Aktualijos

Brangstantis maistas vis labiau tuština lietuvių pinigines. Praėjusiais metais mažėjusi maistui tenkanti žmonių išlaidų dalis dabar vėl ėmė kopti aukštyn. Ekonomistų vertinimu, tai rodo, kad gyvenimas prastėja. O ypač sunku tampa senjorams ir kitiems mažas pajamas gaunantiems lietuviams. Mitybos specialistai perspėja ir apie pavojus sveikatai, jei pirksite tik pačius pigiausius maisto produktus. Panevėžietė Nijolė ruošiasi pietauti.

Net ir sveikatos draudimą turinčio asmens sveikatos įstaigoje gali būti paprašyta susimokėti. Tiesa, apie tai gydymo įstaiga turi informuoti. Kaip nurodė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę teikti mokamas paslaugas.  „Tai įstaigoms nedraudžiama.

Veterinarijos tarnyba iš blogomis sąlygomis 48 kates laikiusios kretingiškės dalį gyvūnų perdavė prieglaudoms ir skyrė piniginę nuobaudą. Kaip BNS informavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Kretingos skyriaus inspektoriai, gavę pranešimą apie Kretingoje, įtariama, blogomis sąlygomis laikomas kates, atliko patikrinimą ir nustatė, jog gyvenamajame name laikomos 48 katės – 35 suaugusios ir 13 jauniklių.

Lietuvos kariuomenė daro didelius žingsnius į priekį, šeštadienį lankydamasis Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje Utenoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandien smagu konstatuoti, kad mūsų kariuomenė daro didelius žingsnius į priekį. Ne tik apsirūpindama naujausia technika, didindama savo karių profesionalumą, bet ir bendradarbiaudama su tokiais pat užsienio valstybių koviniais vienetais“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pasibaigus galiojimui Lietuvoje utilizuota 46,6 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Jos duomenimis, balandžio mėnesį 36,2 tūkst. dozių išpilta balandį, o dar 10,4 tūkst. – gegužę. „Kol kas dėl pasibaigusio galiojimo esame utilizavę tik „Moderna“ vakcinas“, – BNS sakė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjas Lukas Galkus. Gegužės mėnesį dar planuojama sunaikinti 21,6 tūkst. vakcinų dozių.

Tebesitęsiant karui Ukrainoje kiekviena diena ten Rusijai kainuoja šimtus milijonų dolerių, skelbia Newsweek, remdamiesi karinės žiniasklaidos skaičiavimais. Pasak karo temomis rašančio portalo SOFREP, kiekviena karo diena rusams kainuoja apie 900 milijonų dolerių. Šio karo kaina yra tokia didelė, kad Rusijos ekonomikai atsigauti prireiks ne vienų metų. Švaisto pinigus ir žmones Yra keletas priežasčių, kodėl karo kaina tokia didelė.

Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“ sustabdžius veiklą, miestas liko be pigesnės šilumos – ją iki balandžio tiekusi bendrovė nutraukė pigesnės energijos tiekimą. Ar jis bus atnaujintas ateityje, kol kas neaišku. Rajono meras sako, kad gyventojai neturėjo pajusti šių pokyčių, nes jie įvyko šildymo sezono pabaigoje, tačiau ar „Lifosa“ tieks šilumą ateityje, Kėdainių vadovas garantijų pripažino neturintis.

Lietuvos kultūros taryba teigia dar sulaukianti prašymų leisti į finansuotus projektus įtraukti Rusijos kūrėjus ir atlikėjus, tad pabrėžia, kad šalies vykdomo karo Ukrainoje metu turinys, pristatantis Rusijos meną, nebebus finansuojamas. Pasak Kultūros tarybos, tokių kultūros organizacijų prašymų sulaukiama, nepaisant dar vasario 25-ąją išreikštos tarybos narių pozicijos, kad kūrėjai ir atlikėjai iš Rusijos Lietuvoje yra nepageidaujami.

Pastarosiomis savaitėmis keli Kinijos valdžios pareigūnai ir politikos patarėjai ėmė nerimauti dėl ekonomikos ateities, niekaip nesibaigiant karantinams dėl COVID-19. Tai tampa panašu į tai, ko IV a. prieš Kristų baiminosi gyvenęs kinų gydytojas Biano Que, rašo „Financial Times“. Pasak legendos, gydytojas B. Que perspėjo vietos valdovą, kad jis susirgo paslaptinga liga, kurią buvo būtina nedelsiant gydyti.

Pandemija baigiasi, tačiau jos pagimdytos ar pagilintos bėdos nesitraukia. Suprastėjusi fizinė sveikata ir psichologinė būklė, dar didesnis įnikimas į telefonus ir, svarbiausia, – kritusios kalendorinių skiepų vakcinacijos apimtys kaip reikiant verčia nerimauti vaikų gydytojus. Profesorius Rimantas Kėvalas ypač nuogąstauja dėl to, kad tėvai atsisako vaikus skiepyti nuo seniai žinomų, bet mirtinai pavojingų ligų.

Lietuva padeda ne tik pabėgėliams iš Ukrainos. Gelbsti ekonominės ir humanitarinės krizės krečiamoje Venesueloje gyvenančius lietuvių kilmės asmenis. O tam tenka įveikti ir didžiules kliūtis. Beveik po 80 metų į Lietuvą iš Venesuelos visam laikui sugrįžusi Audronė rodo išsaugotas vaikystės nuotraukas. Kai tėvai per karą traukėsi iš Žemųjų Šančių Kaune, Audronei tebuvo puspenktų metų, o dvi sesės dar jaunesnės. Kelerius metus jie gyveno Vokietijoje, vėliau pasirinko Venesuelą.

Kinija medžioja uigūrus ir kitus musulmonų mažumų atstovus pasitelkdama besiplečiantį paieškos tinklą ir bendradarbiaudama su Artimųjų Rytų, Pietų bei Centrinės Azijos vyriausybėmis.  Pekino beprecedentė tarptautinio lygio kampanija prieš tautines mažumas naudojant daugybę skirtingų priemonių, kuriomis siekiama bauginti, priekabiauti, sekti, sulaikyti ar įvykdyti ekstradicijas, pasiekė neregėtą lygį.

Penktadienį pasieniečiai nefiksavo atvejų, kai iš Baltarusijos į Lietuvą neleistinose vietose būtų bandę patekti neteisėti migrantai, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pastarąjį kartą tokių bandymų neregistruota balandžio 23 dieną. Penktadienį ir Latvijoje nebūta bandymų neteisėtai kirsti sieną iš Baltarusijos. Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį užkirto kelią iš Baltarusijos patekti 31 migrantui.

Kas 6-tas namas didesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose neturi civilizuoto tualeto – kitaip sakant, nėra prijungtas prie centralizuotos nuotekų sistemos. Jei Lietuva iki šių metų pabaigos necentralizuos savo nuotekų, tai jai gali atsirūgti šimtamilijoninėmis baudomis, kurias reikės sumokėti Europos Sąjungai.

Šiauliuose sovietinę armiją šlovinantį piešinį pakeis naujas, reiškiantis paramą Ukrainai. Šeštadienį vyks šio meno kūrinio, esančio Ežero gatvėje, pristatymas. Pasak pranešimo spaudai, dėl šios iniciatyvos susivienijo vietos verslo bendruomenė, suburta alaus daryklos „Gubernija“, tam pritarė ir vietos savivaldybė. Naujo piešinio autorius – gatvės menininkas Linas Kaziulionis. Renginyje dalyvaus Šiaulių miesto savivaldybės atstovais ir iniciatoriai, ukrainiečių bendruomenės atstovai.

Lietuvoje daugėja disleksiją turinčių vaikų – kai dažnas mokinys negeba aiškiai skaityti ar rašyti, painioja raides, ar vietoj jų mato tiesiog baltą lapą. O pedagogai, dažnai užuot padėję tokiems vaikams, juos it sovietmečiu stumia į vadinamųjų tinginių ar beraščių gretas. Tad vieni tėvai susitaiko su likimu ir vaikams samdo privačius logopedus, o kiti – steigia net ir specialias mokyklas vaikams su tokiu sutrikimu.

Burbiškio dvare Radviliškio rajone tulpių žydėjimo šventė. Paganyti akis į šimtus tūkstančių žiedų jau keliauja lankytojai. Muzika, sklindanti iš daugiau nei šimto metų instrumento celestinos arba liaudyje vadinamos šarmankės, sukamo smokingu pasipuošusio Klemento, pasitinka Burbiškių dvaro lankytojus, susirinkusius į kasmetinę tulpių žydėjimo šventę. Kasmet pavasarį dvaras sutraukia minias lankytojų pasidžiaugti įvairiaspalviais tulpių žiedais.

Nauja ministro Arūno Dulkio palaiminta tvarka šiurpina medikus. Nuo šiol dienos chirurgijos centre atlikus operaciją žmogus turi dar tą pačią dieną būti išrašytas namo. Gydytojai įspėja, kad taip gali tik išaugti komplikacijų rizika. Negana to, nerimą kelia tai, kad už jas atsakingas būtų ne kas kitas, o chirurgas. Ministerija gi aiškina, kad sena tvarka neatitiko paslaugos apibrėžimo.

Lietuvai leidus Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę kilo didžiulis skandalas su Kinija. Pastaroji ėmė blokuoti lietuviškas prekes, tačiau valdantieji ramino, kad visą žalą verslui atpirks būsima nauda iš Taivano. Esą Lietuvoje taivaniečiai investuos milijonus ir atvers plačią savo rinką. Deja, bet kol kas tai neįvyko.

Vietoj masinio šienavimo – mieste vešlios pievos. Tokį modelį pernai išbandė, o šiemet galutinai nusprendė taikyti Vilniaus miesto savivaldybė. Gyventojai piktinasi ir tikina, kad pievose veisis erkės, o nuo šių vilniečiai gali užsikrėsti jų platinamomis net mirtimi galinčiu erkiniu encefalitu ar pavojinga Laimo liga. Specialistai nerimą patvirtina: suvešėjusiose pievose erkių padaugėja, o ir Vilniaus mieste erkinio encefalito atvejų skaičius auga.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė dekretą dėl dešimties teisėjų skyrimo ir priėmė jų priesaikas. Sveikindamas prisiekusius teisėjus, šalies vadovas pabrėžė, kad teisė ir visų lygybė prieš įstatymą yra vienos pagrindinių kolonų, į kurias remiasi demokratinė santvarka, o teisėjams tenka pareiga šį teisingumo ir teisės viršenybės lūkestį įgyvendinti, pranešė Prezidentūra.

Susideginusio Romo Kalantos auka buvo investicija laisvės siekiančioms ateities kartoms, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas penktadienį dalyvavo diskusijoje „Romas Kalanta: pilietinio pasipriešinimo fenomenas“, skirtoje 50-osioms R. Kalantos mirties metinėms paminėti. „Aš manau tai buvo, jei galima išsireikšti – investicija į ateitį. Jis suprato, kad jo kartai nelemta matyti laisvės, bet kita vertus jis suprato, kad jo poelgis neliks pamirštas.

Ligoninėse irgi pasitaiko pabėgimų. Neseniai Vilniuje iš Santaros klinikų paspruko tuberkulioze sergantis vyras. Tik su policijos pagalba pavyko ligonį grąžinti medikams į rankas. Vyro motina vis dar negali patikėti, kaip sūnus galėjo pasišalinti iš ligoninės, pasak jos, niekieno nekliudomas. Tuberkulioze sergantis vyras sugebėjo nusigauti iš vieno sostinės galo į kitą, kol sukniubo žolėje ir jį radusi giminaitė pristatė tiesiai į namus.

2024 metų gegužę Lietuva rinks naują prezidentą. Kol kas nėra aišku, kas sieks šalies vadovo posto, tačiau gyventojai jau renkasi savo kandidatus iš politinėje padangėje jau gerai žinomų veidų. Tarp lyderių – trys pavardės, bet ekspertai užsimena ir apie kitų galimų kandidatų galimybes. Gyventojų apklausose jau ryškėja, kad daugiausiai simpatikų kol kas turi dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda.

Statybų verslo atstovai, dėl pabrangusių žaliavų prašantys valdžios indeksuoti kainas ar ieškoti kitų sprendimų, turėtų derėtis su užsakovais, o ne streikuoti ir piketuoti, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Man atrodo, kad taip verslo žmonės paprastai elgiasi: derasi ir per derybas susitaria, o ne streikuoja ir piketuoja“, – žurnalistams penktadienį Kaune sakė premjerė, komentuodama statybininkų kritiką, jog institucijos nesiima veiksmų dėl išaugusių statybų kaštų.

Su Švedijos premjere Magdalena Andersson penktadienį telefonu kalbėjęsis prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą šios šalies stojimui į NATO. „Visuomet pasisakėme už glaudesnį Švedijos ir aljanso bendradarbiavimą. Sveikiname ir reiškiame visapusišką paramą jūsų valstybės planams jungtis prie NATO“, – Prezidentūros pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda. „Kiekviena šalis turi teisę spręsti ir rinktis, kokiai saugumo organizacijai nori priklausyti.

Santaros klinikose pilnametystės sulaukusiam rokiškiečiui atlikta unikali stuburo tiesinimo operacija. Anksčiau medikai operuodavo iškrypimą, pasiekusį penkiasdešimt laipsnių, o šį kartą jie surizikavo ir ėmėsi tiesinti šimto dvidešimties laipsnių iškrypimą. Jis rokiškiečiui grėsė neįgalumu. Prieš chirurginę intervenciją ir per ją vaikino kūnas buvo specialiai tempiamas už kojų ir galvos, siekiant maksimaliai ištiesinti stuburą.

Netrukus dar brangiau gali tekti mokėti ir už vandenį. Vandens tiekėjai aiškina, kad išaugus energijos kainoms tenka dirbti nuostolingai, tad išgelbėti neva galėtų tik perskaičiuoti ir pakelti vandens tarifai. Įmonės norėtų, kad gyventojai už vandenį mokėtų bent 15 procentų, o kai kuriuose miestuose ir ketvirtadaliu brangiau. Kai kurios įmonės kainas jau buvo pakėlusios ir dabar valdžios prašo, kad leistų vandens tarifus peržiūrėti ne kartą, o dukart per metus.

Darbo grupė penktadienį baigė derinti partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo sustiprinimo – išsiskyrus nuomonėms, nutarta konkrečias nuostatas dėl visuotinio šaukimo ir gynybos finansavimo procento pakeisti abstraktesnėmis.

„Mamos už LGBTQ+ vaikus“ organizacijos atstovė Lina Plieniūtė sako, kad Partnerystės įstatymas reikalingas ne tik tos pačios lyties, bet visoms nesusituokusioms poroms, norinčioms teisinės apsaugos. Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Darius Trečiakauskas laikosi pozicijos, kad vietoje valdančiųjų inicijuojamos partnerystės tokias teises užtikrintų Seime anksčiau „valstiečių“ parengtos pataisos, kurios leistų sudaryti bendro gyvenimo sutartis.

Europos Tarybos vystymo bankas Ukrainos karo pabėgėlių apgyvendinimui Lietuvoje skyrė 500 tūkst. eurų dotaciją iš Migrantų ir pabėgėlių fondo. Lėšomis numatyta finansuoti pastato, kuriame būtų apgyvendinami Ukrainos karo pabėgėliai, patalpų renovaciją ir įrengimą bei reikalingos įrangos įsigijimą, pranešė Finansų ministerija. „Privalome padėti nukentėjusiems nuo Rusijos agresijos Ukrainoje, užtikrindami saugias ir orias gyvenimo sąlygas“, – pranešime sakė ministrė Gintarė Skaistė.

Džiugi žinia vynuogių augintojams. Lietuva oficialiai pripažinta vynuogių auginimo kraštu. Tad šių ūkių savininkams ir vynuogių vyno gamintojams atsiveria plėtros galimybės. O senas vyndarystės tradicijas turintys kraštai turės konkurentą – lietuviškas vynuogių vynas atsiras prekyboje. Rūpestingai kone kasdien Olga Vilkelienė apeina sužaliavusias ir jau žiedus kraunančias „Vilkolės“ sodybos šiltnamyje augančias vynuoges. Šios gomuriui pamaloninti, o pasodintos lauke – vynui.

Suomija jau nusprendė tapti NATO nare. Tikimasi, kad tokį patį žingsnį žengs ir Švedija, o abi šalys jau surengė bendras diskusijas. Suomijos sprendimas prisijungti prie NATO, žinoma, jau sulaukė atsakomųjų Rusijos perspėjimų. Tad ko galima tikėtis iš Rusijos? Ką NATO plėtra reiškia Lietuvai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Lietuvos verslo konfederacijoms pasiūlius įvesti papildomą mokestį krašto gynybai, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia tam nepritariantis. „Nepritariu naujų mokesčių įvedimui. Šalies gynyba – tai ne vieno mokesčio klausimas.Tvarus finansavimas yra svarbus. Visos partijos apsisprendžia dėl biudžeto, o vienas mokestis tai yra, tai nėra, o mes turime dešimtmečiui į priekį finansuoti savo gynybą. Vienas mokestis to nesprendžia“, – paaiškino jis.

Nustojus galioti ekstremaliai situacijai dėl COVID-19 gydytojai rezidentai priversti vėl susidurti su skaudžia realybe. Nelikus pandemijos metu papildomi mokėtų priedų jiems vėl tenka tenkintis maža alga, kuri nebuvo didinta jau dvejus metus. Nors ministerija piešia šviesų rytojų ir jauniesiems gydytojams žada atriekti daugiau lėšų, patys jie neatsistebi iki šiol gyvais stereotipais, kad rezidentas – „tik“ studentas, kuris sveikatos sistemoje nelabai ką ir daro.

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių  mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė laišką, remiantį Seime rengiamą Partnerystės įstatymą. Penktadienį išplatintame laiške pažymima, kad Lietuvos Konstitucija įpareigoja valstybę užtikrinti demokratiją, žmogaus orumą, teisę į privatų gyvenimą, minties, religijos, įsitikinimų bei žodžio laisvę, visų asmenų lygybę.

Pilietinis pasipriešinimas įsirėžė į žmonių sąmonė ir šiandien tebėra vienu pagrindinių Lietuvos gynybos principų, minint Romo Kalantos žūties metines sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvos ir Estijos kariuomenių vadai penktadienį Vilniuje aptarė dvišalio karinio bendradarbiavimo klausimus, bendrus projektus, saugumo situaciją regione, bendras pratybas, paramą Ukrainai. „Su Estijos kariuomenės vadu aptarėme ne tik savo pajėgumų stiprinimą, bet ir NATO gynybos ir atgrasymo koncepciją mūsų regione.

Teismas panaikino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) nurodymą nedelsiant nutraukti Vilniaus universiteto (VU) studentų biometrinių duomenų tvarkymą, jis buvo įvestas siekiant užtikrinti nuotolinių atsiskaitymų sąžiningumą ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 metu. Su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi VU, penktadienį pranešė teismas.

Laisvės partija nesuinteresuota, kad Partnerystės įstatymas Seime būtų priimtas kuo greičiau, sako parlamento vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis. „Kai matau tą diskusiją iš arti ir matau neoficialius debatus tuo klausimu posėdžių salėje, man toks jausmas susidaro, kad tie žmonės, kurie deklaruoja, kad atėjo išspręsti to klausimo, jie tiesiog politiškai iš jo maitinasi ir to noro išspręsti jį iki galo paprasčiausiai nėra“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikas.

Ketvirtadienį pasieniečiai apgręžė tris migrantus, kurie bandė neteisėtai iš Baltarusijos patekti į Lietuvą, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tą pačią parą iš Baltarusijos į Latviją neleistinose vietose bandžiusių eiti užsieniečių nebuvo. Lenkijos pareigūnai trečiadienį neįleido 37 migrantų. Iš viso šiemet pasieniečiai apgręžė 1621 iš Baltarusijos į Lietuvą bandžiusį patekti užsienietį.

Neįvardijamai Taivano įmonei atsisakius pirkti lietuviškus grūdus šalies atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas sako, kad Taivanas neatsisako importuoti grūdų, tačiau tam reikia daugiau laiko.  „Taivano vyriausybė neseniai davė leidimą įvežti į Taivaną lietuviškus grūdus. Tai yra naujas grūdų šaltinis Taivanui ir nauja rinka Lietuvai, todėl abiejų šalių privačioms įmonėms reikia laiko rasti tinkamas verslo galimybes“, – BNS teigė E. Huangas.

Daugumos taryboje neturintis Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pasirašė potvarkį dėl nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi Egidijumi Viskontu, rašo „Vakarų ekspresas“. Pagrindiniai motyvai – stringantys projektai ir tai, kad administracijos vadovas neatitinka tokio lygio vadovui keliamų vadovaujamo darbo patirties reikalavimų. Klausimą planuojama svarstyti gegužės 26 dieną.

Pirmą kartą nuo karo pradžios su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu pasikalbėjęs JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį pareikalavo nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje ir paskelbti paliaubas. Tuo pat metu Ukrainos generalinis štabas praneša, kad Rusija ir toliau atakuoja civilinius objektus Sumų regione.

Prie Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės aidėjo šūviai, skraidė naikintuvai ir leidosi sraigtasparniai. Taip šį kartą treniravosi mūsų šalies specialiųjų operacijų pajėgos su dar 15 valstybių kariais. Lietuvoje šiuo metu itin intensyviai vyksta įvairios pratybos, o jų scenarijai koreguojami pagal Rusijos karą prieš Ukrainą.

Premjerė Ingrida Šimonytė su Kosovo prezidente Vjosa Osmani ketvirtadienį kalbėjosi apie saugumo situaciją Europoje, Rusijos karą prieš Ukrainą, pagalbą pabėgėliams ir sankcijas Kremliui. Ministrė pirmininkė su Kosovo prezidente taip pat aptarė situaciją Vakarų Balkanų regione, dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes, ypač plečiant ekonominius ryšius.

Ateinantį pusmetį daugumai mūsų už elektrą ir dujas teks mokėti dar apie 40 proc. brangiau nei šiandien. Nors Seimas nusprendė iš biudžeto skirti pusę milijardo eurų elektros ir dujų kainų kompensacijoms, viso kainų augimo kompensuoti nesiryžta. Tiesa, kokie bus naujieji tarifai, gali paaiškėti tik kitą mėnesį.

Restoranai ir kavinės neprivalės klientams nemokamai įpilti vandens iš čiaupo, nors jie to ir pageidautų – taip nusprendė Seimas. Kavinių ir barų lankytojai įsitikinę, kad vanduo maitinimo įstaigose turėtų būti nemokamas – esą tokia praktika yra daugelyje užsienio šalių. O kai kurių maitinimo įstaigų vadovai atkerta, kad tam įstatymo raidės nereikia, mat ir dabar klientui paprašius – vanduo iš čiaupo kai kur yra nemokamas, nors kai kurie restoranai už tai lupa pinigus.

Neryje šiemet įsikurs pusantro šimto tūkstančių naujų gyventojų – lašišų. Iš pradžių jos nerš upėje, vėliau išplauks į Baltijos jūrą. Šie lašišų rituoliai ypatingi tuo, kad tai pirmosios į upę paleistos žymėtos lašišos. Lašišas su skiriamuoju ženklu po metų galės gaudyti ir pasilikti sau žvejai mėgėjai, mat nuo šių metų pradžios natūraliai besiveisiančias lašišas gaudyti draudžiama.