Aktualijos

Trečiadienio naktį Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas su pusšimčiu afganistaniečių. Jie – Lietuvos kariuomenei Afganistane talkinę vertėjai ir jų šeimos. Paaiškėjo, kad į Lietuvą atgabenti asmenys atvyko į Raseinių rajoną. Šia žinia savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo pats Raseinių rajono meras Andrius Bautronis. „Dalinuosi naujausiomis žiniomis.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 649 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 5 žmonės, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 474. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 295 tūkst. 373 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 6669 asmenys. Pasveikusiųjų – 277 tūkst.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį su gyvybės mokslų sektoriaus atstovais aptarė šiuo metu planuojamus veiksmus skatinant gyvybės mokslų industrijos augimą. „Lietuva turi ambicingą tikslą – įsitvirtinti tarp gyvybės mokslų lyderių ir pasiekti, kad šio sektoriaus dalis 2030 m. sudarytų 5 proc. BVP, tai yra išaugtų penkis kartus.

Socialdemokratai neplanuoja prisidėti prie opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimo Seime, teigia šios partijos frakcijos parlamente seniūnas. „Turiu jus nuvilti, apie tai mes nekalbame ir tikrai neplanuojame jungtis bent kol kas. Tokių kalbų partijoje ir frakcijoje nėra“, – trečiadienį LRT radijui sakė Algirdas Sysas. „Paprasčiausiai ne viskas, ką daro opozicija, ypač valstiečiai mus tenkina“, – tvirtino jis.

Per praėjusią parą, nuo antradienio vidurnakčio iki trečiadienio, pasieniečiai į Lietuvos teritoriją neįleido poros migrantų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Vienintelis toks bandymas neteisėtai peržengti valstybės sieną užkardytas Varėnos rajone. Anot VSAT pranešimo, patruliavimas Lietuvos teritorijoje toliau vykdomas sustiprintu režimu. Pasienio teritorijoms žvalgyti VSAT naudojo užsienio partnerių, Vokietijos ir Latvijos, sraigtasparnius.

Į Lietuvą naktį iš antradienio į trečiadienį parskraidinti pirmieji su mūsų šalies kariuomene Afganistane dirbę vertėjai ir jų šeimos nariai. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistė nufilmavo, kas vyko Vilniaus oro uoste nusileidus lėktuvui. Apie tai antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Tikslus laikas, kada nusileis orlaivis Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nebuvo skelbiamas iki pat vakaro. Kiek vėliau paaiškėjo, kad lėktuvas turėtų nusileisti kiek prieš 3 val. ryto.

Trečiadienį į Lietuvą iš Afganistano turėtų būti atgabenta dar pusšimtis afganistaniečių, pranešė krašto apsaugos ministras. „Po vidurdienio mūsų „Kabulo vienuoliktuko“ komandos surinkta antroji pusės šimto afganų vertėjų bei jų šeimos narių grupė turėtų nusileisti Vilniuje“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė Arvydas Anušauskas. „Dėl trečios grupės ir mūsų „Kabulo vienuoliktuko“ sugrįžimo laikai dar derinami.

Kitų metų rudenį uostamiesčio gyventojai turėtų pradėti naudoti klaipėdiečio kortelę, rašo „Vakarų ekspresas“. Įvairių nuolaidų suteikiančią kortelę galės įsigyti pilnamečiai asmenys, gyvenamąją vietą deklaravę šiame mieste.  „Dabar numatoma, kad kortelė galios 5 metus, bet kasmet bus tikrinama, ar žmogus nėra išsiregistravęs savo gyvenamosios vietos iš Klaipėdos. Praėjus penkeriems metams, kortelė bus aktyvuota iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį nagrinės Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo skundą dėl Migracijos departamento sprendimo neįleisti jo į Lietuvą. Byla bus nagrinėjama rašytine tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas birželio 14 dieną atmetė atlikėjo skundą ir paliko galioti Migracijos departamento sprendimą, draudžiantį penkerius metus jam atvykti į šalį. F. Kirkorovas apskundė šį sprendimą LVAT.

Kiek pakeitus gyventojų testavimo dėl COVID-19 tvarką, sumišo ir darbuotojai, ir darbdaviai. Jie kelia klausimus, kas turi apmokėti darbuotojų testus, kaip dažnai reikia juos atlikti. Ir nors kol kas pagal įstatymus privalančių testuotis darbuotojų testus apmoka valstybė, nuo rudens jiems gali tekti patuštinti savo kišenes. Nuo rugpjūčio vidurio galimybių pasą norintys gauti nesiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę gyventojai už COVID-19 testus turi apmokėti patys.

Į Lietuvą naktį iš antradienio į trečiadienį parskraidinti pirmieji su mūsų šalies kariuomene Afganistane dirbę vertėjai ir jų šeimos nariai. Apie tai antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Tikslus laikas, kada nusileis orlaivis Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nebuvo skelbiamas iki pat vakaro. Kiek vėliau paaiškėjo, kad lėktuvas turėtų nusileisti kiek prieš 3 val. ryto.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Cvirkos paminklas. Paveldosaugininkai išbraukė sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą sostinėje iš kultūros vertybių registro. Ekspertai dar svarsto, ar į registrą įtraukti patį sostinės centre esantį P. Cvirkos skverą. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sako, jog paminklas turėtų būti nukeltas rugsėjo viduryje.

Su galimybių pasais dirbantys verslininkai sulaukia prieš skiepus nusiteikusių klientų pykčio protrūkių. Antivakseriai jiems linki bankrutuoti, grasinasi užversti skundais, palieka neigiamus įvertinimus socialiniuose tinkluose. Restoranų savininkai tvirtina, kad tokie asmenys veikia piktybiškai ir nėra jų nuolatiniai klientai. Antivakserių pykčiai daugiausia liejasi interneto platybėse, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sako sulaukianti tik pavienių užklausų dėl galimybių pasų.

Paveldosaugininkai nusprendė, kad Vilniaus centre stovintis sovietinis Petro Cvirkos paminklas nevertas teisinės apsaugos ir išbraukė jį iš kultūros vertybių registro. Savivaldybė jau rengia jo iškėlimo planus į kitą vietą ir svarsto apie atskirą ekspozicijų vietą sovietmečio stabams. Skverą žada atnaujinti, bet išsaugoti bent dalį sovietmetį menančių architektūros detalių.

Nors šiandien gandrinės, ir dauguma ilgakojų sparnuočių jau leidžiasi į tolimą kelionę, pakaunėje ornitologai stebi gerokai vėluojančią juodųjų gandrų šeimyną. Lizde tebetupintys mažyliai – dar visiškai priklausomi nuo tėvų rūpesčio, tad specialistai su nerimu stebi, ar jie spės pasiruošti skrydžiui. Ornitologas Deivis Dementavičius kopia į seną ąžuolą pakaunėje, Karalgirio miške, kur įsikūrusi juodųjų gandrų pora. O viršuje specialisto laukia staigmena.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla siūlo Vilniaus savivaldybei neleisti organizuoti naujos „Šeimų sąjūdžio“ protesto akcijos šalia Seimo rugsėjo 10 dieną. Esą anksčiau vykęs mitingas ir po to kilusios riaušės parodė, kad išlaikyti 75 metrų atstumą tarp Seimo ir protestuotojų sudėtinga, esą tiesiog trūksta laisvos vietos. Nors galutinį sprendimą dėl protesto akcijos savivaldybė žada priimti kitą savaitę, „Šeimų sąjūdis“ pasiruošimo darbų nestabdo.

Iš Kabulo oro uosto į Lietuvą yra galimybė būti perkeltai ir dar vienai su mūsų šalies kariais dirbusių afganistaniečių vertėjų ir jų šeimų narių grupei, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Dabar mes turime patvirtinimą dėl 50, kurie dabar jau yra ore. Turime patvirtinimą, kad šiandien egzistuoja galimybė ir kitai grupei grįžti saugiai į Lietuvą, bet dėl jos patvirtinsime vėliau“, – BNS antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Kauno marių užlietų kaimų istorijos atgimsta skulptūrose. Ši vietovė dar vadinama lietuviškąja Atlantida, mat dėl statomos hidroelektrinės po vandeniu buvo palaidoti dešimtys kaimų, ir beveik 700 sodybų. Šioje vietoje dabar kuriamas unikalus parkas, kuriame lankytojų laukia staigmenos. Didžiulis kranas pakelia prie akmens pritvirtintą medinę skulptūrą ir obelis su po ja knygą skaitančia mergaite įkurdinama Kauno mariose, šalia įsibrenda ir muzikantas su armonika.

Nelegalų srautas į Lietuvą sustojo, bet pasirūpinti tais, kurie į Lietuvą jau pateko, valdžiai vis dar sekasi sunkiai. Beveik tūkstantis migrantų vis dar gyvena pasieniečių darbo vietose, maži vaikai glaudžiasi ir miega garaže. Vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad žmones sunkiai sekasi aprūpinti net ir normaliu maistu. Sako, reikia laukti, kol migrantai bus perkelti į kitas vietas.

Partijų susitarimą dėl švietimo planuojama pasirašyti rugsėjo 1-ąją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas. Pasak jo, susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 metais parlamentinių partijų lyderiai turėtų pasirašyti Seime. „Planuojama pasirašyti rugsėjo 1 dieną. Susitarimą tikrai pasirašo parlamentinės Seimo partijos, turinčios savo frakcijas Seime.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį pranešė iš „Šeimų sąjūdžio“ sulaukusi kvietimo dėl susitikimo. Jos teigimu, jau derinamas susitikimo laikas. Kokie klausimai bus aptarti – dar neaišku, tačiau ji viliasi, kad bus aptariamas rugsėjo 10 d. mitingas ir jo rizikos. Jei susitikimas vyks Seime – visi dalyvaujantys privalės pateikti galimybių pasus. Šį reikalavimą ne itin palankiai vertina „Šeimų sąjūdžio“ atstovai.

Į Lietuvą parskraidinami pirmieji su mūsų šalies kariuomene Afganistane dirbę vertėjai ir jų šeimos nariai, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Jos duomenimis, naktį iš antradienio į trečiadienį Vilniaus oro uoste leisis Lenkijos oro linijų lėktuvas, juo į Lietuvą atvyksta 14-os vertėjų šeimos, iš viso – 50 asmenų.  Jų evakuacijos operacija prasidėjo penktadienį – jai vykdyti į Kabulą išsiųsta dešimties Lietuvos karių komanda su Užsienio reikalų ministerijos atstovu.

Registrų centro specialistai pirmadienį pradėjo keliones po regionus – atvykę į skirtingas seniūnijas gyventojams nemokamai spausdino galimybių pasus. Seniūnai sako, kad priemonė sulaukė didžiulio gyventojų susidomėjimo – susirinko tiek žmonių, kiek nematyti net per atlaidus. Tokio anšlago nesitikėjo niekas, todėl dalis gyventojų galimybių paso tą pačią dieną gauti nespėjo.

Rugsėjo 4 dieną Kaune turėtų įvykti pirmosios šiame mieste LGBTQ+ bendruomenės eitynės. Artėjant šiai datai viešojoje erdvėje plinta raginimai užkirsti kelią šioms eitynėms. Policija praneša, kad renka informaciją apie šių kvietimų platintojus ir organizatorius. Neapykantą skatinantys kvietimai klijuojami tiek Vilniuje, tiek Kaune ant stulpų. Jais dalinamasi ir socialinėje erdvėje. „Atvyk rugsėjo 4 dieną ir visi kartu parodykime, kad Kaunas – NE GAIDYNAS!“, – rašoma pranešime.

Naujų COVID-19 atvejų augimas Lietuvoje stabilizavosi, tačiau į ligoninę paguldomų ir mirštančių asmenų skaičiai vis dar auga, rodos antradienį Vyriausybės paskelbta duomenų apžvalga. Pasak Vyriausybės analitikų, naujų atvejų augimas šalyje stabilizavosi, o atliekamų diagnostinių tyrimų skaičius taip pat išliko stabilus.

Politinių partijų susitarimas dėl švietimo juda į pabaigą. Tačiau panašu, kad toli gražu ne visais klausimais partijoms pavyko rasti bendrą sutarimą. Vienas tokių klausimų – privačios mokyklos.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad paveldosaugininkams panaikinus Petro Cvirkos paminklo teisinę apsaugą, toliau dėl šio objekto likimo turi spręsti savivaldybė ir vilniečiai.   „Šis paminklas tikrai kalba ne apie nuopelnus literatūrai, ne apie nuopelnus kultūrai, o yra tiesiog sovietinės politikos simbolis ir tiesiog jo šiuolaikinė Lietuva, šiuolaikinė valstybė turėtų nesaugoti kaip kultūros vertybės – mūsų pagrindinis tikslas buvo toks.

Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius apžvelgė vyraujančias orų tendencijas ir skelbia, kad rugsėjo mėnuo didesnėje Europos dalyje prognozuojamas vėsesnis už normą arba artimas jai, o Lietuvoje jis numatomas drėgnesnis už daugiametį. „Ne tiktai kalendorinė vasara gręžiasi rudens link, bet ir orai pamažu darosi rudeniški. Tiesa, gamtoje tokių ryškių rudens pradžios požymių dar nėra.

Privalomi skiepai nuo COVID-19 daliai darbuotojų, keičiama vaiko priežiūros atostogų tvarka, atsisakomos mokesčių lengvatos, švelninamos bausmės – tokius ir dar daugiau pasiūlymų Vyriausybė šį rudenį ketina teikti Seimui. Vyriausybė parengė pluoštą jau pateiktų ir numatomų pateikti įstatymų, kuriuos siūlo Seimui įtraukti į rudens sesijos darbų programą. Darbų projektą Vyriausybė galutinai patvirtins trečiadienio posėdyje.

Praėjusį penktadienį bendromis kelių tarnybų – Bendrojo pagalbos centro, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir policijos – pastangomis buvo teikiama pagalba sunkiai sergančiai ir dėl ligos nusilpusiai 63-ejų metų panevėžietei. Neakivaizdžiai šioje gelbėjimo operacijoje dalyvavo ir Jungtinės Karalystės pagalbos tarnybos, reaguojančios į pagalbos prašymus numeriais 112 arba 999 savo šalyje.

Į paciento vietą šįkart atsistojusi šeimos gydytoja Toma Kundrotė piktinosi sunkumais vien tik bandant prisiskambinti į gydymo įstaigos registratūrą talonėliui pas gydytoją specialistą gauti. Artimąjį pas oftalmologą norėjusi užregistruoti moteris pasakoja, kad bergždžiai teko skambinti net 200 kartų. Gydytoja socialiniame tinkle pasidalino žinute, kaip nuo pat ryto nesėkmingai bandė „sužvejoti“ talonėlį gydytojo oftalmologo konsultacijai LSMU Kauno klinikinėje ligoninėje.

Praėjusią savaitę koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių registruota trečdaliu daugiau nei savaitę prieš tai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Dideli masiniai renginiai laikantis įstatymų reikalavimų prie Seimo negalimi, todėl rugsėjo 10-osios mitingą policija siūlys rengti kitur, sako policijos generalinis komisaras. „Norėjau pasiųsti tam tikrą žinutę, kad visi renginių organizatoriai ir renginių dalyviai, kurie planuoja savo susirinkimus prie Seimo, dar kartą atidžiai ir nuodugniai perskaitytų Susirinkimų įstatymą.

Ikiteisminiame tyrime dėl riaušių prie Seimo rugpjūčio 10 dieną buvo sulaikyta jau apie 40 žmonių, sako policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. „Įtariamųjų ratas daugėja ir kiekvieną savaitę mes turime nusimatę taktiškai tam tikrus naujus sulaikymus. Ką šiuo metu turime – vieni skaičiai, ką po savaitės turėsime turbūt jau bus kiti skaičiai“, – žurnalistams antradienį sakė generalinis komisaras.

Praėjus pusantrų metų nuo skandalo, kai prokuratūra nustatė, jog bendrovė „Grigeo Klaipėda“ ne vienerius metus pylė nevalytas nuotekas į Kuršių marias, įmonė „Grigeo“ klesti ir džiaugiasi pelnais bei pakilusia verte. Nors tuomet daugybė žmonių apimti emocijų skelbė įmonei boikotą, tačiau emocijos pasimiršo ir įmonės pardavimai maksimalūs. Tam įtaką turėjo ir pandemija.

Artėjant rugsėjo 10 dienos mitingui Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ruošiasi susitikti su Šeimų sąjūdžio nariais ir pasikalbėti. Šiuo metu derinamas susitikimo laikas, o V. Čmilytė-Nielsen viliasi, kad gyventojai įvertins praėjusio mitingo rezultatus, kurie peraugo į riaušes ir elgsis kitaip. Antradienį V. Čmilytė-Nielsen dalyvavo dalyvavo susitikime Policijos departamente ir Viešojo saugumo tarnyboje.

„Vos tik ištrauki vieną butelį, po jo iškart iškyla kitas“, – sakė pirmojoje ežerų valymo akcijoje dalyvavęs naras. Vilniečių pamėgtos maudymosi vietos – Balsio ežero – dugną šukavę narai pririnko visą konteinerį šiukšlių, tačiau neneigė, kad darbo telkinio dugne – vis dar apstu, o radiniai sugeba nustebinti net ir patyrusius nardytojus. Akcijos metu bus valomi ir kiti šalies ežerai, todėl gyventojai raginami būti aktyvūs ir besidarbuojančių narų sulaukti savo rajone.

Antradienį Lietuvoje viešint dviems Austrijos ministrams Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė į juos kreipėsi vokiškai. Ministrė dėkojo kolegoms iš Austrijos ir teigė, kad šalių solidarumas kovojant su Baltarusijos vykdoma hibridine ataka yra kaip niekad svarbu. Antradienį Lietuvoje lankosi du Austrijos ministrai. Jie čia atvyko aptarti nelegalios migracijos problemos, taip pat Lietuvai atvežė modulinių konteinerių, skirtų migrantams apgyvendinti.

Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų taryba antradienį išbraukė sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro. Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas teigė, kad paminklas artimiausiu metu turėtų būti nukeltas. „Šis paminklas daugiau šiame skvere turėtų nebestovėti“, – teigė V. Benkunskas.

Neseniai Laisvės atėmimo vietų ligoninė tapo vieta, kurioje gydomi Covid-19 ir kitomis ligomis sergantys nelegalūs migrantai. Priminsime, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė – bausmių vykdymo vieta, kurioje dėl įvairių sveikatos sutrikimų ir ligų gydomi, o kartu ir laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji. Į šią ligoninę atvežus nelegalius migrantus, pareigūnai sunerimo, nes jų darbas susijęs su nuteistaisiais, dabar gi tenka ir papildoma funkcija - migrantų priežiūra.

Į Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasisakymus, esą valdžia jau taiko prievartinį skiepijimą, o ribojimai – neproporcingi, sureagavo ir politikai. Vėgėlę valdantieji kaltina politikavimu ir net manipuliavimu skaičiais. Bet kur ta riba tarp žmogaus laisvių ir pareigų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su advokatu Algimantu Šindeikiu ir Seimo nare Agne Širinskiene.

Pusantro tūkstančio vaikų šiuo metu Lietuvoje laukia, kol bus priimti globai į naują šeimą. Palikti, arba laikinai atimti iš šeimų vaikai užuovėjos ieško naujuose namuose, o ypač vyresni. Tokių dažnai nebiologinės šeimos į savo namus įsileisti nenori. Vyriausybė paskelbė nuo Naujųjų žadanti didinti mėnesines globos išmokas, kurios jau nesikeitė dešimtmečius. Galbūt tai paskatins žmones priimti sprendimą savo šeimoje auginti nelaimėje atsidūrusį vaiką.

Pastaruosius mėnesius Lietuvai kovojant su neteisėtais migrantais iš Baltarusijos, šalis vis sulaukia kritikos strėlių iš vietos ir Europos Sąjungos (ES) politikų, šios krizės sprendimo klausimais. Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, kai kurie ES siūlomi sprendimai ne visada tinkami, todėl Lietuva sieks kurti naują ES migracijos politiką.

Nuo rugsėjo 1-osios visas mokymosi procesas turės vykti tik kontaktiniu būdu. BNS pateikia svarbiausius saugumo dėl COVID-19 reikalavimus, kurių turės laikytis švietimo ir ugdymo įstaigos.  Kaukės. Apsaugines veido kaukes dėvėti kontaktinių užsiėmimų metu turės visi moksleiviai ir studentai, išskyrus pradinukus.  Skiepai. Moksleiviams ribojimai dėl skiepų nebus taikomi. Moksleiviai galės lankyti mokyklas, net jei jie yra sulaukę 12 metų, bet nėra skiepyti.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič kreipėsi į Lietuvos premjerę Ingridą Šimonytę, ragindama migrantų krizės metu nepamiršti tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisėms. Premjerė teigia, kad į Lietuvą atvykstantys migrantai vargiai gali būti laikomi pabėgėliais.

Kėdainių rajone pilietiški daugiabučio namo gyventojai gelbėjo savo kaimyną – šiam keletą dienų nepasirodžius laiptinėje šie ant kojų sukėlė visas specialiąsias tarnybas. Laimei, šį kartą istorija baigėsi laimingai, tačiau pareigūnai primena, kad kaimynams derėtų sutarti, kalbėtis, o vyresni ar ligoti žmonės turėtų kaimynams netgi patikėti raktą nuo savo buto durų. Pasigedo kaimyno Rugpjūčio 19 dienos vakarą, 19 val. 35 min., Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė vyriškio pagalbos skambutis.

Mirė pogrindžio organizacijos „Lietuvos laisvės lygos“ narys, pogrindžio spaudos bendradarbis ir platintojas, antisovietinių protesto akcijų organizatorius bei dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Algirdas Masiulionis. Su Algirdu Masiulioniu galima atsisveikinti ketvirtadienį, rugpjūčio 26 d., nuo 10 iki 14 val. Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo namuose (Šv. Ignoto g. 6, Vilnius). Šv. Mišios vyks 13 val. Šv.

Vasarai skaičiuojant paskutines dienas, Palanga vis dar ošia. Žmonių pilna tiek paplūdimiuose, tiek jūroje, tiek kurorto gatvėse. Pakilios nuotaikos net Palangos verslininkai. Anot jų, ši vasara buvo ypač pelninga.  Lietuvoje vasara keliauja pabaigos link. Tačiau tik ne Palangoje. Čia šviečia saulė, oro temperatūra 19 laipsnių, tiek pat įšilusi ir Baltija. Tad kol vieni šilčiau apsirengę poilsiautojai paplūdimyje skaito knygas, kiti drąsiai neria į bangas, taškosi, ar tik braido.

Gerokai ištuštėję gandralizdžiai dar ne požymis, kad Lietuvą palieka ilgasnapiai. Mat kol kas jie nesibūriuoja į vadinamuosius gandrų Seimus, tad nesiruošia ir kelis mėnesius truksiančiai kelionei į šiltuosius kraštus. Kol kas gamtoje kaip niekada daug maisto, tad ir skubėti nėra kur. Juolab, kad kitose šalyse lietuviškiems gandrams maisto tenka paieškoti sąvartynuose, ar nuo skėrių chemija purškiamuose laukuose.   Lizdai tuštyn, bet laukuose dar baltuoja dešimtys gandrų.