Aktualijos

Dėl sparčiai daugėjančių užsikrėtimų koronavirusu raudonuojančių Lietuvos savivaldybių vadovai mato vienintelį kelią vaduotis iš viruso gniaužtų – vakcinaciją. Rietavo, Šilutės rajono ir Klaipėdos miesto merų teigimu, nesiskiepijusiems asmenims derėtų apsunkinti gyvenimą – apmokestinti Covid-19 testus ir netgi įvesti privalomą skiepijimą. Rietavo mero Antano Černeckio teigimu, sulėtėję skiepijimo tempai duoda laisvę ligai plisti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį išdavė parašų rinkimo lapus iniciatyvinei referendumo grupei, kuri siekia sumažinti referendumui skelbti reikalingų parašų skaičių nuo 300 iki 100 tūkstančių. VRK informacinėje sistemoje taip pat sukurta prieiga prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo bei sudaryta galimybė jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą, pranešė komisija.

Ir dabar priversti gyventi griežto karantino sąlygomis sunkiomis hematologinėmis ligomis sergantys ar transplantacijas patyrę pacientai nusivylę esantys palikti nuošalyje. Nesusidarius antikūnams po pirminės vakcinacijos jie su skausmu žiūri į išpilamas COVID-19 vakcinas. Nors ministerija revakcinacijos planų kol kas nedėlioja, ministras Arūnas Dulkys pažadėjo, kad daliai pacientų bus sudaryta galimybė gauti trečią skiepą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išmintingu vadina prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pasirašyti pataisas, kurios riboja neteisėtų migrantų teises. „Po vakarykščio pokalbio aš tikėjausi, kad prezidentas pasirašys, ir aš manau, kad tai yra išmintingas sprendimas dabartinėj situacijoj, kada reikia suteikti įrankius tvarkytis su nelegalių migrantų krize“, – BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė prieštaringai vertinamą įstatymą dėl migrantų teisių. Prezidentūros teigimu, nors įstatymas ir skylėtas, daug geriau toks įstatymas nei jokio. „Prezidento nuomone, šis įstatymas yra skylėtas žmogaus teisių požiūriu, bet kur kas būtų pavojingiau, jeigu turėtume skylėtą politiką nelegalios migracijos atžvilgiu. Toks įstatymas yra geriau, negu neturėti jokio reglamentavimo šios migracijos krizės akivaizdoje.

Lietuva pasirašė susitarimą su Norvegija, pagal kurį sutarta, jog Lietuva mainys turimas „Pfizer“ gamintojo vakcinas nuo COVID-19 į „Janssen“, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Pasirašėme susitarimą iki metų pabaigos vis daryti tarpusavio mainus – vieni kitiems skolinsime vakcinas, kurios yra populiariausios, ir jau kitą savaitę vykstame pasiimti 100 tūkst.

Stebint COVID-19 atvejų augimą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įspėja, kad dabar daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kitiems pandemijos rodikliams. Ministras pabrėžė, kad atvejų augimo tendencija stebima ne tik Lietuvoje.  „Nėra čia jokio pasidžiaugimo, bet pagal vidutinius skaičius vis dar esame trečiame dešimtuke, yra šalių, kur tas augimas jau yra didesnis. Norėtųsi visiems akcentuoti, kad viruso kelionė yra neišvengiama.

Lietuvoje skiepijimo procesas dabar vyksta gerokai lėčiau nei tikėtasi, o dalis vakcinų išpilamos lauk, nes jų galiojimo terminas baigiasi. Politikai turi įvairių minčių, kaip paskatinti vakcinavimo procesą: vieni siūlo žadėti prizų ar net pinigų, kiti – nepasiskiepijusiems teikti mažiau viešųjų paslaugų. Ką toliau turėtų daryti Lietuva, norėdama paskatinti vakcinavimo procesą, pokalbis su Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariais Aurelijumi Veryga ir Jurgita Sejoniene.

Ministrų kabinetas kitą savaitę ketina susėsti svarstyti, kokiomis priemonėmis stabdyti augantį sergamumą COVID-19 Lietuvoje ir kaip skatinti šalies gyventojus skiepytis. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neslepia, kad ketinama keisti su galimybių pasu teikiamas privilegijas. Kaip žurnalistams trečiadienį sakė A. Dulkys, pirmadienį ministrų kabinetas ketina pasitarti dėl augančio sergamumo COVID-19 Lietuvoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė praėjusią savaitę Seimo ypatingos skubos tvarka priimtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymą. Kartu šalies vadovas pažymi, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, ir atkreipia Seimo dėmesį, kad šio įstatymo trūkumai turi būti ištaisyti artimiausiu metu. „Seimo skubos tvarka priimtas įstatymas yra „skylėtas“ žmogaus teisių prasme.

Pagal koronavirusu užsikrėtusiųjų skaičių Klaipėda vėl tapo raudonąja savivaldybe. Vis tik, nepaisant sveikatos specialistų niūriausių prognozių ir perspėjimų, tūkstančius iš visos Lietuvos pritraukianti Jūros šventė šį savaitgalį uostamiestyje įvyks. O klaipėdiečiai jau pradėjo krautis lagaminus ir miestą tomis dienomis žada palikti. Masės žmonių pernai tris dienas linksminosi Jūros šventėje Klaipėdoje. Nors Lietuva pirmąją karantino bangą jau buvo patyrusi.

Lietuvos statistikos departamentas pradeda skelbti, kokią dalį konkrečiose įmonėse sudaro galimai imunizuoti nuo SARS-CoV-2 darbuotojai. Duomenys pateikiami atvirų duomenų faile Asmenų imunizacija pagal darbovietes. „Stengiamės labai operatyviai reaguoti į vartotojų poreikį ir tikimės, kad ši informacija padės kuo efektyviau kovoti šaliai su pandemija“, – įsitikinusi Lietuvos statistikos departamento vadovė dr. Jūratė Petrauskienė. Duomenys bus atnaujinami kasdien.

Tomas Tomilinas yra ilgametis Ramūno Karbauskio bendražygis, tačiau dabar tapo pagrindiniu valstiečių lyderio taikiniu. T. Tomilinas tikina, kad R. Karbauskis valstiečius stumia į kraštutinę dešinę, pirmininką apspitusi pataikūnų minia, o pats R. Karbauskis kalba viena kalba – galios. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) liepsnoja nesantaikos laužai.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kalbant apie nemalonius jausmus ar pojūčius netinka veiksmažodis „nuimti“. Jis vartotinas kalbant apie konkrečius daiktus, o įtampa, stresas, skausmas, baimė, nerimas gali būti malšinami, slopinami, šalinami, mažinami.

Neapsisprendusiųjų dėl skiepų nuo koronaviruso nuomonei pakeisti Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja naują viešinimo kampaniją. Šią savaitę paskelbtas konkurso sąlygų projektas, dėl kurio iš suinteresuotų pusių laukiama pastabų ir pastebėjimų. Kaip nurodoma Centriniame viešųjų pirkimų portale, tą galima daryti iki pirmadienio.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis sako, kad vyras, palikęs užrašus ant jo gyvenamos Upės gatvės asfalto, turi sulaukti atpildo, todėl trečiadienį priimtą išteisinamąjį teismo sprendimą žada skųsti. „Iki pat galo (...) Jis už savo niekšingus veiksmus turi sulaukti atpildo“, – BNS sakė S. Skvernelis.

Nors dar daug žmonių nėra gavę nė vienos COVID-19 vakcinos dozės, kai kurie jau galėtų laukti ir trečiosios. Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos narys, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga nurodė 5 grupes, kurie revakcinacijos galėtų laukti pirmieji.

Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas sureagavo į europarlamentarės, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovės Rasos Juknevičienės raginimą nebendrauti su nepasiskiepijusiais. Politiko nuomone, norima agituoti prieš natūralų imunitetą saugančius asmenis.

Norinčių pasiskiepyti pirmąją vakcinos doze nuo koronaviruso sulaukiama vis mažiau. Norėdamos paraginti žmones pasiskiepyti savivaldybės steigia loterijas, siūlo nemokamus pietus ar toliau žmones skatina reklaminėmis kampanijomis. Ten, kur gyventojai skiepijasi pasyviau, juos aplanko skiepų autobusiukas. Tačiau ir to neužtenka, todėl Vilniuje nuo trečiadienio pradeda kursuoti du dideli „skiepobusai“ – miesto autobusai, kurie pakeis ligšiolinį mikroautobusą.

Ar gali būti, kad buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę išvysime viename svarbiausių tarptautinių postų – NATO generalinio sekretoriaus pareigose? Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžius tokioms spėlionėms, ekspertai Lietuvoje svarsto, kad Grybauskaitė šioje postų loterijoje turi ir stiprių privalumų, bet ir didelių trūkumų. Esą bent keletas didžiųjų Europos valstybių gali blokuoti buvusios prezidentės pavardę, o priežastys ir vėl gali slypėti įtemptuose santykiuose su Rusija.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 11 tūkst. 355 žmonės: 6988 gavo pirmąją, o 4367 – antrąją skiepo doze, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 316 tūkst. 663 žmonės, abiem – 1 mln. 116 tūkst. 732. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,5 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,8 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Bent vertinant teigiamų diagnostinių testų dalį, Lietuvoje fiksuojamos dar dvi „raudonos“, C2 zonai priskiriamos, savivaldybės – Rietavas ir Šilutė.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 176 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos nemirė nė vienas žmogus, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 39,3. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 280 tūkst. 93 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 894 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Šį ketvirtadienį, liepos 22 dieną, Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo viduje bus siūloma galimybė be išankstinės registracijos pasiskiepyti nuo COVID-19. Anot oro uostų atstovų, tiek aplinkinių bendruomenių gyventojai, tiek oro uoste ar aplink dirbantys, tiek keleiviai galės atvykti į „Rezus.lt“ testavimo informacijos centrą (terminalo viduje) jau nuo ketvirtadienio ryto ir patogiai pasiskiepyti. Pasiskiepyti bus galima ketvirtadienį - nuo 8 iki 18 valandos.

Per parą, t. y. visą antradienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 70 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Vien liepą tokių sulaikytų užsieniečių skaičius perkopė pusantro tūkstančio ir iki vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį buvo 1 567. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 2 228 neteisėti migrantai. Tarp visų 70 sekmadienį sulaikytų užsieniečių 62 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad dar ne visos skatinimo skiepytis nuo COVID-19 priemonės išbandytos, vienomis iš jų ji įvardija laisvadienius darbuotojams bei konkrečias pinigines išmokas. „Man atrodo, kad dar ne visos skatinimo priemonės yra išbandytos ar jomis pasinaudota“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovė. Jos teigimu, viena iš priemonių galėtų būti dviejų laisvadienių suteikimas už pasiskiepijimą.

Lietuvoje vien per liepą prireikus utilizuoti per 14 tūkst. pasibaigusio galiojimo koronaviruso vakcinų, šalis neturėtų galimybės jų skubiai perduoti sunaudoti kitoms, pavyzdžiui, Rytų Partnerystės, šalims, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai. „Tos vakcinos, kurios jau yra asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, jų išvežti jau nebegalima: nepriims ir tos šalys gavėjos“, – BNS sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos politikos skyriaus vedėja Anželika Oraitė.

Vilniuje nuo trečiadienio pradeda kursuoti du „skiepobusai“ – miesto autobusai, skirti gyventojų vakcinavimui nuo COVID-19. Kaip BNS teigė Vilniaus mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, du maršrutiniai miesto autobusai – mobilūs vakcinacijos punktai pakeis ligšiolinį mikroautobusą ir galės aptarnauti didesnę dalį gyventojų bei važiuos į tas miesto vietas, kur gyventojai skiepijasi pasyviau.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) dar tik ruošiamas naujos sveikatos įstaigų reformos planas rajoninių ligoninių vadovus jau dabar verčia gūžčioti pečiais. Anot jų, pažadas neuždaryti nė vienos ligoninės juo ir gali likti, mat kol kas planuojami pokyčiai, abejojama, ar prisidėtų prie pacientų gerovės. Prieš porą savaičių SAM pirmą kartą pristatė ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planus. Numatoma, kad reforma turėtų atsieiti 800 mln. eurų: 268 mln.

Vilniaus miesto savivaldybei išpylus tūkstančius vakcinų, Vyriausybė pripažįsta, kad nepanaudojamas vakcinų dozes būtų galima perduoti užsienio valstybėms, tačiau tai komplikuota. Kol kas Lietuva ketina dovanoti 200 tūkst. tik „Vaxzevria“ vakcinos dozių. Praėjusią savaitę paskelbta, kad Vilniuje sunaikinta 5 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių. Savivaldybės teigimu, taip buvo pasielgta, nes pasibaigė atšildytų vakcinų galiojimo laikas.

Lietuva įsisuko neteisėtų migrantų poreikių ir žmogaus teisių karuselėje. Raudonojo Kryžiaus atstovams nelegalai vardina savo norus: vieni trokšta saldymų, kitiems būtinas ir šampanas. O sienos pažeidėjus aptarnaujančios virėjos toliau skundžiasi nelegalų elgesiu: esą atvykėliai tuštinasi ne tik tualetuose, bet išmatas krauna ir į termosus nuo maisto. Anot Prezidentūros, šiukšliadėžėmis nemoka naudotis ir Seimas.

Pasirodo, kad renovuoti namai jau patinka ir geniams. Vienas toks įsitaisė sostinės daugiabutyje ir snapu name padarė nemenką skylę. Namo gyventojai tuoj suskubo dalytis į dvi stovyklas, vieni nori nelegalą margąjį didįjį genį išvyti, o kiti – leisti jam gyventi išskaptuotame uokse. Ornitologai pataria genį išprašyti, jiems antrina ir statybų ekspertai.

Lietuva tikisi didesnio ES institucijų įsitraukimo, sprendžiant neteisėtų migrantų krizę, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip jis kalbėjo po antradienį vykusio susitikimo su šalyje reziduojančiais Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais. „Šioje situacijoje itin svarbūs koordinuoti ES veiksmai, kalbantis su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis bei siekiant efektyvios readmisijos politikos.

Kauno klinikos atleido darbe neblaivų buvusį Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos mediką, antradienį pranešė LNK Žinios. „Girtumas buvo nustatytas priėmimo skyriuje, viskas užprotokoluota buvo. (...) (Kauno klinikos – BNS) priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“, – reportaže teigė Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovas Dainius Razukevičius.

Baltarusioje – nauja dezinformacijos ir juodinimo ataka prieš Lietuvą dėl nelegalių migrantų. Režimo pasienio tarnyba ir televizijos kanalai trimituoja sučiupę tris grupes irakiečių, kurie neva iš Lietuvos bėgo atgal į Baltarusiją. Aliaksandro Lukašenkos pakalikai aiškina, neva Lietuvos pareigūnai nelegalus tardė, nedavė maisto, mušė, sunaikino dokumentus ir jėga išsiuntė atgal. Lietuvos institucijos naują dezinformacijos dozę vadina tiesiog melagiena.

Seimas praėjusią savaitę priėmė užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, sugriežtinančias neteisėtų migrantų buvimo Lietuvoje tvarką. Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis pavadino šį žingsnį migrantų žmogaus teisių išmetimu į šiukšlių dėžę. Apie prezidentūros reakciją TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė.

Vis ieškoma būdų, kaip nuo COVID-19 paskiepyti dar daugiau tautiečių. Vieni siūlo vilioti žmones nemokamais pietumis ar loterijomis, kiti įžvelgia svarbų šeimos gydytojo vaidmenį. Todėl vis dažniau siūloma, kad pasiskiepyti būtų galima tiesiog poliklinikoje eilinio vizito metu. Tuo metu praėjus masinės vakcinacijos bangai išlaikyti atskirus vakcinacijos centrus nebeapsimoka.

Migracijos departamento vadovė tikisi prezidento Gitano Nausėdos parašo po pataisomis, suteiksiančiomis galimybę trumpinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, išaugus nelegalios migracijos srautams. Pasak jos, įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai smarkiai pakoreguos procesus. „Labai laukiam, ar prezidentas pasirašys įstatymą, ar ne, nes nuo to smarkiai priklauso mūsų procesai “, – BNS antradienį sakė E. Gudzinskaitė.

Prezidento Gitano Nausėdos sprendimo dėl migrantų teises apribojančių pataisų laukiama trečiadienį, po nuotolinio susitikimo su šalies vadovu ir kitais atstovais pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Su prezidentu kabėjomės apie pusvalandį apie susidariusią situaciją, prezidentas pasakė, kad rytoj apsispręs dėl vetavimo“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvoje užsitęsę rekordiniai karščiai žmones traukia atsigaivinti prie vandens telkinių. Tačiau ne visiems atgaivos ieškojimas baigiasi laimingai – žmonių skaudžios nelaimės neaplenkė. Vien per šį savaitgalį nuskendo 11 asmenų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis (PAGD), liepos 16-18 dienomis ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė nuskendusius šešis vyrus ir vieną moterį.

Lietuvoje praėjusią savaitę viešėjusi Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova domėjosi Lietuvos patirtimi tiriant karo nusikaltimus, susitiko su teisėsaugos institucijų vadovybe. „Buvo kalbama ir apie tai, kad vykstant karo veiksmams okupuotose Ukrainos teritorijoje jiems reikalinga patirtis, kaip tokios nusikalstamos veikos yra tiriamos, kaip mes atlikom tyrimą Sausio 13-osios byloje“, – BNS sakė Lietuvos generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jeigu prezidentas Gitanas Nausėda vetuos pataisas dėl neteisėtų migrantų, ji siūlytų šaukti neeilinę sesiją, nes „situacija esktraordinari ir reikia greitų sprendimų“. Komentuodama prezidento patarėjo Povilo Mačiulio pareiškimą, kad Seimo priimtomis pataisomis „žmogaus teisės turbūt buvo užmirštos ir išmestos į šiukšlių dėžę“, ji teigė, kad „dabar yra laikas ne vaizdingiems pasisakymams, o ryžtingiems veiksmams“. „Manau, kad dabar yra laikas...

Į Šiaulių teritorinę ligonių kasą (TLK) kreipėsi savarankiškai privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas mokantis gyventojas, kuris manė esąs draustas, tačiau už gydymą liko skolingas Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF). Tai paaiškėjo nustačius, kad nutrūkus PSD galiojimui per vadinamąjį papildomą mėnesį gyventojas gydėsi nemokamai, o įmokos laiku nesumokėjo.

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie tai, kad netrukus šalyje gali prasidėti ketvirtoji koronaviruso banga, bet Vyriausybė, panašu, laikosi pozicijos, kad bendrą šalies karantiną turėtų keisti lokalūs, t.y., veiklos būtų ribojamos ten, kur virusas imtu plisti sparčiau.

Buvęs Seimo narys, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pažėrė kritikos valdantiesiems dėl į Lietuvą plūstančių migrantų srauto, taip pat Covid-19 valdymo strategijos. Kaip rašė R. Karbauskis, valdančiųjų pareiškimai panašėją į viduramžius. „Sužvėrėję, godūs ir pikti.

Nelegalių migrantų krizės akivaizdoje daugiausia neramumų ir baimės pasienio savivaldybėse kelia juose apgyvendinti užsieniečiai. Tik kelios šalies savivaldybės atsiliepė į prašymą apgyvendinti pabėgėlius. Visgi, savivaldybių merai atviri: šioje situacijoje per daug neatsakytų klausimų.

Klaipėdoje prastėjant epidemiologinei situacijai, savaitgalį rengiamos Jūros šventės atšaukti neketinama, sako uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas. „Jūros šventė turi įvykti, tačiau tikrai nelaukiame joje nepasiskiepijusių žmonių – tų žmonių, kurie kelia grėsmę ir sau, ir kitiems“, – BNS antradienį sakė miesto vadovas. „Kad ją atšauktume ar atidėtume, turėtų būti visiškai ekstremali situacija“, – pridūrė jis.

Lietuvos muziejai gali laikyti senovinius ginklus jų nedeaktyvavę, tačiau turi būti įsirengę ginklams laikyti tinkamas saugyklas, sako Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. „Iki rugsėjo 14 dienos turi būti pateiktas prašymas dėl ginklo registravimo, tai svarbu, o pati procedūra paskui gali vykti ir ilgiau, svarbu laiku pateikti prašymą“, – antradienį BNS sakė R. Matonis.

Vien per liepos mėnesį jau utilizuota 14,4 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Birželį utilizuota 1,6 tūkst. vakcinos dozių, o gegužę – 348, balandį – 479. Kovą jų buvo 20. Didžioji dalis utilizuotos vakcinos – „Moderna“: 13,7 tūkst. dozių. SAM teigia negalinti atskleisti vakcinų vertės dėl sutarčių sąlygų.