Aktualijos

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad idėja įteisinti atlygį už studentų praktiką yra gera, tačiau reikia gerai pagalvoti apie galimus modelius ir įvertinti rizikas. „Tai yra pasaulyje plačiai taikoma praktika ir pati idėja tikrai yra gera, tačiau yra labai daug klausimų“, – BNS antradienį sakė ministrė. Jos teigimu, reikia apgalvoti galimas rizikas.

Lietuvos moksleiviai įgis nacionalinio saugumo ir gynybos žinių dar mokyklos suole. Taip skelbia krašto apsaugos ir švietimo, mokslo ir sporto ministrai. Jų teigimu, vaikų ugdymas ir parengimas ekstremalioms situacijoms bei krašto gynybai yra prioritetinė valstybės užduotis. Pirmieji mokymai prasidės dar šių metų birželį 10-yje šalies mokyklų. Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošia projektą, skirtą gynybos įgūdžiams ugdyti dar mokykloje.

Nepaprastoji padėtis Lietuvoje turėtų likti tol, kol esmingai nepasikeis saugumo situacija, tikėtina, kad ji toliau tęsis ir nuo liepos, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Kol esmingai nepasikeis sąlygos regione, tol mes tikrai turėtumėme išlaikyti šias priemones. Sąlygos regione – tai ne tik tai, kas susiję su Ukraina, taip pat tai, kas susiję su procesais Kaliningrade, Baltarusijoje.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą apgręžti penki migrantai, bandę neteisėtai patekti į šalį, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tą pačią parą du užsieniečiai bandė iš Baltarusijos kirsti sieną į Latviją, Lenkijos pareigūnai šeštadienį sustabdė neleistinose vietose iš Baltarusijos ėjusius 24 migrantus. Pastarąją savaitę apgręžtų migrantų Lietuvos pasienyje skaičius svyravo tarp trijų ir 46. Iš viso šiemet Lietuvos pasieniečiai apgręžė beveik 1,6 tūkst.

Iki šiol iš Lietuvos išvyko apie 540 Ukrainos karo pabėgėlių, dalis jų grįžo namo, dalis vyksta į kitas valstybes, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Šiuo metu mes matome, kad maždaug 30 žmonių per dieną praneša, kad planuoja išvykti, bet nebūtinai visi praneša. Turime Migracijos departamente fiksuotą skaičių, kad maždaug 540 asmenų yra pranešusių, kad išvyksta“, – antradienį LRT sakė A. Bilotaitė.

Prieš mėnesį į partijų reitingų viršūnę grįžę valdantieji konservatoriai išlieka pirmoje vietoje, antrojoje toliau lieka demokratai, treti – socialdemokratai, rodo „Delfi“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Antradienį skelbiamos apklausos duomenimis, už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS–LKD) balandį būtų balsavę 13,6 proc.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pašalinimas iš valdžios yra vienintelis būdas apsaugoti Vakarus ir jų sąjungininkus nuo būsimų grėsmių iš Maskvos, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lietuvoje šią savaitę lankosi Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk, antradienį ji sakys kalbą Seimo posėdyje. „Simboliška, kad O. Kondratiuk vizitas sutampa su Europos diena. Juk dabar būtent Ukraina kovoja pagrindinį mūšį dėl Europos ateities. Simboliška ir tai, kad Seime bus svarstoma ir, neabejoju, priimta rezoliucija dėl Ukrainoje vykdomo genocido bei tarptautinio baudžiamojo tribunolo steigimo“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ukrainos pajėgos atgavo keturių Ukrainos gyvenviečių Charkivo srityje kontrolę, praneša šalies generalinis štabas. Tuo tarpu Rusija didina puolimo tempą Ukrainos rytuose, iš okupuotų Donecko ir Luhansko sričių perkėlė 500 mobilizuotų karių. Rusijos pajėgos šiuo metu aktyviausiai veikia Donecko ir Slobožansko kryptimis, tačiau pažangos čia nepadarė.

Keli šimtai žmonių Vilniaus Antakalnio kapinėse minėjo gegužės 9-ąją – sovietų pergalės dieną. Rusų propagandos melus atkartojantys žmonės skundžiasi, esą trinama atmintis apie sovietų karius išlaisvintojus ir aiškina, neva plataus masto karą Ukrainoje pradėjo Zelenskis ir Jungtinės Valstijos. Policija sulaikė du asmenis, tarp kurių – žinomas prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kovo 12 dieną Ukrainos žurnalistas Olehas Baturinas sulaukė telefono skambučio iš pažįstamo, kuris paprašė susitikti. Kai jis atvyko į vietą, kurią jie buvo sutarę, jo pažįstamo ten nebuvo. „Bet ten buvo automobilis su rusų kareiviais, – Radio Free Europe/Radio Liberty Ukrainos tarnybai sakė O. Baturinas gegužės 3-iąją. – Jie iššoko iš mašinos ir pradėjo mane mušti. Man uždėjo antrankius, įtempė į mašiną ir nuvežė į Nova Kachovkos miestą.

Maskvoje įvyko Pergalės dienos paradas – Vladimiras Putinas sušoko šokį ant karo Ukrainoje aukų kaulų. Nors Putinas išdidžiai skelbia, kad Rusijos armija neva tęsia tas pačias II pasaulinio karo užduotis apginti Rusiją nuo įsivaizduojamų fašistų arba nacistų, o pergalę II Pasauliniame kare pristato, kaip Rusijos pergalę prieš nacizmą, bet kai kurie Rusijos karo nusikaltimai įvykdyti Ukrainoje pranoksta net nacių žiaurumus.

Jurbarke vakar buvo surengtas itin įžūlus vandalizmo aktas, kurio metu, kol kas nenustatytas asmuo, nuplėšė ir ant žemės numetė net 10 Ukrainos vėliavų. Apie tai -  TV3 žinių reportažas. Miesto gatvėse įtaisytos stebėjimo kameras užfiksavo, kad apie aštuntą valandą vakaro į miesto skverą atėjo vyras. Nieko nelaukęs plėšyti nuo medžių kamienų jis pradėjo plėšyti Ukrainos vėliavas.

Klaipėdoje rusakalbiai prie praėjusią savaitę nudaužytos penkiakampės žvaigždės plūdo nuo ryto. Jie dėjo prie sovietinio memorialo gėles ir piktinosi valdžios planais griauti paminklus. Savo nuomonę išsakė ir čia atėję kai kurie lietuviai. „Pas mus ir tėvai palaidoti, pradėkim eiti į kapus ir pradėkim savo paminklus vartyti. Ar čia ką, jis maišo?“, – paminklų griovimui nepritarė klaipėdietis. Kitas į renginį atvykęs klaipėdietis buvo priešingos nuomonės.

Pirmadienį Antakalnio kapinėse rinkosi daugiausiai Rusijos režimą šlovinantys gyventojai. Jie kartojo propagandines istorijas apie karą Ukrainoje. Prie sovietų karių memorialo pasirodė SSRS simboliką demonstruojančių asmenų. Vieni dėvėjo tankus valdančių karių kepures, kiti – galvos apdangalą su raudona žvaigžde, treti iš po skverno išsitraukė Georgijaus juostelę, kurią segėti Lietuvoje šiuo metu draudžiama.

Į Ukrainą įsiveržęs Putinas Maskvoje surengė Pergalės dienos paradą ir vėl sapaliojo apie NATO keliamą grėsmę Rusijai bei būtinybę nuo nacių išvaduoti Ukrainą. Beje, karinis paradas rusų sostinėje buvo gerokai kuklesnis nei įprastai, o paskutinę minutę Kremlius atšaukė karinių orlaivių, tarp jų ir „Paskutinio teismo dienos“ lėktuvo, pasirodymą. Tuo metu gegužės 9-oji skirtinguose Lietuvos miestuose pažymėta ir vandalizmo aktais ir konfliktais tarp Rusijos garbintojų bei Ukrainos gynėjų.

Gegužės 9-ąją Antakalnio kapinėse būriavosi rusakalbiai gyventojai. „Su švente!“, – daugelis sveikino vieni kitus. Dalis minioje sutiktų pašnekovų smerkė karą Ukrainoje, sakė nesuprantantys Vladimiro Putino veiksmų ir tų žmonių, kurie jį palaiko. Kai kurie pašnekovai pateikė siūlymų dėl sovietų karių skulptūrų likimo – siūlo juos perkelti ne į Grūto parką, o į Kauną. Šiemet gegužės 9-oji Antakalnio kapinėse kiek kitokia – be skambių  pasisakymų ir mažiau žmonių.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir UNICEF praneša apie tymų plitimą pasaulyje. Per pirmus 2022 m. mėnesius tymų atvejų padaugėjo net 79 proc. nei tuo pačiu metu 2021 m., skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Manoma, jog prie augančių šios ligos skaičių prisidėjo COVID-19 pandemija, kurios akivaizdoje žmonės pamiršo skiepytis kitais svarbiais skiepais, skelbia SAM savo socialiniame tinkle.

Kauno Kalėdų eglę padegęs kaunietis pripažintas nepakaltinamu, jam skirtas priverstinis gydymas, pirmadienį pranešė teismas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje spręsta dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo 39-erių kauniečiui, padegusiam šventinę Kauno miesto eglę. Teismas pripažino, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. padegė eglę, būdamas nepakaltinamas.

Baltijos jūroje Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje pirmadienį prasidėjo tarptautinė nesprogusios amunicijos paieškos ir jų nukenksminimo operacija „Open Spirit 2022“ („Atvira dvasia 2022“). Kaip pranešė kariuomenė, čia taip pat vyksta tarptautinės narų išminuotojų pratybos EODEX 2022. Operaciją ir pratybas organizuoja Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos.

Kelyje Vilnius–Utena – uždaromas kelias. Pranešama, kad toks sprendimas priimtas dėl remonto darbų. Magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 16,70 iki 21,40 km (abiem kryptimis) bus uždaromas ir kreipiamas apylanka nuo 2022-05-10 07:00 val. iki 2022-05-11 17:00 val. 2022 m. gegužės 10–11 dienomis dėl vykdomų aukštos įtampos elektros tinklų remonto bus uždaromas eismas magistraliniame kelyje A14 Vilnius–Utena nuo 16,70 iki 21,40 km.

Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis jungiasi prie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP). Kaip pirmadienį pranešė partija, V. Tamulis su šia politine jėga žada kitąmet dalyvauti savivaldos rinkimuose bei sieks antros kadencijos mero poste. „Džiaugiuosi prieš trejus metus gavęs Kėdainių gyventojų pasitikėjimą ir galimybę prisidėti prie gerovės kūrimo šiame rajone. Vienas žmogus to padaryti negali, tad nusprendžiau prisijungti prie stiprios socialdemokratų komandos.

Anykščių rajone, Troškūnų apylinkėse, rastas bidonas su Lietuvos partizanų dokumentais, pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. 20 litrų talpos metalinis bidonas buvo užkastas į žemę miškelyje netoli Karčių kaimo. Per pirminę bidono viduje esančių dokumentų apžiūrą nustatyta, kad jame buvo šeši įvairaus dydžio ir storio dokumentų ritinėliai. Lietuvos centrinio valstybės archyvo restauratoriams pavyko išvynioti kelis geriausiai išsilaikiusius dokumentų ritinėlius.

Nors visi galvojome, kad didžiuliai karai jau praeityje, Vladimiro Putino režimas mums priminė ne tik apie karo žiaurumus, bet ir apie istoriją. Antrasis pasaulinis karas, jo istorija, istoriniai pasikartojimai ir paralelės, netgi karo priežastys ir pokarinė tvarka pasirodo tebėra svarbi ir dabar, ypač kai Putino režimas išsijuosęs skleidžia propagandą apie Rusijos laimėjimą prieš Hitlerį ir gegužės 9-ąją pasitelkia savo propagandai.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę šešis kartus kilo lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių ir patruliuoti pasienyje su Kaliningradu ir Baltarusija.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius pirmadienį apskundė išteisinamąjį nuosprendį „MG grupės“ byloje. „Šiandien gautas apie 200 puslapių skundas“, – BNS sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė. Tai jau trečias apeliacinis skundas šioje byloje. Praėjusią savaitę nuosprendį apskundė buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis ir buvęs „MG grupės“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

Įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO yra didžiulė Lietuvos sėkmė, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tai pirmadienį sakė Utenos Vyturių progimnazijoje besimokantiems vaikams iš karo niokojamos Ukrainos, kur dalyvavo Europos dienai skirtoje pamokoje. „Aš laikau įstojimą į ES ir NATO didžiule Lietuvos sėkme, didžiuliu Lietuvos laimėjimu, kurio visos reikšmės mes gal iki galo ir nesuvokiame. Tai yra ir saugumas, ir žmonių gerovė“, – LRT sakė šalies vadovas.

Prie sostinės Antakalnio kapinių, kur dalis Lietuvos gyventojų mini Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną, pirmadienį sulaikytas prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis. Tai BNS patvirtino Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis Jo teigimu, L. Ragelskis apsižodžiavo su palaikymą Ukrainai atėjusiu pareikšti humoristu Olegu Šurajevu, kilo konfliktas.

Vilniuje, Klaipėdoje įprasti iškilmingi vadinamosios Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimai šiemet vykstantys be oficialių renginių, o atvykstančius į kapines kiek erzina draudimai neštis įprastą simboliką, nedideli protestai ir plakatai, primenantys Rusijos karą Ukrainoje.

Dėl Algirdo Paleckio nuteisimo už šnipinėjimą Rusijai bus rašomas kasacinis skundas Aukščiausiajam Teismui, BNS pirmadienį pranešė jo advokatas Adomas Liutvinskas. „Prašysim visiško išteisinimo, nuosprendis nepagrįstas, jokio šnipinėjimo čia nė kvapo nėra, čia gryna politika“, – BNS sakė vienas A. Paleckio advokatų. Jis teigė dabar analizuojantis penktadienį paskelbtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius.

Nepakankant dabar Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių rudenį būtų siūlomi papildomi sprendimai, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Vis dėlto ji teigė mananti, kad dabartinių priemonių turėtų pakakti.  „Jeigu to (Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių – BNS) nepakaks, rudenį bus teikiami papildomi sprendimai. Bet kol kas manome, kad to, ką dabar esame pateikę, pakaks“, – pirmadienį sostinės Lukiškių aikštėje žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad Rusijai pirmadienį minint Pergalės dieną Lietuvoje bus išvengta provokacijų. „Aš tikiuosi, kad šiandien bus išvengta įvairių provokacijų, nors tokiomis aplinkybėmis, kai Rusija yra pradėjusi brutalią invaziją į Ukrainą, galima tikėtis įvairių dalykų. Policija yra pasiruošusi, būtų geriau, kad šito nereikėtų, bet yra kaip yra“, – pirmadienį žurnalistams Vilniuje sakė premjerė.

Kol vieni švenčia gegužės 9-ąją ir mini Europos dieną, Rusijoje švenčiama pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare diena. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė viltį, kad Rusija šią dieną supras, kad jos vykdomi nusikaltimai Ukrainoje kartais yra žiauresni, brutalesni nei nacistų Antrojo pasaulinio karo metu.

Gegužės 9-ąją Vilniaus Antakalnio kapinėse – incidentas. Moteris užsipuolė Vilniaus miesto mero patarėją Karolį Žukauską, kuris šalia kapinių pasirodė su megztiniu, ant kurio Ukrainos vėliavos spalvų fone parašyta „Puck Futin“. „Nuimkite šitą ženklą, jis ne lietuviškas“, – į jį kreipėsi moteris.

Ukraina yra ta šalis, kuri priešakinėse gretose šiandien gina europietiškas ir bendražmogiškas vertybes, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Šalia Europos dabar alsuojantis blogis grasina Europai ir būtent Ukraina šiandien yra ta šalis, kuri priešakinėse gretose gina europietiškas ir bendražmogiškas vertybes, be kurių Europos Sąjunga negalėtų būti tuo, kas yra“, – pirmadienį sostinėje minint Europos dieną sakė I. Šimonytė.

Gegužės 9-ąją, Rusijoje minint vadinamąją Pergalės dieną, Lietuvoje kai kurie gyventojai keliauja į Antakalnio kapines. Žmonės renkasi ne tik su gėlėmis rankose, bet ir pasipuošę drabužiais su kariniais vaizdais. Ant kepurės – raudona žvaigždė, ant marškinėlių – tankas, o kapinėse skamba sovietinės dainos. Žmonės renkasi su kare žuvusių artimųjų atminimo portretais rankose ir daugelis sako, kad dėl to mini šią dieną.

Vyriausybė pirmadienį šešias minutes trukusiame posėdyje pritarė Finansų ministerijos pakoreguotam tikslinamo šių metų valstybės biudžeto projektui ir teikia jį Seimui. Parlamentarai jį svarstys antradienį. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pranešė, kad tikslinamas biudžetas teikiamas su keliais pataisymais, kurie, pasak jos, deficito nekeičia – jis lieka 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Projektas grąžinamas Seimui beveik nepakeistas.

Kauno Karių kapinėse Šančiuose medžiai aprašinėti Rusijos karo Ukrainoje simboliais – „Z“ raidėmis. Kaip BNS pirmadienį informavo Kauno apskrities policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė, apie užrašus kapinėse pranešta pirmadienio rytą. Gegužės 9-ąją Rusijoje švenčiama vadinamoji Pergalės diena. Šiemet Lietuvoje jos metu baiminamasi incidentų, sovietų kapų pagarbos vietose budi sustiprintos policijos pajėgos.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą apgręžti dešimt migrantų, bandžiusių neteisėtai patekti į šalį, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tą pačią parą tokių bandymų iš Baltarusijos kirsti sieną į Latviją nebuvo. Lenkijos pareigūnai šeštadienį sustabdė neleistinose vietose iš Baltarusijos ėjusius 27 migrantus. Pastarąją savaitę apgręžtų migrantų Lietuvos pasienyje skaičius svyravo tarp trijų ir 46. Iš viso šiemet Lietuvos pasieniečiai apgręžė beveik 1,6 tūkst.

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų pritaria Rusijos kare Ukrainoje naudojamų simbolių – Georgijaus juostelės, raidžių „Z“ ir „V“ – draudimui, rodo pirmadienį paskelbta LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. 67,3 proc. apklaustųjų nurodė tikrai pritariantys arba greičiau pritariantys tokiam draudimui. Draudimo nepalaiko 20 proc. Lietuvos gyventojų, į klausimą neatsakė 12,6 procento.

Pirmadienį Rusijoje minint vadinamąją Pergalės dieną, Lietuvoje baiminamasi neramumų, galinčių virsti provokacijomis dėl tebesitęsiančios Maskvos invazijos Ukrainoje. Prasidėjus karui, Lietuvoje buvo uždrausta viešai naudoti Georgijaus juosteles – populiarų ženklą tarp mininčiųjų Pergalės dieną karių kapinėse ar prie Raudonajai armijai skirtų atminimo ženklų. Šalia jų žada budėti sustiprintos policijos pajėgos, segintiems uždraustas juosteles pareigūnai ketina skirti baudas.

Ukrainos generalinis štabas ir JAV šaltiniai teigia turintys informacijos, kad rusų pajėgos susiduria su didelėmis karių moralinėmis problemomis. Pasak ukrainiečių, dėl patirtų milžiniškų nuostolių rusams stinga motyvacijos, tad dalis karių atsisako dalyvauti karo veiksmuose prieš Ukrainą. JAV šaltinis tikina, kad JAV taip pat gauna informacijos apie pavienius kariauti atsisakančius rusus.

Vilniaus Antakalnio kapinių prieigose gėles pardavinėjanti moteris grupelei žurnalistų rodo į surištą mėlynų ir geltonų gėlių puokštę. „Ar matote, kokios spalvos?“, – radusi tokį būdą atvaizduoti Ukrainos vėliavą, šypsodamasi klausia ji. Tačiau, nepaisant galimybės Antrojo pasaulinio karo, pabaigą pažymėti pareiškiant, kad ir tokią simbolinę paramą Rusijos invaziją patiriančiai Ukrainai, didžioji dalis į kapines ėjusių rusų tradiciškai rinkosi raudonus gvazdikus.

Beveik 20 metų – tiek Lietuva atsilieka nuo Vakarų valstybių, kuriose įteisintas medikamentinis abortas. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad ledai pralaužti – projektas procedūrai įtvirtinti jau paruoštas. Kai kurie politikai baiminasi, kad atsiradus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, Lietuvoje prastės demografinė situacija, kils pavojus moterų sveikatai. Medikai tokias prognozes neigia ir tikina, kad medikamentinis abortas žymiau saugesnis nei chirurginė intervencija.

Kaune ant cerkvės išklijuotus necenzūrinius užrašus ortodoksų bažnyčios atstovai sieja su atskilusių dvasininkų kritika ir teigia, jog tikintieji jaučiasi įsibauginę. Šeštadienį policijai pranešta, kad ant Kauno miesto stačiatikių Apreiškimo parapijos durų pastebėti įžeidžiantys užrašai. Surinkta medžiaga dėl kurstymo prieš religinę žmonių grupę. „Skaudu, be galo skaudu. Ką aš pasakysiu močiutei, diedukui, kurie sako – aš bijau.

Gyventojai nenustoja skųstis dėl prie medikų kabinetų netirpstančių eilių. Tuo metu nuo perteklinio biurokratizmo dūstantys šeimos gydytojai primena, kad eilės mažėtų, jei būtų peržiūrima siuntimų išrašymo ir paslaugų apmokėjimo tvarka. Ministerija gi tikina, kad reformuojant sveikatos sistemą permainų imsis ir čia.  Štai žmogus susilaužė koją, tačiau norėdamas ją išgydyti turi papildomai į šeimos gydytoją kreiptis net dėl 7 siuntimų.

Kliūtimi siekiant NATO rytinėse šalyse dislokuotus batalionus padidinti iki brigados dydžio vienetų gali tapti karius atsiunčiančių šalių pajėgumų trūkumas, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kliūtis didžiausia yra, kad šalys kontributorės, kurios siunčia (pajėgas) į priešakinius NATO batalionus, pačios neturi sukaupusios pakankamai pajėgumų“, – sekmadienį žurnalistams sakė ministras. „Dėl to reikia juos sukurti, bet mes nusiteikę prie to ir patys prisidėti.

Tęsdama invaziją į Ukrainą, Rusija susiduria su augančia tarptautine izoliacija, įskaitant besiplečiantį sankcijų sąrašą. Nors Rusija nėra visiškai atstumta tauta, dabar ji gali pasikliauti tik keletu sąjungininkų. Kitos tautos išliko iš esmės neutralios, įskaitant Kiniją, Persijos įlankos monarchijas ir Turkiją.

Sekmadienį minima Antrojo pasaulinio karo pabaigos diena yra proga prisiminti, kiek žmonių aukų gali pareikalauti laisvė, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis dalyvavo minėjime skvere prie ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos paminklo, kur buvo pagerbta už laisvę kovojanti Ukraina, jos didvyriai ir žuvusieji. „Mes anksčiau sakydavome, kad minima karo pabaiga 1945-ųjų gegužės 8-ąją dieną, tačiau Lietuvoje karas tebevyko, žmonės tebežuvo, dar visą dešimtmetį.