Aktualijos

Keliavimas Europos Sąjungoje (ES) yra privilegija, o ne žmogaus teisė, Baltijos šalims sutarus neįleisti Rusijos piliečių ketvirtadienį paskelbė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerai. „Tarp į ES ir Šengeno erdvę atvykstančių Rusijos piliečių yra asmenų, kurių atvykimo tikslas yra pakenkti mūsų šalių saugumui, nes trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių remia Rusijos agresijos karą Ukrainoje“, – sakoma keturių šalių premjerų deklaracijoje.

Baltijos šalys ir Lenkija nusprendė neįsileisti Rusijos piliečių, net jei jie turi Šengeno vizą. Buvę Lietuvos užsienio reikalų ministrai sveikina šį žingsnį, tačiau sako, kad jo sėkmingas įgyvendinimas priklausys nuo mūsų institucijų darbo, o didesnę naudą atneštų susitarimas neįsileisti Rusijos piliečių į visą Šengeno zoną.

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija nutarė nebeįsileisti turistines vizas turinčių Rusijos piliečių netgi, jeigu jie turi galiojančias kitose Europos Sąjungos valstybėse išduotas Šengeno vizas. Apie tokią regioninio tipo nuobaudą jau anksčiau buvo užsiminęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, bet sprendimo efektyvumą tikriausiai sumažins tai, kad prie keturių valstybių bent kol kas neprisidėjo Suomija, turinti ilgiausią sausumos sieną su Rusija.

Rusijos veiksmų sukelta energetinė krizė skatina Lietuvą greičiau vykdyti energetikos sektoriaus transformaciją, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Anksčiau nepadarę namų darbų, dabar siekdami sumažinti kainas vartotojams [esame] priversti remtis dotacijomis ir subsidijomis. Tai yra neišvengiamas, bet ne itin tvarus kelias. Kita vertus, Seimo neseniai priimtas vadinamasis proveržio paketas žada spartesnę vietinės generacijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrą.

Kiek išaugusios elektros kainos pakenks verslui ir darbuotojams? Ar valstybė yra pasirengusi mesti verslui gelbėjimo ratą? Jei taip, kokių priemonių ketina imtis valdžia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Per pastaruosius metus Lietuvai teko susidurti su aibe iššūkių: koronaviruso pandemija, migrantų krize, augančia infliacija, didėjančia įtampa regione dėl Rusijos karo Ukrainoje, o dabar ir dėl energijos kainų šuolio. Valdant krizes nepavyko išvengti ir konfliktinių situacijų. Dalis jų, anot prezidento Gitano Nausėdos kilo dėl savivaldybėms „iš viršaus“ primestų sprendimų. „Pastarieji metai mums visiems nešykštėjo sudėtingų išbandymų.

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija vieningai nusprendė nebeišduoti vizų Rusijos Federacijos piliečiams nuo rugsėjo 19 d., išskyrus humanitariniais atvejais ir lankant šeimos narius. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pranešė, kad keturios rytinės ES šalys – Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija – uždarys įvažiavimą Rusijos piliečiams, nepaisant jų turimų vizų išdavimo šalies.

Už Ukrainą besikaunantys baltarusiai žino, kad ši kova lems Europos likimą, tai yra jų šiuolaikinis Oršos mūšis, sako viena Baltarusijos opozicijos lyderių Sviatlana Cichanouskaja. „Žinau, kad baltarusių savanoriai, kovotojai Ukrainoje taip pat pažymi šią dieną. Nuo vasario šimtai jų prisijungė prie Baltarusių batalionų ir pulkų. Jiems Ukrainos išlaisvinimas yra jų Oršos mūšis.

Energetikos krizė gyventojus verčia veržtis diržus. Kas tikėdamiesi sutaupyti nakčiai ištraukia kištukus iš rozečių, kas eina miegoti anksčiau, kad elektros lemputės šviestų trumpiau. Vis didesnį nerimą kelia šaltasis metų periodas – ekspertai ragina nusiteikti, kad žiema bus sunki, nes tikėtina, kils dar ir šildymo kainos. Čia opozicija atsigręžia į Vyriausybę – ją kritikuoja nesiimant veiksmų ir ragina kuo greičiau imtis pagalbos gyventojams ir verslui plano.

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad rusams nepasisekė Ukrainos paimti per 72 valandas, nes jie padarė be galo daug klaidų: visų pirma, buvo praradę adekvatų padėties Ukrainoje vertinimą ir manė, jog šalis nesipriešins, antra, pradėjo puolimą devyniomis kryptimis, o taip laimėti neįmanoma.  „Pirmiausia norėčiau pasakyti, kuo Oršos mūšis turi tokią didelę reikšmę mums.

Susisiekimo ministerija inicijuoja lankstesnį laivų įgulų sudėties reguliavimą – tai svarbu šalies jūrų laivų registre siekiant įregistruoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą–saugyklą „Independence“. Ministerija siūlo Lietuvos laivuose sumažinti arba atsisakyti privalomos Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių dalies.

Lietuva yra per maža, kad joje egzistuotų regioniniai skirtumai, sako Regionų forumą atidaręs šalies prezidentas Gitanas Nausėda. „Aš visada laikiausi, laikausi ir turbūt jau nebepakeisiu savo nuomonės, kad Lietuva yra per maža, jog joje dar tarptų dideli regioniniai skirtumai. Mūsų tik 2,8 mln. žmonių ir Lietuva yra viena, joje visiems turi būti gyventi gera, patogu ir svarbiausia perspektyvu“, – ketvirtadienį Prezidentūroje vykstančio renginio atidarymo kalboje teigė jis.

Euroatlantinė bendruomenė turi išlaikyti savo paramą Ukrainai, nes vienintelis sprendimas užtikrinti regiono saugumą yra Ukrainos pergalė prieš Rusiją, sako krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį turėjo dalyvauti darbo vizite Berlyne, tačiau į susitikimą su Vokietijos politikais neišvyko – jis buvo atidėtas. Ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė tv3.lt patvirtino, kad vizito atidėjimo priežastis – G. Landsbergio liga. „Patvirtinu, kad vizitas buvo atidėtas, nes ministras peršalo“, – nurodė P. Levickytė. Pranešama, kad G. Landsbergis rugsėjo 8–9 dienomis turėjo lankytis Berlyne, tačiau vizitas buvo atidėtas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ieško patalpų apgyvendinti ukrainiečiams, jei šąlant orams išaugtų karo pabėgėlių srautai, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Pasak ministrės, jei pabėgėlių srautai išaugtų, būtų sunku juos aprūpinti gyvenamuoju būstu, ir šiuo metu ieškoma ligoninių, mokyklų pastatų, kuriuos būtų galima pritaikyti tokiam atvejui.

Lietuvos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija per pastarąją parą apgręžė 59 neteisėtus migrantus, ketvirtadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje antradienį fiksuoti šeši bandymai neteisėtai kirsti sieną, o Lenkijos pasieniečiai antradienį apgręžė 27 migrantus. VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir ES – atgabena užsieniečius prie sienos ir nukreipia į kaimyninės šalies teritoriją.

Vyriausybei būtų naudingas kai kurių ministrų pakeitimas, perkrova, tačiau ar ji įvyks, nuspręs tik premjerė, sako Prezidentūra. „Vyriausybės perkrovimas yra adresuotas tik premjerei Ingridai Šimonytei: jai reikia nuspręsti, su kuo dirbti, galiausiai norint ką nors pakeisti, reikia turėti kuo“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį vyks į Vokietiją, kur dalyvaus karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrų ir kariuomenių atstovų susitikime. Tradiciniu tapusiame vadinamųjų valstybių donorių susitikime bus aptariama Rusijos karo Ukrainoje eiga bei įvardyti naujausi ginkluotės poreikiai Ukrainos kariuomenei, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Susitikime išvakarėse ministras paskelbė, kad Lietuva Ukrainai perdavė rezerve turėtų 105 mm kalibro haubicų.

Prezidentūroje ketvirtadienį vyks tradicinis Regionų forumas, pranešimą jame skaitys šalies vadovas Gitanas Nausėda. Forumo metu bus aptarti glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiai, investicijų svarba esamo ekonominio ciklo fazėje, tvarus savivaldybių skolos bei investicijų valdymas, vizijos dėl vietos ekonomikos proveržio.

Renginiais Vilniuje ir Klaipėdoje ketvirtadienį prasidės Europos paveldo dienos. Jų atidarymą žymės tradicinis simbolinis varpo dūžis Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje. Tuo pačiu bus pagerbtas Ukrainos žmonių pasiryžimą ginti savo kraštą ir europietiškąją tapatybę, pranešė Kultūros paveldo departamentas (KPD). Čia istorikas Alfredas Bumblauskas taip pat apžvelgs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros paveldą, sąsajas su Ukraina.

Ketvirtadienį Vilniuje minimos 508-osios Oršos mūšio metinės. Ta proga nuo Aušros vartų iki Katedros aikštės rengiamos Lietuvos kariuomenės orkestro eitynės ir koncertas, virš Valdovų rūmų bus iškelta istorinė vėliava, Vilniaus Rotušėje bus surengta tarptautinė konferencija skirta aptarti Maskvos agresijos keliamus iššūkius regione.

Trakai ketvirtadienį mini 700 metų gimtadienį. Jubiliejaus proga miesto erdvėse vyks teatro, muzikos pasirodymai, sporto varžybos, amatininkų mugė, susitikimai su žymiomis Lietuvos asmenybėmis, bus įrengta vaikams skirtų pramogų zona. Anot savivaldybės, renginiai jungs skirtingas Trakų miesto vietas ir bus skirtas įvairaus amžiaus bei poreikių žmonėms.

Ukraina atgavo šalies rytuose, netoli Charkivo, esantį Balaklijos miestą. Tai patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:40 | Milley: Ukraina HIMARS sistemomis jau pataikė į 400 taikinių Ukrainai atsiųstos HIMARS raketų sistemos jau pataikė į daugiau kaip 400 taikinių ir daro akivaizdų „triuškinantį poveikį“, pareiškė aukšto rango JAV generolas Mark Milley, rašo „Sky news“. „Matome realią ir apčiuopiamą naudą, kurią Ukraina gauna naudoda...

Vyriausybė siūlo lengvinti vaikus globojančių šeimynų steigimą, plėsti šeimynos dalyviais tapti galinčių asmenų sąrašą, palaipsniui didinti finansavimą. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokiam naujos redakcijos Šeimynų įstatymo projektui su lydinčiaisiais teisės aktais, paketas toliau bus teikiamas Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Baltijos šalys jau kitą savaitę paskelbs, kaip neįsileis rusų norinčių Europoje turistauti. Tačiau panašu, kad tokias sankcijas rusų turistams pirmieji pasiūlę suomiai, dabar jau jungia atbulinę pavarą. Kaune lankęsis Suomijos užsienio reikalų ministras jau nekalbėjo apie jo šalies prisijungimą prie regioninio draudimo ir aiškina, kad dar nori sulaukti paaiškinimų iš Briuselio. Kyla rizika, jog rusų turistams pakaks tiesiog apvažiuoti Baltijos šalis ir į Europą jie vis tiek pateks.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiko su Lietuvoje viešinčiu visuomeniniu Ukrainos prezidento patarėju Oleksijumi Arestovyčiumi. Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė A. Anušauskas. „Susitikome. Pokalbis su Ukrainos prezidento administracijos patarėju Oleksijum Arestovičium buvo ilgas ir įdomus. Turiu pasakyti, kad Lietuvos paramą vertina kaip esminę ir itin svarbią, nors žinoma kalbėjom apie viską“, – „Facebook“ rašo ministras.

Turi susimokėti, kad galėtum atlikti savo tarnybą šalia. Su tokia kurioziška situacija skundžiasi susiduriantys šalies pareigūnai, mat kelionės į tarnybą kompensacija tokia maža, kad patiems tenka susimokėti daugiau nei pusę sumos už kurą. Pareigūnai sako pavargę tartis ir kalbėtis su Vidaus reikalų ministerija, tad išėjo protestuoti. Ministrė Agnė Bilotaitė rėžė: ši Vyriausybė, kaip jokia kita ankstesnė, rūpinasi pareigūnais, o protestuoti nėra reikalo.

Vyriausybė pateikė planą, kaip gelbės gyventojus nuo milžiniškų sąskaitų: dar du šildymo sezonus siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, taip pat žada, kad kompensacijas už šildymą gaus didesnė dalis gyventojų nei anksčiau.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys siūlo Europos Sąjungos (ES) valstybėms užsitikrinti racionalesnį COVID-19 vakcinų paskirstymą išvengiant jų pertekliaus, sutartyse reikalauti gamintojų kurti adaptuotas vakcinas. Neformaliame (ES) sveikatos apsaugos ministrų susitikime Prahoje dalyvaujantis A. Dulkys pabrėžė, kad tokie pakeitimai padėtų lanksčiau reaguoti į besikeičiančią COVID-19 situaciją konkrečiose valstybėse.

Lietuva Ukrainai išsiuntė rezerve turėtų 105 mm kalibro haubicų, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas „Lietuvos kariuomenės rezerve buvusios 105 mm haubicos M50/M101 iškeliavo į Ukrainą“, –  feisbuke trečiadienį informavo ministras. Anot jo, bendra Lietuvos karinė parama Ukrainai, išsiuntus šią ir kitą planuojamą siuntą, pasieks apie 180 mln. eurų. „Dėl Lietuvos ginkluotės arsenalų papildymo vyksta derybos su kitomis valstybėmis“, – nurodė A. Anušauskas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs 1 iš 3-ijų šalies gyventojų. Ši diagnozė Lietuvoje kasdien ateina į 50-ies šeimų gyvenimus. Duomenys rodo, kad statistika nepalankiausia moterims: nors Lietuvoje jų gyvenimo trukmė 10 metų ilgesnė nei vyrų, jos, Higienos instituto (HI) duomenimis, kur kas dažniau miršta nuo onkologinių susirgimų.

Vilniaus miesto savivaldybės valdomos įmonės „Grinda“ atstovai pranešė, kad sostinės vakariniame aplinkkelyje bus ribojamas greitis. „Grinda“ teigia, kad greitis bus laikinai ribojamas dėl numatomų darbų. „Naktį iš trečiadienio (09-07) į ketvirtadienį (09-08) Vilniaus vakariniame aplinkkelyje Ukmergės g. Centro kryptimi bus skenuojami paviršinių nuotekų surinkimo šulinėliai. Darbai bus pradedami 22 val. nakties ir užbaigti prieš rytinius transporto srautus, t.y., 6️ val. ryto.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio visuomeninis patarėjas Oleksijus Arestovyčius lankosi Lietuvoje, praneša Lietuvos kariuomenė. Kaip rašoma kariuomenės pranešime „Facebook“, Lietuvoje jis minės 508-ąsias Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pergalės prieš Maskvos kariuomenę Oršos mūšyje metines. „Šiandien Lietuvoje turime ypatingą svečią – visiems puikiai žinomą Олексій Арестович (Oleksijų Arestovyčių – aut. past.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė dėl besitęsiančios Rusijos karinės agresijos Ukrainoje ir didėjančio neteisėtų migrantų iš Baltarusijos skaičiaus pratęsti nepaprastąją padėtį Lietuvoje iki gruodžio 16-osios. Taip pat nutarta toliau riboti rusų ir baltarusių patekimą į šalį – galios griežtesnis vizų režimas. Tiesa, tam dar turės pritarti Seimas. Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą nepaprastoji padėtis baigia galioti rugsėjo 16 dienos pabaigoje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė energijos taupymo planui. Visgi ministerijos ruošia dar vieną planą, kuriame bus numatyta kaip taupysime kurą artimiausiais metais. Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos parengtam energijos taupymo planui.

Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai paskelbė, kokias prevencines priemones pareigūnai surengs keliuose rugsėjo mėnesį. Rugsėjo mėnesį šalies keliuose policijos pareigūnai rengs šias respublikines prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones: 8–11 d. – Pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė; 13–15 d. – dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojų kontrolė; 26–29 d. – Privalomų s...

Pastaruoju metu Ingridos Šimonytės Vyriausybė susiduria su didele kritikos lavina, ypač dėl sparčiai kylančių elektros energijos kainų. Gyventojai baiminasi, kaip jiems reikės išgyventi ateinančią žiemą, o kol kas klausimų vis dar daugiau nei atsakymų.

Dėl sužeidimų karo lauke Lietuvoje bus gydomi dar 67 kovotojai iš Ukrainos – jiems bus teikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos aštuoniose gydymo įstaigose visoje Lietuvoje, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tai – kariškiai ir teisėsaugos pareigūnai, kartu su ginkluotosiomis pajėgomis išvien kovoję mūšio lauke. „Jau teko girdėti daug teigiamų atsiliepimų iš Ukrainos laisvės gynėjų apie Lietuvoje teikiamą šiuolaikinį medicininį reabilitacinį gydymą.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad jam priklausančios „Vičiūnų grupės“ verslo pardavimas Rusijoje nevyksta taip greitai, kaip norėtų.  „Šiai dienai procesas vyksta, aišku, ne taip greit kaip visi norėtume ir jūs, o gal labiausiai aš arba kitas bendrasavininkas, su kuriuo esame ten savininkai. Vieni nori už dyką paimti, ten kreditiniai pinigai, ne už santaupas pastatyta, o iš kreditų, kiti – kad jie grįžtų“, – trečiadienį Kaune žurnalistams sakė meras.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis sako trečiosios kadencijos sieksiąs tuo atveju, jeigu merų įgaliojimai liks tokie patys. Kol kas, pasak jo, sprendimo nėra priėmęs, nes nėra aišku, koks bus merų statusas po ateinančių rinkimų. „Jeigu tokie pat, tai liksiu kandidatuoti“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Matijošaitis, paklaustas, ar sieks trečios kadencijos tuo atveju, jeigu jo įgaliojimai liktų tokie patys.

Dėl Kauno paraiškos UNESCO įtraukti miesto modernizmo architektūrą į Pasaulio paveldo sąrašą bus sprendžiama tik Pasaulio paveldo komitete nelikus Rusijos, sako kultūros ministras Simonas Kairys. Vis dėlto, anot ministerijos atstovų, situacija dėl Rusijos tolesnio pirmininkavimo UNESCO Pasaulio paveldo komitetui yra neapibrėžta, nes didesnė dalis organizacijai priklausančių valstybių nepalaiko siūlymų šalinti Rusiją iš formato dėl jos agresijos prieš Ukrainą.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti energijos taupymo planą, jame nebeliko Energetikos ministerijos siūlymo dviem mėnesiais ilgiau riboti leistiną greitį autostradose iki 110 km per valandą, rodo BNS gautas Vyriausybės pasitarimo protokolas.  Susisiekimo ministerija BNS patvirtino, kad tokiam siūlymui nepritaria.

Lietuva ragina Europos Sąjungos (ES) lygiu griežtinti dvigubos paskirties prekių eksportą į Rusiją, kuri jau daugiau nei pusmetį yra užpuolusi Ukrainą. Apie tai trečiadienį pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Kaune susitikęs su Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) užsienio reikalų ministrais.

Bręstant regioniniam rytinių Europos Sąjungos (ES) šalių sprendimui neįsileisti turistines vizas turinčių Rusijos piliečių, Lietuva imasi apriboti rusų įleidimą į valstybę.

Praėjusią savaitę atvykus pirmiesiems Lietuvoje dislokuojamos vokiečių brigados kariams, spalio mėnesį laukiama pratyboms atkeliausiančio bataliono, patvirtino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Kultūros ministras Simonas Kairys jau kitą savaitę tikisi sulaukti ekspertų siūlymo dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo keitimo. „Baigiasi vasara, turėsime progą surinkti didžiąją darbo grupę, sudarytą iš Kultūros ir meno patariamosios tarybos, tiek dar kvietėmės ekspertus iš šono, dirbo ir mažesnė ekspertų darbo grupė, kvietėme aktyviai dalyvauti patį Lietuvos rusų dramos teatrą“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Baigiantis vasarai, sukako keturi mėnesiai, kai Rokiškio rajono ligoninei vadovauti sugrįžo buvęs ilgametis šios gydymo įstaigos direktorius Raimundas Martinėlis. Pirmas dalykas, kurį jis padarė, tai susitiko su skyrių kolektyvais, išanalizavo problemas ir jau turi konkrečių pasiūlymų Rokiškio rajono tarybai, kaip spręsti kai kuriuos ligoninei opius klausimus. Per 100 dienų Nuo 2001-ųjų iki 2016 metų buvote Rokiškio ligoninės direktorius.

Dėl liūčių, kurios sugadino kelių ruožus, Elektrėnų savivaldybėje paskelbta ekstremalioji situacija. Ji įvesta nuo rugsėjo 1-osios Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Jame nurodoma, jog Elektrėnų savivaldybės teritorijoje ekstremalioji situacija paskelbta dėl stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio.  Kaip BNS sakė Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, kelios stiprios liūtys sugadino kelių ruožus.

Baltijos šalys trečiadienį paskelbė baigiančios derinti bendrą susitarimą, kuriuo bus apribotas Šengeno vizas turinčių rusų turistų patekimas į Europos Sąjungą (ES). Apie tai Kaune po Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) užsienio reikalų ministrų susitikimo pranešė Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatijų vadovai. „Baltijos šalys iš esmės pasiekė (susitarimą)“, – žurnalistams sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.