ginčui dėl vakcinų pristatymo vėlavimo, U. von der Leyen interviu vokiečių žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė: „Turime galimybę uždrausti planuotą eksportą. Žinia [farmacijos milžinei] „AstraZeneca“: pirmiausia įvykdykite savo kontraktą su Europa, o tada pradėkite tiekti [vakcinas] kitoms šalims.

Aplinkosaugininkai paskelbė naujausius skaičiavimus, kuriose vietose Baltijos jūroje bei Kuršių mariose kaupiasi daugiausia teršalų. Turėdami šiuos duomenis, specialistai jau gali imtis tolimesnių žingsnių taršai naikinti. Nors, mokslininkai jau dabar pastebi, kad Baltiją labiausiai teršia mūsų gyvenimo būdas ir buityje naudojami daiktai. Net pliušiniai žaislai. Aplinkosaugininkai skelbia tyrimo išvadas, kokios Baltijos jūros ir Kuršių marių vietos labiausiai užterštos.

2000 metais Arūnas Pukelis su dviem bičiuliais buvo sustabdytas Vokietijos pareigūnų. Vyrai gabeno didelę sumą grynųjų pinigų, viso apie 270 tūkst. svarų. Pagal to meto kursą – gerokai daugiau nei milijoną litų. Su šios istorijos veikėjais buvo siejamas ir dabartinis parlamentaras, Širvintų merės sutuoktinis Jonas Pinskus. Jis viešai teigė neturėjęs verslo santykių su vienu garsiosios A.Pukelio kelionės bendrakeleivių. Tai nebuvo tiesa.

Nors šiuo metu psichologais gali dirbti ir tam reikiamo išsilavinimo neturintys žmonės, siekis įteisinti psichologų praktinės veiklos licencijavimą Seime buksuoja daugiau nei dešimtmetį. Psichologų savivaldai raginant politikus imtis lyderystės, šie sako, kad sprendimas sunkiai įmanomas, jei pati specialistų bendruomenė negeba susitarti.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 786 COVID-19 pacientai, 81 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 650 ligonių, 51 pacientui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 87 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 208 tūkst. 650 žmonių. Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 50 tūkst.

Vilniaus regione COVID-19 sergantiems žmonėms skirtų lovų skaičius didinamas, Kauno regione – mažinamas. Vilniaus regione šiuo metu užimta 74 proc. aktyviam gydymui skirtų lovų bei 55 proc. reanimacijos ir intensyvios terapijos gydymui skirtų lovų. „Mes kokį mėnesį mažinom lovų skaičių, bet jau praėjusį penktadienį, kovo 12 dieną, pradėjome stebėti pacientų didėjimą ir atidarėme Santaros klinikose 18 papildomų lovų, kurias per savaitgalį ir užpildėm.

Šuo padeda nusirengti, atnešti pirkinius iš parduotuvės, perspėja apie nukritusį insulino lygį. Tokią nepamainomą pagalbą sergančiam ar negalią turinčiam žmogui gali suteikti šuo asistentas. Tačiau Lietuvoje tokie pagalbininkai ruošiami vos keli. Tokių šunų rengimas kainuoja daugiau kaip 15 tūkstančių eurų, o negalią ar ligą turintys žmonės visapusiška jų pagalba Lietuvoje naudotis negali. Nėra nei tai reguliuojančios įstatymų bazės, nei tam numatyto finansavimo.

Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 asmenų, praneša Statistikos departamentas. Vienas mirusiųjų priklausė 40–49 m. amžiaus grupei. Trys mirę žmonės buvo 70–79 m. grupėje. Net po 4 mirusiuosius priklausė 80–89 ir 90–99  metų amžiaus grupėms.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 575 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 9338 molekuliniai (PGR) ir 884 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 243,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,6 procento.

Alytaus miesto gyventojai užsimanė savo vaikus į darželį vesti ir savaitgaliais, kreipėsi į miesto merą prašydami tokią idėją įgyvendinti. Jei toks tėvų prašymas būtų patenkintas, Alytus taptų pirmuoju miestu Lietuvoje turintis ir savaitgaliais veikiančius valstybinius darželius. Mažųjų alytiškių tėvai kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę norėdami savaitgalį arba bent jau vieną iš savaitgalio dienų savo vaikus palikti darželyje.

Nerimas dėl galimo trumpalaikio ar ilgalaikio nepageidaujamo šalutinio vakcinos poveikio dalį gyventojų pristabdo ar išvis atbaido nuo minties skiepytis. Tačiau ar esama atvejų, kai vakcinuotis apskritai negalima ar bent kažkuriam laikui nerekomenduojama? To pasiteiravus gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio, šis sakė, kad situacijos, kai skiepytis nėra rekomenduojama, yra žinomos ir vienodos visų skiepų atvejais.

Vilniuje, Saltoniškių gatvėje, esančioje požeminėje perėjoje menininkams vos daugiau nei prieš savaitę sieną nudažius LGBT vėliava, šiandieną jos neliko.  Šia žonia socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.  „Labai stengsiuosi, kad mano Lietuvoje sutilptų skirtingi ir įvairūs mano šalies žmonės. Kovosiu iš paskutiniųjų, kad mano trispalvė plėvėsuotų kartu su mano vaivorykšte. Nes vietos Lietuvoje užteks visiems.

Teatras, pramogos, koncertai, restoranai tik COVID-19 imunitetą turintiems vilniečiams, kitiems ir toliau namai ir karantinas. Vilniaus meras siūlo įvesti imuniteto pasą, kuris suteiktų galimybę persirgusiems ir paskiepytiems naudotis įvairiomis paslaugomis, kuriomis karantino metu likusi visuomenė naudotis negali. Jei toks modelis pasiteisintų, imuniteto pasus galėtų turėti ir visos šalies tautiečiai, ne tik vilniečiai.  Vilniuje esantis sporto klubas – apmiręs.

Vėl skiepijant „AstraZeneca“ vakcina, poliklinikos bando prisišaukti jos norinčius žmones. Žmonės dabar gali gali rinktis, kurios vakcinos nori.  Iš savivaldybių, kuriose skiepijama lėčiausiai, Sveikatos apsaugos ministerija nori atimti užsigulėjusias vakcinas ir jas perskirstyti.  Vos tik sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys davė leidimą vėl naudoti „AstraZeneca“, poliklinikų darbuotojai pradėjo skambinti gyventojams – klausia, ar norėtų būtent šios vakcinos.

Į Lietuvą grįžtant vis gausesniam pulkui sparnuočių pats metas dar suskubti ir iškelti inkilus, kad paukščiai turėtų, kur įsikurti ir perėti. O specialistai sako, kad paukščiai visiškai neišrankūs – jiems patinka paprasčiausi nameliai su tinkama landa. Tik štai švara viduje reta kuris pasirūpina pats. Tad kasmet inkilus būtina iškuopti. Į Karalgirio mišką pakaunėje gamtos mylėtojai atgabena apie pusšimtį inkilų. Tokią tradiciją miškininkai puoselėja jau šimtmetį.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu antikorupcinė veikla tarp ministerijų koordinuojama neefektyviai ir ta būtina keisti.  „Esminė problema dabar yra kovos su korupcija fragmentiškumas. Antikorupcinė veikla koordinuojama neefektyviai tiek atskirų ministrų valdymo srityse, tiek tarp ministerijų. Tą būtina keisti“, – Vyriausybės pranešime teigė I. Šimonytė. Ji taip teigė po penktadienį vykusio Vyriausybės komisijos kovai su korupcija koordinuoti posėdžio.

Vilkaviškio ligoninėje vienas nuteistasis sukėlė kone riaušes. Dėl piršto skausmo iš Kybartų pataisos namų atvežtas 26 vyras, matyt, sumanė pabėgti. Išsilaisvino iš antrankių ir pradėjo siautėti. Jis daužė duris, laužė baldus, į pataisos namų pareigūnus mėtė kušetes ir vežimėlius. Vienas pareigūnas sužalotas. Medikai sako, to dar nematę. Į kalinio sutramdymą teko įsijungti ir jiems. Viena gydytoja laikė duris, kur vyko grumtynės tarp pareigūnų ir kalinio.

Nors dabar moksleiviams norintiems grįžti į mokyklas nebeprivaloma atlikti COVID-19 testą, tačiau Plungės rajono savivaldybė priėmė, jų pačių žodžiais, nepopuliarų sprendimą. Plungės rajone mokiniai ir mokytojai privalės testuotis prieš grįždami į ugdymo įstaigas. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas pasipiktino Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimais – kartais prisitaikyti tenka minučių intervalu.

​Į specialią banko sąskaitą, kurioje kaupiamos pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti skirtos įmokos, gydymo įstaigos pernai sumokėjo 3,8 mln. eurų. Iš šių lėšų pacientų žalai atlyginti išmokėta 6,4 tūkst. eurų.

Ikiteisminiame tyrime dėl galimo fiktyvaus įdarbinimo Molėtų ligoninėje įtarimai pareikšti jau devyniems šios įstaigos darbuotojams, direktorius Vaidotas Grigas ir dar du darbuotojai – nušalinti nuo pareigų, penktadienį BNS informavo Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė.  Anot jos, iš viso šiame tyrime įtarimai jau pareikšti dešimčiai asmenų, tarp kurių – devyni dabartiniai ligoninės darbuotojai ir vienas joje dirbęs anksčiau žmogus.

Lietuviai pastaraisiais metais buvo laimingesni už kaimynus, rodo penktadienį paskelbtas Pasaulio laimės indeksas. Jame Lietuva užėmė 38 vietą, kai pernai buvo 41. Estija indekse yra 40 vietoje, Lenkija – 44, Latvija – 51, Baltarusija ir Rusija užėmė atitinkamai 75 ir 76 vietas. Laimingiausia pasaulio valstybe pripažinta Suomija, po jos seka Danija, Šveicarija, Islandija ir Nyderlandai. Tiriamas laikotarpis apima 2018-2020 metus.

Konservatorė Paulė Kuzmickienė mano, kad nors „Astrazeneca“ vakcinai reputacijos prasme suduotas stiprus smūgis, tačiau padėtį galėtų pataisyti šalies vadovai, kurie viešai pasiskiepys šia vakcina. Politikė pritaria, kad prioritetų eilė skiepijant šia vakcina galėtų būti lankstesnė bei siunčia kritikos strėles buvusiai Vyriausybei, kuri laiku nesusirūpino vakcinacijos ir jos komunikacijos kampanija.

Nuo pirmadienio 45 savivaldybėse į klases leista sugrįžti pradinių klasių mokiniams, dalis tėvų sugrįš į darbą, nors dar turi galiojančius nedarbingumo pažymėjimus nesergančių vaikų priežiūrai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kokiais atvejais, mokykloms atvėrus duris, tėvai ir toliau galės gauti ligos išmokas už nesergančio vaiko priežiūrą.

Gyventojų judėjimas į maisto prekių parduotuves bei vaistines kovo pradžioje pasiekė aukščiausią lygį nuo praėjusių metų pradžios, rodo statistika. „Google“ renkami gyventojų mobilumo duomenys rodo, jog kovo 8-14 dienomis gyventojų srautas į maisto parduotuves, palyginti su baziniu laikotarpiu prieš pandemiją – 2020-ųjų sausio 3-vasario 6 dienomis – buvo 17,3 proc. didesnis.

Situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) nagrinėjusi Seimo darbo grupė abejoja, ar Adas Jakubauskas toliau gali vadovauti įstaigai ir siūlo spręsti Seimui šį klausimą. „Darbo grupė penktadienį priėmė išvadas, kuriose Seimo valdybai siūlo kreiptis į Seimą dėl A. Jakubausko tinkamumo užimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigas“, – BNS sakė darbo grupės vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Atsižvelgiant į COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo kovo 22 d., pirmadienio, mažinamas covid lovų skaičius, rašoma pranešime spaudai. Tai jau šeštasis lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kitos savaitės naikinamos 86 lovos, skirtos gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus. Pasak COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovo doc. dr.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį Vilniuje bus skiepijama nuo COVID-19 visuomenėje prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina. „Manau, kad tikrai svarbu dabartinėje situacijoje, kai šiek tiek susvyravęs pasitikėjimas „AstraZeneca“, parodyti lyderystę ir pasiskiepyti šia vakcina. Jei tai sustiprins pasitikėjimą šia vakcina visuomenėje, tuomet tikslas bus pasiektas“, – penktadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė svarstantis galimybę leisti abiturientams ir jų mokytojams pasiskiepyti prioriteto tvarka. Toks sprendimas gali būti priimtas jau kitą savaitę, interviu BNS penktadienį sakė ministras. Ministras taip pat teigė, kad pagal naują tvarką kai kuriose savivaldybėse užsigulinčios vakcinos bus vežamos į kitus skiepijimo centrus, o sprendimai bus priimami gyvai reaguojant į konkrečias situacijas. „Ar čia yra kokia formulė? Ne, aklos formulės nėra.

Jau nuo penktadienio Lietuvoje vėl atnaujintas skiepijamas „AstraZeneca“ vakcina. Tačiau nuo šiol nenorintieji ja skiepytis galės palaukti kitos vakcinos, tad atsiranda proga pasiskiepyti ir kitų grupių asmenims.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė per nuotolinį Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdį aptarė bendrą sergamumo, mokytojų vakcinavimo padėtį savivaldybėse, rašoma pranešime. Anot ministrės, situacija savivaldybėse skirtinga, dėl to ir buvo priimti skirtingi sprendimai, leidžiantys kai kurioms savivaldybėms nuo pirmadienio grąžinti pradinių klasių mokinius į kontaktinį ugdymą.

Seimo pavasario sesijoje daug diskusijų sukels ne tik partnerystės įteisinimas ar lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas. Valdantieji planuoja peržiūrėti ir atlaisvinti dalį valstiečių priimtų alkoholio ribojimų. Apie tai, kokius ribojimus žadama panaikinti, kalbame aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“. Laidos svečiai – Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Naujausių tyrimų duomenimis Lietuvoje su neapykantos kalba internete susiduria apie 6 proc. gyventojų. Ekspertų teigimu, labiausiai nerimą kelia tai, jog net penktadalis neigiamus komentarus apie įvairias visuomenes grupes laiko „nekaltais juokeliais“. Pasak ekspertės, žmonės, su neapykanta susiduriantys internete, šias savo baimes neretai perkelia ir į realų gyvenimą, o juos lydinčios psichologinės problemos tampa ilgaamžėmis.

Keliolikai Europos šalių suabejojus „AstraZeneca“ vakcinos saugumu ir nutraukus skiepijimą, Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį pranešė, kad vakcina yra saugi ir veiksminga, tad rekomendavo šalims atnaujinti vakcinavimo procesą. Lietuvoje skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina atnaujintas penktadienį.

Pirmieji trys po skiepijimo Lietuvoje nustatyti tromboembolijos atvejai Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vertinti kaip galimai susiję su „AstraZeneca“ vakcina. Tuo metu Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį pranešė, kad ši vakcina nėra susijusi su bendruoju kraujo krešulių susidarymo rizikos padidėjimu. „Reakcija buvo vertinta kaip tikėtina.

Plintant britiškajai COVID-19 atmainai, galimi lokalūs užsidarymai savivaldybėse, kuriose situacija bus blogiausia, teigia premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė. „Jeigu rodikliai ims blogėti, apie tolesnius atlaisvinimus kalba turėtų būti santūresnė ir peržiūrimi scenarijai, ką galime atverti ir ko negalime atverti“, – BNS penktadienį sakė patarėja. „Būtų svarstomi, ko gero, lokalūs užsidarymai tose savivaldybėse, kuriose situacija tikrai blogėtų“, – pridūrė ji.

Sankcijos Rusijai turi tęstis, kol ji nepasitrauks iš neteisėtai užimtų Ukrainos teritorijų, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Tai jis penktadienį teigė Aukščiausiosios Rados nariams Kijeve. „Lietuva mato nenuilstamas Ukrainos pastangas siekti politinio konflikto sprendimo Donbase. Nedviprasmiškai raginame Rusiją ir jos remiamas grupuotes nedelsiant įgyvendinti Minsko susitarimų reikalavimus.

Ketvirtadienį Vilniuje mokslininkai solidarizavosi su iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atleista istorike Mingaile Jurkute ir surengė palaikymo akciją. Organizatorių teigimu, akcija „Teisybcentris“ siekiama atkreipti dėmesį į žodžio laisvę ir mokslinių tyrimų laisvei kylančią grėsmę.

Lietuvoje užfiksuotas itin retas atvejis – toje pačioje stirnų bandoje buvo net du albinosai stirniukai. Panevėžietes nustebino ir patys gyvūnai ir kitų elgesys su jais. Mokslininkai pripažįsta, kad šis atvejis išskirtinis. O kaip gimsta albinosai, kas tai lemia ir kaip klostosi jų gyvenimas?  Pasakišką vaizdą Panevėžio rajone įamžino gamtą fotografuojanti Inga: „Visi aikčioja, čia kaip stebuklas, iš tikrųjų.

Valstybinių miškų urėdija ruošiasi gaisrų sezonui ir įspėja gyventojus – pavasarį prasideda gaisrams kilti palankus laikotarpis, tad reikėtų elgtis itin atsargiai ir saugoti gamtą. Ypač didelį pavojų kelia žolės deginimas, kuris tampa ir miškų gaisrų priežastimi, neretai sparčiai plintanti ugnis be namų palieka ir pačius gyventojus, rašoma pranešime spaudai. „Kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą.

Ieškoti naujo būsto – sunkus, atsakingas, daug laiko ir pastangų reikalaujantis darbas. Tačiau tėvams su mažais vaikais šis gyvenimo tarpsnis gali dar labiau apsunkti. Visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad vaikai ir gyvūnai yra tikri namų siaubūnai, ir, nors įstatymai šitaip elgtis neleidžia, nuomotojai vis dar vengia nuomininkų su vaikais. Dažnai nuomojamo būsto savininkai įsitikinę – vaikai ir gyvūnai būtinai nusiaubs namus.

Lietuvoje mažiausiai viena vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta apie trečdalis 70-ies ir vyresnių šalies gyventojų, rodo penktadienį Statistikos departamento paskelbti duomenys. Vyresnių nei 70 metų gyventojų amžiaus grupėje paskiepyti 33 proc. gyventojų, o tarp vyresnių nei 80-ies metų – 36 procentai. Tarp savivaldybių skiepijimas vangiausiai tebevyksta Šalčininkų rajone. Čia mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 4 proc. gyventojų.

Dažniausiai Lietuvos gyventojai praneša apie diskriminavimą lyties, amžiaus ir negalios pagrindu. Diskriminacija dažniausiai patiriama prekių ir paslaugų teikimo arba darbo vietose. Penktadienį lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė Seime savo 2020 metų veiklos ataskaitą bei naujausią atliktų tyrimų dėl galimos diskriminacijos statistiką. Pernai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl patiriamos diskriminacijos dažniausiai kreipėsi moterys.

Situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) nagrinėjusi Seimo darbo grupė abejoja, ar Adas Jakubauskas toliau gali vadovauti įstaigai ir siūlo spręsti Seimui šį klausimą. „Darbo grupė penktadienį priėmė išvadas, kuriose Seimo valdybai siūlo kreiptis į Seimą dėl A. Jakubausko tinkamumo užimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigas“, – BNS sakė darbo grupės vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99 metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 70 iki 79 metų, vienas žmogus priklausė 90–99 metų grupei. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3452 žmonės.

Vilniaus miesto savivaldybė siūlo Imuniteto paso idėją – pasiskiepijusiems nuo Covid-19, persirgusiems arba nuolat besitestuojantiems gyventojams būtų atverta galimybė teikti ir naudotis iki šiol dėl koronaviruso neteikiamomis paslaugomis. Vilniaus mero nuomone, Imuniteto pasas padėtų išgelbėti dalį dabar uždaryto verslo, pagerintų žmonių emocinę būklę ir paskatintų žmones dažniau testuotis. Siūloma, kad imuniteto pasas galėtų būti integruotas į „KoronaStop“ programėlę.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 534 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 7085 molekuliniai (PGR) ir 770 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 239,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas sudaro 6,8 procento.

Vilniaus miesto savivaldybė siūlo Lietuvoje įgyvendinti Imuniteto paso idėją ir tokiu būdu nuo COVID-19 paskiepytiems, persirgusiems arba reguliariai besitestuojantiems piliečiams atverti galimybę teikti ir naudotis iki šiol uždarytomis paslaugomis – kultūros, renginių, apgyvendinimo, maitinimo, prekybos, sporto sektoriuose, taip pat – bendrauti tarpusavyje, rašoma pranešime spaudai. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tokį planą pasiūlė šalies premjerei Ingridai Šimonytei.

COVID pandemija iškelia būtinybę permąstyti, kaip toliau bendradarbiaus labiau ir mažiau išsivysčiusios šalys, siekiant amortizuoti skaudžius ekonominius ir socialinius padarinius, nuo kurių labiausiai kenčia skurstantieji. Naujausia paramos forma – dalinimasis vakcinomis. Lietuvai itin svarbu, kad Europos Sąjunga susitarė dėl bendro 750 mlrd. eurų dydžio ekonomikos skatinimo plano, kuris padės greičiau atsistoti ant kojų.

Valstybinį matematikos brandos egzaminą laikyti ketinantiems abiturientams balandį bus rengiamas nuotolinis matematikos žinių patikrinimas, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tikimės, kad šis patikrinimas padės abiturientams geriau pasirengti tikram egzaminui. Tai yra dar viena priemonė rengiantis egzaminui, galimybė abiturientams įsivertinti, kokias dalyko temas dar reikia pastiprinti“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.