Aktualijos

Praėjusią parą nustatyti 36 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 31, antrą – penki žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo ir siekia 181,3. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 22,9 procento ir per parą nežymiai sumažėjo. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kai nekalbame apie ką nors, kas vyksta aukštai, nevartokime vietininko linksnio „aukštame lygyje“. Vietoje to tiktų sakyti „aukšto lygio“ arba vartoti kitas, aiškesnes konstrukcijas.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą apgręžė 49 neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje tokių bandymų per parą nefiksuota, Lenkijos pareigūnai į šalį pirmadienį neįleido 148 migrantų.  Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai pasienyje apgręžti 135 migrantai.

Trečiadienį Kauno mieste prasidės Lietuvos kariuomenės pratybos. Jų metu kariai turės ginklus, naudos civilines transporto priemones, pranešė savivaldybė. Vykdomų užduočių metu nebus naudojamos mokomosios imitacijos priemonės, imitaciniai šaudmenys ir ginklai, pranešė savivaldybė. Pratybos vyks iki lapkričio 4-osios vidurnakčio.

Teisingumo ministerija pratęsė savivaldybių rinkimų komisijų narių paiešką, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tvirtina, kad procesas kol kas vyksta sklandžiai. Ministerija informavo, kad kandidatų į komisijas rengiantis kitų metų savivaldos ir merų rinkimams ieškoma maždaug trijuose ketvirtadaliuose komisijų. Norintieji tapti jų nariais ar pirmininkais, dar gali teikti kandidatūras iki lapkričio 8-osios.

Atpigus aplinkos taršos leidimams ir Klimato kaitos programai negaunant suplanuotų lėšų, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad pinigų pritrūks visoms biudžetinėms įstaigoms, pateikusioms paraiškas įsirengti saulės elektrines.  Pasak jo, šiemet į programą įplauks trečdaliu mažiau pinigų – apie 85 mln. eurų, o planuota 137 mln. eurų. Kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad į programą įplauks 83,4 mln. eurų.

Klebonui nemalonumai dėl papūgos. Paaiškėjo, kad dvasininkas saugomos rūšies geltonkrūtę arą Bistrampolio dvare laikė neturėdamas leidimo. Gamtos sergėtojai dvasininką nubaudė 120-ies eurų bauda. Tačiau klebonas atverti piniginės neskuba. Ketverių metų geltonkrūtė ara Bistrampolio dvare, kuriame šeimininkauja klebonas Rimantas Gudelis, gyvena maždaug metus. Klebonas vietoje nenustygstančią papūgą įsigijo Lenkijoje iš veisėjo. Parsivežęs į Lietuvą registravo ją veterinarijos tarnyboje.

Itin lietuvių pamėgta prekė – įvairūs maisto papildai ir kiti vitaminai, mitybos specialistų vertinama rezervuotai. Nors jų vartoti tikrai gali prireikti, įprastai didžiąją dalį medžiagų įmanoma gauti su maistu. Pasak medikų, kartais žūtbūtinis noras vartoti kokius nors papildus prilygsta neracionaliam vaistų vartojimui. Šeimos gydytoja Toma Kundrotė portalui tv3.lt patvirtino, kad, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje šių produktų populiarumas yra gana didelis.

Šąlant orams ir Rusijai toliau bandant palaužti Ukrainą, Lietuvoje žmonės imasi inicatyvos, kaip padėti Ukrainos kariams ir civiliams išgyventi. Viena Kaune gyvenanti ukrainietė pradėjo rinkti parafiną ir vašką nuo žvakių, iš kurių gaminamos specialios žvakės ir siunčiamos į frontą ukrainiečiams. O kai kurie lietuviai ir patys gamina tokias žvakes: sako, net ir vaikas galėtų tokių pagaminti. Putino ordos raketos atakuoja vieną iš miesto šiluminių elektrinių.

Naujame Lietuvos jūrų muziejaus objekte, Baltijos jūros gyvūnų centre, pavasarį bus pradėti gydyti pirmieji gyvūnai, pranešė muziejus. Anot įstaigos, Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras – naujausias Jūrų muziejaus projektas.  Šio centro siekis – slaugyti ir gydyti nuo žmogaus ūkinės veiklos nukentėjusius ruonius ir paukščius, o vėliau juos paleisti laisvėn.

Tai priminė Šaltąjį karą. Po penkių mėnesių, praleistų liūdnai pagarsėjusiame kalėjime okupuotoje Ukrainoje, 25-erių Alina Panina staiga ir be jokio paaiškinimo su dar 107-iomis karo belaisvėmis iš Ukrainos atsidūrė prie tilto per upę niekieno žemėje. A. Paninos užnugaryje liko Rusijos okupuota teritorija, patirtis apgultoje Mariupolio „Azovstal“ plieno gamykloje, kapituliacija ir nelaisvė Donecko Olenivkos kalėjime.

Visų šventųjų dieną Karveliškių kapinėse plūsta šimtai, galbūt net tūkstančiai žmonių, kurie atvažiuoja aplankyti savo artimųjų kapų, neša gėles ir dega žvakutes. Prie įėjimo į kapines susidariusios eilės atvažiuojančių mašinų, bet kursuoja ir autobusiukai. O kadangi žmonių čia tikrai netrūksta, tvarką prižiūri patruliuojantys policijos pareigūnai.  Artimųjų kapų aplankyti atvažiavę žmonės sako, kad spūstyje prie pat kapinių reikėjo laukti pusvalandį.

Net ir šimtą metų nugyvenęs, dėl ligų labai nesiskundęs senolis Lietuvoje vargiai gali numirti tiesiog nuo senatvės. Specialistai tokią tvarką kritikuoja pažymėdami, kad tai ne tik verčia gydytojus įrašyti nebūtinai tiksliausią mirties priežastį, bet ir iškreipia statistiką. Panašu, kad teisę mirti nuo senatvės turi tik karaliai, bet ne paprasti mirtingieji.

Netoli Vilkaviškio esančiame Paežerių dvare sužibo šimtai moliūgų. Juos skaptavo ir paprasti žmonės, ir dvaro darbuotojai.  Vos tik parkas nušvito, tūkstančiai suvalkiečių pradėjo plūsti ne tik iš Vilkaviškio, bet ir kitų miestų. Žmonės sako, kad tokie renginiai – ne tik akims, bet ir sielai. Paežerių dvaro parke išdėliota maždaug 1000 moliūgų. Visie jie dailiai išskaptuoti, o viduje žvakių įdėta, kad šviestų.

Į gimtuosius Šiaulius po studijų dirbti grįžęs 35-erių gydytojas gastroenterologas Justas Birutis įsitikinęs: geriausia dovana medikui – laimingas iš jo kabineto išėjęs pacientas. Neeilines operacijas nutukimui gydyti atliekantis gydytojas sako abejojantis, ar kažkur išvykęs būtų galėjęs savo srityje tiek daug pasiekti kaip dirbdamas Šiauliuose. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jau kurį laiką atliekamos unikalios endoskopinės skrandžio mažinimo operacijos.

Tūkstančiai lietuvių plūsta prie savo mirusių artimųjų kapų. Kapinėse spūstys, kiti važiuoja sausakimšais autobusais ir degdami žvakutes džiaugiasi geresniais nei įprastai orais. Senelių namuose šalia Jonavos pleškėjo ugnis. Pamatę kilusį gaisrą, gelbėti senoliUs puolė ne tik šalia gyvenantys ūkininkai, bet ir heloviną švenčiantis jaunimas. Nušovęs vyrą ir, kaip įtariama, savo pamotę, sprukęs Kauno šaulys surastas nebegyvas.

Sostinės politikams diskutuojant dėl šiemet mirusio aktoriaus Regimanto Adomaičio įamžinimo, savivaldybės komisija žada siekti, jog šis klausimas būtų aiškiau reglamentuotas tiek savivaldybės, tiek nacionaliniuose teisės aktuose. Diskusijos kilo po gyventojų prašymų išduoti leidimą įrengti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui R. Adomaičiui skirtą atminimo lentą ant namo Blindžių gatvėje, kur jis ir gyveno.

1962 m. gruodžio 5 d. Adlai Stevensonas, tuomet ėjęs JAV ambasadoriaus pareigas Jungtinėse Tautose, gavo laišką iš tuometinio JAV prezidento Johno F. Kennedžio apie „Saturday Evening Post“ pasirodžiusią istoriją.

Panašu, kad nemažai tautiečių kapus iškeitė į pramogas. Ilgasis savaitgalis į Palangą priviliojo būrius žmonių. Didžioji dalis pirmadienį pasiėmė laisvadienį ir taip kurortui nusprendė skirti net penkias dienas. Žmonės užėmė visus viešbučius, mėgaujasi SPA, šiltu kavinių maistu ar net šoka į jūrą. Raganų ir vampyrių kompanija šėlsta Palangoje.

Dėl dviejų laisvadienių šią savaitę – Visų šventųjų dienos ir Vėlinių – Ministrų kabineto tradicinis posėdis trečiadienį nebus rengiamas. „Dėl dviejų kalendorinių nedarbo dienų lapkričio 1-ąją ir lapkričio 2-ąją Vyriausybės posėdžiai ar pasitarimai nėra numatyti ir, aplinkybėms nepasikeitus, nevyks“, – BNS nurodė Vyriausybės komunikacijos departamentas.

Lietuvos savivaldybės yra įpareigotos iki kitų metų pradžios nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose. Nors vieni miestai jau nusimatė planus, kada apmokestins taršių automobilių įvažiavimą į miesto centrą, kitos savivaldybės laukia rekomendacijų iš Susisiekimo ministerijos. Pastaroji žadėjo iki spalio vidurio miestams pateikti gaires, tačiau to nepadarė – rekomendacijas žada pateikti šių metų gale.

Kremlius stengėsi suvaldyti savo invazijos į Ukrainą pasekmes. Jis neįsivaizdavo, kad jo karas įkvėps Vakarų šalių vienybę, kad Ukrainos kariuomenė taip gerai priešinsis, nei kad jai reikės iš dalies mobilizuoti Rusijos gyventojus – tai drastiška priemonė, galinti turėti pražūtingų padarinių šalies viduje. Karas, skirtas atkurti Rusijos jėgą, padarė šalį silpnesnę, rašo Foreign Affairs.

Praėjusių metų pradžioje įsigaliojęs draudimas rūkyti balkonuose tapo tikru galvos skausmu gyventojams. Norintys išvengti baudų rūko patalpose, todėl neretai daugiabučių laiptinės, koridoriai ir butai skęsta cigarečių smarvėje – tvaiko panaikinti nepadeda net vėdinamos patalpos. Pasipiktinimo neslepiantys nerūkantieji ragina savivaldybes imtis efektyvesnių priemonių problemos mažinimui.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusija vasario 24 d. užpuolė Ukrainą, prasidėjo didžiausias masinis žmonių judėjimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Moterims, vaikams ir senoliams išgyvenant išvykimo traumą, prie vakarinės Ukrainos sienos juos pasitiko humanitarinių darbuotojų armija.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį išvyksta į Portugalijoje vyksiančią technologijų konferenciją „Web summit“. A. Armonaitė bus viena iš konferencijos, kuri lapkričio 1-4 dienomis vyks Lisabonoje, pranešėjų. Vizito metu ministrė planuoja susitikti su Portugalijos Vyriausybės nariais, atsakingais už ekonomiką, skaitmenines technologijas bei jūrų reikalus.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą apgręžė 38 neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje pirmadienį tokių bandymų nefiksuota, Lenkijos pareigūnai į šalį sekmadienį neįleido 79 migrantų.  Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista beveik 17,9 tūkstančio.

Visų šventųjų ir Vėlinių dienomis policija sustiprins patruliavimą šalies keliuose, prie kapinių ir kitose vietose, pranešė Policijos departamentas. Kadangi transporto priemonių srautas ir valstybinės, ir krašto bei vietinės reikšmės keliuose suintensyvės, policijos pareigūnai patruliuos visoje šalyje tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu, reguliuos eismą, pasirūpins, kad žmonės išvengtų transporto priemonių spūsčių, teiks pagalbą eismo dalyviams prie įvažiavimų į kapines.

Žaislai iš akmenų ir medžio, dažnos kūdikių mirtys, fizinės bausmės ir santuoka sulaukus penkiolikos metų. Taip gyveno mūsų protėviai Lietuvos klestėjimo laikais – didžiojoje kunigaikštystėje. Kuo paprastų valstiečių vaikų vaikystė skyrėsi nuo kunigaikštystės valdovų atžalų? Mediniai kamuoliukai, švilpukai ir medinės mašinėlės su ratais. Su tokiais žaislais vaikai mūsų krašte žaisdavo prieš penkis šimtus metų. Tiesa, būtina išskirti, kad tik didikų vaikai.

Lietuvos atstovas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareikalavo pripažinti Baltarusiją pažeidus tarptautinę teisę, kai ši 2021-ųjų gegužę priverstinai nutupdė „Ryanair“ lėktuvą Minske. Pirmadienį šį klausimą Albanijos bei JAV prašymu JT Saugumo Taryba svarstė kaip darbotvarkės punktą „Grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui“, informavo Užsienio reikalų ministerija.

Helovino proga vis tautiečiai ieško šiurpinančių pramogų. O ir tokių vietų kasmet Lietuvoje daugėja – lankytojus vilioja vis išradingesni verslininkų sumanymai. Švęsti kviečia Helovino miesteliai, siaubo parkai, miškai, šiurpinančios ekskursijos ar klaidūs labirintai. O specialistai sako, kad pastaruoju metu vis labiau populiarėjančių šiurpinimo pramogų šaknys labai senos ir gilios. Beje, net šiurpiausi potyriai gali duoti naudos.

Kaip vertinti Vatikano ir popiežiaus Pranciškaus poziciją karo Ukrainoje klausimu? Ar tikrai katalikų bažnyčia mano, kad dėl karo vienodai kaltos Rusija, Ukraina ir NATO valstybės? Laidoje „Dėmesio centre“ – Vilniaus universiteto profesorius Paulius V. Subačius ir apžvalgininkas Rimvydas Valatka. R. Valatka sako, kad Vatikano pozicijos kare prieš Ukrainą iki šiol stengėsi nevertinti, tačiau jis sako, kad dabartiniame kontekste sunku suprasti, kodėl Vatikanas pasirinko tokią retoriką.

Jau nuo savaitgalio tautiečiai trankiai klubuose ir baruose švenčia Heloviną, o šį vakarą pasieks epogėjų. Ir vis daugiau lietuvių vietoj kapinių lankymo renkasi kurortus Turkijoje ar Egipte. Bažnyčia tvirtina, kad Helovino švęsti nereikėtų, nes tai – tamsiųjų jėgų garbinimo šventė.

Lietuvoje vis labiau populiarėjanti Helovino šventė patinka ne visiems: ji ne juokais pykdo ne tik dvasininkus, bet ir senosios kultūros atstovus. Kurie sako, kad tai keltų šventė visiškai prieštaraujanti lietuviškai kultūrai ir tradicijoms, neva per Heloviną vejame savo mirusių artimųjų vėles, o jau per Vėlines skubame degti žvakes ant tų pačių mirusiųjų kapų.

Tuščios gatvės, pustuštės ar net išvis neveikiančios valstybinės įstaigos ir net privatūs verslai. Darbdaviai skaičiuoja, kad pirmadienį laisvadienį pasiėmė ir mini atostogas susiveikė net pusė dirbančiųjų. Daliai tautiečių tai ne prie širdies – žmonės negavo reikiamų paslaugų. Kiti džiaugiasi – papildomas poilsis dar niekam nepakenkė. Atostogavo ir net pusė ministrų, užtat kai kuriems kitiems teko darbuotis net už keturis, bent jau teoriškai.

Artėjant bauginančiai Helovino nakčiai restoranuose specialiai koreguojamas meniu, o užkandžių gamintojai vos spėja suktis tenkindami net ir šiurpiausius klientų norus. Įprasti patiekalai virsta vaiduokliais, vampyrais, raganomis ar krauju pasruvusiomis akimis. Vis dėlto, Heloviną švęsti nusiteikę gyventojai šiemet išlaidauja kiek mažiau nei pernai. Liepsnojančios demono širdies išdrįs paragauti tik drąsiausi.

Artėjant Vėlinėms, floristai žmones ragina artimųjų kapus papuošti skoningai ir gražiai, nepaversti jų gėlių darželiais. Tam esą nereikia didesnių investicijų – užtenka įjungti fantaziją ir medžiagų dekoracijoms paieškoti laukuose bei miškuose. O senųjų tradicijų puoselėtojai paantrina – venkime ryškių, margaspalvių plastikinių gėlių ir atsisukime į praeitį, mat į kapines galime nusinešti ne tik vaško žvakutę, bet ir obuolių.

Kretingos rajono savivaldybės taryboje susiformavusi nauja valdančioji dauguma atleido mero pavaduotoją, paskyrė naują vicemerę ir naują administracijos vadovę. Spalio 27 dieną iš pareigų atleistas Dangiras Samalius, mero pavaduotoja paskirta Vitalija Valančiutė, savivaldybės administracijos direktore – Jolita Vaickienė.

Jau tampa įprasta, kad ne tik prieš Kalėdas, bet ir prieš Helovino šventę žmonės kiemus ir namus puošia moliūgais ar šiurpinančiomis dekoracijomis. Ši iš Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavusi tradicija mūsuose populiarėja vis labiau. Pasižvalgykime po Lietuvą, kaip pasipuošė mūsų kaimai ir miestai, gyventojai dekoracijoms negaili ir tūkstančio eurų. Tarsi iš siaubo filmų nužengusios gyvų numirėlių figūros šiurpina Antanavo kaimo parko lankytojus.

Rusijos pirmadienį įvykdytos atakos prieš kritinę Ukrainos infrastruktūrą yra dar vienas sunkių karo nusikaltimų įrodymas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Po susitikimo su Vilniuje viešinčiu Graikijos premjeru Kiriaku Micotakiu, G. Nausėda pareiškė, jog dėl šių veiksmų būtina tęsti sankcijų Rusijai ir Baltarusijai politiką.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nariu ir komisijos pirmininku paskyrė teisės profesorių, signatarą Joną Prapiestį. „Tikiuosi, kad naujo komisijos nario sukaupta ilgametė pedagogo, mokslininko, teisininko, teisinės valstybės kūrėjo patirtis prisidės prie atsakingos ir teismų bendruomenei itin reikšmingos Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos veiklos“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

Lietuvos vadovai reiškia užuojautą Seului, kur dėl spūsties Helovino renginyje šeštadienį žuvo daugiau kaip 150 žmonių. „Lietuvos žmonių vardu reiškiu gilią užuojautą Pietų Korėjos žmonėms ir prezidentui dėl tragiškų žūčių Seule. Gedime kartu su jumis“, – tviteryje paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Metinė infliacija pagaliau parodė ilgai lauktą pokytį – pakrypo žemyn. Tiesa, vos puse procento. Spalį metinė infliacija pasiekė 22 procentus, o nežymų sumažėjimą dalis ekonomistų vadina paprasčiausia sėkme – tiesiog pasitaikė šiltas ruduo. Pasak analitikų, džiaugtis anksti – infliacijos pikas visai nereiškia, kad kainos nuo šiol augs tik lėčiau. Šuolių esą gali būti dar ne vienas. Gerų žinių kol kas mažai – tikriausiai dar labiau brangs ir maisto produktai.

Lietuviai socialiniuose tinkluose lieja pyktį ant pavežėjų, su kuriais darosi neįmanoma susišnekėti ir juo labiau keliauti. Pasirodo, nemažai jų – atvykėliai iš Azijos šalių, ir nei lietuvių, nei anglų kalbų šie nemoka. Tad dažniausiai prabyla rusiškai ir to paties tikisi iš savo klientų. Dar blogiau, pasak keleivių, kad kai kurie pavežėjai netgi bando pasisavinti keleivių daiktus, veža ne ten, kur prašoma, o kartais ir patys neturi reikalingų licencijų, kad galėtų vežioti keleivius.

Regis, egzistuoja dvi Lietuvos: dalis verslininkų skundžiasi, kad nuolat trūksta darbuotojų, o bendrovių vadovai suka galvas, kaip privilioti naujų žmonių. Tad darbuotojams siūlo viską iš eilės: sveikatos draudimą, galimybę dirbti iš namų, premijų už kiekvieną surastą žmogų, savanorystės atostogas, dairosi ir į užsienio piliečius.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje smogia Klaipėdos uostui, kurio atstovai jau skaičiuoja nuostolius. Esą šiemet krovinių skaičius krito penktadaliu. Uostas su nerimu žvelgia į ateitį: prognozuoja, kad naujausias sankcijų Rusijai paketas dar labiau sumažins plukdomų krovinių skaičių. Klaipėdos uoste šiais metais darbo mažiau nei anksčiau. Putino kariams įžengus į Ukrainą ir Vakarams įvedus Rusijai sankcijas, krovinių skaičius pradėjo kristi.

Po rekonstrukcijos visuomenei atveriamas šiaurinis Klaipėdos uosto molas Melnragėje, pirmadienį pranešė uosto direkcija. Šiaurinis molas buvo uždarytas liepos pradžioje, remonto metu atnaujinta jo danga bei sienutė, sutvarkytos komunikacijos. „Po suplanuotų rekonstrukcijos darbų, kuriuos tikrai skubėjome užbaigti numatytu laiku, šiaurinis bangolaužis vėl atviras visuomenei“, – pranešime sakė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas.

Visos didžiosios partijos paskelbė savo kandidatus į Vilniaus merus. Pamatę kandidatų pavardes politologai ir politikos apžvalgininkai liko nustebę, kad partijos nesukūrė realios ir tinkamos alternatyvos buvusiam sostinės merui Artūrui Zuokui.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuva ne kartą įspėjo savo partnerius, kad Rusija gali bet ką panaudoti kaip ginklą. Anot jos, taip atsitiko karo Ukrainoje kontekste, kai Kremlius ėmėsi šantažo ir manipuliacijų energetikos sektoriuje. Visgi, anot I. Šimonytės, Europos Komisijos siūlomos priemonės yra geras žingsnis norint sustiprinti Europos energetikos sistemą ir apsaugoti ES šalių visuomenes nuo Maskvos manipuliacijų.

Rusijai užpuolus Ukrainą, karas vyksta ne tik fronte, bet ir informacinėje erdvėje. Propaganda nepaiso sienų ir iš vienos valstybės lengvai keliauja į kitas. Kokia propaganda plinta Lietuvoje, kokius pasakojimus Rusija bando tiražuoti, kaip juos atpažinti ir neapsigauti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Karas ne tik fronte“ diskutuoja politologė Rima Urbonaitė ir komunikacijos specialistas ir atsargos karininkas kovai su dezinformacija Mažvydas Kunevičius.