Jame susisteminti duomenys, pristatantys dabartinę šių takų situaciją Lietuvoje ir iliustruojantys, kaip pėsčiųjų ir dviračių takai šalies teritorijoje išsišakos iki 2035 m., rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Per pastaruosius tris dešimtmečius dviračių infrastruktūros plėtra Lietuvos mastu buvo vykdoma gan epizodiškai, esama infrastruktūra nebuvo inventorizuota, nebuvo nustatyti infrastruktūros prioritetai. Šiandien pirmą kartą visa valstybės ir savivaldybių informacija susisteminta ir integruota į vieną žemėlapį. Dėl to visų savivaldybių gyventojai turės galimybę matyti aiškų vaizdą: kur esame, kur norime nueiti ir ką reikia padaryti, kad galėtume užtikrinti patogias ir saugias dviratininkų keliones ir jungtis, kuriant dviračių Lietuvą“, – teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtros žemėlapį su esamais ir planuojamais takais Susisiekimo ministerija sudarė bendradarbiaudama su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), savivalda ir dviratininkų bendruomenėmis.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 3 000 km dviračiams skirtos infrastruktūros, o įvertinus planuojamų tiesti takų poreikį, nustatyta, kad aukšto prioriteto takų poreikis siekia ne mažiau kaip 2000 km.
Kuriant dviračių Lietuvą, 2023–2024 m. siekiama sukurti 150–200 km dviračių eismui pritaikytos ir patogios infrastruktūros. Prioritetinės – kasdienes keliones dviračiais užtikrinančios dviračių jungtys miestuose bei priemiesčiuose.
