Aktualijos

Seimas ruošiasi skelbti tiesioginius merų ir savivaldybių tarybų rinkimus – juos siūloma rengti kitų metų kovo 5 dieną. Parlamentas šeštadienį po pateikimo pritarė tokiam nutarimo projektui, galutinis balsavimas dėl jo turėtų vykti kitą savaitę. Savivaldybių tarybų rinkimų datą nustato Seimas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių ir merų įgaliojimų pabaigos.

Naujagimius dėl genetinių ligų tiriame nepakankamai – tvirtina specialistai. Šiuo metu Lietuva nemokamai naujagimius tiria tik dėl keturių genetinių ligų. Tiesa, jau nuo sausio Lietuvoje naujagimiai bus papildomai tiriami dar dėl 8 retų ligų. Gydytojai nerimauja, ar nebus taip, kad medikai ligą greitai diagnozuos, tačiau gydymo teks laukti ilgai, kol liga visiškai palauš vaiką. Vienerių metų Milana guli Kauno klinikų palatoje.

Rusijos kalinys Dmitrijus Gorodilovas savo 13 metų laisvės atėmimo bausmę dėl nusikaltimų, susijusių su narkotikų platinimu, atliko Rusijos šiaurinio Petrozavodsko miesto kalėjime. Ten jis turėjo savo rutiną: jis du kartus per savaitę – pirmadieniais ir penktadieniais – skambindavo savo motinai Marinai. Paskutinis toks vaizdo skambutis vyko liepos 4 dieną. Tiesa, tuomet kalbėtis trukdė blogas ryšys. „Jis sakė: „Gerai, paskambinsiu tau penktadienį.

Seimui pradėjus rudens sesiją pasikeitė dviejų opozicinių parlamentinių frakcijų vadovai. Pradėjus naują politinį sezoną 16 narių turinčios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnu tapo Lukas Savickas, šiose pareigose pakeitęs Liną Kukuraitį. L. Savicko pavaduotojais išrinkti Algirdas Butkevičius ir Laima Nagienė. Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos seniūne išrinkta Rita Tamašunienė, šiose pareigose pakeitusi Joną Pinskų. Jis išrinktas naujosios seniūnės pavaduotoju.

O paukštienos ir kiaušinių gamintojai rėžia – jei nesulauks valstybės kompensacijų už elektrą ir dujas, tai arba neištemps iki pavasario, arba produkcija brangs iki 40 procentų. Įmonės skundžiasi, kad sąskaitos išsipūtė kone 10 kartų ir tapo milijoninės. Paukštininkai kaltina Vyriausybę, kad, skirtingai nei gyventojams, verslams nuostolių ji nekompensuos. Ministrai atkerta, kad pinigų nespausdina, o papildomų milijardų biudžete nėra.

Praėjus kelioms savaitėms po Ukrainos užpuolimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad Vakarai niekada nesugebės sužlugdyti Rusijos ekonomikos. Neva gausybė Europos ir Amerikos sankcijų nesugebėjo ir nesugebės parklupdyti jo valstybės. „Jau dabar galime užtikrintai pasakyti, kad tokia politika prieš Rusiją nepasiteisino, – kitiems Rusijos pareigūnams sakė jis. – Ekonominio blickrygo strategija nepasiteisino.

Esminis šio rudens darbas bus patvirtinti priemones sušvelninti energetikos kainų augimo šokui, Seimui šeštadienį susirinkus į eilinę rudens sesiją sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Biudžeto svarstymas ir priėmimas yra esminis kiekvieno rudens darbas, šį rudenį turime papildomą kontekstą, tai yra energetikos kainų kilimas, taigi labai svarbu planuojant priemones kitiems metams sušvelninti tą šoką“, – prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė parlamento pirmininkė.

Panašu, kad lietuvių pinigų švaistymas į dešinę ir į kairę slūgsta ir pinigų ima trūkti. Kreditų valdymo bendrovės fiksuoja vartojimo paskolų bumą – per pirmąjį metų ketvirtį tautiečiai pasiskolino beveik 40 procentų daugiau pinigų nei pernai. Tiesa, įbauginti didelių energetikos kainų, didžiąją dalį visų pasiskolintų pinigų lietuviai skiria būstų įsirengimui ir energetiniam efektyvumui – šildymo sistemoms gerinti ar saulės elektrinėms.

Lietuvos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija per pastarąją parą apgręžė 105 neteisėtus migrantus, šeštadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje penktadienį fiksuoti 4 bandymai neteisėtai kirsti sieną, o Lenkijos pasieniečiai trečiadienį apgręžė 45 migrantus. VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir ES – atgabena užsieniečius prie sienos ir nukreipia į kaimyninės šalies teritoriją.

Per praėjusią parą nustatyti 988 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 712, antrą – 268, trečią – 8 žmonės 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 389,9 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 42,2 procento. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Seimas šeštadienį renkasi į eilinę rudens sesiją, gyventojams bei verslui nerimaujant dėl išaugusių energijos kainų. Kainų šoko pasekmių mažinimą pagrindiniu prasidedančios sesijos prioritetu įvardija tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė šiemet paankstins 2023 metų valstybės biudžeto pateikimą, kad patenkintų lūkesčius anksčiau pamatyti viešųjų finansų planus. Ji taip pat teigė, kad netikėtoms išlaidoms Vyriausybė planuoja numatyti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), joms bus papildomai skolinamasi. „Mes tą biudžeto projektą norėtume pateikti, kaip įmanoma anksčiau, ir stengsimės pateikti maždaug spalio pirmoje dekadoje“, – interviu BNS sakė ministrė pirmininkė.

Kasmet žydinčios Kauno marios – ne tik gražus vaizdas. Tai – smarvė ir pavojus žmonėms ir gyvūnams. Tad mokslininkai į marias siunčia greitąją pagalbą. Pirmą kartą Lietuvoje sukūrė laivą, kuris surenka kenksmingus, vandenį žaliai nudažančius dumblius ir melsvabakteres. Deja, sako, telkinio tai visiškai neišvalys, pagelbės tik sudėtingiausiu metu. O norint gerų rezultatų reikia mažinti ir atitekančių upių taršą. Žalutėlis vanduo, o papūtus vėjeliui – siaubingas dvokas.

Juodkrantiškiai ir miestelio svečiai stebisi išaugusia kormoranų kolonija. Žmonės fiksuoja šimtus pulkais skraidančių šių paukščių. Gamtininkai skaičiuoja, jog Juodkrantėje dabar gyvena kone 8000 kormoranų. Su tokia milžiniška kolonija konkuruoti tenka žvejams, džiūva kormoranų išmatomis padengti miškai. Būrius kylančių kormoranų nufilmavo Juodkrante važiavęs vyriškis. Panašu, kad šių juodųjų paukščių ten šimtai.

Kasmet tūkstančiai vairuotojų susiduria su į kelią išbėgusiais laukiniais gyvūnais, juos sužaloja, sudaužo automobilius. O apsaugos priemonių keliuose trūksta, įspėjamieji ženklai negelbsti, o tvoras tverti labai brangu. Tad Lietuvos mokslininkai siūlo sprendimą – jie sukūrė prietaisus, iš anksto šviesomis įspėjančius vairuotojus, kad šalia kelio yra gyvūnų. Susidūrimai su laukiniais gyvūnais ir Lietuvoje, ir užsienyje – dažnas ir skaudus reiškinys.

Kartu su artėjančiu šaltuoju metų laiku grįžta ir peršalimo ligų sezonas. Nors pastaraisiais metais COVID-19 infekcija „užgožė“ gripą, gydytojai įspėja, kad būtų klaidinga manyti, jog šios ligos neliko. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad trimis būtinomis šaltajam sezonui vakcinomis pasiskiepyti galima vieno vizito metu.  Dar prieš kurį laiką SAM priminė, kad šį rudenį daugiau dėmesio skirs ne tik COVID-19 vakcinoms, bet ir kitiems skiepams.

600 eurų sąskaitą už elektrą gavęs muzikos prodiuseris Stano liko šokiruotas. Sako, kad jam šiuo metu važinėti su kolekciniu „Cadilac“ pigiau nei elektromobiliu. O prezidentas Gitanas Nausėda pila pažadus Lietuvos gyventojams – esą valdžia bandys suderinti du tikslus: ir kompensuoti dalį elektros kainos, ir nepersistengti su biudžeto deficitu. Pasak ekonomistų, jei Seimas pradės švaistytis pinigais, valstybė gali atsidurti pavojuje.

Karalienės mirtis palietė ir lietuvių širdis. Kai kurie pripažįsta – išgirdę žinią nubraukė ašarą. Dauguma kalbintų tautiečių žavisi dešimtmečius išlaikyta monarchės elegancija, o itin jų akį, pasirodo, traukė Elžbietos II-osios apdarai ir skrybėlaitės. „Vakar anūkas paskambino iš Anglijos – „močiute, tu žinai, prieš dvi minutes mirė karalienė. Sakau, vaike, aš tik per žinias žiūrėjau, ji kalbėjo.

Prisiminimais apie Karalienę, tiek jos vizito Lietuvoje metu, tiek ir susitikimuose Jungtinėje Karalystėje, dalijasi ir Lietuvos politikai. Su ja akis į akį bendravo ir dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Jis parodė ne tik gautas dovanas iš Elžbietos II-osios, bet ir leidžiasi į prisiminimus apie tai, ko Anglijos Karalienė jo klausinėjo apie Lietuvą.

Penktadienį Kaune Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriumi inauguruotas kardiochirurgas Rimantas Benetis. Priėmęs rektoriaus insignijas R. Benetis teigė, kad LSMU reputacija ir progresas jam yra aukščiausias tikslas. Jis pabrėžė, kad sveikatos mokslo srityje universitetas matomas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis, čia studijuoja daug užsienio studentų, jis turi didžiausias mokslo, studijų, praktinės veiklos bazes.

„Raudonoji“, „prorusiška“ merė – tokius epitetus Širvintų rajono merei Živilei Pinskuvienei dalina Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) nariai. Jų teigimu, Ž. Pinskuvienės retorika dėl rajone besipuikuojančių sovietinių reliktų yra nesuprantama, o už bet kokią kritiką savivaldybės vykdomai politikai yra sulaukiama grasinimų. Pati Širvintų rajono merė visus kaltinimus kategoriškai neigia.

Kaltinimų COVID-19 reagentų pirkimo byloje sulaukęs buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovas Šarūnas Narbutas dėl galbūt pažeistų jo teisių per tyrimą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre. „Peticija jau yra priimta ir tai jau šioks toks pasiekimas, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas 99,8 proc. kreipimusi atmeta. Priėmė ne dėl vieno, o dėl šešių straipsnių pažeidimo. Tai vėlgi, sakyčiau, praktikoje išskirtinis atvejis“, –  BNS penktadienį sakė Š. Narbutas.

Iki Seimo rudens sesijos starto likus vos dienai – aistros dėl teikiamų įstatymų projektų. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė siūlo išbraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir juos lydinčius teisės aktus iš darbų programos, teigdama, kad jiems dar neatėjo laikas – reikia rūpintis energetikos krize. Tokį parlamentarės žingsnį įvertinęs Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas kritikuoja ją, esą ši tik ieško priežasčių ir užsiima politikavimu.

Eidama 97-uosius ketvirtadienį mirė Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II. Neseniai atšventusi platininį jubilieju, ji tapo pirmąja britų monarche, valdžiusia šalį 70 metų. Po Elžbietos II mirties sostą perėmė jos sūnus Čarlzas, kuris nuo šiol bus žinomas kaip karalius Karolis III.

Nacionalinio stadiono statybvietėje sostinėje kitos savaitės pradžioje vėl bus sprogdinamos buvusios konstrukcijos, penktadienį informavo Vilniaus savivaldybė. Pasak jos, buvusių stadiono pamatų sprogdinimai numatyti pirmadienį nuo 8 iki 10 valandos. Sostinės vicemeras Valdas Benkunskas sakė, kad šis buvusių statybų liekanų griovimo būdas pasiteisino, jie leido penktadaliu pagreitinti ardymo darbus, palyginti su įprastiniais hidrauliniais kaltais.

Tiesioginius merų ir savivaldybių tarybų rinkimus siūloma rengti kitų metų kovo 5 dieną. Tokį Seimo nutarimo projektą penktadienį registravo parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Savivaldybių tarybų rinkimų datą nustato Seimas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių ir merų įgaliojimų pabaigos.

Opozicinės Darbo partijos atstovai Seime teigia, kad valdžia privalo buitiniams vartotojams užtikrinti ne didesnę kaip 24 centų, o verslui – 25 centų (be pridėtinės vertės mokesčio) kainą už elektros kilovatvalandę. „Vyriausybė nepadarė namų darbų ir vėluoja su tinkama reakcija į energetinių išteklių šuolius.

Dėl lėktuvo gedimo atšauktas penktadienį turėjęs vykti NATO oro pajėgų vado Jameso B. Heckerio vizitas Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazėje Šiauliuose. „Lėktuvas, kuriuo skrido NATO oro pajėgų vadas gen. J. Heckeris, dėl techninio orlaivio gedimo turėjo apsisukti“, – BNS nurodė kariuomenės atstovė Živilė Didžgalvienė. Anot jos, dėl šios priežasties vėlesniam laikotarpiui atidedamas Šiauliuose suplanuotas susitikimas su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Seime susitiko su parlamento valdyba aptarti šeštadienį prasidedančios rudens sesijos darbų. Šalies vadovas teigė, kad svarbiausias prioritetas šį rudenį – sumažinti aukštų energetikos kainų poveikį gyventojams ir verslui. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prognozavo kaštą ir sudėtingą politinį rudenį. „Geras, konstruktyvus, dalykiškas pokalbis su Seimo valdyba apie tai, kas mūsų laukia rudenį.

Rengti interpeliacijas ministrams yra laiko gaišimas, sako opozicinių valstiečių lyderis. „Jau ne pirmą sykį sakau, kad visa tai yra tuščias oro stumdymas – ministrų galvų kirtimas, nes to padaryti tikrai nepavyks, žinant, kokia yra opozicija, kad dvi frakcijos – socialdemokratų ir Sauliaus Skvernelio – kolaboruoja su valdžia nuolat“, – penktadienį Žinių radijui teigė Ramūnas Karbauskis. Anot jo, minėtų opozicinių frakcijų atstovai palaiko valdančiuosius jiems svarbiais klausimais.

Lietuvos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija per pastarąją parą apgręžė 122 neteisėtus migrantus, penktadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje ketvirtadienį fiksuoti 28 bandymai neteisėtai kirsti sieną, o Lenkijos pasieniečiai trečiadienį apgręžė 41 migrantą. VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir ES – atgabena užsieniečius prie sienos ir nukreipia į kaimyninės šalies teritoriją.

Panevėžys penktadienį pradės švęsti 519-ąjį miesto gimtadienį. Savaitgalį panevėžiečių ir miesto svečių laukia daugiau nei pusšimtis renginių, pranešė savivaldybė. Vėl bus rengiamos šventinės eitynės, gimtadienio koncertai, šviesų ir lazerių šou, vyks teatrų pasirodymai, performansai, instaliacijos.

Penktadienį prasideda Šiaulių miesto šventė – „Šiaulių dienos 786“. Šventės metu vyks pėsčiųjų ir motorizuotos kolonos eisena. Anot savivaldybės, eisenoje žingsniuos per 3 tūkst. žmonių, riedės apie 70 skirtingų transporto priemonių.

NATO oro pajėgų vadas Jamesas B. Heckeris ketvirtadienį lankosi Aviacijos bazėje Šiauliuose, kur su Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu aptars oro gynybos stiprinimą. J. Heckeris Lietuvoje pradės rytinio NATO flango oro gynybos pajėgumų inspektavimą, kurį vėliau tęs Varšuvoje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį dalyvaus Euro grupės ir neformalios „Ecofin“ Tarybos posėdžiuose Prahoje, kur tikimasi pasiekti politinį sutarimą dėl papildomos Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos Ukrainai. Neformaliame Tarybos posėdyje ministrai tarsis dėl lengvatinių paskolų Ukrainai trumpuoju laiku ir sprendimų ilgesniu laikotarpiu, siekiant prisidėti prie šalies atstatymo po karo, pranešė Finansų ministerija.

Penktadienį Vilniuje susitiksiantys Šiaurės ir Baltijos šalių teisingumo ministrai aptars tarptautinę teisinę pagalbą Ukrainai. „Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų – tai parama Ukrainai ir daugiau kaip pusmetį savo šalį ir visos Europos demokratines vertybes ginantiems žmonėms“, – sakė Lietuvos teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Prie sienos su Baltarusija esančiame Medininkų kelio poste penktadienį nebus elektros, pranešė Lietuvos muitinė. Elektra šiame pasienio poste nebus tiekiama nuo 8 iki 12 valandos.  Muitinė informuoja, kad šiuo metu vyksta Medininkų kelio posto rekonstrukcija. Tuo metu ten bus perjungiami elektros įvadai. „Tie darbai reikalingi, kad būtų galima laikinus elektros įvadus perjungti į reikiamos (projektinės) galios“, – teigiama pranešime.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Seime susitinka su parlamento valdyba aptarti šeštadienį prasidedančios rudens sesijos darbų. „Susitikime aptarsime strategines rudens sesijos kryptis ir prioritetus, kad Lietuva įveiktų dabarties iššūkius ir stiprėtų, o žmonės jaustųsi saugūs ir turėtų galimybių kurti savo gerovę“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen komentare, kurį BNS perdavė jos atstovė Ilona Petrovė.

Rusija į karą Ukrainoje įtraukė 80 proc. savo sausumos pajėgų, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Anot jo, tai daro įtaką Rusijos gebėjimui kelti grėsmę bet kuriai kitai valstybei. Kartu NATO vadovas paragino šalis nares ir toliau tiekti paramą Ukrainai.

Trečiadienį Neringoje demontuotas sovietinis memorialas, kuris greta Alksnynės viensėdžio buvo atidengtas 1967-aisiais metais, pranešė Neringos savivaldybė. Demontuojant memorialą nukeltas paminklinis akmuo su bareljefu bei nuimtos plokštės su įrašais. Anot įstaigos, sprendimas demontuoti Neringoje esantį memorialą priimtas, išklausius mokslininkų nuomonių bei susipažinus su jo atsiradimo aplinkybėmis ir įvertinus visuomenėje tvyrančias nuotaikas.

Europos centrinis bankas padidino palūkanų normas – ir dabar jau rekordiškai. Jas pakėlė 75 baziniais punktais. Dėl to vėl brangsta paskolos – tiek naujos, tiek ir tos, kurias žmonės ar verslai paėmė gerokai anksčiau. Vidutinė šeimos paskola tik dėl šio sprendimo per metus pabrangs 600-tais eurų. Centrinis bankas tikisi, kad tai padės suvaldyti infliaciją euro zonoje. Bet tai reiškia, kad daliai gyventojų ir verslų teks dar labiau taupyti.

Lietuvos vadovai reiškia užuojautą dėl Jungtinės Karalystės karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) mirties. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, kartu su britais gedi visas pasaulis. „Esu labai sukrėstas žinios apie Jos Didenybės Karalienės Elžbietos II mirtį. Reiškiu nuoširdžią savo ir visų Lietuvos žmonių užuojautą Jums ir visiems JK žmonėms dėl šios didelės netekties“, – rašoma G. Nausėdos užuojautoje.

Prieš kiek daugiau nei 500 metų Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenė prie Oršos sutriuškino žymiai gausesnę maskvėnų armiją. O dabar su Maskvos imperializmu tenka kovoti ir Ukrainai. Tad šiandien Lietuva švenčia ne tik istorinės pergalės 508-ąsias metines. Į Lietuvą atvykę svečiai, tarp kurių ir garsusis Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius, sako, kad 500 metų senumo istorija kartojasi ir dabar – Putinas nori užkariauti ne tik Ukrainą, bet ir Baltijos šalis, Lenkiją.

Kokį tolesnį karo scenarijų mato Ukraina? Kaip Rusijos pradėtas energetikos karas gali pakeisti Vakarų požiūrį į Ukrainą? Apie visa tai – laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pokalbis su Ukrainos prezidento administracijos patarėju Oleksijumi Arestovyčiumi, signataru, diplomatu Albinu Januška ir „Blue/Yellow“ vadovu Jonu Ohmanu.

Baltijos šalys ir Lenkija apsisprendė – Europoje pasišovusiems paturistauti rusams smarkiai apriboja patekimą į Europą net jei jie bandys atvykti su anksčiau išduotom Šengeno vizom. Suomiai, kurių premjerė visam pasauliui garsiai pareiškė, kad leisti rusam pramogauti Europoje neteisinga, jungia atbulinę pavarą – prie susitarimo nesijungia. Tad rusai į jų kol kas šalį pateks laisvai, o iš ten galės laisvai keliauti į Europą.

Seimo rudens sesija vos po dviejų dienų, tačiau vis dar neaišku, ko imsis Vyriausybė, kad padėtų gyventojams ir verslui dėl augančių energetikos kainų. Parengtas Energetikos ministerijos energijos taupymo planas toli gražu netenkina dalies visuomenės ir ekspertų – valdančiuosius ragina imtis realių veiksmų. Siekdami atkreipti jų dėmesį ir būti išgirsti, Nacionalinio susivienijimo atstovai ketvirtadienį šalia Vyriausybės surengė protesto akciją.

Klausimas dėl Ukrainos narystės NATO yra dar ankstyvas, bet laimėjus karą viskas keisis, sako Vilniuje viešintis prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius. „Jei mes laimėsime karą, tai bus visai kita situacija, dabar klausimas dėl NATO truputėlį.

Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad Lietuvos karinė ir politinė parama Ukrainai yra neįkainojama, ir kartais atrodo, kad šalis atiduoda „du trečdalius savo karinio biudžeto“. „Jei lietuviai neremtų, aš jau būčiau negyvas. Lietuvos prezidentas, Lietuvos krašto apsaugos ministras buvo pirmieji užsienio lyderiai, atvykę į Kyjivą, kovo viduryje, kai jį buvo apsupusios Rusų pajėgos.

Muitinė informuoja, kad šiuo metu vyksta Medininkų kelio posto rekonstrukcijos darbai. Rugsėjo 9 d. nuo 8.00 iki 12.00 val. nebus tiekiama elektra Medininkų kelio poste, nes bus atliekami elektros įvadų perjungimo darbai. Tie darbai reikalingi, kad būtų galima laikinus elektros įvadus perjungti į reikiamos (projektinės) galios. Muitinė atsiprašo už nepatogumus. Prašome, esant galimybei, atitinkamai planuoti savo keliones per Medininkų kelio postą.