Aktualijos

Sekmadienį Kaune nuo COVID-19 mirė pirmasis Kalėjimų departamento pareigūnas.  Kaip pranešė departamentas, infekcinė liga pasiglemžė 1994-aisiais tarnybą pradėjusį Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnįjį specialistą Liną Valinskį.  „Kalėjimų departamento vadovybė ir kolegos nuoširdžiai užjaučia pareigūno šeimą ir artimuosius dėl netikėtos ir skaudžios netekties“, – rašoma pranešime.

Balandžio 26 dieną, lygiai prieš 90 metų, Neryje ties Vilniumi buvo užfiksuotas aukščiausias vandens lygis – 825 cm virš posto nulio. 1931 metų potvynį nulėmė dar 1930 metų rudenį susidariusios sąlygos. Tuo metu Neries baseine kritulių iškrito 13 % daugiau už normą, tad prieš užšąlant upei, jos vandens lygis buvo 114 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. Susidarė gilus dirvožemio įšalas, kadangi žemė įšalo labai šlapia.

Daugiau kaip po pusės metų pertraukos atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa rodo, kad koronaviruso pandemija gerokai apkarpė politikų ir kai kurių partijų reitingus. Kone labiausiai smuko prezidento Gitano Nausėdos reitingai, jie krito net 11 procentų. Apie prezidento ir kitų politikų reitingus TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys. Po ilgesnės pertraukos yra naujausia „Vilmorus“ apklausa. Tarp tų duomenų yra ir labai nepalankių prezidentui Gitanui Nausėdai.

Siekiant į galimybių pasą įtraukti ir neigiamo COVID-19 testo rezultatus, būtų galima ne tik plėsti savivaldybių testavimo apimtis, bet ir leisti šiuos testus atlikti vaistinėse, Sveikatos apsaugos ministerijai siūlysime leisti nevakcinuotiems ir nepersirgusiems asmenims atlikti testą renginio vietoje ir gavus neigiamą atsakymą pakliūti į organizuojamą renginį, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pirmadienio rytą prie Kauno miesto savivaldybės pastato Laisvės alėjoje susirinko būrys asmenų, protestavusių prieš pradinukų testavimą dėl COVID-19. Nors skelbiama, kad testavimas yra neprivalomas ir turi būti vykdomas tik tuo atveju, jei vaikai nori mokytis kontaktiniu būdu, kelis tėvų susibūrimus vienijančios bendruomenės sako, kad toks sprendimas yra diskriminacinio pobūdžio.

Šiemet prestižinis Mėlynosios vėliavos įvertinimas suteiktas septyniems Lietuvos paplūdimiams, pirmą kartą jį gavo du šalies gėlavandeniai paplūdimiai – Balsio (Žaliųjų ežerų) ir Žirmūnų pliažai Vilniuje.

Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybėmis susitarė, kad vieningo 5–11 klasių grįžimo į mokyklas nebus. Savivaldybėms nutarta leisti pačioms apsispręsti, kada ir kokiu būdu galėtų grįžti vyresnieji moksleiviai. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarė tolesnio moksleivių grąžinimo į mokyklas galimybes. Sprendimą dėl moksleivių grįžimo į klases Vyriausybė turėtų priimti jau šią savaitę.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) fiksuoja atvejus, kai iš nelegalių pardavėjų Vilniaus apskrities gyventojų savo reikmėms įsigyti naminiai paukščiai buvo sergantys ir, kaip vėliau paaiškėjo, užsikrėtę pavojinga paukščių gripo viruso atmaina. Perspėjama, kad šios užkrečiamosios ligos išplitimo atveju pasekmės gali būti itin skaudžios visiems paukščių augintojams ir šalies ekonomikai.

Pirmadienį minint Lietuvos ir Lenkijos sutarties metines tautinės mažumos laukia jų statusą ir teises garantuojančio įstatymo, taip pat – valstybinio gimtosios kalbos egzamino, sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Seime Rita Tamašunienė. „Tautinių mažumų įstatymas anksčiau galiojo ir niekas nepastebėjo, kad jis sukeltų kokių nors neigiamų pasekmių visai valstybei.

Vilniaus miesto savivaldybė svarsto, ar į mokyklas grįžtantiems mokiniams nereikėtų leisti mokytis ne klasėse, o atvirose miesto vietose. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad taip vaikai galėtų ne tik mokytis, bet kartu ir pažinti miestą. Praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad sprendimai dėl 5–11 klasių mokinių grąžinimo į klases turėtų būti priimami jau netrukus.

Jau daugiau nei metus trunkant COVID-19 pandemijai ir gyvenant griežtų ribojimų ritmu vis garsiau svarstoma ne tik apie išsisėmusias karantino priemones, bet ir tai, kad koronavirusas ilgainiui greičiausiai taps į gripą panašia sezonine liga. Visgi ekspertai įspėja, kad iki to dar – nemažas kelias ir didelį vaidmenį čia turės pačios visuomenės elgesys. Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Antanu Matulu ir profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.

Praėjusią savaitę policijos pareigūnai surašė 480 administracinio nusižengimo protokolų karantino reikalavimus pažeidusiems asmenims, BNS informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.  Pasak jo, daugiau kaip ketvirtadalis visų pažeidimų – 125 – buvo nustatyti savaitgalį.

Pirmadienį Vilniuje „Litexpo“ parodų centre atidarytas didžiausias vakcinavimo centras šalyje. Nors registruotis skiepui šiame centre jau galima, tačiau vakcinavimo procesas nevyksta taip sparčiai, kaip galėtų. Taip yra dėl to, kad susiduriama su vakcinų trūkumu, taip pat pradeda stigti ir personalo – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Valdžios krėsluose jau apšilę valdantieji nusprendė atšaukti buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įdiegtą kompensuojamų vaistų paskyrimo ir įsigijimo tvarką. Laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti politikai sako, kad tokia tvarka netinka niekam, nebent pačiam Verygai. Pagal dabartinę tvarką, jei pacientas pasirenka brangesnį vaistą įr neima pigesnio, kuris yra kompensuojamas, valstybė už šį vaistą nesumoka nė cento.

Du Seimo komitetai – Užsienio reikalų (URK) ir Socialinių reikalų ir darbo – siūlo įgalioti Vyriausybę pradėti derybas su Baltarusija dėl jai priklausančios ir Europos Sąjungos (ES) sankcijų sulaukusios Druskininkų sanatorijos „Belorus“ perdavimo Lietuvai.  Siūloma Vyriausybei inicijuoti konsultacijas dėl galimo „Belorus“ statinių, atitekusių Baltarusijai pagal 1995 metų vasario 6 dienos Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimą, išpirkimo ir sklypo nuomos sutarties nutraukimo.

Socialdemokratas Liutauras Gudžinskas traukiasi iš partijos pirmininkų rinkiminės kovos. Jis išplatino ir laišką, kuriame pareiškė palaikymą kitam kandidatui ir išdėstė motyvus. „Partijos pirmininko rinkimų kampanija artėja į pabaigą. Trumpai aptarsiu esamą padėtį, savo motyvus dalyvauti šiuose rinkimuose ir tolesnius veiksmus. Nusprendžiau kandidatuoti, nes jaučiau pareigą tai padaryti. Pirmąją kovo dieną, kada tai padariau, buvo aiškus tik vienas kandidatas – Juozas Olekas.

Pandemija ir skleidžiami mitai apie koronavirusą paskatino įvairaus plauko provokatorių pasireiškimą. Nors kai kurių veikla jau seniai domisi teisėsauga, tai jiems netrukdo socialiniuose tinkluose rinkti šimtatūkstantines peržiūras ir krautis populiarumo taškus, taip gal net prasibraunant į politikos areną. Deja, žmonės dažnai patiki internete politikuojančiais veikėjais, nežinodami, kad jie yra teisti ar teisiami nusikaltėliai.

Nuo koronaviruso bent viena doze jau paskiepyti 6 tūkst. 662 arba 44,4 proc. pareigūnų, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Šią savaitę turime beveik 45 proc. pareigūnų, paskiepytų pirmąja skiepo doze, taigi artėjame prie pusės. Be to, pradėti skiepyti ne tik pareigūnai, bet ir civiliai asmenys, dirbantys tarnybose“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienį į Lietuvą atvežta iki šiol didžiausia vakcinos nuo COVID-19 siunta – gamintojas „BioNTech ir Pfizer“ atgabeno 105,3 tūkst. dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iki šios dienos Lietuva buvo gavusi 612,1 tūkst. šio gamintojo vakcinos „Comirnaty“ dozių, gyventojams skiepyti sunaudota 602,9 tūkst. dozių. „Atvykus naujai „Comirnaty“ siuntai, visų keturių gamintojų pristatytų vakcinų skaičius perkopė milijoną ir sudaro 1 mln. 35 tūkst.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 238 žmonės, antrą – trys, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 631 tūkst. 295 asmenys, abiem – 247 tūkst. 129. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 48,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 62 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 42,2 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 930 tūkst.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Po du mirusiuosius priklausė 50–59 ir 60–69 metų grupėms, po vieną – 70–79, 80–89 ir 90–99 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3857 žmonės.

Premjerė Ingrida Šimonytė toliau keliauja po Lietuvą – ragina skiepytis ir antivakserius, ir senjorus, kurie dvejoja dėl vakcinų. Tiesa, po vizito Trakų rajono savivaldybėje Šimonytė pripažino karčia tiesą – ir čia yra tokių gyventojų kurie vis dar laukia „Sputnik“ vakcinos ar skiepų  bijos labiau nei mirties. O rusiškų skiepų besitikintiems žmonėms premjerė kartoja – Lietuva šios vakcinos nepirks.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 514 nauji COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 3953 molekuliniai (PGR) ir 2489 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 538,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,3 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 241 tūkst.

Siekiant į galimybių pasą įtraukti ir neigiamo COVID-19 testo rezultatus, būtų galima ne tik plėsti savivaldybių testavimo apimtis, bet ir leisti šiuos testus atlikti vaistinėse, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Šiuos klausimus bei apmokėjimą už tokius testus pirmadienį turėtų aptarti Vyriausybės nariai. Ekonomikos ministrė teigia, kad bent dalis testų galimybių pasui turėtų būti apmokami valstybės.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį pradeda pirmą oficialų vizitą Pietų Kaukazo šalyse. Šią savaitę G. Landsbergis lankysis Armėnijoje, Sakartvele ir Azerbaidžane, kur susitiks su aukščiausiais šių šalių pareigūnais ir pilietinės visuomenės atstovais, aptars galimybes toliau plėtoti Lietuvos ryšius su Pietų Kaukazo valstybėmis bei jų bendradarbiavimo su Europos Sąjunga (ES) perspektyvas, išreikš paramą reformų procesams regiono šalyse.

Nuo pirmadienio Lietuvoje veiklą gali atnaujinti sporto klubai, dalis baseinų ir pirčių, lauke gali vykti sporto, laisvalaikio ir pramogų veikla. Pagal Vyriausybės sprendimą, sporto klubuose vienam žmogui, įskaitant darbuotojus, turi tekti bent 20 kv. metrų ploto. Grupinėse treniruotėse gali dalyvauti ne daugiau kaip penki žmonės, neįskaitant trenerių.

Pirmadienį Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, pradeda veikti naujas COVID-19 vakcinavimo centras.  Savivaldybės teigimu, tai bus didžiausias vakcinavimo centras šalyje. Didžiausioje „Litexpo“ salėje, pažymėtoje 5-uoju numeriu, dirbs 50 vakcinavimo kabinų, tai leis paskiepyti iki 15 tūkst. gyventojų per parą. Be šio centro ir sostinės poliklinikų, Vilniuje veikia dar du didesni vakcinavimo centrai – savivaldybėje (Konstitucijos pr.

Kol konservatoriai bando nuversti Gitaną Nausėdą nuo atstovavimo Lietuvai Europos vadovų taryboje, gyventojai aiškiai sako, kad palaiko prezidentą. Kad Nausėda ir toliau turėtų skraidyti į Briuselį, mano kelis kartus daugiau žmonių, nei pasisakančių už Šimonytę. Tiek opozicija, tiek ir apžvalgininkai teigia, kad valdžią po 8-erių metų susigrąžinę konservatoriai iš karto pradėjo žygius, lengvinančius jų galimybes valdžios viršūnėse išsilaikyti ir toliau.

Per žingsnį nuo išsvajotos rezidentūros esantys medicinos absolventai skundžiasi esantys palikti likimo valiai, mat ilgus metus paskyrę pirmos pakopos studijoms sulaukė valdančiųjų sprendimo dėl mažinamų finansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus. Jie sako esantys palikti ant ledo ir įspėja, kad jei į situaciją nebus staigiai reaguojama, jaunieji gydytojai paprasčiausiai bus priversti emigruoti arba apskritai keisti profesiją.

Radviliškio rajono meru sekmadienį išrinktas Lietuvos žaliųjų partijos atstovas, savivaldybės Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjas Vytautas Simelis. Antrajame ture už V. Simelį balsavo 59,24 proc. rinkėjų, o jo konkurentė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė, savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė surinko 39,66 balsų.  Rinkėjų aktyvumas Radviliškio rajono mero rinkimų antrajame ture siekė 32 procentus.

Černobylio katastrofos metinių išvakarėse – oficialiame Astravo atominės elektrinės puslapyje – pranešimas apie atominės elektrinės pavojų ir bet kurią akimirką galinčią įvykti tragediją. Po pranešimu pasirašė esą neabejingi atominės elektrinės darbuotojai. Lukašenkos režimas skelbia, kad į oficialią svetainę įsilaužė programišiai.

Naujasis Ekonomikos gaivinimo planas už Briuselio milijardus suglumino ekspertus – konservatorių vadovaujama Vyriausybė nusprendė leisti milijonus projektams, kurių naudingumas ir pagrįstumas kelia dvejonių. Tad kokie milijonų verti planai Lietuvoje, kviečiame žiūrėti. Černobylio katastrofos metinių išvakarėse – oficialiame Astravo atominės elektrinės puslapyje – pranešimas apie atominės elektrinės pavojų ir bet kurią akimirką galinčią įvykti tragediją.

Visuomenę įaudrino kalbos apie siūlymą Lietuvoje kelti darbingo amžiaus kartelę. Tačiau buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis visiškai atmeta tokias kalbas, manydamas, kad tai tėra visuomenės erzinimas. Jo manymu, užuot ilginus darbingo amžiaus trukmę, reiktų pasirūpinti, dar darbo rinka noriai priimtų senjorus, o jie būtų pakankamai sveiki dirbti.

Baltarusijos energetikos ministerija sekmadienį savo „Telegram“ paskyroje pranešė, kad buvo įsilaužta į Astravo atominės elektrinės oficialią interneto svetainę. „Šiandien nežinomi asmenys įsilaužė į Baltarusijos atominės elektrinės tinklalapį. Kas tiksliai tai padarė dabar aiškinasi specialistai. Paskelbtame pranešime nurodyta informacija yra melaginga“, – pranešė ministerija. Kada tinklalapis pradės veikti įprastai neskelbiama.

Nepasiturintiems ir rizikos grupei priklausantiems asmenims savivaldybės paramą gali skirti specialiomis socialinėmis kortelėmis. Už jose esančias lėšas nepasiturintieji gali įsigyti maisto ir kitų būtinųjų prekių, išskyrus alkoholį, tabaką ir loterijos bilietus. Tačiau žmonės tikina užfiksavę, kaip paramą gaunantys asmenys pergudrauja sistemą.

Statybininkai šaukia, kad brangsta statybinės medžiagos, dėl to nesugebės pastatyti namų už anksčiau suderėtas sumas ir bankrutuos. Butai didmiesčiuose taip pat brangsta kaip ant mielių, vis mažiau žmonių juo gali įpirkti, tačiau jie toliau graibstomi. Situaciją statytojai vertina kaip labai pavojingą ir nenuspėjamą. Ekonomistai kalba apie besipučiantį kainų burbulą ir artėjimą link praėjusios krizės scenarijaus. Tuo metu Lietuvos bankas dar ramiai stebi situaciją ir pavojaus ženklų nemato.

Garsus aktorius ir dainininkas Dominykas Vaitiekūnas ryžosi pasidalinti itin skaudžiu savo išgyvenimu. Tai itin skausmingas gyvenimo laikotarpis, per kurį jaunas vyras patyrė patyčias ir išgyveno nelaimingą meilę. Plačiau apie šį laikotarpį ir apie tos pačios lyties porų santykių įteisinimą aktorius kalbėjo laidoje „Karštai su tv3.lt“. „Ta patirtis yra be galo skaudi.

Ne pačius geriausius laikus išgyvenantiems socialdemokratams Lietuvoje skubiai reikia atsinaujinimo. Dėl to politologai sutaria vieningai. Klausimas, ar tikrai naujas lyderis sugebės įpūsti taip reikalingo permainų vėjo. O dar didesnė dilema – ar tarp keturių kandidatų į partijos lyderius yra bent vienas tinkamas šiai užduočiai. Politologų nuomonė išsiskiria tik dėl vieno iš pretendentų. Gegužės 3–9 dienomis Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradės savo pirmininko rinkimus.

Valdantieji liberalai ir konservatoriai žada panaikinti alkoholio prekybos draudimus ir siekia dekriminalizuoti lengvų narkotikų turėjimą. Tačiau tai, žinoma, kelia aistras, o kalbas apie alkoholio ribojimų naikinimą Aurelijus Veryga vadina tautos girdymu ir siūlo nekišti nagų prie šios temos. Apie valdančiųjų planus plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Klaipėdiečiams iki gyvo kaulo įgriso pakelėse ir kiemuose stovinčios apleistos, tačiau automobilių supirktuvių reklamomis tapusios mašinos. Vienas uostamiesčio gyventojas net sugalvojo ironišką akciją – tokius automobilius įprasmina kaip Klaipėdos paminklus, ragina prie jų dėti gėles ir net planuoja ceremonijas su orkestru. Klaipėdietis Michailas pristato naują paminklą uostamiestyje. Vyras atneša ir informacinę lentelę apie jį bei paploja.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė užuojautą dėl rašytojo, dramaturgo, aktyvaus Sąjūdžio dalyvio Vytauto Jurgio Bubnio mirties. Pasak šalies vadovo G. Nausėdos, rašytojo kūryba ir indėlis į Lietuvos literatūros istoriją svarbus dėl jo aktyvaus darbo ir aistros kūrybai, Lietuvos kultūrinės tapatybės klasika tapusių romanų ir apsakymų bei dėmesio paprasto žmogaus kasdienybei, per kurią atsiskleidžia pozityvioji ir šviesioji gyvenimo pusė.

Lietuvoje įsibėgėja miškasodis, nors pandemija neaplenkia ir jo – dėl saugumo reikalavimų didėja darbų kaštai, o žmonės negali dalyvauti ir susipažinti su medžių sodinimo svarba, apgailestauja miškininkai. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) teigimu, šiemet bus įveista ir atkurta 10 tūkst. ha miško – miškininkai planuoja pasodinti 30 mln. vienetų sodinukų. „Kasmet gyventojai, prisijungę prie miškasodžio, pasodindavo net apie 400 tūkst. medelių“, – pranešime sakė įmonės vadovas Valdas Kaubrė.

Artimieji po daugiau nei pusmečio jau gali aplankyti ligoninėse ar globos namuose esančius svao giminaičius, tačiau nevisi. Reikia ne tik būti persirgusiam COVID'u arba du kartus pasiskiepijusiam, tačiau ir gauti gydančio gydytojo leidimą. Kol kas pas giminaičius lankytojai būriais neplūsta, tačiau skambučių daug, žmonės aiškinasi sąlygas ir tvarkosi reikiamus dokumentus. Šiaulietė Vilma skuba į globos namus aplankyti savo mamos.

Nors Lietuvoje COVID-19 pandemija tęsiasi jau ilgiau nei metus, tik dabar atsirado galimybė suteikti gydymą tiems, kuriuos kamuoja liekamieji šios ligos požymiai. Tyrimų duomenimis, kas penktas šiuo virusu persirgęs žmogus turi „pokovidinį“ sindromą. Net 70 proc. jų – moterys. Vieningo apibrėžimo, kas yra „pokovidinis“ sindromas dar nėra. Tačiau bendrai sutarta, kad tai tie simptomai, kurie pasireiškia persirgus ūmia koronaviruso forma.

Gauti pirmieji Vilniaus rajone gaišusių vištų mėginių rezultatai patvirtino paukščių gripą, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Veterinarijos tarnyba skelbia, kad kuo skubiau reaguojant į situaciją dar savaitgalį sugriežtinta prekybos gyvais paukščiais vietų kontrolė: tikrinamos prekybos gyvais paukščiais vietos, pasienio postuose tikrinama, ar nėra įvežami paukščiai be tam reikalingų įsigijimo ir veterinarinių dokumentų.

Aplinkosaugininkai baisisi niekaip nepažabojamais teršėjais, kurie net pagauti kartais atsiperka vos keliasdešimties eurų bauda. Tačiau šiukšlinantiems ruošiamas apynasris – už išpiltas atliekas miške galėtų grėsti ne tik bauda, bet tektų atsisveikinti ir su transporto priemone. Seime toks projektas jau skinasi kelią. Trakų rajone išmetamos ir pamiškėse augančios šiukšlių krūvos aplinkosaugininkus verčia tikrinti kiekvieną įtartiną transporto priemonę.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 729 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 10 tūkst. 59 molekuliniai (PGR) ir 6619 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 539,5 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,7 procento.

Nuo pirmadienio veiklą atnaujinantys sporto klubai sako, kad atidarymo jiems reikėjo kaip gryno oro, bet tuo pat metu neslepia apmaudo, jog klubuose vis dar negali veikti baseinai. Jie galės kol kas veikti tik viešbučiuose ir sanatorijose – tai turėtų pagyvinti kurortų  viešbučių padėtį.

Trečdalis respondentų mano, kad kad buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga koronaviruso krizę valdė geriau nei dabartinis ministras Arūnas Dulkys, tačiau daugiau nei 40 proc. apklaustųjų negalėjo apsispręsti, kuris politikas šį darbą atliko geriau, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Tyrimo metu tūkstančio Lietuvos gyventojų buvo teiraujamasi, kuris sveikatos apsaugos ministras geriau atlikooperacijų vadovo pareigas, valdant pandemiją.