Aktualijos

Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė apmokestinti stovėjimą daugiabučių namų kiemuose. Taip miesto valdžia bando spręsti automobiliais tankiai apstatytų kiemų problemą.

Liepos 12 dieną startuoja Vilniaus gatvės kapitalinis remontas. Šie darbai vienoje lankomiausių miesto erdvių pareikalaus maksimalios čia dirbančių verslininkų ir kitų kauniečių kantrybės. Gausios rangovų pajėgos ir kasamos gilios tranšėjos privertė miesto tvarkdarius priimti nepopuliarius, bet būtinus sprendimus: darbų metu praėjimas šia susisiekimo arterija bus visiškai uždarytas bent iki Kalėdų.

Beveik 30 onkologinius pacientus vienijančių organizacijų ir bendruomenių kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas (ŠMSM), prašydami nepriimti skubotų sprendimų dėl Nacionalinio vėžio instituto (NVI) pertvarkos nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Organizacijos vieningai sutaria – dėl to labiausiai nukentėtų onkologiniai pacientai, prastėtų jų ...

Keliolikos užsienio valstybių ir Lietuvos parlamentų užsienio reikalų komitetų vadovai pasmerkė Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomą „migrantų kontrabandą“.  Penktadienį paskelbtame pareiškime jie taip pat ragina uždrausti skrydžius į Baltarusiją, kurie, kaip įtariama, naudojami valstybės organizuojamai žmonių kontrabandai.

Nelegaliems migrantams užplūdus šalį Vyriausybė imasi sprendimų – statys spygliuotą tvorą su Baltarusija, griežtins įstatymus, susijusius su prieglobsčio prašytojų teisėmis Lietuvoje. Taip pat norima, kad pabėgėliams būtų uždrausta laisvai judėti po šalies teritoriją. Šiais pakeitimais siekiama iki 10 dienų sutrumpinti migracijos procedūras.

Penktadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje aptarta situacija dėl neteisėtos migracijos ir valstybės bei savivaldybių institucijų įtraukimo į ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio suvaldymo galimybės. Daugiausia dėmesio posėdyje skirta valstybės sienos apsaugai.

Apie spragas švietimo srityje kalbama nuolat, todėl dabar yra rengiamas nacionalinis partijų susitarimas, kuris užtikrintų progreso vykdymą šioje srityje iki 2030-ųjų. Socialdemokratų partijos nariai išskyrė dalykus, į kuriuos privaloma atsižvelgti ruošiant dokumentą. Vienas iš jų – privačių mokyklų ir darželių privilegijų panaikinimas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako norinti, kad kolektyvinis imunitetas Lietuvoje nuo COVID-19 būtų pasiektas iki rudens, kadangi kitu atveju susirgimų rodikliai gali išaugti. „Labai norėčiau, kad pasiektume iki rudens, nes priešingu atveju bijau, kad ruduo gali laukti gana nemalonus“, – penktadienį LRT radijui sakė Vyriausybės vadovė. „Atvejų skaičius veikiausiai pradės augti netrukus.

Kariuomenė pasienyje su Baltarusija penktadienį pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą. Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija, spygliuotos vielos užtvara – vadinama koncertina –  tiesiama siekiant suvaldyti pastaraisiais mėnesiais drastiškai išaugusį migrantų, patenkančių iš Baltarusijos, srautą.

Vyriausybė penktadienį per pasitarimą nusprendė pakeisti ankstesnę poziciją ir įsigyti 11 tūkst. papildomų „Moderna“ vakcinos nuo koronaviruso dozių. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, tai labiau „solidarumo sprendimas“, kurį Lietuva priima paraginta Europos Komisijos. Birželio 16 dieną Vyriausybė buvo nusprendusi papildomos „Moderna“ vakcinos nepirkti, įvertinusi, jog iki šiol užsakyti kiekiai revakcinacijai bus pakankami.

Lenkija pastaruoju metu grąžino Lietuvai kelias dešimtis Vakarų Europos valstybes bandžiusių pasiekti neteisėtų migrantų, atvykusių per Baltarusiją. „Yra žmonių, kurie bando išvykti, bet jie taip pat yra ir grąžinami (...) Lenkijos Respublika yra kelias dešimtis tų žmonių, kurie, tikėtina, kad kirto sieną Lietuvoje, per pastarąsias savaites sugrąžinusi Lietuvai“, – LRT radijui penktadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Seimo sveikatos reikalų komitete šią savaitę pirmą kartą pristatytas ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planas. Jam virsti realybe planuojama skirti net 800 mln. eurų. Nepaisant gerų norų Seimo nariams kilo daug klausimų dėl reformos įgyvendinimo.

Liepos 8–9 d. Sofijoje vykstančiame Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) šalių vadovų susitikime dalyvaujantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad 3SI regionui kylantys iššūkiai yra bendri, ir kvietė vienyti regiono šalių jėgas stiprinant bendradarbiavimą su JAV. Šalies vadovas atkreipė dėmesį į Rusijos keliamas geopolitines, karines ir hibridines grėsmes, blogėjančią demokratijos situaciją ES kaimynystėje ir kai kurių šalių siekį destabilizuoti tarptautinę aplinką.

Teisėjų taryba per neeilinį posėdį penktadienį pritarė prezidento dekretui atleisti didžiausio šalies teismo – Vilniaus miesto apylinkės teismo – pirmininką Marijų Kursevičių iš pareigų. 43 metų M. Kursevičius traukiasi savo noru dėl asmeninių priežasčių, paskelbta per posėdį. Vilniaus miesto apylinkės teisme M. Kursevičius dirba nuo 2013 metų gruodžio, 2016–2018 metais jis ėjo šio teismo pirmininko pavaduotojo pareigas, 2018 metų kovą tapo šio teismo pirmininku.

Kaimynai latviai imasi drastiškų priemonių – darbdaviams suteikia teisę atleisti iš darbo tuos, kurie iki rugsėjo vidurio nesiskiepys nuo koronaviruso. Lietuva tokių kraštutinių veiksmų kaip kaimynai griebtis nesiryžta, tačiau ruošia naują tvarką – privalomą darbuotojų testavimą. Kai kurie darbdaviai atviri: nenori mokėti už nesiskiepijančių testavimą ir išleisti tirtis darbo metu. Tokią prievolę testuotis ministerija žada įvesti tiems, kurie atsisako skiepo, bet nori dirbti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad dalį į Lietuvą patekusių nelegalių migrantų sutiks priimti Latvija ir Estija. Apie tai ji planuoja kalbėtis su Baltijos šalių parlamentų vadovais. „Su Latvijos ir Estijos Parlamentų pirmininkais vakar aptarėme planuojamą bendrą vizitą prie Baltarusijos pasienio. Lukašenkos režimo vežamus nelegalius migrantus kolegos vertina kaip grėsmę ne tik Baltijos regionui, bet ir visai ES.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas ir šešėlinis premjeras Ramūnas Karbauskis valdančiuosius kaltina melu. Didžiausios opozicinės partijos lyderis tikina, kad valdantieji planuoja užverti rajonų ligonines ir stebisi, kodėl dėl šių valdžios veiksmų tyli kita opozicinė partija – socialdemokratai. Pateikiame pilną R. Karbauskio įrašą: „Žmonės šiai valdžiai nerūpi. Jiems nesvarbi ir jų sveikata.

Dar trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė konstatavo, kad COVID-19 situacijos gerėjimas šalyje sustojo. Tą patvirtinęs LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad nors yra rizika pamatyti naujų atvejų augimą, artimiausiu metu žalios zonos šalis palikti neturėtų. Be to, jis pasiuntė svarbų patarimą abejojantiems dėl skiepų. Profesorius feisbuko paskyroje pasidalino keliomis įžvalgomis apie dabartinę COVID-19 situaciją pasaulyje.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, liepos 12 d., šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį, skirtą valstybės sienos apsaugai. Baltarusijos režimui organizavus hibridinę ataką prieš Lietuvą, šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyta daugiau nei 1500 nelegaliai sieną kirtusių asmenų. Prezidento šaukiamo Valstybės gynimo tarybos posėdžio darbotvarkėje tarp kitų klausimų – strateginės šios krizės valdymo gairės.

Siekiant suvaldyti išaugusius neteisėtų migrantų iš Baltarusijos srautus, pasienyje ties Druskininkais penktadienį pradedama statyti vielų užtvara. „Turėtų kariai pradėti statyti“, – penktadienį BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis. Jo teigimu, vielų užtvara bus statoma dalyje Druskininkų pasienio užkardos ruožo, kurio ilgis iš viso yra 30 kilometrų. „Pasieniečiai statybose nedalyvauja, tik patį neramiausią ruožą nurodė“, – teigė VSAT atstovas.

Net profesionalūs meteorologai, pamatę būsimas dabar besitęsiančių karščių Kanadoje prognozes, galvojo, kad įsivėlė kokia nors klaida. Tačiau didesnė nei 46 laipsnių temperatūra šioje šalyje tik dar kartą patvirtina, kad orai, turint ir naujausią automatizuotą techniką, ne visada taip lengvai nuspėjami.

Lietuvoje atlyginimai vokelyje nepraranda populiarumo, tačiau žmonių netolerancija tam didėja. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pastebi, kad žmonės vis aktyviau praneša apie gaunamą neoficialų darbo užmokestį. To priežastis – gyventojai pamato, kad neoficialios pajamos smarkiai apriboja skolinimosi galimybes, žmonės nukenčia negaudami socialinių garantijų, mažėja ateities pensija, nesikaupia darbo stažas.

Nenutrūkstantį nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos Vyriausybė ketina spręsti griežtindama įstatymus, susijusius su prieglobsčio prašytojų judėjimu ir teisėmis Lietuvoje. Šiais pakeitimais siekiama iki 10 dienų sutrumpinti migracijos procedūras. „Akivaizdu, kad prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas. Neteisėtas migracijos įrankis yra viena iš priemonių. Gegužės mėnesį turėjome tik 70, birželį – 500, liepos mėnesį – virš 800 neteisėtų migrantų.

Nuo ketvirtadienio ryto iki penktadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 37 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Jau trečią parą tokių asmenų skaičius neviršijo 100. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 546 neteisėti migrantai. Iš 37 minėtų migrantų 22 sulaikyti Varėnos rajono ribose, 13 – Švenčionių, 2 – Lazdijų. Per praėjusią parą nefiksuota bandymų neteisėtai pereiti sieną Druskininkų užkardos ruože – tai pirmas toks atvejis liepą.

Viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) Vilniuje statys vieną iš kvartalų gyvenamųjų namų projekte „reVingis“. Bendrovė pranešė kartu su nekilnojamojo turto plėtotoju „Galio Group“ pasirašiusi daugiau kaip 16 mln. eurų (su PVM) sutartį dėl statybų Geležinio Vilko g. 2. Kvartalo statybos darbus numatoma pradėti gavus statybos leidimą, tai planuojama iki šių metų pabaigos, o juos pabaigti – 2023 metų antroje pusėje.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) giria „įspūdingą“ Lietuvos ekonomikos atsigavimą nuo koronaviruso krizės, tačiau atidžiai stebi infliacijos riziką, taip pat perspėja apie lėčiau nei ekonomika augantį užimtumą.

„Pfizer“ ir „BioNTech“ ketvirtadienį paskelbė sieksiančios priežiūros institucijų leidimų trečiai savo vakcinos nuo COVID-19 dozei. Pranešimas pasirodė paaiškėjus pradiniams dar tęsiamo tyrimo rezultatams, rodantiems, kad po trečios skiepo dozės antikūnų prieš pradinę pandeminio koronavruso atmainą ir pirmą kartą Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) išaiškintą beta atmainą susidaro 5–10 kartų daugiau, palyginti su antikūnų kiekiu po pirmųjų dviejų dozių.

Karantino metu gydymo įstaigos su COVID-19 pacientais dirbantiems medikams moka nuo 60 iki 100 proc. didesnį darbo užmokestį, o išeinant atostogų tokiems darbuotojams priklauso ir didesni atostoginiai. Pasibaigus karantinui, šios papildomos išlaidos gydymo įstaigoms dar tris mėnesius bus kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Tokia tvarka buvo patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kurį rasite ČIA.

Tuputiškėse, mišku apaugusioje Žiedų gatvės atkarpoje, jungiančioje Žemutinį ir Aukštutinį Pavilnį, Vilniaus „Grinda“ užbaigė istorinio beveik 200 m ilgio ir 4,5 m pločio akmens grindinio rekonstrukciją.  Per dešimtmečius vienintelis Lietuvoje kalnų kelias – Tuputiškių serpantinas – nuo lietaus vandens ir intensyvaus eismo buvo labai susidėvėjęs, duobėtas. Gatvės atkarpos kraštuose, išplovus lietaus vandeniui, susidarė vagelės, atsirado gausybė išgraužų.

Skiepijimo nuo COVID-19 centras Alytuje planuoja dirbti ir ateinantį šeštadienį, praneša miesto savivaldybė. „Įvertindami, kad galbūt kituose miestuose dirbantys žmonės darbo dienomis neturi galimybių atvykti skiepytis, gal ir dėl kitų priežasčių yra užimti, nutarėme sudaryti galimybę tai padaryti šeštadienį“, – pranešime teigė savivaldybės gydytojas Povilas Jagelavičius.

Penktadienį Vilniuje, Krašto apsaugos ministerijoje (KAM), bus apdovanoti misiją Afganistane baigę Lietuvos kariai. Iškilmingos rikiuotės metu tarptautinėse operacijose dalyvavusiems kariams bus padėkota už įvykdytas užduotis, įteikti apdovanojimai, kariai ministrui perduos Lietuvos vėliavą, kuri buvo iškelta operacijų vietoje, pranešė KAM. Paskutiniai Lietuvos kariai iš Afganistano grįžo birželio pabaigoje, NATO nusprendus pasitraukti iš šio dvidešimt metų trukusio konflikto.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvauja Trijų jūrų iniciatyvos vadovų susitikime Bulgarijoje. Šis susitikimas Sofijoje skiriamas integracijos į Europos Sąjungą paspartinimo ir sustiprinto transatlantinio bendradarbiavimo klausimams Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūros regione, pranešė Prezidentūra.

Vyriausybė penktadienį svarstys įstatymų pakeitimus dėl išaugusio nelegalių migrantų iš Baltarusijos srauto valdymo. Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje įtraukti klausimai dėl Dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto įstatymo pataisų projektų. Patys projektai kol kas dar nėra registruoti. Siekiant priimti pakeitimus, kitą savaitę planuojama šaukti neeilinę Seimo sesiją.

Nelegali migracija nėra naujas reiškinys daugeliui Europos Sąjungos valstybių, tačiau padidėję migrantų srautai į Lietuvą per Baltarusiją privertė šalies institucijas greičiau suktis: staigiai buvo surasta lėšų sienos stebėjimo sistemoms įrengti, pradėta tartis su Iraku ir Turkija, kaip būtų galima sugrąžinti per Baltarusiją atvykusius migrantus, kuriems nepavyks gauti prieglobsčio Lietuvoje.

Kepinant karščiui į šalies ligonines ėmė plūsti perkaitę tautiečiai. Sergantiems lėtinėmis ligomis, turintiems širdies problemų tokie karščiai gali būti mirtinai pavojingi. Gydytojai įspėja saugotis ir pataria, kaip gaivintis karštomis dienomis, ir tvankiomis naktimis. Žmonės nuo didelės šilumos vaduojasi mirkdami vandens telkiniuose, tačiau ir ten gausu nelaimių, per praėjusį vasaros mėnesį ir pirmąsias liepos dienas šalyje jau paskendo per trisdešimt žmonių.

Pasklidę gandai, kad į vieną, ramiame Klaipėdos rajone stovintį daugiabutį valdžia planuoja perkelti prie sienos su Baltarusija sučiuptus pabėgėlius, tarp vietos gyventojų pasėjo baimę. Žmonės surengė piketą, kuriame pradėjo rinkti parašus reikalaudami svetimtaučių čia negabenti. Uostamiesčio valdžia tokius nuogąstavimus neigia ir gandus vadina priešiškų Lietuvai jėgų sukeltu chaosu. Klaipėdoje verda aistros.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Irako užsienio reikalų ministru Fuadu Husseinu sutarė ieškoti bendradarbiavimo galimybių siekiant pažaboti nelegalią migraciją. Kaip pranešė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, abu ministrai ketvirtadienį migracijos problemas aptarė telefonu, ruošiantis artėjančiam G. Landsbergio vizitui į Iraką.

Panevėžyje garsioji bėglė Neringa Venckienė išgirdo teismo verdiktą baudžiamojoje byloje. Teismas pripažino kaunietę kalta ir skyrė jai beveik 2 metus kalėjimo. Tačiau sėsti į kalėjimą Venckienei neteks, mat visą bausmę ji jau atsėdėjo – jai įskaičiuotas iki teismo suėmime išbūtas laikas.

Lietuvoje jau apsistojo apie pusantro tūkstančio pabėgėlių. Pasienio savivaldybių gyventojai išsigandę, bijo eiti grybauti į vietos miškus. O Vyriausybė toliau sprendžia galvosūkį, kur juo apgyvendinti. Valstybės turtą valdantis Turto bankas surado daugiau nei 20 objektų visoje Lietuvoje, kurie galėtų tikti nelegalams gyventi. Krašto apsaugos ministerija į pasienį savaitgalį siunčia šimtus karių, kurie ne tik patruliuos, bet ir ties spygliuotą vielą.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pranešė su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija baigusi derinti detales dėl Nacionalinio stadiono projekto ir sutarusi pasirašyti papildomą susitarimą. Pasak savivaldybės, su ministerija sutarta pasirašyti papildomą Vyriausybės ir savivaldybės indėlį bei garantijas įtvirtinantį dvišalį susitarimą dėl komplekso statybos ant Šeškinės kalvos. Sulaukus sostinės savivaldybės tarybos pritarimo, neliktų kliūčių pasirašyti daugiau nei 150 mln.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglas pažadėjo pagalbą Lietuvai tvarkantis su neteisėtais migrantais. Ketvirtadienį Helsinkyje vykusioje spaudos konferencijoje Turkijos diplomatijos vadovas patvirtino šį klausimą prieš porą dienų aptaręs su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliu Landsbergiu. „Prieš dvi dienas Vilniuje mes aptarėme šį klausimą su Lietuvos užsienio reikalų ministru.

Kasdien pasienio pareigūnams sulaikant didelius pabėgėlių skaičius iš Baltarusijos, gyventojai gyvena baimėje – tenka ir patiems nelegalius migrantus sutikti miškuose. Kapčiamiestyje sutinkami pabėgėliai apsimeta turistais, miestelio bendruomenė ragina apie juos pranešti pareigūnams. Ne mažiau raminanti situacija ir dėl jau apgyvendintų migrantų – baiminamasi dėl tokių kaimynų, prašoma sustiprinti policijos pajėgas.

Lietuvos karinių oro pajėgų Šiaulių aviacijos bazėje ketvirtadienį vykusi prezidento Gitano Nausėdos ir Ispanijos premjero Pedro Sanchezo spaudos konferencija buvo nutraukta, kadangi reikėjo pakelti vieną iš oro policijos misiją atliekančių naikintuvų. Per spaudos konferenciją su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte Ispanijos premjeras pakomentavo šį incidentą. „Nežinau, gal čia buvo apgalvota rusų provokacija. Neturime informacijos, negalėčiau to patvirtinti.

Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti įmonė Turto bankas peržiūrėjo šiuo metu valdomą turtą ir Vidaus reikalų ministerijai (VRM) bei Turto valdymo ir ūkio departamentui prie VRM (TVŪD) pasiūlė daugiau nei 20 įvairių objektų visoje Lietuvoje, kurie galėtų tikti pabėgėlių (nelegalių migrantų) priėmimo ir laikino apgyvendinimo centrams įrengti. Pasiūlyti objektai – buvusių profesinių mokyklų ir jų bendrabučių pastatai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė statybos įstatymo pakeitimus, įteisinančius statybininkų tapatybės identifikavimą (ID). Statybos įstatymo papildymai nustato, kad statybvietėje dirbti statybos darbus galės tik tie asmenys, kurie turi statybininko tapatybės identifikavimo kodą. Įstatymo pataisos įsigalioja nuo 2022 metų sausio 1 dienos.

Mūsų kaimynai latviai sugalvojo, kaip skatinti darbuotojus skiepytis – darbdaviai galės atleisti iš pareigų neturinčius Covid-19 sertifikato asmenis. Be to, ateityje Latvijos medikai, mokytojai, socialiniai darbuotojai ir valstybės tarnautojai privalės vakcinuotis. Medicinos ekspertai įvertino, ar panašios priemonės būtų veiksmingos Lietuvoje.

Fizinė spygliuotos vielos užtvara siekiant suvaldyti migrantų srautus Baltarusijos pasienyje turėtų būti pradedama įrengti ketvirtadienį arba penktadienį, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Trumpame interviu BNS ministras patvirtino, kad jau šeštadienį į pagalbą pasieniečiams budėti ir patruliuoti ateis kariai, taip pat bus ieškoma kitų „žvalgybinių ir diplomatinių“ priemonių migracijai stabdyti, neatmetama ir patirties turinčios Ispanijos pagalba.

Lietuvą užplūdus stipriems karščiams gyventojai skuba dienas leisti prie vandens telkinių. Ir nors maudynių sezonu vanduo maudymvietėse yra reguliariai tiriamas, nemalonumų išvengti pavyksta ne visuomet. Štai visai neseniai Kėdainių rajone Dvariškių karjere išsimaudę žmonės pastebėjo greitai atsiradusį bėrimą ir niežulį, tačiau vandens tyrimai rodė, kad vanduo yra švarus.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį kaltu dėl kito teisėjo papirkimo pripažino Kauno apygardos teismo teisėją Ramūną Antanavičių. Išteisinamasis 2018 metų Vilniaus apygardos teismo nuosprendis panaikintas, teisėjui skirta 200 minimalaus gyvenimo lygio dydžio, tai yra 7532 eurų bauda, per posėdį pranešė teisėjas Justas Namavičius. Nuosprendis įsiteisėjo iškart po paskelbimo.  „Byloje pakako duomenų dėl R. Antanavičiaus nuteisimo“, – sakė J. Namavičius.