Aktualijos

Vilniaus valdžia sugalvojo apmokestini automobilių stovėjimą visuose sostinės daugiabučių kiemų parkavimo aikštelėse. Jei tai bus įgyvendinta, automobilių savininkai vieną automobilį šalia namų galės statyti nemokamai, tačiau už antrą jau teks mokėti, o visi svečiai privalės mokėti po 30 euro centų per valandą. Kai kurie gyventojai giria tokią iniciatyvą, esą ir dabar turi kaimynu, kur vieno buto gyventojai kieme palieka tris mašinas.

Liepos 6-ąją Socialdemokratų partijos garbės pirmininkui, Kovo 11-osios Akto signatarui, fizikos ir matematikos profesoriui Aloyzui Sakalui sukako 90 metų.

Į Lietuvą plūsta nelegalūs migrantai, o ekspertai ir pareigūnai tvirtina, kad tai – hibridinė Lukašenkos režimo ataka prieš Lietuvą. Visgi tai gali būti tik įžanga į dar didesnę grėsmę Lietuvai ir šalies saugumui.

Lietuvos karinių oro pajėgų Šiaulių aviacijos bazėje ketvirtadienį vykusi prezidento Gitano Nausėdos ir Ispanijos premjero Pedro Sanchezo spaudos konferencija buvo nutraukta, kadangi reikėjo pakelti vieną iš oro policijos misiją atliekančių naikintuvų.

Nelegalių migrantų problema Lietuvoje vis dar opi. Pastarąją parą pasieniečiai sulaikė beveik 100 nelegaliai Lietuvos sieną iš Baltarusijos kirtusių asmenų. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) taip pat pasidalijo vaizdine medžiaga, kaip Vilniaus rajone buvo sulaikomi migrantai. „Tai medžiaga sulaikymo, užfiksuoto ties Vilniaus rajono Užtilčių kaimu. Vos tik perėję sieną sulaikyti 3 migrantai. 2 iš jų neturėjo dokumentų, prisistatė Irako piliečiais.

Valdant migrantų krizę, savivaldybės ragina Vyriausybę greičiau sutelkti migrantus vienoje vietoje įrengiant gyvenimui tinkamą infrastruktūrą, užtikrinti apsaugą, numatyti kompensacinius mechanizmus patiriamoms išlaidoms. Kaip ketvirtadienį informavo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), šie ir kiti siūlymai Vyriausybei, kaip sklandžiau valdyti migrantų situaciją, patvirtinti trečiadienį per išplėstinį LSA valdybos posėdį.

Dar iki rudens Žirmūnų gatvės atkarpa nuo Minties g. iki Šeimyniškių g. vilniečius pasitiks atsinaujinusi. Šią savaitę pradedamas remontas, kurio metu bus keičiama važiuojamosios dalies asfaltbetonio danga, o pagal gyvenamųjų rajonų gerinimo MIESTAS+ sprendinius, bus tvarkomos viešojo transporto stotelės, pėsčiųjų perėjos ir kitos pėsčiųjų judėjimo vietos.  Darbų metu taip pat bus keičiami kelio bortai, techninis šaligatvis, bus įrengtos naujos lietaus vandens surinkimo grotelės.

Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tiki, kad Ukraina greitai galės tapti Europos Sąjungos nare. Tiesa, ji akcentuoja, kad esama sričių, kuriose Ukraina turėtų imtis reikšmingų reformų. „Nepaisant vykstančio karo, Ukraina vykdo reformas daug sparčiau nei per visą iki Maidano laikotarpį.

Įgyvendinus asociacijos susitarime su Europos Sąjunga numatytas reformas Ukrainai atsivers narystei bendrijoje, bet tam riekia sutelkti visus šalies veikėjus, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Ukraina yra sudariusi plačiausio masto asociacijos susitarimą su ES. Tai gairės reformoms bei siekiui kurti stipresnę ir sėkmingesnę Ukrainą.

Ketvirtadienį Lietuvoje lankėsi Ispanijos ministras pirmininkas. Šiauliuose jis susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Pasak prezidento, vienas svarbiausių klausimų, aptartų susitikimo metu – migrantai. G. Nausėda mano, kad Lietuva turi kalbėtis su migrantų kilmės šalimis ir atlikti anksčiau nepadarytus namų darbus – stiprinti sienos kontrolę.

Savivaldybių patalpose apgyvendinti 505 migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, tuo metu kai kurie merai pasigenda aiškumo iš centrinės valdžios dėl migrantų apgyvendinimo. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis ketvirtadienį BNS informavo, kad daugiausia  – 189 – užsieniečių apgyvendinta Alytaus rajone esančiame Verebiejų kaime.

Nelegalių migrantų srautui iš Baltarusijos nemažėjant, pasienio savivaldybės laukia valdžios sprendimų. Lazdijų rajono merės Ausmos Miškinienės pastebėjimu, seniai žinodami apią šią problemą, valdantieji jai nesiruošė. To pasekmė – gyventojų nerimas ir nesaugumo jausmas, todėl jau šiandien prašo atsakingų institucijų prisiimti lyderystę sprendžiant pabėgėlių klausimus.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 5268 žmonės, antrą – 10 tūkst. 432, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 264 tūkst. 21 asmuo, abiem – 1 mln. 51 tūkst. 518. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,3 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 68,9 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,2 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 69,8 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 58,2 proc.

Nuo trečiadienio ryto iki ketvirtadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 93 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 509 neteisėti migrantai. Trečiadienį Druskininkų užkardos teritorijoje baigtas statyti angaras, kuriame galima apgyvendinti apie 70 neteisėtų migrantų. Tokio pat dydžio angarą ketvirtadienį planuojama statyti ir gretimoje Kabelių užkardoje.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pastaruoju metu iš gyventojų gauna nusiskundimų dėl įvairiais būdais platinamos informacijos apie tai, kad  COVID-19 vakcinos neva kenkia moterų vaisingumui. Prisidengiant tam tikrų specialistų pavardėmis, yra teigiama, kad  vakcinos nuo COVID-19 ligos neva yra sukurtos genų inžinerijos pagrindu, kad sutrikdo vaisingumo procesą, skatina persileidimus, o vykdydami masines skiepijimo programas, pasmerkiame save išnykimui.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 34 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos nemirė nė vienas žmogus, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 15,1. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 279 tūkst. 24 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 484 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Išaugus nelegaliai migracijai iš Baltarusijos, į Lietuvą turėtų atvykti daugiau Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pareigūnų, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja. „Kaip žinoma, jų jau 30 atvyko į Lietuvą. Dar planuojamas papildymas“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Tikslių skaičių ji neįvardijo.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia pirmųjų valstybinių brandos egzaminų – biologijos, geografijos, vokiečių ir prancūzų kalbų – rezultatus. Prisijungti prie rezultatų skelbimo sistemos galima adresu https://rezultatai.egzaminai.lt su iš mokyklos gautu kandidato kodu ir vienkartiniu slaptažodžiu, kurį privaloma pasikeisti prisijungus pirmą kartą. „Biologijos, geografijos, prancūzų bei vokiečių kalbų egzaminams išlaikyti reikėjo surinkti 16 taškų iš 100 galimų.

Trečiadienį vakare Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu ir aptarė dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas. Susitikime taip pat dalyvavo abiejų šalių užsienio reikalų ministrai. Premjerė pakartojo, kad Lietuva tvirtai ir nuosekliai remia Ukrainą kovoje su Rusijos agresija, palaiko Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos siekius ir yra pasirengusi toliau dalytis patirtimi ir ekspertinėmis žiniomis įgyvendinant reformas.

Vykstant pertvarkai Valstybės saugumo departamente (VSD), darbą šiemet paliko kelios dešimtys žvalgybos pareigūnų, įskaitant darbuotoją, 2019 metais institucijoms pranešusį apie galimai neteisėtus veiksmus tikrinant prezidento Gitano Nausėdos aplinką, ketvirtadienį pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą. Trečiadienį Sveikatos reikalų komitetui pirmą kartą pristatytame projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą. Kaip per komiteto posėdį sakė viceministrė Danguolė Jankauskienė, planas toliau bus pristatomas kitiems partneriams, bus kuriamos papildomos darbo grupės. Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) šiai pertvarkai numatoma 268 mln.

Nuo šiandien kiekvieną ketvirtadienį visuose vakcinacijos centruose Lietuvoje gyventojai kviečiami skiepytis be išankstinės registracijos. Pasirinkti bus galima bet kurią vakcinacijos centre esančią vakciną. Vykstant skiepytis reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Taip pat dėl aukštos oro temperatūros rekomenduojame turėti vandens atsigerti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Karantinui pasibaigus, Lietuvos tėvų forumas ruošiasi į teismą paduoti valstybę dėl dalies tėvų karantino metu neva patirtos žalos. Ką konkrečiai paduos į teismą, dalies tėvų atstovai nepatikslina. Taip pat nelabai aišku, kuriam teismui adresuos skundą. Savo ruožtu ir buvusios, ir dabartinės valdžios atstovai į grasinimą teismu reaguoja ramiai ir ketinimą vadina kvailyste.

Nelegalios migracijos srautai Lietuvos pasienyje – dar viena proga  Europos Sąjungai (ES) pademonstruoti solidarumą, sako užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.  „Smarkiai išaugę nelegalios migracijos srautai Lietuvos pasienyje – dar viena proga, kuomet Europos Sąjunga gali pademonstruoti vieną esminių savo vertybių – solidarumą“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas A. Pranckevičius.

Liepos 6-tąją, Valstybės diena lietuviai visame pasaulyje šventė ypatingai garsiai. Visą žemės rutulį apjuosę lietuviai giedojo tautišką giesmę. Himnas ritosi nuo Lietuvos, per Graikiją, Ispaniją, Airiją iki Jungtinių Amerikos Valstijų – Vašingtono, Čikagos. Žmonės rinkosi būriais ir džiaugėsi, kad po ilgų karantino mėnesių gali susivienyti ir švęsti Mindaugo karūnavimo dieną kartu. Tuo pačiu laiku, tą pačią minutę šimtai tūkstančių lietuvių visame pasaulyje susivienijo tautiškai giesmei.

Pirmą kartą po dvylikos metų pertraukos – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – atgijo prezidentūros kiemas. Ten Gitanas Nausėda surengė iškilmingą priėmimą, kuriame dalyvavo daugiau nei pusė tūkstančio svečių ir Ukrainos Prezidentas. Tačiau šventę ignoravo premjerė Šimonytė, taip pat didelė dalis ministrų. Vieni politologai sako, kad valdantieji demonstratyviai parodė, savo požiūrį į žmonių rinktą valstybės vadovą, kiti tvirtina, kad tai – paties Prezidento kaltė.

Netikėtas atradimas senoje Žemaitijos bažnyčioje. Paveldosaugininkai aptiko Vakarų Europoje prieš du šimtus metų išnykusias judančias žmogaus dydžio lėles, kurių paskirtis buvo per Velykines apeigas budėti bažnyčiose prie imituoto Kristaus kapo. Istorikai sako, kad tai išskirtinis atradimas Lietuvos istorijoje.  Į senos Žemaitijos bažnyčios bokštą pasidairyti užmirštų istorinių įdomybių užlipę paveldosaugininkai negalėjo patikėti tuo, ką išvydo.

Įtampa tarp Minsko ir Vilniaus dar labiau kaista. Šalys svaidosi grasinimais paralyžiuoti viena kitos ambasadas. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija reikalauja, kad Lietuva ambasadoje paliktų tik vieną diplomatą, Lietuva nusprendė atsakyti tuo pačiu. Apžvalgininkų teigimu, tai reiškia diplomatinių santykių nutraukimą. O verslininkai jau suka galvas, kurių ES šalių ambasadose reikės prašyti vizų ir kitų dokumentų.

Lietuva prieš migrantų antplūdį jau telkiasi kariuomenę. Pasieniečiai prašo kariuomenės, kad ši nutiestų vielą pasienyje su Baltarusia ir pasiųstų ten karius. O savivaldybės, iki šiandien turėjusios pasakyti kiek ir kur galėtų apgyvendinti nelegalų, centrinei valdžiai nusprendė nepadėti – pareiškė, kad nei gali, nei nori priimti atvykėlių. Priešinasi ir patys gyventojai, bijo sulaukti nekviestų kaimynų.

Antradienį sostinę nusiaubus beveik katastrofinei liūčiai, dalis gyventojų patyrė nemenkų nuostolių. Kam užlietos namų patalpos, kam pelkėje paskendo automobilis – ko tik nebuvo. Draudimo bendrovės po liūties sako jau dabar sulaukusios kelių šimtų gyventojų kreipimųsi ir pataria, kaip elgtis, jei jūsų automobilis ar namai buvo užlieti. Antradienį Vilnių nusiaubė neeilinė liūtis. Prilijo tiek, kad balose skendo automobiliai, o kanalizacijos šuliniai kai kur virto fontanais.

Visiems pasaulio lietuviams Liepos 6-ąją giedant tautišką giesmę, vieno Klaipėdos kvartalo vaikai niekino trispalvę. Vienas kitą ant jos tampė tarsi rogutėmis, ant vėliavos nupiešė vyrišką lytinį organą ir užrašė prezidentą Nausėdą žeidžiantį nepadorų užrašą. Vaikai su visu kotu nukabino trispalvę ir vienas ant jos atsigulė, o kiti jį su visa vėliava traukė po žolynus ir purvynus.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad fizinis barjeras karščiausiose Lietuvos pasienio su Baltarusija vietose bus pradėtas tiesti jau šią savaitę. Ministrė taip pat užsimena apie du naujus angarus migrantams apgyvendinti, juos statyti padeda kariškiai. „Su Krašto apsaugos ministerija sutarėme dėl bendradarbiavimo suvaldant neteisėtos migracijos srautus pasienyje su Baltarusija. Ketiname pasitelkti kariuomenę, kuri teiks pagalbą pasienyje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad per Baltarusiją į Lietuvą patenkantiems nelegaliems migrantams yra meluojama. Jie esą įvairiais pažadais yra įtikinami parduoti savo turtą ir palikti savo namus. Dėl migrantų grąžinimo Lietuva jau tariasi su užsienio valstybėmis, čia ypatingai pagelbėti gali Turkija. Trečiadienį vakare užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis surengė spaudos konferenciją.

Nelegalių migrantų srautui nemažėjant, Vyriausybė pagalbos kreipėsi į savivaldybes. Alytaus rajone esančiame kaime viename apleistame pastate buvo apgyvendinti daugiau nei šimtas migrantų. Vietiniai sako, kad migrantai čia buvo atvežti naktį ir nieko neįspėjus, o aplink gyvenantys žmonės apie naujus kaimynus sužinojo tik ryte.

Turkija galėtų padėti nustatyti migrantų, neteisėtai kertančių Baltarusijos ir Lietuvos sieną, tapatybę, kadangi dauguma žmonių atvyksta ir per Turkijos oro uostus, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Didelė dalis, mūsų žiniomis, asmenų patenka būtent per Turkijos oro uostus ir iš Turkijos organizuojamais skrydžiais. Mūsų įsitikinimu, Turkija turi informaciją apie tų žmonių tapatybę.

Užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė iš Lietuvos išsiunčianti didžiąją dalį Baltarusijos ambasadoje Vilniuje dirbančio diplomatinio personalo, atsakydama į analogišką Minsko žingsnį. Lietuva leido Baltarusijai šalyje palikti vieną konsulinį darbuotoją ir tris techninius-administracinius darbuotojus. Antradienį Baltarusija pranešė sumažinusi Lietuvos diplomatinį personalą šalyje iki tokio paties dydžio.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nepritarė dalies parlamentarų iniciatyvai sudaryti sąlygas proseneliams, turintiems draudžiamųjų pajamų, gauti vaiko priežiūros išmokas.

Liepos 6-osios vakarą prezidentūra tęsė šventinio priėmimo tradiciją, tačiau kvietimo į pobūvį sulaukė toli gražu ne visi politikai. Be kvietimo liko Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, o premjerė ir sveikatos apsaugos ministras dalyvauti renginyje paprasčiausiai atsisakė. Toks prezidentūros elgesys apnuogino įtemptus santykius tarp prezidentūros ir valdančiosios daugumos. Ši komunikacija – su žiežirbomis, sakė Vilniaus universiteto mokslininkas Andrius Šuminas.

Lietuva kol kas neketina sekti Latvijos pėdomis ir nesvarsto galimybės taikyti griežtesnius reikalavimus dėl gyventojų priverstinio skiepijimo nuo koronaviruso, pavyzdžiui, neskatins darbdavių imtis drastiškų veiksmų prieš skiepytis vengiančius darbuotojus, sako premjerė. Pasak Ingridos Šimonytės, Lietuvoje ketinama testuoti daugiau žmonių.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad nacionalinį susitarimą dėl švietimo pasirašys politinių partijų vadovai, o Seimas jį patvirtins. „Labai norėčiau tikėtis, (kad partijų vadovai pasirašys), todėl kad dalyviai, kurie buvo deleguoti partijų, tikrai įdėjo labai daug darbo ir širdies“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Liepos 6-osios minėjime prezidentūroje dalyvauti atsisakiusi ministrė pirmininkė I. Šimonytė sako taip pasielgusi, kad pabūtų su šeima. Be to premjerė priduria, kad kvietimą į renginį gavo tik praėjusios savaitės pabaigoje. Antradienį prezidentūroje vyko iškilmingas priėmimas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga. Tačiau I. Šimonytė jame dalyvauti atsisakė.

Vertindama paskutinių dienų epidemiologinę situaciją Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad situacijos gerėjimas sustojo. „Man labai gaila, bet, manau, turėsime pagrindo konstatuoti, jog situacijos gerėjimas sustojo. Mes negalime sakyti, kad ji kažkaip labai pablogėjo. Vertinčiau, kad jau kelinta diena naujų atvejų skaičius, lyginant su prieš tai buvusia savaite, nebemažėja.

Klimatologai skelbia, kad antradienį Vilniuje labai nedaug pritrūko iki katastrofinio lietaus kriterijaus, o Alytuje – iki stichinio. Kaip skelbia Hidrometeorologijos tarnyba, liepos 6 d. dalyje Lietuvos gausūs krituliai tvindė miestų gatves ir laukus.

Vidaus reikalų ministerijai išreiškus patalpų, kuriose būtų galima apgyvendinti į Lietuvą plūstančius migrantus, poreikį, Vilnius pateikė siūlomų patalpų sąrašą. Siūlomose vietose Vilnius galėtų apgyvendinti ne daugiau 250 pabėgėlių.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje skyrė 51 mln. eurų apmokėti su pandemijos valdymu susijusias išlaidas. Finansų ministerijos siūlymu, 49,8 mln. eurų skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) įmonių darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, darbo užmokesčio subsidijoms, darbo paieškos išmokoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims finansuoti liepos mėnesį.  Vidaus reikalų ministerijai (VRM) skirta 1,2 mln.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Lietuva yra paruošusi atsaką Baltarusijai, iš kurios į šalį plūsta nelegalių migrantų srautai. Tarp numatomų priemonių – fizinė pertvara tarp Lietuvos ir Baltarusijos, karių pasitelkimas pasienio saugojimui bei papildoma vidinių Europos Sąjungos sienų kontrolė. „Patį procesą vertiname kaip hibridinę agresiją, kuri yra nukreipta ne prieš Lietuvą netgi, o prieš visą Europos Sąjungą.

Nors migrantų srautai išlieka dideli, jie kiek sumažėjo, skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Vidaus reikalų viceministro teigimu, nutrūko migrantų srautas iš Afrikos, tačiau į Lietuvą toliau atvyksta migrantai iš Irako. Jis taip pat pažymėjo, kad su savivaldybėmis deramasi, kur galėtų apsistoti į Lietuvą jau patekę migrantai. „Aktualijos keičiasi kiekvieną dieną ar kiekvieną valandą, kaip mes įvardijame Europos Komisijai ir Europos Tarybai.

Nors Lietuvoje karantinas nutrauktas, neatmetama, kad jis ir vėl gali būti neišvengiamas. Didžiausią nerimą kelia visame pasaulyje sparčiai plintanti Delta atmaina, dėl kurios į paveiktų šalių sąrašą grąžintos visos pasaulio valstybės, o kai kurios šalys atideda ribojamųjų priemonių atšaukimą.

Migrantų miesteliui įrengti Švenčionių savivaldybė siūlo teritorijas Pabradėje, Švenčionėliuose. Kaip BNS sakė savivaldybės administracijos direktorė ir Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkė Jovita Rudėnienė, abi teritorijas dar savaitgalį apžiūrėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Užsieniečių registracijos centro pareigūnai. „Komisija tiek Užsieniečių registracijos centras, tiek VSAT pasiūlė dvi teritorijas, viena jų yra Pabradėje, kita – Švenčionėliuose.