Aktualijos

Į Kauno rajono mokyklą antradienį atvesta apie dešimt vaikų, kurių tėvai nesutiko, kad jie būtų testuojami. Kaip BNS sakė savivaldybės ir mokyklos atstovai, su tėveliais yra kalbamasi ir siekiama, kad trečiadienį, kai mokykloje prasidės profilaktinis testavimas, situacija būtų išspręsta. „Kadangi mes dar nepradėjome vaikų testuoti, jie kaip ir kiti atėjo į mokyklą. Tėvai dar neparašę nei kad sutinka, nei kad nesutinka, nebuvo parašę ir atsisakymo testuoti vaikus.

Jau kuris laikas girdime apie svarstymus įvesti „galimybių pasus“, kurie leistų grįžti prie normalaus gyvenimo. Šią idėją stabdo dalies opozicijos ir valdančiosios koalicijos partnerių pasipriešinimas. Ar sulauksime pavasarį „galimybių paso“? Pokalbis su premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugai Živile Gudlevičiene. Jau nuo vasario mėnesio, paskelbus apie karantino ribojimų atlaisvinimus, atsitikdavo taip, kad Vyriausybė persigalvodavo ir tie atlaisvinimai būdavo atšaukiami.

Vertinant COVID-19 ligos protrūkius, sudėtingiausia situacija šiuo metu yra Vilniaus ir Kauno regionuose, čia bendrai registruota trečdalis visų ligos židinių šalyje, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip BNS sakė centro atstovė Justina Petravičienė, naujausiais duomenimis, Kauno regione šiuo metu yra 115 aktyvūs ligos protrūkiai, o Vilniaus – 102 ligos protrūkiai.

Vyriausybei trečiadienį rengiantis tvirtinti planą, kaip grąžinti į mokyklas 5-11 klasių moksleivius, Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad sostinėje vyresnėliai tradicinių pamokų šiais mokslo metais greičiausiai nebeturės. Meras pabrėžia, kad 5-11 klasių moksleivių testavimas nėra numatomas, tačiau bus svarstoma galimybė per likusį pusantro mėnesio pusę pamokų organizuoti lauke.

COVID-19 situacija Kauno regiono ligoninėse yra itin sudėtinga ir reikšmingai blogėjanti, BNS antradienį informavo Kauno klinikos. Pasak koordinuojančios ligoninės, vien per pastarąją parą į Kauno regiono ligonines paguldyti 49 nauji pacientai, dešimt iš jų – į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Akivaizdžiai daugėjant pacientų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, nuspręsta šią savaitę didinti COVID-19 lovų skaičių regiono ligoninėse.

Dėl sudėtingos pandeminės situacijos regione juodojoje zonoje esantis Vilnius šią savaitę gavo keliasdešimt tūkstančių „Comirnaty“ (gamintojas „Pfizer/Biontech“) vakcinų ir iškart siūlo jų laukiantiems miestiečiams.  Skiepytis kviečiami gyventojai, patenkantys į vakcinavimo prioritetus. Jau kviečiami visi vyresni nei 55 m. asmenys, taip pat švietimo srities darbuotojai, abiturientai, kontaktinį darbą mažmeninėje prekyboje dirbantys asmenys bei sergantieji lėtinėmis ligomis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su savivaldybėmis bei Lietuvos savivaldybių asociacija jau diskutuoja ir ruošia planus dėl mažųjų mokyklų, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizavimo ir likvidavimo. Siūloma, kad tokios mokyklos būtų pertvarkomos nuo kitų metų rugsėjo. Balandžio viduryje Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) aptarė šiuos ministerijos pasiūlymus ir jiems pritarė.

Antradienį Lietuvą pasiekė dvyliktoji „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta, kurią sudaro 4800 vakcinos dozių. Per kelias dienas jos pasieks savivaldybes. Iki šios dienos Lietuva gavo 221,3 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 206,4 tūkst. „Vaxzevria“ vakcina yra skiepijama dviem dozėmis, tarp jų darant 4–12 savaičių pertrauką.

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje COVID-19 susirgo 11 mokinių, dėl to izoliuota 113 jų klasiokų, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Pirmas susirgimas nustatytas balandžio 17-ąją, naujausias – šeštadienį, balandžio 24 dieną“, – BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė. Radviliškio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorė Rasa Dagienė BNS teigė, kad COVID-19 atvejai nustatyti testuojant kaupinių būdu.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius kartu su savo administracija švenčia pergalę – teismas leido toliau vykdyti nacionalinio stadiono ir viso daugiafunkcio komplekso statybas. Sostinės vadovas apgailestavo dėl prarastų kelių metų, tačiau tikino, kad jei Vyriausybė neatsitrauks, jau po trejų metų ant nacionalinio stadiono vejos vyks pirmosios varžybos. „Teismo sprendimas labai šviežias ir jis, be abejo, labai džiugus“, – spaudos konferencijoje teigė R. Šimašius.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad Vilniuje nuo COVID-19 paskiepyta jau dauguma 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų. Šioje amžiaus grupėje, anot mero, galima bandyti kalbinti pasiskiepyti tik nedidelę dalį nepasiskiepijusių žmonių, mat jie paprasčiausiai atsisako skiepytis. R. Šimašius tikisi, kad Vilniaus mieste per šią savaitę pavyks suskiepyti turimas 42 tūkst. vakcinų dozes. „Kaip mes puikiai matome, situacija Vilniaus regione yra sudėtinga.

Nebeliko teisinių kliūčių vykdyti Nacionalinio stadiono statybas. Apeliacinis teismas antradienį nusprendė, kad Vilniaus valdžia galės pasirašyti daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“ bei projekto finansuotoja „Baltcap“.   Apeliacinis teismas antradienį pripažino neteisėtu Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono koncesijos konkursą.

Vilniau regione, antradienio duomenimis, užimta 85 proc. COVID-19 pacientams skirtų lovų, pranešė Santaros klinikos. Kitų regionų įstaigos BNS informavo, jog jose situacija yra geresnė, tačiau prastėja. Santaros klinikų duomenimis, regione užimtos 687 lovos, 81 iš jų – reanimacijos skyriuose. Iš viso COVID-19 pacientams gydyti numatyta kiek daugiau nei 800 lovų.

Po Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo dalį visoms savivaldybėms numatytų naujai gautų COVID-19 vakcinų perskirstyti Vilniui, Klaipėda laikinai stabo registraciją skiepams. „Gyventojai skiepams nuo COVID-19 šiuo metu naujai neregistruojami nesulaukus pakankamo vakcinų kiekio (...). Pakeisti planus teko vakar, balandžio 26 dieną, sulaukus informacijos iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) apie vakcinų perskirstymą“, – pranešė savivaldybė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė siūlo Vyriausybei leisti kitą savaitę grįžti į mokyklas 5-8 klasių moksleiviams, dar kitą savaitę galėtų grįžti visi likusieji. Ji taip pat teigia, jog grįžtantieji galės būti testuojami greitaisiais antigenų testais. „Trečiadienį Vyriausybei teiksiu pasiūlymą nuo gegužės 3 dienos leisti grįžti 5-8 klasių, o nuo gegužės 10 dienos – 5-11 klasių mokinius“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį informavo ministrė.

Karantino sąlygoms laisvėjant, epidemiologai reikšmingų pokyčių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje nestebi, rašoma pranešime. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad praėjusią savaitę aktyvių protrūkių skaičiaus nežymus augimas išliko gamybos sektoriuje. Tuo metu, prekybos sektoriuje, lyginant su savaite prieš tai, stebimas aktyvių protrūkių mažėjimo tendencijos.

Vyriausybė nuo gegužės 3 dienos į mokyklas leido grįžti abiturientams. Tiesa, kontaktinis ugdymas šiuo metu derinamas su nuotoliniu. Prieš kelias dienas Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybėmis susitarė, kad vieningo 5–11 klasių grįžimo į mokyklas nebus. Savivaldybėms nutarta leisti pačioms apsispręsti, kada ir kokiu būdu galėtų grįžti vyresnieji moksleiviai.

Jau ne vienerius metus diskusijas keliantis keturių darbo dienų klausimas – ir vėl politikų akiratyje. Socialdemokratai įsitikinę, kad mažinti darbo laiką kai kurioms darbuotojų grupėms yra tiesiog būtina.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę vyks į Varšuvą dalyvauti  Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimo renginiuose, tuo metu į Lietuvą atvykti ketina Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. „Prezidentas sakys kalbą Lenkijos Seime, dalyvaus prezidentų diskusijoje apie Europos Sąjungą“, – BNS sakė G. Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Plačiau vizito programą ketinama pristatyti šį ketvirtadienį. Vizitas planuojamas gegužės 2–3 dienomis.

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius sako, kad po vakcinų perskirstymo Vilniaus miestui jo vadovaujama savivaldybė neteko 356 skiepų, kuriais buvo planuota baigti senjorų ir mokytojų skiepijimą. „Aš tai vertinu kaip nesusipratimą, nes mes vakcinuojame visai neblogai, šiandien būtume virš 300 vakcinų suskiepiję ir pabaigę skiepyti senjorus bei mokytojus. Taip negerai, nesidžiaugiu“, – BNS antradienį sakė S. Obelevičius.

Antradienį Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje smerkiami Rusijos provokuojantys veiksmai prie Ukrainos sienos, o pastaroji toliau raginama tęsti reformas. Rezoliucijai pritarė 102 Seimo nariai, darbietė Vaida Giraitytė balsavime susilaikė.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, kitiems miestams skirtų vakcinų atidavimas Vilniui buvo neišvengiamybė, kadangi sostinės regione per savaitgalį kritiškai užsipildė ligoninės. Vyriausybės vadovės teigimu, situacija kinta nuolat, tad centrinė valdžia neturi tokios prabangos, kad apie vakcinų perskirstymą galėtų informuoti kelias savaites prieš. „Vertiname kaip neišvengiamybę“, – paklausta, kaip žiūri į vakcinų perskirstymą, Seime susirinkusiems žurnalistams atsakė premjerė.

Pradinukų mokslo metai truks savaite ilgiau, nei planuota – iki birželio 15-osios, BNS informavo švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas. Pasak jo, savaite mokslo metai pailgės dėl savaitės papildomų atostogų pradinukams gruodį. „Tikslios pradinukų atostogų datos pasakyti negalime, mokyklos skaičiuojasi pačios ir datos gali skirtis. Tai priklauso nuo mokyklose vykdytos veiklos. Tačiau daugumos pradinukų atostogos prasidės maždaug birželio 15 dieną.

Vengiant reguliaraus testavimo dėl koronaviruso, grįžimas į mokyklas bus sudėtingas ir rudenį, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Jeigu mes prie jo neprisipratinsime, jei mūsų kultūroje to neatsiras, mes negalėsime grįžti į mokyklas ir rudenį“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad būdas, kaip sostinei skirta papildomų vakcinų nuo koronaviruso, yra nepriimtinas. „Papildomų vakcinų skyrimas padės valdyti prastėjančią situaciją, tačiau būdas kaip jos buvo skirtos – nepriimtinas. Kažkas iš vidurinės grandies sprendimų priėmėjų „pakišo“ sveikatos apsaugos ministrą ir Vyriausybę“, – antradienį BNS raštu perduotame komentare teigė Vilniaus meras.

Nors Lietuvai kol kas pavyko išvengti pesimistinio COVID-19 atvejų scenarijaus, kuomet naujų atvejų skaičius kasdien siektų ir po 3 tūkst., mokslininkai vis dar neatmeta tokios galimybės. Tačiau, anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Mindaugo Stankūno, jau liepos pradžioje pasieksime masinį imunitetą, o tuomet situacija turėtų sparčiai gerėti. „Pesimistinio scenarijaus, kur atvejų skaičius galėjo siekti 3 tūkst., mes nepasiekėme, galime tuo pasidžiaugti.

Lietuvos mokslininkai pastebi, kad pastaruoju metu šalyje COVID-19 užsikrečia vis jaunesni pacientai. Kaip teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas, 50 metų amžiaus ir jaunesnių pacientų skaičius išaugo nuo pusės iki dviejų trečdalių visų koronaviruso atvejų. „Keičiasi amžiaus struktūra tarp naujai nustatomų COVID-19 atvejų. Jeigu sausio-vasario mėnesį 50 metų ir jaunesni pacientai sudarė apie 50 proc.

Patvirtinta, kad mažiausiai pusė Seimo narių turi antikūnų, tačiau dėl epidemiologinės situacijos grįžti prie įprasto parlamento darbo kol kas neplanuojama, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Praėjusią savaitę Seime organizavus antikūnų testavimą paaiškėjo, kad iš dagiau kaip 70-ties testą pasidariusių parlamentarų imunitetą turi 70 – pusė visų parlamentarų.

Prezidentūra teigia, kad Lietuva COVID-19 pandemijoje pasiekė kryžkelę. Prezidentūros teigimu, esminis lūžis bus pasiektas tuomet, kai Lietuvoje bus vakcinuota bent pusė šalies gyventojų. Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Sveikatos ekspertų taryba. Susitikime įvertinta pandemijos raida Lietuvoje ir galimi tolesni jos scenarijai, palygintas gydymo įstaigų darbas pandemijos metu Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, apžvelgti naujausi vakcinų poveikio moksliniai tyrimai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad visos partijos sutaria, kad tiesioginiai merų rinkimai privalo išlikti, tačiau vieningos nuomonės dėl miestų vadovų kadencijų ribojimo nėra. Parlamento vadovė tikisi, kad Konstitucijos pataisą visos partijos teiks kartu, o kalbėdama apie galimybę riboti Seimo narių kadencijas, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad diskutuoti verta, tačiau pati tokią idėją atmeta.

Po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir merais socialdemokratai inicijuoja Konstitucijos keitimo projektą dėl tiesioginių merų rinkimų. Anksčiau buvo kalbama, kad visos frakcijos apsitars ir ieškos bendro sutarimo, bet socialdemokratai nieko nelaukdami jau parengė Konstitucijos keitimo projektą. Spaudos konferencijoje socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas paaiškino, kodėl socialdemokratai teikia projektą nelaukdami susitarimo su visomis frakcijomis.

Masinė vakcinacija Lietuvoje bus vykdoma etapais, skiepytis žmones kviečiant pagal jų amžių, sako sveikatos apsaugos ministras. „Matyt, tas mūsų darbinis žargonas „masinė vakcinacija“ gal ir nėra pats tinkamiausias. Matyt, ji bus labiau etapinė. Judėjimas link jaunesnių amžiaus grupių. (...) Leisimės amžiaus grupėmis žemyn. Jokia IT sistema negalėtų atlaikyti tokios apkrovos, jei tą pačią dieną jungtųsi prie sistemos visi šalies gyventojai“, – LRT radijui antradienį sakė Arūnas Dulkys.

Praėjusią parą šalyje nustatytas 1031 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 9792 molekuliniai (PGR) ir 9713 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 532,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,1 procento.

 Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad sprendimas Vilniui perskirstyti anksčiau kitiems miestams suplanuotas vakcinų dozes priimtas dėl ypatingai blogos epidemiologinės situacijos. „Vakcinos buvo skirtos todėl, kad Vilniuje šiuo metu yra ypatinga sudėtinga situacija, išskirtinai sudėtinga. (...) Vilniuje pildosi lovos. Reanimacijos (lovos – BNS) jau pasiekė gruodžio situaciją, kada Lietuva pagal sergamumą buvo pirma pasaulyje“, – lrt radijui antradienį aiškino ministras.

Dalis prieš vaikų testavimą nuo koronaviruso nusiteikusių tėvų bando kilti į žygius prieš valstybę. Apie 200 tėvų su plakatais pirmadienį buvo susirinkę prie Kauno savivaldybės ir bandė įrodyti, kad vaikų testavimas yra prievarta ir net genocidas. Ir tai gali būti tik pradžia, nes ruošiami ieškiniai. O mokinių interesams atstovaujanti organizacija Tėvų forumas skelbiasi surinkusi keliolika tūkstančių eurų aukų ir žada kreiptis į teismą.

„Misija Sibiras“ skelbia apie projekto veiklų stabdymą ir praneša, kad projekto veiklos finalas numatomas birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus savivaldybė į darbą sugrąžino teisėsaugos įtarimų sulaukusius gydymo įstaigų vadovus – Šeškinės poliklinikos direktorę Daivą Kanopienę ir Vilniaus klinikinės ligoninės (VMKL) vadovą Narimantą Markevičių. Kaip nurodoma lrytas.lt publikacijoje, Šeškinės poliklinikos direktorė į darbą grįžo balandžio pradžioje, o VMKL vadovas – praėjusią savaitę. Tokį sprendimą Vilniaus meras Remigijus Šimašius priėmė, nesulaukęs papildomo teisėsaugos institucijų prašymo nušalinti gydymo įstaigų vadovus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį ketina skelbti sprendimą „Zero live show“ reklamos Turgelių bažnyčioje bylą.  Šią bylą LAT turėjo pradėti nagrinėti dar pernai rudenį, tačiau dėl karantino pirmasis posėdis įvyko tik kovo viduryje.  Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019 metų spalį už reklamą aktoriams Vitalijui Cololo, Mindaugui Papinigiui ir Ainiui Storpirščiui skyrė 1 tūkst. eurų baudas, o režisieriui Emiliui Vėlyviui – 2 tūkst. eurų bauda.

Seimui antradienį planuojama pateikti pataisas, kad Europos Sąjungos (ES) piliečiams būtų leidžiama tapti politinių partijų Lietuvoje steigėjais. Pagal projektą, siūloma leisti politinę partiją steigti ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje. Jie turėtų būti pilnamečiai, Lietuvoje gyventi ne trumpiau kaip šešis mėnesius ir nepriklausyti kitų valstybių partijoms ar politinėms organizacijoms, išskyrus Europos politines partijas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pirmiausia Konstitucijoje būtina įteisinti tiesioginius merų rinkimus, o tik vėliau diskutuoti apie merų kadencijų skaičių ir tai spręsti per Vietos savivaldos įstatymą. „Artimiausiu metu turime parengti Konstitucijos pataisas, kurios į Konstituciją įdėtų mero kaip institucijos sąvoką, nes šiandien jos Konstitucijoje nėra.

Šalies savivaldybės kaip reikiant susipešė dėl skiepų. Iš Šiaulių ir Klaipėdos atimtos vakcinos perskirstytos Vilniui. Šiaulių meras Artūras Visockas širsta, mat pusantro tūkstančio „Pfizer“ skiepų negaus vietos gyventojai, jiems atšaukiamos registracijos. O kol merai pykstasi, Vilnius jau ruošiasi masinei vakcinacijai – „Litexpo“ parodų rūmuose įrengta 50 vakcinavimo kabinų, per dieną planuojama paskiepyti tūkstančius žmonių.  Vilniuje duris atvėrė dar vienas vakcinacijos centras.

Atlaisvinus karantiną daugiau privilegijų bendrauti ar lankyti pacientus numatyta ir COVID-19 persirgusiems ar pilna schema vakcinuotiems asmenims. Vis dėlto tai piktina tokių teisių negaunančius gyventojus, kurie turi antikūnų, kas rodo, jog jie sirgo šia infekcija, nors oficialios ligos diagnozės ir neturėjo. Jokių privilegijų tokiems asmenims nenumatyta ir planuojamame įdiegti galimybių pase.   Štai labai gyvenimiška situacija.

Visuomenei pristatyta pagal autentišką nuotrauką sukurta bronzinė partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago skulptūra. Joje ypatingas simbolis – ant peties tupintis vanagas. Skulptūra vėliau bus pastatyta Dzūkijoje, Merkinėje, kur ilgus metus kovojo Adolfas Ramanauskas. Skambant pokario partizaninėms dainoms pristatyta garsaus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago bronzinė skulptūra. Ji sukurta pagal originalią nuotrauką, darytą 1947-  aisiais Bingelių kaime netoli Merkinės.

Daugiau nei metus trunkanti Covid-19 pandemija stipriai smogė ne tik šalies ir pasaulio ekonomikai, tačiau ir žmonių fizinei bei psichologinei sveikatai. Vis dažniau kalbama apie tai, kad griežtos karantino priemonės išsisėmė ir laikas išmokti gyventi su virusu.  Užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas sako, kad ateis laikas, kai į koronavirusą žiūrėsime kaip į gripą, tačiau tam gali prireikti 2-3 metų.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Aurelijus Veryga, dirbdamas opozicijoje, pastaruoju metu nevengia kritikuoti dabartinės Vyriausybės sprendimų. Pirmadienį jį pasidalijo ir savo nuomone LGBT, marihuanos dekriminalizavimo klausimais. Savo „Facebook“ paskyroje buvęs ministras rašė, kad nusprendė pamiršti politkorektiškumą ir išsakyti savo nuomonę.

Toliau laisvėja karantinas. Nuo šiandien Lietuvoje gali atsidaryti sporto klubai, baseinai. Tiesa, dėl griežtų karantino reikalavimų šia proga pasinaudojo ne visi verslininkai. Tiek baseinų, tiek sporto klubų atstovai prašo Vyriausybės sušvelninti ribojimus, nes veikla esą nuostolinga.

Dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste nuspręsta perskirstyti naujas vakcinų siuntas ir skirti sostinės vakcinacijos centrams beveik pusę jų – 46 tūkst. 512 dozių, pirmadienio vakarą informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Toks sprendimas papiktino Šiaulių miesto merą Arūną Visocką, kuris savo mintimis pasidalijo „Facebook“ paskyroje. Anot jo, Šiauliuose gyvenantys žmonės – tokie pat, kaip ir Vilniuje.

Vienas didžiausių Klaipėdos darbdavių, japonų kapitalo „Yazaki“ iš darbo atleidžia beveik pusę tūkstančio darbuotojų ir traukiasi iš Lietuvos. Įmonė sako, kad pasaulinė pandemija smogė itin skaudžiai, todėl gamybą perkelia į Serbiją. Tačiau tiek valdžia, tiek ir ekspertai ramina – nors laikai ir nelengvi, užsienio įmonės vis dar dairosi į Lietuvą, vien šiemet ketina į mūsų šalį įžengti keliolika naujų bendrovių.

Dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste nuspręsta perskirstyti naujas vakcinų siuntas ir skirti sostinės vakcinacijos centrams beveik pusę jų – 46 tūkst. 512 dozių, pirmadienio vakarą informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Apie šį sprendimą ministerija informavo po to, kai kelių savivaldybių merai pranešė, jog dėl vakcinų perskirstymo sostinei jų savivaldybėse dalies suplanuotų skiepijimų šią savaitę nepavyks atlikti. Anot ministerijos, dalis šio kiekio – 19,8 tūkst.