Aktualijos

Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius apžvelgė vyraujančias orų tendencijas ir skelbia, kad rugsėjo mėnuo didesnėje Europos dalyje prognozuojamas vėsesnis už normą arba artimas jai, o Lietuvoje jis numatomas drėgnesnis už daugiametį. „Ne tiktai kalendorinė vasara gręžiasi rudens link, bet ir orai pamažu darosi rudeniški. Tiesa, gamtoje tokių ryškių rudens pradžios požymių dar nėra.

Privalomi skiepai nuo COVID-19 daliai darbuotojų, keičiama vaiko priežiūros atostogų tvarka, atsisakomos mokesčių lengvatos, švelninamos bausmės – tokius ir dar daugiau pasiūlymų Vyriausybė šį rudenį ketina teikti Seimui. Vyriausybė parengė pluoštą jau pateiktų ir numatomų pateikti įstatymų, kuriuos siūlo Seimui įtraukti į rudens sesijos darbų programą. Darbų projektą Vyriausybė galutinai patvirtins trečiadienio posėdyje.

Praėjusį penktadienį bendromis kelių tarnybų – Bendrojo pagalbos centro, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir policijos – pastangomis buvo teikiama pagalba sunkiai sergančiai ir dėl ligos nusilpusiai 63-ejų metų panevėžietei. Neakivaizdžiai šioje gelbėjimo operacijoje dalyvavo ir Jungtinės Karalystės pagalbos tarnybos, reaguojančios į pagalbos prašymus numeriais 112 arba 999 savo šalyje.

Į paciento vietą šįkart atsistojusi šeimos gydytoja Toma Kundrotė piktinosi sunkumais vien tik bandant prisiskambinti į gydymo įstaigos registratūrą talonėliui pas gydytoją specialistą gauti. Artimąjį pas oftalmologą norėjusi užregistruoti moteris pasakoja, kad bergždžiai teko skambinti net 200 kartų. Gydytoja socialiniame tinkle pasidalino žinute, kaip nuo pat ryto nesėkmingai bandė „sužvejoti“ talonėlį gydytojo oftalmologo konsultacijai LSMU Kauno klinikinėje ligoninėje.

Praėjusią savaitę koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių registruota trečdaliu daugiau nei savaitę prieš tai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Dideli masiniai renginiai laikantis įstatymų reikalavimų prie Seimo negalimi, todėl rugsėjo 10-osios mitingą policija siūlys rengti kitur, sako policijos generalinis komisaras. „Norėjau pasiųsti tam tikrą žinutę, kad visi renginių organizatoriai ir renginių dalyviai, kurie planuoja savo susirinkimus prie Seimo, dar kartą atidžiai ir nuodugniai perskaitytų Susirinkimų įstatymą.

Ikiteisminiame tyrime dėl riaušių prie Seimo rugpjūčio 10 dieną buvo sulaikyta jau apie 40 žmonių, sako policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. „Įtariamųjų ratas daugėja ir kiekvieną savaitę mes turime nusimatę taktiškai tam tikrus naujus sulaikymus. Ką šiuo metu turime – vieni skaičiai, ką po savaitės turėsime turbūt jau bus kiti skaičiai“, – žurnalistams antradienį sakė generalinis komisaras.

Praėjus pusantrų metų nuo skandalo, kai prokuratūra nustatė, jog bendrovė „Grigeo Klaipėda“ ne vienerius metus pylė nevalytas nuotekas į Kuršių marias, įmonė „Grigeo“ klesti ir džiaugiasi pelnais bei pakilusia verte. Nors tuomet daugybė žmonių apimti emocijų skelbė įmonei boikotą, tačiau emocijos pasimiršo ir įmonės pardavimai maksimalūs. Tam įtaką turėjo ir pandemija.

Artėjant rugsėjo 10 dienos mitingui Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ruošiasi susitikti su Šeimų sąjūdžio nariais ir pasikalbėti. Šiuo metu derinamas susitikimo laikas, o V. Čmilytė-Nielsen viliasi, kad gyventojai įvertins praėjusio mitingo rezultatus, kurie peraugo į riaušes ir elgsis kitaip. Antradienį V. Čmilytė-Nielsen dalyvavo dalyvavo susitikime Policijos departamente ir Viešojo saugumo tarnyboje.

„Vos tik ištrauki vieną butelį, po jo iškart iškyla kitas“, – sakė pirmojoje ežerų valymo akcijoje dalyvavęs naras. Vilniečių pamėgtos maudymosi vietos – Balsio ežero – dugną šukavę narai pririnko visą konteinerį šiukšlių, tačiau neneigė, kad darbo telkinio dugne – vis dar apstu, o radiniai sugeba nustebinti net ir patyrusius nardytojus. Akcijos metu bus valomi ir kiti šalies ežerai, todėl gyventojai raginami būti aktyvūs ir besidarbuojančių narų sulaukti savo rajone.

Antradienį Lietuvoje viešint dviems Austrijos ministrams Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė į juos kreipėsi vokiškai. Ministrė dėkojo kolegoms iš Austrijos ir teigė, kad šalių solidarumas kovojant su Baltarusijos vykdoma hibridine ataka yra kaip niekad svarbu. Antradienį Lietuvoje lankosi du Austrijos ministrai. Jie čia atvyko aptarti nelegalios migracijos problemos, taip pat Lietuvai atvežė modulinių konteinerių, skirtų migrantams apgyvendinti.

Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų taryba antradienį išbraukė sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro. Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas teigė, kad paminklas artimiausiu metu turėtų būti nukeltas. „Šis paminklas daugiau šiame skvere turėtų nebestovėti“, – teigė V. Benkunskas.

Neseniai Laisvės atėmimo vietų ligoninė tapo vieta, kurioje gydomi Covid-19 ir kitomis ligomis sergantys nelegalūs migrantai. Priminsime, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė – bausmių vykdymo vieta, kurioje dėl įvairių sveikatos sutrikimų ir ligų gydomi, o kartu ir laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji. Į šią ligoninę atvežus nelegalius migrantus, pareigūnai sunerimo, nes jų darbas susijęs su nuteistaisiais, dabar gi tenka ir papildoma funkcija - migrantų priežiūra.

Į Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasisakymus, esą valdžia jau taiko prievartinį skiepijimą, o ribojimai – neproporcingi, sureagavo ir politikai. Vėgėlę valdantieji kaltina politikavimu ir net manipuliavimu skaičiais. Bet kur ta riba tarp žmogaus laisvių ir pareigų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su advokatu Algimantu Šindeikiu ir Seimo nare Agne Širinskiene.

Pusantro tūkstančio vaikų šiuo metu Lietuvoje laukia, kol bus priimti globai į naują šeimą. Palikti, arba laikinai atimti iš šeimų vaikai užuovėjos ieško naujuose namuose, o ypač vyresni. Tokių dažnai nebiologinės šeimos į savo namus įsileisti nenori. Vyriausybė paskelbė nuo Naujųjų žadanti didinti mėnesines globos išmokas, kurios jau nesikeitė dešimtmečius. Galbūt tai paskatins žmones priimti sprendimą savo šeimoje auginti nelaimėje atsidūrusį vaiką.

Pastaruosius mėnesius Lietuvai kovojant su neteisėtais migrantais iš Baltarusijos, šalis vis sulaukia kritikos strėlių iš vietos ir Europos Sąjungos (ES) politikų, šios krizės sprendimo klausimais. Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, kai kurie ES siūlomi sprendimai ne visada tinkami, todėl Lietuva sieks kurti naują ES migracijos politiką.

Nuo rugsėjo 1-osios visas mokymosi procesas turės vykti tik kontaktiniu būdu. BNS pateikia svarbiausius saugumo dėl COVID-19 reikalavimus, kurių turės laikytis švietimo ir ugdymo įstaigos.  Kaukės. Apsaugines veido kaukes dėvėti kontaktinių užsiėmimų metu turės visi moksleiviai ir studentai, išskyrus pradinukus.  Skiepai. Moksleiviams ribojimai dėl skiepų nebus taikomi. Moksleiviai galės lankyti mokyklas, net jei jie yra sulaukę 12 metų, bet nėra skiepyti.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič kreipėsi į Lietuvos premjerę Ingridą Šimonytę, ragindama migrantų krizės metu nepamiršti tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisėms. Premjerė teigia, kad į Lietuvą atvykstantys migrantai vargiai gali būti laikomi pabėgėliais.

Kėdainių rajone pilietiški daugiabučio namo gyventojai gelbėjo savo kaimyną – šiam keletą dienų nepasirodžius laiptinėje šie ant kojų sukėlė visas specialiąsias tarnybas. Laimei, šį kartą istorija baigėsi laimingai, tačiau pareigūnai primena, kad kaimynams derėtų sutarti, kalbėtis, o vyresni ar ligoti žmonės turėtų kaimynams netgi patikėti raktą nuo savo buto durų. Pasigedo kaimyno Rugpjūčio 19 dienos vakarą, 19 val. 35 min., Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė vyriškio pagalbos skambutis.

Mirė pogrindžio organizacijos „Lietuvos laisvės lygos“ narys, pogrindžio spaudos bendradarbis ir platintojas, antisovietinių protesto akcijų organizatorius bei dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Algirdas Masiulionis. Su Algirdu Masiulioniu galima atsisveikinti ketvirtadienį, rugpjūčio 26 d., nuo 10 iki 14 val. Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo namuose (Šv. Ignoto g. 6, Vilnius). Šv. Mišios vyks 13 val. Šv.

Vasarai skaičiuojant paskutines dienas, Palanga vis dar ošia. Žmonių pilna tiek paplūdimiuose, tiek jūroje, tiek kurorto gatvėse. Pakilios nuotaikos net Palangos verslininkai. Anot jų, ši vasara buvo ypač pelninga.  Lietuvoje vasara keliauja pabaigos link. Tačiau tik ne Palangoje. Čia šviečia saulė, oro temperatūra 19 laipsnių, tiek pat įšilusi ir Baltija. Tad kol vieni šilčiau apsirengę poilsiautojai paplūdimyje skaito knygas, kiti drąsiai neria į bangas, taškosi, ar tik braido.

Gerokai ištuštėję gandralizdžiai dar ne požymis, kad Lietuvą palieka ilgasnapiai. Mat kol kas jie nesibūriuoja į vadinamuosius gandrų Seimus, tad nesiruošia ir kelis mėnesius truksiančiai kelionei į šiltuosius kraštus. Kol kas gamtoje kaip niekada daug maisto, tad ir skubėti nėra kur. Juolab, kad kitose šalyse lietuviškiems gandrams maisto tenka paieškoti sąvartynuose, ar nuo skėrių chemija purškiamuose laukuose.   Lizdai tuštyn, bet laukuose dar baltuoja dešimtys gandrų.

Lietuva mini 32-ąsias Baltijos kelio metines. Nors sukaktis ir ne jubiliejinė, štai kauniečiai ją mini koncertu ir kūrybinėmis veiklomis. Į gyvą grandinę žmonės jungėsi ir Palangoje ant tilto. O štai dalyvavusieji Baltyjos kelyje jį prisimena ir dėl ypatingo, vilties kupino vienybės jausmo. Ir nors sukaktis ir ne jubiliejinė, dalies miestų gyventojai nusprendė ją paminėti – kauniečiai rinkosi į Vienybė aikštę, o pajūrio gyventojai simboliškai vėl susikibo rankomis.

Naujausi epidemiologiniai duomenys Lietuvoje nedžiugina – dviem šalies savivaldybėms vis dar nesiseka palikti „juodojo sąrašo“. Tiesa, jei vakar šiame sąraše jų buvo trys – Neringa, Klaipėdos miestas ir Skuodo rajonas, pastarasis vėl tapo „raudonas“. Tuo metu „geltonųjų“ savivaldybių skaičius išlieka nepakitęs – jų skaičiuojama 14. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 275,7 atvejo.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta 15 tūkst. 320 žmonių: 7766 iš jų gavo pirmąją, 7554 – antrąją skiepo dozę, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1 mln. 617 tūkst. žmonių, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 446 tūkst. 347. Rekomenduojama 70 proc. paskiepytųjų dalis pasiekta keturiose amžiaus grupėse iš dešimties: 55-64, 65-69, 70-74 ir 75-79 metų grupėse. Prie šio rodiklio priartėta 35-44 ir 45-54 metų grupėse.

Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka vėl grasina Vakarams migrantais. Talibanui pradėjus susidorojimą su afganistaniečiais, Lukašenka pareiškė, kad tūkstančiai pabėgėlių į Vakarus keliaus būtent per Baltarusiją.  Lietuvą ir Lenkiją greitai vėl gali užplūsti nauja pabėgėlių banga, tik šį kartą iš Afganistano.

Latvija ir Estija taip pat svarsto statyti fizinį barjerą savo pasienyje, ieškoma galimybių bendrai siekti europinio finansavimo išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugai stiprinti, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Anot jos, apie tai kalbėta ir Kijeve viešinčio prezidento Gitano Nausėdos susitikimuose su šalių vadovais, Krymo forumo dalyviais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei parlamentinių partijų atstovų baigiamas rengti susitarimas dėl švietimo neatlaiko kritikos, jame trūksta valstybės vizijos ir jo negalima vadinti nacionaliniu, teigia trys švietimo sektoriaus profesinės sąjungos.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 600 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 1 žmogus, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 480. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 294 tūkst. 708 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 6545 asmenys. Pasveikusiųjų – 277 tūkst.

Per parą į Lietuvą bandė patekti mažiau nei dešimt migrantų, jie nebuvo įleisti, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Visi šie atvejai fiksuoti Ignalinos rajone. Patruliavimas Lietuvos teritorijoje toliau vykdomas sustiprintu režimu, pasienio teritorijų žvalgymui VSAT naudojo užsienio partnerių – Vokietijos ir Latvijos – orlaivius. Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų pasieniečiai ir jiems talkinantys kariai nenaudojo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija svarsto variantus, kaip galimybių pasą pristatyti į namus asmenims, kurie nesinaudoja elektronine bankininkyste. Ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad dėl to kalbama ir su Lietuvos paštu, ir „Perlo“ terminalų operatoriais, tačiau ji pabrėžė, kad šiame procese yra biurokratinių niuansų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu.

Pirmasis darbas kiekvienam jaunam žmogui yra naujo gyvenimo pradžia, atsakingas žingsnis. Tam, kad pirmoji darbovietė nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunajam darbuotojui reikia žinoti savo teises ir pareigas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija supažindina su jomis ir atkreipia dėmesį, kad bet kokio amžiaus darbuotojui svarbiausia įsidėmėti, kad įsidarbinimas prasideda nuo darbo sutarties pasirašymo. Darbas nepasirašius sutarties – nelegalus darbas.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės patarėja komunikacijai antradienį pradeda dirbti strateginės komunikacijos specialistė, buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Ji pakeis praėjusią prieš kelias savaites ministrės komandą palikusią Liną Laurinaitytę - Grigienę. D. Ulbinaitė anksčiau yra dirbusį žurnaliste, 2006–2008 metais yra dirbusi vidaus reikalų ministro patarėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene.

Iš Kabulo evakuojami Lietuvai talkinę afganistaniečiai jau yra su Lietuvos karių ir pareigūnų grupe ir dar šią savaitę visi turėtų būti pargabenti į Lietuvą, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Antradienį vilniečiai turės galimybę skiepą nuo COVID-19 gauti atvykę prie „Lidl“ parduotuvės Vilniuje, adresu Dūkštų g. 34. Prie parduotuvės visų norinčiųjų nuo 15 iki 20 val. lauks Vilniaus miesto savivaldybės skiepų autobusas. Norintys gauti skiepą, kviečiami stoti į gyvą eilę, iš anksto registruotis nereikia, užteks su savimi turėti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Iš viso pasiskiepyti galės apie 300 norinčiųjų.

Sprendimų priėmėjams patariantys ekspertai jau yra surinkę ir apibendrina duomenis apie pirmosios nuo COVID-19 paskiepytos – medikų grupės imuniteto lygį. Ryškėja siūlymai, kaip galėtų vykti pakartotinis asmenų skiepijimas nuo kovido, rašo portalas delfi.lt Lietuvoje trečiąja vakcinos nuo kovido doze jau nuo rugpjūčio pradžios yra skiepijama nedidelė imunosupresuotų pacientų grupė.

Paveldosaugininkai antradienį planuoja priėmė sprendimą dėl Petro Cvirkos aikštės sostinėje vertingųjų savybių bei šio sovietmečio rašytojo paminklo likimo. Paminklas išbraukiamas iš saugomų kultūros vertybių sąrašo. Šią žinią LRT Radijui patvirtino Kultūros ministerija.

Nors Vyriausybė gerokai iš anksto paruošė ribojimus dar vienam rudeniui su COVID-19 pandemija, neaišku, ar ribojimų išties prireiks, o gal atvirkščiai – jie taps griežtesni. Deja, gausiai besiskiepijančių užsienio valstybių pavyzdžiai Lietuvai nežada nieko gero – net ir spartus vakcinavimas neužkerta kelio įvairiems ribojimams Izraelyje.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Tvora pasienyje. Vyriausybė nusprendė, jog 508 kilometrų ilgio tvorai pasienyje su Baltarusija būtų numatyti iki 152 mln. eurų, o ją statyti pavesta energetikos įmonių grupei „Epso-G“. Šios energetikos grupės generalinio direktoriaus Rolando Zuko teigimu, didžiausi projekto iššūkiai susiję su medžiagų tiekimu.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai vieną kartą kilo lydėti Rusijos orlaivių. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, penktadienį atpažintas orlaivis, skridęs tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros į Karaliaučiaus sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. NATO oro policijos misija vykdoma ir Lietuvos ir Estijos.

Šimtai galimybių paso atsispausdinti nemokančių žmonių užgulė ne tik Registrų centro padalinius, bet ir mobiliąsias centro komandas rajonuose. Prie seniūnijų pastatų nusidriekė eilės, o žmonės guodžiasi, kad valdžia nepagalvojo apie pensininkus, kuriems išsiimti tokį dokumentą – didžiulis iššūkis. Registrų centras gyventojus ramina – netrukus pasą jie galės gauti ir „Sodroje" ar vaistinėse.

Į laisvę paleisti devyni iš dešimties asmenų, anksčiau suimtų dėl įtarimų riaušių prie Seimo byloje. Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė pirmadienį informavo BNS, kad penki įtariamieji paleisti prokurorams skyrus švelnesnes kardomąsias priemones. Anksčiau pirmadienį vieną suimtą įtariamąjį paleido Vilniaus apygardos teismas, dar trys paleisti praėjusį penktadienį. Anot prokuratūros atstovės, šiuo metu suimtas išlieka vienas įtariamasis, kuris buvo sulaikytas praėjusią savaitę.

Mokiniai ir jų tėveliai gali ruoštis naujų mokslo metų pradžiai – Rugsėjo 1-osios šventė pirmąją kalendorinio rudens dieną vyks Lietuvininkų aikštėje, 9 val. ryto, rašoma pranešime spaudai. Dėl besitęsiančios pandeminės situacijos, renginys bus šiek tiek trumpesnis negu įprastai – truks 30 min. Visi šventės dalyviai kviečiami laikytis saugumo reikalavimų (laikytis saugių atstumų, dėvėti kaukes ir kt.

Į Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasisakymus, esą valdžia jau taiko prievartinį skiepijimą, o ribojimai – neproporcingi, sureagavo ir politikai. Vėgėlę valdantieji kaltina politikavimu ir net manipuliavimu skaičiais. Kolegos Advokatų taryboje nuo pirmininko teiginių atsiriboja ir net mano, kad kadenciją baigiantis jų pirmininkas gali pasukti į politiką, tad tokią kalbą rėžė gerai apskaičiavęs.

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti žinia apie organizuojamą Baltijos kelią, kuris turėtų sujungti lietuvių, latvių ir estų rankas bei širdis. Visi gyventojai pakviesti pirmadienį pavakare penkiolikai minučių išlipti iš savo automobilių nuo Vilniaus link Rygos ir greitkelyje paminėti Baltijos kelio datą. Vienas renginio organizatorių Robertas Vaišnoras pasakojo norintis suvienyti žmones nepriklausomai nuo tautybės, religijos, įsitikinimų, orientacijos, apsisprendimo skiepytis ar nesiskiepyti.

Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė visuotinio advokatų susirinkimo metu viešai išpeikė galimybių pasą pavadindamas jį prievartos mechanizmu, o ribojimus išvadino žmogaus teises pažeidžiančiomis taisyklėmis. Specialistai sako, kad toks pasisakymas labiau primena ne advokato, o politiko kalbą, o dalį teiginių vadina ne iki galo pagrįstais.

Šiandien eidamas 66 metus mirė Lietuvos žurnalistas habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, profesorius, buvęs LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis. Kolegos, ne vienerius metus kartu su juo dėstę Vilniaus universitete, prisimena jį kaip be galo šviesią, draugišką, studentų mylimą ir gerbiamą asmenybę. „Jis buvo labai didelės širdies žmogus. Labai gaila, kad ta širdis sustojo taip anksti, nes mes tikėjomės nuveikti dar daug darbų.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Estiją, Latviją ir Lenkiją bendrai siekti Europos Sąjungos migracijos politikos peržiūrėjimo, taip pat kelti klausimą dėl fizinio barjero statybų pasienyje su Baltarusija finansavimo. Kaip skelbia Prezidentūra, tai šių šalių vadovai pirmadienį aptarė vizito Kijeve metu.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius kalbėjo, kad jam atrodo keista situacija, kas dabar vyksta su galimybių pasu. V. Kasiulevičius pats dalyvavo Vyriausybės ir prezidento suburtuose ekspertų grupėse COVID-19 pandemijai valdyti, tačiau sausio pabaigoje iš jų pasitraukė. Dabar profesorius negailėjo kritikos Vyriausybės priimtiems sprendimams dėl galimybių paso. „Man tai labai keista situacija, kas čia vyksta su galimybių pasu.