Aktualijos

Masiškių grėsmių pirmadienį, kai minima sovietų pergalė prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, policija nenumato, sako policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. „Ar mes matome šiandien labai realias grėsmes, pasižyminčias masiškumu? Atsakau, kad ne. Taip, pavienes grėsmes matome, pavienius asmenis stebime, kurie turi įvairių idėjų“, – žurnalistams sekmadienį sakė policijos vadovas.

Per beveik du dešimtmečius Iryna Abramova ir jos vyras Olehas susikūrė gyvenimą, kupiną meilės ir laimės. Dabar ji sako norinti, jog rusų kareiviai būtų nušovę ir ją. Ji vadino jį spindulėliu. Jis ją vadino katyte. Jie susitiko prieš beveik 20 metų, kai ji dirbo ligoninėje, o jis – jaunas, raumeningas ir gražus – atėjo sutvarkyti stogo. Iryna Abramova sakė, kad ji žengė pirmą žingsnį ir nusekė paskui jį ten, kur jis už sienos rūkė cigaretes.

Po ilgų derinimų Kauno aplinką jau stebi Kinijoje pagamintų kelių šimtų vaizdo kamerų sistema. Tačiau kameromis naudotis bus galima tik pustrečių metų, vėliau beveik milijoną eurų kainavusią įrangą teks tiesiog išmesti. Mat pasikeitė įstatymai ir techninė ar programinė įranga, pagaminta Kinijoje, Baltarusijoje ar Rusijoje laikoma keliančia grėsmę saugumui. Vaizdo kamerų girlianda ant Čiurlionio tilto stebi aplinką. Kitur ant stulpų po vieną ar du įrenginius.

Socialdemokratai Julius Sabatauskas ir Algirdas Sysas siūlo spalio 25-ąją dieną skelbti šventine – Konstitucijų – diena. Parlamentarai siūlo spalio 25-ąją įtraukti į Darbo kodekse nustatytą šventinių dienų sąrašą, taip pažymint visą konstitucingumo raidą. Pagal šį siūlymą, bendras šventinių dienų, kuriomis nedirbama, skaičius padidėtų iki 14 dienų.

Vyriausybė šią savaitę pritarė Seime svarstomam Rinkimų kodekso projektui, tačiau siūlo iš jo braukti procedūrinius klausimus ir technines detales, paliekant esmines konstituciškai svarbias nuostatas. „Pati Vyriausybės išvada neatneš kardinalių pokyčių tam, dėl ko susitarė politinės partijos Seime, nors ir yra pakankamai ilga“, – per Vyriausybės posėdį sakė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Pavasarį į ūkininkų laukus tupia šimtai sparnuočių, kurie sutrypia laukus ir nuniokoja derlių. Kartais nulesa ištisus hektarus. O vasaromis nuo paukščių kenčia uogininkai. Deja, laukinių paukščių padarytų nuostolių valstybė iki šiol nekompensuoja. Visi bandymai sukurti laukinių paukščių žalos atlyginimo mechanizmą patiria fiasko. Keli šimtai žąsų nutūpusios skabo ūgtelėjusių javų želmenis, o kitoje vietoje – didžiulis gulbių pulkas mėgaujasi žaliuojančiais rapsais.

Plieno gamykloje „Azovstal“ Mariupolyje likę Ukrainos kovotojai nusiteikę veikiau žūti, nei pasiduoti rusų okupantams. Jų teigimu, pasidavimas reikštų dar baisesnę mirtį nei nuo priešo kulkos. Rusai toliau puola, tačiau juos sėkmingai stabdo Ukrainos kariai. Gegužės 9-osios, dienos, kai Rusijai mini pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną, pasaulis laukia su nerimu.

Nors laiku įvykęs profilaktinis sveikatos patikros vizitas pas gydytoją gali padėti aptikti ligą ir net išgelbėti gyvybę, vis dar mažuma skuba pasinaudoti šalyje veikiančiomis programomis. Politikai jau kurpia planus, kad galbūt tokie patikrinimai turėtų būti privalomi darbuotojams arba jų atsisakius tektų susimokėti didesnę draudimo įmoką. Visgi kartu pažymima, kad norint taikyti bet kokias nuobaudas pati valstybės sistema turėtų veikti kaip laikrodukas.

Į Lietuvą iš Ukrainos sugrįžo paskutinė medikų komanda, dirbusi arčiau fronto linijos Čerkasuose. Po trijų savaičių misijos jie dalijasi patirtimi, kaip dirbo dirbant kaukiant perspėjimo sistemoms, pasakoja pacientų istorijas. Ar bus daugiau tokių didelių misijų, Sveikatos apsaugos ministerija nežino, bet sako, kad sulaukia pagalbos prašymų iš atskirų Ukrainos miestų ar ligoninių. Štai taip džiaugsmingai iš misijos Ukrainoje – tiesiai į artimųjų glėbį.

Rusija šiandien sparnuotosiomis raketomis bombardavo įvairius Ukrainos miestus, bet ir patys gavo skaudžių smūgių iš Ukrainiečių. Kyjivas skelbia nuskandinęs dar vieną laivą prie Gyvačių salos, o iš Mariupolioi Azovstal gamyklos pavyko išgelbėti dar pusšimtį civilių.  Tuo metu į Lietuvą iš Ukrainos sugrįžo paskutinė medikų komanda, dirbusi arčiau fronto linijos Čerkasuose.

Kol iš Ukrainos bėga milijonai, prekeiviai žmonėmis trina rankas ir spendžia spąstus. Nusikaltėliai puikiai išmano teisines kiekvienos valstybės spragas ir jomis pasinaudoja, kad įtrauktų karo pabėgėlius į prostitucijos ar nelegalaus darbo liūną. Lietuvoje galiojanti tvarka stato ukrainiečių moteris ir vaikus į keblią padėtį – jie gali lengvai tapti prekybos žmonėmis taikiniu.

Palangos poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ kol kas išlieka pavaldus Vidaus reikalų ministerijai (VRM), nors ji šios įstaigos teigė atsisakiusi. „Pušyno“ integravimas į pertvarkomą Klaipėdos ligoninių tinklą kol kas irgi nepradėtas. „VRM priimtas sprendimas reabilitacijos centrą „Pušynas“ perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai nesikeičia.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia didelius pokyčius dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo. Teigiama, kad po reformos gerės prieinamumas pas gydytojus, mažės eilės, o paslaugų kokybė gerės. Visgi kai kurie abejoja, ar naujos didelės investicijos ir ateityje planuojamos sutaupyti lėšos tikrai pasitarnaus pacientų sveikatos labui.

Šiemet gegužės 9-oji bus kitokia. Besidžiaugiantys Stalino pergale prieš Hitlerį nebegalės segėti Georgijaus juostelių, o Vilniaus valdžia neleis didesnių minėjimų ir renginių. Ar iš tiesų turėtume drausti iškilmingai minėti dieną, kuri Lietuvai reiškia 50 metų sovietinės okupacijos ir represijų, svarstė laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Pradinių klasių mokytoją iš Panevėžio ne veltui vadina lėlyčių mamyte. Ji namuose sukaupė kone 600 lėlių kolekciją iš įvairiausių pasaulio kampelių. Moteris joms skyrė visą atskirą kambarį ir kaip tikra mama lėles myluoja, su jomis kalbasi. Mokytoja sako, kad lėlės jai primena svarbiausius įvykius, brangiausius žmones ir padeda laukti į namus grįžtančių vaikų. Lyg tikrą kūdikį panevėžietė Meilutė myluoja, migdo vieną iš savo lėlių.

Lietuvos psichologų sąjunga pranešė stabdanti savo nario, įtariamo seksualine prievarta prieš sulaikytą neteisėtą migrantą, narystę. Sprendimą sąjunga šeštadienį paskelbė po portalo „Delfi“ straipsnio, jog dėl prievartos lytiškai santykiauti byloje įtariamas psichologu migrantų stovykloje dirbęs vilnietis Tomas Kelpša.

Įtempta saugumo situacija kaimynystėje ir provokacijos Padniestrės regione neturi stabdyti Moldovos eurointegracijos siekių, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis šeštadienį pradėjo darbo vizitą Moldovoje ir Kišiniove susitiko su šalies prezidente Maia Sandu. Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos ir Moldovos vadovai aptarė karą Ukrainoje, saugumo situaciją regione, taip pat Moldovos eurointegracijos perspektyvą.

Toliau kylant elektros kainoms, parlamente atsirado idėja privalomai ant naujai statomų individualių namų įrengti saulės elektrines. Pasak iniciatyvos autoriaus socialdemokrato Lino Jonausko, taip žmonės galėtų sutaupyti. Tačiau statytojai įspėja: jau ir taip brangstančios statybos gali dar labiau išbrangti.  O ekspertai sako, kad gyventojus įsirengti elektrines reikia skatinti, o ne versti. Po savo naująjį, kol kas dar nebaigtą statyti, namą vaikštinėja vilnietė Zita.

Iš karo krečiamos Ukrainos šeštadienį sugrįžo paskutinieji ten dirbę medikai. Kaip BNS šeštadienį sakė iniciatyvos „Lietuvos medikai Ukrainoje“ kuratorius, Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Marius Čiurlionis, dvylika sugrįžusių medikų Ukrainoje dirbo Čerkasų mieste.

Vakarų valstybės dar nepadarė dėl Ukrainos visko, ką galėjo, kalbant apie ginkluotę, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Kartais gali atrodyti, kad Ukraina gavo labai daug ginklų, skraidinamą dar, tačiau atvirai tariant, karas dar nesibaigė“, – spaudos konferencijoje Kyjive penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. „Ukrainiečių pergalės diena yra kažkur kalendoriuje, tačiau ateityje.

Nusreta Sivac praleido dešimtmečius pasakodama apie siaubingus karo epizodus, kuriuos didžioji Europos dalis stengėsi pamiršti. Būdama tarp dešimčių kalinių, kalėjusių vienoje iš liūdnai pagarsėjusių Prijedoro koncentracijos stovyklų, kurioms vadovavo etniniai serbai 1992-1995 m. Bosnijos karo pradžioje, ji davė parodymus Hagoje vykstant baudžiamajam persekiojimui ir vis dar dalyvauja vykstančiuose teismuose savo gimtojoje Bosnijoje ir Hercogovinoje.

Artėjantis vasaros sezonas nerimą kelią tiek Druskininkų verslininkams, tiek patiems poilsiautojams. Vieni baiminasi, kad nebeturės už ką pailsėti, kiti – kad ir vėl praras klientus, kaip buvo per karantiną. Infliacija daro savo ir kai kur jau dabar juntamas akivaizdus klientų sumažėjimas. Verslininkai sako, kad iš paskutiniųjų stengiasi nedidinti kainų, tačiau jei niekas nesikeis – bus priversti tai daryti. Senjorė iš Jurbarko su bendraamžiais atvyko į Druskininkus vienai dienai papramogauti.

Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai apgręžė šešis migrantus, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Kelias paras prieš tai per parą buvo fiksuojama po kelias dešimtis tokių bandymų. Į Latviją penktadienį po dešimties parų pertraukos irgi bandė įeiti du neteisėti migrantai. Lenkijos pasieniečiai ketvirtadienį užkirto kelią į šalį neleistinose vietose iš Baltarusijos įsibrauti 40-iai jų.

Nors metai dar nė neįpusėjo, parlamentarai komandiruotėms į užsienį išleido jau beveik du trečdalius numatytų Seime pinigų – apie 200 tūkstančių eurų iš 300 tūkst. Visgi Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad seimūnai dažnai kelti sparnus nori toli gražu ne į pirmojo būtinumo keliones, esą jų išlaidas galėtų padengti iš savo parlamentinių lėšų, o ne svarbioms komandiruotėms skirto Seimo pinigų kapšo. Parlamentarai Seime renkasi į posėdį.

Iki šiol nematyti tarpukario Kauno vaizdai. Ir – galimai pirmąją Lietuvoje darytą asmenukę. Lietuvos nacionalinis muziejus savo saugyklose rado net 800-us tarpukario fotografo Antano Ingelevičiaus fotografijų negatyvų. O juos išryškinus ir atspaudus atsiskleidė visai kitoks nei tradicinėse to meto fotografijose Kauno vaizdas – Žaliakalnio medinukai, skalbėjos prie Nemuno, kasdienio kauniečių gyvenimo akimirkos.

Gegužės 9-osios, dienos, kai Rusijoje švenčiama Pergalės diena, laukiama su nerimu. Vakarai sako, kad Rusija šią dieną gali imtis provokacijų, taip pat gali būti, kad būtent gegužės 9-ąją Rusija paskelbs atvirą karą Ukrainai. Šeštadienį Ukrainos pareigūnė patvirtino, kad civilių evakuacija iš „Azovstal“ gamyklos baigta – sėkmingai evakuoti vaikai, moterys, seneliai. Vietomis sustiprėjo rusų puolimas: pranešama, kad Luhansko srityje okupantai atakavo mokyklą, kurioje slėpėsi 90 gyventojų.

Prieš trejus metus aktorius Volodymyras Zelenskis Ukrainoje triuškinančia persvara antrajame ture iškovojo pergalę prezidento rinkimuose. Tuo metu įvairūs politikai ir politikos apžvalgininkai neslėpė abejojantys rinkėjų pasirinkimu ir jo gebėjimais rodyti lyderystę, vis pabrėždavo, kad jis komikas ir aktorius. Tačiau Rusijos karas Ukrainoje viską apvertė – dabar jis vienas palankiausiai vertinamų pasaulio valstybių vadovų.

Sostinėje ir ypač miesto centre prasikaltusius vairuotojus ir pėsčiuosius stebės vis daugiau vaizdo kamerų – netrukus jų padaugės pusšimčiu. Policija sako, kad vien eismo taisyklių pažeidėjų kas mėnesį užfiksuoja ir nubaudžia apie pusę tūkstančio – kas nepaiso kelio ženklų ir šviesoforų, kas vairuoja, kalbėdamas telefonu. Kameros stebi ir viešąją tvarką – konfliktus bei muštynes.

Dėl Europos Sąjungos sankcijų Rusijai ir Baltarusijai Lietuvoje įšaldytų piniginių lėšų konfiskavimui bei panaudojimui Ukrainos rėmimui reikia ieškoti netradicinių sprendimų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Akivaizdu, kad tai, kas vyksta iš Rusijos pusės prieš Ukrainą yra nepateisinama ir vyksta nekonvencinis karas. Šiuo atveju ir mūsų priemonės turi būti nestandartinės“, – penktadienį LRT sakė iš Kyjivo grįžusi ministrė.

Į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis Lenkijos naftos ir dujų įmonės „PGNiG“ užsakytas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinys.  150 tūkst. kubinių metrų dujų gabenantis su Maltos vėliava plaukiojantis dujovežis „Aristidis I“ penktadienį vakare atvyko į Klaipėdos uostą ir apie 18 val. 40 min. švartavosi prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo laivų stebėjimo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com.

Valstybės saugumo departamentui perspėjus, kad gegužės 9-ąją Lietuvoje gali būti provokacijų ar smurtinių incidentų, prie sovietų karių kapų ir kitų sovietinių monumentų tvarką prižiūrės 400 policininkų. Pareigūnai numatę 20 didelės rizikos objektų, kur gali susirinkti daugiau Rusijos gerbėjų. Policija turi žinių apie pavienius asmenis, kurie gali neštis Georgijaus juostas ar kitus draudžiamus simbolius, tiesa, masinių susibūrimų tarnybos nesitiki.

Panevėžio rajone žvejai užfiksavo itin retą reiškinį – nedideliu privačiu tvenkiniu skrodžiantį sūkurį, kitaip dar vadinamą vandens velniu. Vandens šėlsmą privačiame tvenkinyje netoli Panevėžio stebėjo šeimininkai. Su vyru uogas netoli tvenkinio auginanti moteris pasakoja tokį vaizdą mačiusi pirmą kartą. Iš pradžių suklusti esą privertė neįprastas garsas. „Matom didžiulis viesulas, kažkas sukasi ant vandens, net neįtikėtina, kad tai pas mus, kad čia savo Lietuvoje, kad čia savo vandenyne tam.

Prie Ukrainos ambasados – tikras apsikabinimų lietus. Keliadešimt vilniečių taip reiškė palaikymą ukrainiečiams. Pasak akcijos dalyvių, pamiršti to, kas dabar vyksta Ukrainoje, negalima. Patys ukrainiečiai dėkoja už palaikymą ir vadina lietuvių tautą broliais. Žmonės apsikabinę prie ambasados. Žmonės ratu apsikabinę. Taip savo pietų pertrauką – lietuje ir su kolegomis apsikabinę – praleidžia kelios dešimtys vilniečių.

Kėdainių rajone žiedais pasidabino pavasario karalienės – magnolijos. Vos kelias savaites žydinčios gėlės traukia smalsuolius iš įvairių Lietuvos kampelių. Norintys pasigrožėti įspūdingais žiedais raginami suskubti, nes pats grožis išsilaikys dar maždaug savaitę. Pasigrožėti baltais žiedais pasidabinusiomis magnolijomis Lidija į Kėdainių rajoną atvyko iš Raseinių. „Svajojau čia apsilankyti ir užsukau.

Kandidatės į Europos Sąjungą statusas Ukrainai sustiprintų ukrainiečių kovinę dvasią, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Visiškai akivaizdu, kad Ukrainai tai yra be galo svarbus politinis, moralinis, psichologinis signalas, kuris sustiprintų jų kovinę dvasią“, – penktadienį Rumunijoje sakė šalies vadovas. „Tikrai nemanau, kad tai yra misija neįmanoma“, – pridūrė jis.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska penktadienį nuotoliniu būdu padėkojo Lietuvos pirmajai poniai Dianai Nausėdienei už karo pabėgėlių priėmimą Lietuvoje. Kaip penktadienį pranešė Prezidentūra, tai pirmas Ukrainos pirmosios ponios viešas vaizdo susitikimas per visą karo Ukrainoje laikotarpį. „Lietuvos žmonės remia ir palaiko Jūsų didvyrišką kovą. Tai pavyzdys mūsų žmonėms – visa Lietuva mobilizavosi, susitelkė.

Sugrįžusios kregždutės ir gegučių kukavimo aidas dar nesusprogus medžiams miškuose pranašauja, kokia vasara bus Lietuvoje. Etnologo Liberto Klimkos teigimu, metai gali laukti sunkūs, nederlūs, o vasara – permaininga. „Turėsime ir lietingų, ir sausų dienų. Jeigu gegutė ant nuogų šakų kukuoja, tai yra blogas požymis“, – naujienų portalui tv3.lt sako L. Klimka. Vienos iš paskutiniųjų į Lietuvą parskrenda kregždutės, dabar joms sugrįžti neįprastas laikas. „Jos ant savo sparnelių atneša šilumą.

Ant europarlamentaro Andriaus Kubiliaus stalo – laiškas iš Kremliaus. Politiko žodžiais pasipiktinęs ir įsižeidęs vienas režimo atstovų, susijusių su liūdnai pagarsėjusia Rusijos privačia ​​karine grupuote „Wagner“, A. Kubilių, jo kolegę Violą von Cramon ir patį Europos Parlamentą (EP) nori pasiųsti aiškintis Rusijos teismams. Negana to, iš kiekvieno iš jų siekiama prisiteisti po 10 milijonų rublių.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos nariams padėkojo už įsitraukimą padedant suvaldyti COVID-19 ligos plitimą Lietuvoje. Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad penktadienį panaikintas potvarkis, kuriuo 2020 metų gruodį buvo suformuota patariamoji taryba. „Mūsų susitikimuose dažnai ieškodavome atsakymų, kurie anaiptol nebuvo akivaizdūs.

Klaipėdos savivaldybėje posėdžiavusi ekspertų grupė rekomenduoja nugriauti sovietinio memorialo pagrindinius elementus – trijų karių skulptūrą, kalaviją, raudono akmens žvaigždę ir išmontuoti amžinosios ugnies įrenginį. Tokias rekomendacijas savivaldybės administracijai penktadienį pateikė iš septynių narių – istorikų, muziejininkų, teisininkų ir kitų asmenų – sudaryta grupė, klausimą svarsčiusi keletą posėdžių.

Gegužės 6 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lankosi Kyjive, kur kartu su Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrais Eva-Maria Liimets ir Edgaru Rinkevičiumi susitiko su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. Susitikimuose aptarta saugumo situacija Ukrainoje ir regione, Ukrainos pasipriešinimas brutaliai karinei Rusijos agresijai. „Šis vizitas – tai mūsų šalių solidarumo su Ukraina išraiška.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba turi žinią tarptautinei bendruomenei: ragina kuo skubiau įkurti tribunolą, kuris tirtų Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje. Šio atskiro tribunolo steigimas parodytų, kad tarptautinė teisė yra „gyvas organizmas“, tikino politikas. Penktadienį konferencijoje „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“ D. Kuleba kreipėsi į tarptautinės teisės atstovus.

Šį savaitgalį Vilniaus centre vyks keletas renginių, todėl planuojami laikini eismo ribojimai. Gegužės 7-9 dienomis Lukiškių aikštėje - Europos dienos šventė, o šeštadienį motociklininkai atidarys sezoną.  Gegužės 7 d. numatomi laikini eismo ribojimai nuo 10.30 val. iki 12 val.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST) buvo suinteresuota gauti informaciją, susijusią su Sausio 13-osios įvykių byloje teisiamo Rusijos piliečio Jurijaus Melio kardomojo kalinimo sąlygų pagerinimu arba paleidimu į laisvę, penktadienį paskelbė Apeliacinis teismas.

Nuo pat karo pradžios Baltijos šalys pirmosios palaikė Ukrainą ir ginklais, ir diplomatija, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Nuo pat karo pradžios Baltijos šalys pirmosios palaikė Ukrainą ir ginklu, ir diplomatija“, – Ukrainos vadovas paskelbė savo oficialioje „Telegram“ paskyroje, penktadienį Kyjive viešint Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrams.

Ketverių metų kadencijai perrinkta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, jog reikėtų vėl diskutuoti dėl atlyginimų indeksavimo.  Pasak jos, vienas kriterijų didinant atlyginimus galėtų būti infliacijos rodiklis.  „Jeigu kalbame apie atlyginimus, turėtų būti pagaliau sugrįžta prie senos minties – atlyginimų indeksavimo įstatymo. Kaip šiandien mums auga atlyginimai? Kiek darbdavys nori, tiek duoda. Tai yra nedovanotina praktika.

Kai tarp Moldovos ir Ukrainos įsispraudusiame prorusiškame Padniestrės regione nugriaudėjo keletas sprogimų, Europoje kilo nauja susirūpinimo banga. Moldovoje ir Padniestrėje žmonės ėmė pakuotis lagaminus ir svarstyti apie bėgimą. Daug kas ėmė baimintis, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali peržengti Ukrainos sienas. Tai neliudytų nieko gero, problemų kiekis galėtų išaugti geometrine progresija.

Glaudus regioninis bendradarbiavimas yra stiprybė, sako Rumunijoje viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas Bukarešte su Rumunijos prezidentu Klausu Johannisu aptarė regiono saugumo ir gynybos klausimus, NATO rytinio flango stiprinimą, karo Ukrainoje eigą, taip pat dvišalį Lietuvos ir Rumunijos bendradarbiavimą, penktadienį pranešė Prezidentūra.

Apie pusšimtis žmonių penktadienį šalia Ukrainos ambasados Vilniuje dalyvavo apsikabinimų akcijoje, skirtoje pagerbti šios šalies laisvės gynėjus. „Manau, kad dalyvavo apie 50 žmonių. Gera emocija, visi su gera nuotaika, pasipuošę, lietus akcijos tikrai nesugadino“, – BNS sakė akciją organizavusio Lietuvos pašto atstovė spaudai Monika Pulokė. Žmonės per pietų pertrauką buvo kviečiami ateiti pasipuošę Ukrainos vėliavos spalvomis ir apsikabinti.