Aktualijos

Gegužė – nesaugiausias mėnuo keliuose, mat automobiliai daugiausiai susiduria su migruojančiais gyvūnais. O kartais žūva ne tik partrenkti briedžiai, stirnos ir kiti gyvūnai, bet ir vairuotojai. Draudikai skaičiuoja, kad gegužės mėnesį turi atlyginti daugiausiai per metus žalos su gyvūnais susidūrusiems vairuotojams. Gamtininkai sako: tai dėsnis – laukiniai žvėrys jau nuo balandžio ima dairytis vietos vasarojimui.

Artėjantį savaitgalį Vilniaus apskr. policijos pareigūnai ruošiasi reidams. Skelbiama, kad bus organizuojami net keli. „Gegužės 13-16 d. Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai vykdys vairuotojų kontrolės priemones“, – rašoma policijos pranešime. Pranešama, kad reidai bus organizuojami ir šviesiu, ir tamsiu paros metu.

Prezidentūra pakomentavo Rusijos ambasados priekaištus mūsų prezidentui Gitanui Nausėdai, esą kartoja „netikras naujienas“ apie karą Ukrainoje, o kartu ir dėl to, kad jis esą nėra dėkingas už tai, kad Rusija „išvadavo“ Lietuvą iš nacizmo Antrojo pasaulinio karo metais. Prezidentūra tv3.lt pakomentavo, kad kalbėti bus galima tuomet, kai Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojai apsilankys Bučoje, Borodiankoje ir kitose Ukrainos vietose.

Nemaža dalis svarbių Lietuvos valstybės duomenų kopijų saugoma „saugioje vietoje“ Briuselyje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Norvegijos žiniasklaida skelbia, kad NATO batalione Rukloje tarnaujantis seržantas buvo užtiktas vykdantis nusikaltimą – duše slapta filmavo 25 metų karę.  Karinė stovykla Rukloje yra viena iš dviejų vietų, kur seržanto pavaldinė Julie Sandanger buvo perkelta tarnybai. Kaip rašo norwaytoday.com, norvegų kariuomenės seržantas galimai savo pavaldinę slapta filmavo jau ne vieną kartą ir ne tik tarnaujant Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos ir kitų Vakarų šalių kariuomenės pritaiko jo patirtį rengdamos savo vienetus aukšto intensyvumo kariniams veiksmams, sako kariuomenės vadas. Lietuvos ir NATO partnerių specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) nuo balandžio vykusiose pratybose taip pat treniravosi veikti pagal situacijas, kurios klostėsi Rusijos užpultoje šalyje.

Verslui pristatytas Taivano įsteigtas 200 mln. JAV dolerių vertės Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondas, verslo finansavimo galimybės. Numatyta, kad 60-80 proc. Vidurio ir Rytų Europos fondo lėšų bus skirta Lietuvai, Čekijai ir Slovakijai. Kiek anksčiau skelbta, kad daugiau nei 20 Lietuvos įmonių nori eksportuoti į Taivaną pieną, žuvies produktus, kiaušinių bei mėsos gaminius.

Pasibaigus ekstremaliai situacijai vėl pasikeitusi patekimo pas gydytojus tvarka piktina gyventojus. Jie skundžiasi, kad dėl eilinio siuntimo pas specialistą priversti kaip ikipandeminiais laikais stumdytis eilėse prie gydytojo kabineto. Medikai sutinka, kad pacientams jau laikas grįžti gyvoms konsultacijoms, tačiau pažymi, kad ministerija išties nepagrįstai apribojo dalį funkcijų.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje įšaldyta apie 61,6 mln. eurų: 50,15 mln. eurų, 12,1 mln. JAV dolerių ir 285 tūkst. Rusijos rublių, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Praėjusią savaitę įšaldytų lėšų suma siekė 22,6 mln. eurų. Anot FNTT, dėl sankcijų Rusijai Lietuvoje finansinės sankcijos taikomos septyniems juridiniams asmenims – bendra jų įšaldytų lėšų sąskaitose suma yra daugiau nei 18,95 mln. eurų ir beveik 3 mln.

Lietuvos kariuomenė tikisi, jog sąjungininkai šalyje dislokuos savo specialiųjų operacijų pajėgų, atvykusių į šalyje vykusias pratybas. „Tikiu ir turiu vilties, kad kai kurios pajėgos čia ir užsiliks, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. – Tikrai čia yra turbūt toksai ne tik treniruotės pagrindinis aspektas, bet ir laikinas arba ilgalaikis dislokavimas kai kurių pajėgų specialiųjų operacijų.

Azijos šalių susidomėjimas prekyba su Lietuva yra didelis, sako užsienio reikalų ministras. Pasak Gabrieliaus Landsbergio, eksportas į Taivaną jau siekia šeštadalį Lietuvos eksporto į Kiniją, o į Singapūrą jis išaugo beveik tris kartus.  „Mano nuomone, tai labai neblogas rezultatas, žinant, kad Taivanas yra 20 mln.

Seimas ketvirtadienį atmetė parlamentarų siūlymą iki 2023-iųjų liepos atidėti draudimą prekiauti aromatizuotomis elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildikliais. Tad nuo šių metų liepos Lietuvoje bus draudžiama pardavinėti elektronines cigaretes su įvairiais skoniais ir kvapais. Už tai, kad prekybos draudimas įsigaliotų vėliau, balsavo 27 Seimo nariai, prieš buvo 38, o susilaikė 49. Kitu balsavimu 66 balsais už pataisa buvo atmesta.

Pirmos instancijos teismui balandį paskelbus, kad vienos didžiausių Baltarusijos trąšų gamintojų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis dėl milijonų tonų trąšų gabenimo per Lietuvą kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, Baltarusijos įmonė apskundė sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) atstovas Audris Kutrevičius BNS patvirtino, kad teismas gavo skundą ir jį perduos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Paskutinės evakuacijos į Azovstal gamyklos Mariupolyje metu rusų kariai išskyrė ketverių metų Alisą ir jos mamą. Mergaitės ieškota keletą dienų ir pagaliau ji rasta bei perduota seneliams, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Informaciją, kad maža mergaitė rasta ir atiduota seneliams, patvirtino ir Zaporižės regiono vaiko teisių atstovė Antonina Matvejeva. Pasak specialistės, mergaitę pavyko atgauti ir perduoti seneliui. Tai, kaip vaikas buvo atgautas – neskelbiama.

Išminavimo darbų vykdymas Ukrainoje gali būti traktuojamas kaip įsitraukimas į karą, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Buvo pasakyta NATO vadovybės, buvo pasakyta mūsų valstybės vadovų, kad mes tiesiogiai nedalyvaujame. NATO tikrai savo personalu ten nedalyvaus ir nekariaus, todėl toks atėjimas ir vykdant išminavimo darbus, gali būti traktuojamas kaip tiesioginis įsivėlimas į tą karą“, – ketvirtadienį žurnalistams V. Rupšys.

Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO butų „didelis galvos skausmas“ Rusijai, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.  „Žiūrint į elementarią aritmetiką, dabar turime 30, turėsime 32 valstybes. Bet jei žiūrime į daugiau skaičių, tai turėsime labai rimtą pajėgumą pas save, nes Suomijos, Švedijos ginkluotosios pajėgos, ypatingai Švedijos ekonominis potencialas ir valstybės potencialas vystyti ginkluotąsias pajėgas yra didelis galvos skausmas, ir ne tik galvos, Rusijai.

„MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, buvusio viceprezidento Raimundo Kurlianskio advokatas Apeliacinio teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Žvalgybos įstatymas, pagal kurį buvo surinkta tam tikra dalis byloje gautų duomenų, atitinka pagrindinį šalies įstatymą – Konstituciją.  Politinės korupcijos byloje visiškai išteisinto R. Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius pirmadienį „MG grupės“ byloje pateikė apeliacinį skundą.

Seimas atmetė siūlymą, kad nuo kitų metų restoranai, kavinės ir barai turėtų klientams duoti vandens iš čiaupo, jei jie to pageidautų. Seimas šiandien to nepalaikė. Pakeitimai numatė, kad vanduo būtų įpiltas iš čiaupo, o ne iš butelių. Seimas tam nepritarė ir galutinėje priėmimo stadijoje už įstatymą balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 12, o 51 susilaikė.

Seimas leido valstybės institucijoms duomenis laikyti ne tik Lietuvoje, bet ir saugiose valstybėse bei „debesyse“.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisas: už balsavo 117 parlamentarų, prieš nebuvo, o susilaikė 10.  Pataisos numato, kad institucijos privalės Vyriausybės patvirtintų duomenų, kurie turėtų būti prieinami karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais, kopijas laikyti ne tik Lietuvos,...

Mirusių artimųjų pelenus po kremavimo bus galima ne tik laidoti kapavietėse, kolumbariumuose, išbarstyti pelenų barstymo lauke kapinėse, bet ir atsisveikinti su mirusiojo pelenais upėse bei Baltijos jūroje, tik ne arčiau nei 5 kilometrai nuo kranto. Barstyti kremuotų mirusiųjų pelenų nebus galima prie gyvenamųjų vietovių ar paplūdimių.  Tokiam Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektui ketvirtadienį pritarė Seimas.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda ir Lietuvoje viešinti Kosovo vadovė Vjosa Osmani išreiškė palaikymą Suomijos prisijungimui prie NATO. G. Nausėda taip pat patvirtino paraginęs šalies institucijas kelti Ukrainos kandidatės statuso į ES suteikimo klausimą.

Suomijai stojant į NATO, karinės Rusijos pozicijos silpnėja, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Karine prasme Rusijos pozicijos silpnėja ir jie tai puikiai supranta. Bet kokie jų demonstratyvūs veiksmai, kuriuos jie dabar stengiasi daryti, yra tik demonstratyvūs veiksmai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ministras.

Suomijos sprendimas įsitraukti į NATO turės didelį ir labai pozityvų poveikį Baltijos jūros regiono saugumui, o ši šalis bus ne tik saugumo vartotoja, bet ir kūrėja, sako Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Pasak L. Kojalos, toks suomių žingsnis gerokai padidins ir Baltijos šalių saugumą, išplės strateginį gylį, nes Suomija yra labai pajėgi ne tik gintis pati, bet ir padėti sąjungininkams.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) suburta darbo grupė rengs teisinius pasiūlymus dėl įšaldyto Rusijos oligarchų turto panaudojimo. Ministerija ketvirtadienį informavo, kad pasiūlymai apims sprendimus, kaip tobulinti nacionalinį tarptautinių sankcijų reguliavimą, numatant aiškias procedūras, griežtą proceso teisėtumo kontrolę, subjektų teisių ir laisvių užtikrinimą ir teisminį sprendimą dėl galimo konfiskavimo.

Suomijai įstojus į NATO, Lietuva taps labiau apginama, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Be jokios abejonės, Lietuvai tai irgi yra labai strategiškai svarbu, nes tapsime labiau apginami, sustiprinsime savo regioninį saugumą, turėsime daugiau strateginio gylio“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras. „Vieni pliusai mūsų saugumo požiūriu“, – pridūrė jis.

Suomijos vadovams ketvirtadienį pareiškus paramą šalies narystei NATO, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina suomius su „istorine diena“ bei sako laukianti tokio pat Švedijos sprendimo. „Labai sveikinu Suomijos vadovų išsakytą poziciją jungtis į NATO. Suomijos prisijungimas labai smarkiai sustiprintų ir Aljansą, ir Baltijos šalių saugumą. Tad šiandien džiaugiuosi šia istorine, nuostabia diena ir su nekantrumu laukiu Švedijos sprendimo“, – BNS perduotame komentare sakė premjerė.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Suomijos prisijungimas prie NATO dramatiškai pakeistų saugumo situaciją Baltijos regione. Taip jis kalbėjo Suomijos vadovams oficialiai išsakius paramą narystei Aljanse. „Saugumo situaciją tai pirmiausia keičia Baltijos regione dramatiškai. (...) Tai yra didžiulis Aljanso sustiprinimas ir didžiulis Baltijos regiono sustiprinimas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Konfliktui su Rusija dėl Ukrainos tebesitęsiant, Lietuvos verslas skundžiasi smaugiamas infliacijos. Štai statybininkai skaičiuoja, kad statybos pabrango apie 40 proc. ir reikalauja užsakovus primokėti, jei nori, kad statybos nesustotų. Verslininkai reikalauja vyriausybę pasirašyti aiškų pradėtų statybų indeksavimo susitarimą. Tačiau vyriausybės nariai nemano, kad reikia papildomų priemonių ir dėliojasi prioritetus – kurias statybas tęs, o kurias atidės geresniems laikams.

Seime atgimsta siūlymai atimti teisę laikyti gyvūnus, kai asmuo yra baustas dėl žiauraus elgesio su jais. Kaip BNS ketvirtadienį sakė pataisų iniciatorė Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė, šiuo metu net ir tais atvejais, kai gyvūnai už žiaurų elgesį su jais yra atimami yra atimami, asmenims nėra draudžiama vėl įsigyti naujus augintinius.

Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos komandą palieka atstovė spaudai Rasa Laurinavičiūtė-Vaisbrodė, ji išvyksta į užsienį. „Savo bendražygiais ne tik didžiuojuos, bet visų pirma esu jiems dėkinga – už išreikštą pasitikėjimą manimi, ministerija ir Vyriausybės prioritetais. Todėl ypatingai sunku paleisti vieną iš jų.

Per parą pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai apgręžė penkis neteisėtus migrantus, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pastarąją savaitę per dieną fiksuojama po kelis ar keliolika bandymų neteisėtai patekti į šalį. Praėjusią parą du užsieniečiai bandė neleistinai kirsti sieną iš Baltarusijos į Latviją. Lenkijos pasieniečiai antradienį apgręžė 39 iš Baltarusijos norėjusius prasibrauti migrantus.

Yra planuojama įkurti naują instituciją, kuri rūpinsis migrantų apgyvendinimu, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Pasak ministrės, tokios institucijos reikia, nes šiuo metu pasieniečiai, kurių pareiga saugoti valstybės sieną, turi rūpintis ir jos pažeidėjais. Tikimasi, kad tai pagerins ir paslaugų kokybę. „Tai, kai mūsų pareigūnai (...) turi rūpintis pažeidėjais, iš esmės matome, kad nėra iš principo teisinga.

Sulaukusi Ukrainos prašymo, Lietuva ieško galimybių į šalį siųsti išminuotojų, vienas pareigūnas ten jau dirba, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Problema, kurią prašė spręsti ir įsitraukti Europos Sąjungą vidaus reikalų ministras Ukrainos, tai yra išminuotojų problema. Daugiau negu pusė teritorijos Ukrainos šiuo metu yra vienaip ar kitaip tokioje būklėje, kad yra su paliktomis minomis ar sprogmenimis, todėl būtina didinti pajėgumus“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Rusija ketvirtadienio vakarą į Kremenčuką paleido nuo 8 iki 12 raketų. Bent keturios iš jų smogė Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklai, praneša vietiniai pareigūnai. Sprogimai ketvirtadienį vakare taip pat nugriaudėjo Chersone ir Odesoje. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:02 | Zelenskis: rusai yra bailiai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos strateginis pralaimėjimas kare yra akivaizdus, tačiau Rusija dar neturi drąsos tai pripažinti, mat yra bailiai.

Dramatiška istorija supurtė Kėdainių rajono Josvainių gimnazijos bendruomenę. Niekuo nesiskundžiančią mokinę klasėje staiga ištiko klinikinė mirtis. Jos gaivinti puolė net kelios mokytojos. Medikai aiškina, kad merginos širdį vėl privertė plakti ir gyvybę išgelbėjo tik tinkama ir greita pedagogų reakcija, tačiau iki šiol mokinė gydoma ligoninėje. Po nelaimės pasklido kalbų, kad širdis sustojo dėl rūkytos elektroninės cigaretės, bet medikai to patvirtinti negali.

Vilniaus apygardos teismas paliko galioti sprendimą, kuriuo Seimas įpareigotas paskelbti paneigimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos apie buvusį vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį. Antradienį trijų teisėjų kolegija atmetė Seimo, atstovaujamo Seimo kanceliarijos, ir VSD apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo sausio 11 dienos sprendimas paliktas galioti nepakeistas.

Parduotuvėje pirko jūrų kiaulytę, o kitą dieną ji nugaišo. Tokią istoriją pasakoja kaunietė Evelina ir kaltina gyvūną pardavusią įmonę blogu elgesiu su gyvūnais. Parduotuvės atstovai pinigus moteriai grąžino, bet ginasi, kad gyvūnas buvo prižiūrėtas. Veterinarijos inspektoriai tirs atvejį, tačiau skatina ir žmones būti atidesnius gyvūnų būklei. Kaunietė Evelina su šeima šį pavasarį prisimins ne pačiomis linksmiausiomis nuotaikomis.

Tarp geriausių ir blogiausių Lietuvos mokyklų – praraja, kokios dar nėra buvę. Gimnazijų reitingų sudarytojai pirmą kartą suskaičiavo, kiek mokyklos užaugina šimtukininkų. Kol vienų gimnazijų abiturientai per dešimtmetį priraškė per tūkstantį aukščiausių balų, kitų – apskritą nulį. Neretai 12 klasių baigę moksleiviai tampa tiesiog Užimtumo tarnybos klientais – bedarbiais. Ministerija viltis deda į Tūkstantmečio mokyklų reformą, visgi ekspertai jos vaisiais netiki.

Skandalas Lietuvos stačiatikių bažnyčioje įgauna pagreitį – Maskvai pavaldus Lietuvos ortodoksų metropolitas Inokentijus iš kunigystės stumia penkis dvasininkus, suspenduodamas jų kunigystę. Nemalonę užsitraukė būtent tie dvasininkai, kurie kategoriškai nepritarė Rusijos patriarcho Kirilo pozicijai palaikyti Ukrainoje žmones žudančią Rusijos valdžią. Dėl vieno iš kunigų metropolitas Inokentijus kreipėsi net ir į Bažnyčios teismą, prašo jį išmesti iš kunigų luomo.

Aplinkos ministerija siūlo, kad elektroninis statybos darbų žurnalas nuo šių metų rugsėjo 1 d. būtų privalomas statant valstybės biudžeto lėšomis. O nuo kitų metų gegužės 1 d. elektroninis statybos darbų žurnalas būtų privalomas statant ir privačiomis lėšomis. Pasak ministerijos, tai padės efektyviau valdyti statybos procesus, atlikti statybos priežiūrą ir patikrą, užtikrinti skaidrumą, mažinti šešėlinę ekonomiką.

Kaunas jau puse lūpų džiūgauja, kad statant sporto objektus jo neištiks Vilniaus likimas. Sporto halės rekonstrukcija jau baigta, o stadiono darbai finišo tiesiojoje ir bus baigti vasarą. Didžiulį sporto miestelį Ąžuolyno pakrašty kuriantis Kaunas sako laiku suspėjęs ir prieš pat pabrangimą užbaigęs visas konkursų procedūras. Prieš 83-ejus metus gegužę duris atvėrė Kauno sporto halė. Ir halę pakrikštijo skambi Lietuvos vyrų krepšinio pergalė – auksu Europos čempionate.

Nepaisant, kad prasidėjus karui Ukrainoje  Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sustabdė visą veiklą agresorėse Rusijoje ir Baltarusijoje, įskaitant lėšų išmokėjimą projektams, būtina žengti kitą žingsnį – neribotam laikui suspenduoti šių šalių narystę banke, pareiškė Lietuvos finansų ministrė.  „Turime padaryti viską, kad agresorės būtų sustabdytos, o pagalba Ukrainai būtų greita, efektyvi ir plataus spektro.

Unikalus radinys – bidonas su aštuoniais šimtais įvairių Lietuvos partizanų dokumentų – pasiekė Lietuvos valstybės centrinį archyvą. Restauratorių rankose atsidūrė ir dienoraštis, trys per stebuklą išlikusios nuotraukos ir keturiasdešimt aštuntaisiais išleistas anglų kalbos vadovėlis. Po pirminės apžiūros restauratoriai sako, kad Anykščių rajone rasti dokumentai galėjo priklausyti Algirdo apygardos Šarūno rinktinei.

Į Lietuvą ketvirtadienį atvyksta Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. Jis penktadienį susitiks su Lietuvos krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kitais ministerijos bei Lietuvos kariuomenės atstovais. Gynybos ministrų dvišalės tarybos metu bus aptartas šalių progresas prioritetinėse bendradarbiavimo srityse ir tolesnio bendradarbiavimo praktiniai klausimai, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Trečiadienį Vilniaus policija sulaikė už šnipinėjimą Rusijai kalėti nuteistą Algirdą Paleckį ir išvežė jį į pataisos namus. „Buvo sulaikytas prieš 15 valandą“ – BNS Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja. Šiaulių apygardos teismas trečiadienį išdavė patvarkymą vykdyti nuosprendį A. Paleckiui. Praeitą penktadienį Apeliacinis teismas paliko galioti pernai liepą Šiaulių apygardos teismo A. Paleckiui paskirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vyriausybė trečiadienį nutarė keisti paramos pedagogikos studentams sistemą ir stipendijas skirti tik prioritetines specializacijas studijuojantiems žmonėms. „Mūsų tikslas, kad mokyklose netrūktų mokytojų. Pirmiausia, tam reikia pritraukti studijuoti pakankamai studentų į atitinkamas programas ir paskatinti juos dirbti mokyklose“, – posėdyje sakė švietimo viceministras Gintautas Jakštas.

Trečiadienį šalies gimnazijų paskelbti ugdymo rezultatų duomenys parodė, kad dalyje ugdymo įstaigų per dešimtmetį mokiniai nesurinko nė vieno šimtuko. Komentuodamas šiuos rodiklius švietimo viceministras Gintautas Jakštas nurodo, kad pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus mokyklų nereikėtų vertinti. Ugdymo tikslas, jo teigimu, „nėra paruošti kuo daugiau šimtukininkų“. „Pirmiausia turėtume žiūrėti, iš kokio socioekonominio statuso ateina vaikai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Statistikos departamentas būtų pertvarkomas į Valstybės duomenų agentūrą – ji būtų ne tik oficialiosios statistikos rengėja, bet ir galėtų tvarkyti valstybės duomenis kitais tikslais. Tam dar turės pritarti Seimas.  Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, dabar nėra sąlygų lanksčiai panaudoti viešajame sektoriuje kaupiamų duomenų skirtingiems tikslams, duomenys izoliuoti atskirose sistemose, o dalijimasis jais yra sudėtingas.

Vaikai galės kreiptis į Jungtines Tautas dėl jų teisių ir interesų pažeidimų Lietuvoje. Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad būtų ratifikuotas tai numatantis specialus JT Vaiko teisių konvencijos protokolas. Ratifikavimui dar turės pritarti JT ir Lietuvos Seimas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ratifikuodama protokolą Lietuva prisiims įsipareigojimą apsaugoti vaiko teises visais aspektais – taip, kaip numatyta konvencijoje ir jos protokoluose.