Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis bent dalies profesijos atstovų privalomą skiepijimą nuo COVID-19. Prezidento teigimu, kito būdo išvengti delta atmainos plitimą, išskyrus plataus masto skiepijimą, nėra. „Mes sutinkame, kad tam tikroms profesijoms privalomas skiepijimas arba neišvengiamas skiepijimas yra vienintelė alternatyva, jeigu mes norime sklandaus proceso. O mes norime sklandaus proceso ir mūsų švietime, sveikatos apsaugos sistemoje.

Ties Lenkijos ir Baltarusijos siena atvirame ore gyvena tarp abiejų šalių įstrigę migrantai, bet Lietuvoje apie tai negirdėti. Ir tam yra konkreti priežastis. Šaltinių teigimu, Lietuvos pasieniečiai taiko specialią taktiką: jeigu baltarusių pareigūnai prievarta stumia migrantus į Lietuvos teritoriją, mūsų šalies pasieniečiai juos surenka, suteikia maisto, vandens ar kitų būtinų priemonių bei pavėžėja ties siena ten, kur baltarusių pasieniečių nėra. Ir paskatina grįžti atgal į Baltarusiją.

 Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovai, rugsėjo 10-ąją ketinantys organizuoti mitingą prie Seimo, sako neigiamai vertinantys siekį parlamentą apjuosti tvora. „Kad apjuosta tvora, tai vertinu labai neigiamai ir aš tai paminėjau Seimo pirmininkei, kadangi tas aptvėrimas tvora labai bus eskaluojamas tiek Baltarusijos, tiek Rusijos žiniasklaidoje“, – pirmadienį žurnalistams sakė vienas mitingo organizatorių Raimondas Grinevičius.

Po savaitgalio epidemiologinis Lietuvos COVID-19 žemėlapis kiek pakito. Nors Klaipėdos miestas ir išlieka lyderis pagal naujus užsikrėtimo atvejus, „juodąją zoną“ paliko dvi savivaldybės. Nepaisant to, šalies ligoninėse jau gydoma arti 600 pacientų, o per praėjusią parą mirė 8 žmonės. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 283,5 atvejo, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis paaugo iki 5 procentų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį ryte susitiko su Šeimų sąjūdžio atstovais. Susitikimo metu aptarti ir jau buvę mitingai, ir planuojami protestai. Seimo pirmininkė teigė išgirdusi Šeimų sąjūdžio pažadą, kad rugsėjį vyksiantis mitingas bus taikus, o pareikštus reikalavimus planuoja perduoti koalicijos partneriams. Šeimų sąjūdis rugsėjo 10 d. planuoja rengti dar vieną protestą. Ateinančiam protestui aptarti Seimo pirmininkė susitiko su Šeimų sąjūdžio atstovais.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai į Lietuvą neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti daugiau kaip pusšimčiui neteisėtų migrantų. Valstybės sieną iš kaimyninės šalies bandyta kirsti Švenčionių, Šalčininkų, Vilniaus ir Varėnos rajonuose. Kaip pirmadienį pranešė VSAT, nė vienas asmuo praėjusią parą į Lietuvą neteisėtai nepateko.

Iki šiol į gimtąsias šalis yra grįžę aštuoni neteisėtai Lietuvos sieną kirtę migrantai, dar maždaug trys dešimtys yra pareiškę tokį norą, LRT radijui pirmadienį sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Lietuvoje laikinai apgyvendinti migrantai turi galimybę grįžti namo apmokant jų kelionės išlaidas ir taip pat gauti papildomus 300 eurų. E. Gudzinskaitės manymu, palaipsniui apsisprendžiančių grįžti daugės.

Dar liepos pabaigoje staiga pradėjęs augti sergamumas COVID-19 šiuo metu, panašu, stabilizavosi. Tačiau ekspertai neslepia, kad būtų naivu tikėtis nesulaukti naujo atvejų protrūkio, nors ir sutinka, kad tokio juodo scenarijaus kaip praėjusį rudenį greičiausiai pavyks išvengti.

Dar vienų pandemijos mokslo metų akivaizdoje švietimo įstaigos moksleivius pasitiks su tam tikrais ribojimais: privalomas kaukių dėvėjimas, neformaliojo ugdymo dalyvių skaičiaus ribojimas ir kiti, papildomi saugumo reikalavimai. Švietimo ir visuomenės sveikatos specialistai informuoja, kad testavimas ir vakcinacija mokiniams nebus privaloma, tačiau įspėja, kad pasiskiepiję vaikai turės galimybę mokytis kontaktiniu būdu net ir po sąlyčio su sergančiuoju.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pranešė užsikrėtęs koronavirusu. Apie tai politikas sekmadienį paskelbė socialinėje „Facebook“ paskyroje. „Vakar po pietų, pajautęs lengvą silpnumą, slogos simptomus bei nei iš šio, nei iš to atsiradusį kosulį, nusprendžiau pasitikrinti ir atlikti Covid -19 testą. Deja, bet atsakymas buvo teigiamas... Nepaisant to, kad prieš keturis mėnesius esu pilnai vakcinuotas ir gana skrupulingai laikiausi visų rekomendacijų, virusas buvo stipresnis.

Lietaus debesys iš mūsų šalies niekur nesitrauks. Atvirkščiai – artimiausią parą jų vis daugės. Europos šiaurėje driekiasi aukštas slėgis. Žemo slėgio įtaką jaučiama pietinėje ir centrinėje dalyje. Ten dar plūstels vasariška šiluma. Tačiau lietaus debesų vis daugės. Lisabonoje pirmadienio dieną 25 šilumos. Barselonoje 23, bet bus apniukę, – palis. Romoje – saulė ir 28. Paryžiuje debesuota ir 23. Londone šils iki dvidešimties. Dubline jau tik penkiolika šilumos.

„Pasikalbėkim“ laidoje žurnalistė Renata Šakalytė kalbina prezidentą Valdą Adamkų. Rugsėjo 1-ąją sukanka lygiai septyniasdešimt metų, kai jo Ekscelencija ir buvusi pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė yra susituokę. Išskirtiniame interviu kadenciją baigęs Lietuvos vadovas dalinasi prisiminimais, kaip susipažino su būsima žmona. Pasak V. Adamkaus, jam ir pačiam neįtikėtina, kad septyniasdešimt vedybinių metų praėjo šitaip greitai.

Vilniuje – ažiotažas. Ant Žaliojo tilto, sovietinių statulų vietoje, išdygo naujos instaliacijos. Savivaldybės valdžiai palaiminus, ant tilto jau stovi aprūdiję metaliniai karkasai už beveik 20 tūkst. eurų. Vilniečiai tik skėsčioja rankomis, kam tokiems kūriniams reikėjo leisti mokesčių mokėtojų pinigus. Tačiau kūrinio autorius ir valdininkai atkerta, kad reikėjo užpildyti tuščias erdves, ir teisinasi, esą porą dešimčių tūkstančių eurų kainavo medžiagos ir atlygis darbininkams.

Vilniuje – ažiotažas. Ant Žaliojo tilto, sovietinių statulų vietoje, išdygo naujos instaliacijos. Savivaldybės valdžiai palaiminus, ant tilto jau stovi aprūdiję metaliniai karkasai už beveik 20 tūkst. eurų. Vilniečiai tik skėsčioja rankomis, kam tokiems kūriniams reikėjo leisti mokesčių mokėtojų pinigus. Tačiau kūrinio autorius ir valdininkai atkerta, kad reikėjo užpildyti tuščias erdves, ir teisinasi, esą porą dešimčių tūkstančių eurų kainavo medžiagos ir atlygis darbininkams.

 Lietuvos laivybos įmonei „Limarko laivininkystės kompanija“ priklausančiame laive, kuris šiuo metu atvykęs į Urugvajų, mirė lietuvis jūreivis, dar penkių įgulos narių sveikata tikrinama, sekmadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Įmonės vadovas Vytautas Lygnugaris portalui tvirtino, kad dar nėra aišku, nuo ko mirė jūreivis, ir nepatvirtino tarptautiniame jūrininkystės portale skelbiamos informacijos, kad keli įgulos nariai susirgo koronavirusu.

Moksleivių rūmuose Vilniuje, kur šiuo metu veikia Lietuvos Vaikų ir Jaunimo Centras (LVJC), ketinama įkurti pradinės mokyklos filialą, kai kurie vilniečiai baiminamasi, jog čia nebeliks dalies buvusių neformalaus švietimo užsiėmimų. Didžiausią Lietuvoje neformaliojo švietimo įstaigą Vyriausybė Vilniaus savivaldybei perdavė lygiai prieš metus, per šį laiką atlikus galimybių studiją nuspręsta likviduoti LVJC, o vietoje šios įstaigos steigti naują, Sostinės vaikų ir jaunimo centrą.

Ruošiamasi keisti Valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminų laikymo tvarką, kad ši taptų skaidresnė, teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sulaukusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastabų. „Šiuo metu Valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminų laikymo sistema yra peržiūrima ir tobulinama. Rengiant naujus sistemos reglamentavimo dokumentus atsižvelgiama tiek į STT, tiek ir kitų institucijų teikiamus siūlymus“, – teigiama BNS ministerijos pateiktame atsakyme.

Galimybių paso priešininkai, priešskiepininkai ir kiti „revoliucionieriai“ atrado naują taktiką, kaip keršyti už valstybės vykdomas kovos su koronavirusu priemones. Šįkart taikinys – maitinimo įstaigos. Socialiniuose tinkluose plinta raginimai visus verslininkus, prašančius iš klientų galimybių paso, užpilti neigiamais atsiliepimais.

Kas penkta Lietuvoje surūkoma cigaretė yra kontrabandinė – tai skelbia naujausias tyrimas. Ekspertai skaičiuoja, kad dėl to pernai valstybės biudžetas neteko 82 milijonų eurų ir tai dar penktadaliu daugiau nei užpernai. Kontrabandinių cigarečių srautai auga, pastebi ir šalies muitininkai, jie šiemet per pusantro mėnesio sulaikė 3 milijonus pakelių cigarečių, kai prieš keletą metų konfiskuodavo 6 milijonus per visus metus.

Pandemija ir karantinas gerokai sumaišė kortas ir paveikė didelės dalies tautiečių finansus. Aiškėja, kad nuo karantino labiausiai nukentėjo savarankišką gyvenimą pradedantys jauni žmonės – ne tik sumažėjo jų pajamos, bet ir susitraukė santaupos. Tiesa, ekonomistų teigimu, pandemija išmokė žmones taupyti ir kaupti finansinę pagalvę. Tautiečiai jau dabar gali pasigirti rekordiniais indėliais bankuose – aiškėja, kad per metus lietuviai sukaupė daugiau kaip 3 milijardus eurų.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 2375 žmonės: 1551 iš jų gavo pirmąją, 824 – antrąją skiepo dozę, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 648 tūkst. 441 žmonės, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 491 tūkst. 090. Šiuo metu bent viena doze yra paskiepyta kiek daugiau nei ketvirtadalis 12-15 metų paauglių.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 396 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 7 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Mirė vienas vyresnis nei 60-ies, du vyresni nei 70-ies ir keturi vyresni nei 80-ies. Iš jų pilnai pasiskiepijęs buvo tik vienas. Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 539 COVID-19 pacientai, 67 iš jų – reanimacijoje, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, Lietuvos pasieniečiai į šalį neįleido beveik pusšimčio neteisėtų migrantų. Vienam asmeniui leista atvykti dėl humanitarinių priežasčių.

Kasmet Lietuvoje vėžiu suserga per šimtas vaikų. Kai kurie nesulaukę net metų. Su vėžiu susidūrusias šeimas globojanti unija įvairiausiais būdais siekia surinkti lėšų reabilitacijos centro modernizavimui, mat iš valstybės paramos ir dėmesio tokioms šeimoms beveik nėra.  Judrus ir sportiškas 13-metis gargždiškis Titas kelerius metus kovojo su vėžiu.

Nors veikloms, kur dalyvauja ar aptarnaujami tik galimybių pasą turintys žmonės, nuo rugsėjo 13 d. (o kai kur – ir anksčiau) numatyta leisti nusimesti kaukes ir nesilaikyti kitų iki šiol įprastų ribojimų, ekspertai tai linkę vertinti rezervuotai. Jie ragino išlikti sąmoningais pažymėdami, kad kaukių dėvėjimo nauda uždarose patalpose akivaizdi. Anot jų, juo labiau tai būtina vis dar nežinant, kaip toliau vystysis pandemija.

Beliko vos dvi savaitės iki naujų griežtų ribojimų neturintiems imuniteto nuo koronaviruso. Jiems užsivers didieji prekybos centrai, grožio salonai, kavinės, tarpmiestiniai autobusai ir traukiniai. Artėjant naujiems griežtiems suvaržymams, galimybių paso propaguotoja ministrė Armonaitė Vilniuje nusprendė dar kartą pademonstruoti jo privalumus. Su alkoholio taure rankoje ministrė toliau įtikinėja žmones greičiau skiepytis ir naudotis galimybių paso privilegijomis.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) statusą iš Vyriausybės įstaigos į įstaigos prie ŽŪM. Tai ministerija siūlo įtraukti į Seimo rudens sesijos darbų programą.  Pasak ministerijos, tarnybos statusą reikėtų pakeisti, kadangi didžioji dauguma tarnybos funkcijų yra susijusios su ministerijai priskirtomis valdymo sritimis.   „Be to, tarnybos strateginį veiklos planą šalies Vyriausybei ir dabar teikia ŽŪM.

Lietuvoje netrūksta piktos valios žmonių – policija bene kasdien praneša apie galimą sukčiavimą, klasta išviliotas apvalias pinigų sumas ir pan. Tačiau ne visi atvejai pasiekia teisėsaugą. „Facebook“ grupės „Nepatikimi asmenys“ įkūrėjas Dainius Dainauskas tvirtina, kad apgavikai bijo viešumo. Ši grupė skirta tam, kad nukentėjusieji galėtų į dienos šviesą iškelti aferistų darbelius. Grupė „Nepatikimi asmenys“ socialiniame tinkle „Facebook“ subūrė daugiau nei 56 tūkst. narių.

Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasisakymai, kad valdžios taikomi ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims pažeidžia žmogaus teises, sulaukė dvigubos reakcijos. Vieni pritaria, kad galimybių pasas priešina visuomenę, o kiti atkerta, kad nepasiskiepiję žmonės patys pažeidžia pasiskiepijusių teises. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo advokatas Algimantas Šindeikis ir Seimo narė Agnė Širinskienė.

Neringos kraštas traukia poilsiautojų srautus, todėl neretai prie perkėlos, tiek iš Neringos, tiek iš Klaipėdos pusės, nusidriekia automobilių eilės. Tačiau kartais spūstyse įstringa ir Neringoje registruoti gyventojai, kuriems priklauso pirmumo teisė plaukti keltu. Neringos gyventojų teigimu, jų teisė į pirmumą ne visada užtikrinta, todėl reikėtų keisti esamą eismo tvarką.

Dėl Karaliaučiaus srityje planuojamų vykdyti elektros tinklų priežiūros darbų bus laikinai sustabdytas eismas penkiuose kontrolės punktuose pasienyje su Lietuva.  Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), transporto priemonių ir asmenų vykimo ribojimai dėl planinio elektros įrenginių aptarnavimo bus taikomi skirtingomis ugsėjo dienomis ir visais atvejais galios nuo 10 iki 14 val. Lietuvos laiku.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistai rudeniop ketina tęsti legendinių Dzūkijos partizanų Liongino Baliukevičiaus-Dzūko ir Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikų paieškas. Partizanų paieškoms vadovaujantis Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis sako, kad kartu bus ieškoma ir dar bene 150 partizanų palaikų, kurie turėtų būti užkasti Leipalingyje.

Artėjant šildymo sezonui ir didėjant gaisrų rizikai, ugniagesiai gyventojams primena išsivalyti dūmtraukius, apžiūrėti šildymo įrangą ir susiremontuoti krosnis. Jie taip pat ragina namuose būtinai įsirengti autonominius dūmų detektorius, nes jie gelbsti gyvybes ir padeda išvengti didelių nuostolių.

Kol miškuose grybautojai džiaugiasi savo laimikiais, medikai ligoninių palatose jau gydo pirmuosius apsinuodijusius grybais. Žmonės ne tik painioja panašiai atrodančius nepavojingus ir nuodingus grybus, bet ir tiesiog persivalgo ilgai pastovėjusių, irti pradėjusių baravykų ar voveraičių. 74-ių Danutė Panevėžio rajone aktyviai grybauja nuo tada, kai išėjo į pensiją. Moteris rodė savo laimikius, esą pasibaigus karščiams prieš savaitę prasidėjo tikra grybų rinkimo karštligė, ypač baravykų.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 545 nauji koronaviruso atvejai, 9 žmonės nuo COVID-19 infekcijos mirė, šeštadienį praneša Statistikos departamentas. Mirė vienas vyresnis nei 50-ies, po du vyresnius nei 60-ies ir 80-ies, keturi vyresni nei 70-ies. Iš jų pilnai pasiskiepiję buvo du. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų siekė 283 atvejo, 7 dienų teigiamų diagnostinių testų dalis paaugo iki 4,9 procento.

Per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, Lietuvos pasieniečiai į šalį neįleido beveik pusšimčio neteisėtų migrantų. Į Lietuvą neįleistas nė vienas asmuo.

Kaune konfliktas dėl rekonstruojamos Vilniaus gatvės grindinio. Vieni nori jį palikti autentišką, kiti žada akmenis pjauti lygiai ir gatvę pritaikyti visiems, o ypač neįgaliesiems. Kauno valdžia tikina suderinusi būtent tokį projektą, o paveldosaugininkai atkerta, kad būtent dėl grindinio likimo vis dar nesusitarta.

Emigracijos problema Lietuvoje opi jau ne vieną dešimtmetį ir jeigu nieko nebus imtasi, ekspertai prognozuoja, kad ateityje tai šaliai gali lemti pražūtį. Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius, profesorius Boguslavas Gruževskis pateikia keturis tautiečių susigrąžinimo ir imigracijos skatinimo principus, kurie iki 2026 metų gali padėti Lietuvai stabilizuoti esamus migracijos skaičius.

Teokratinis Irano režimas garsėja žmogaus teisių pažeidimais, tačiau pasauliui retai tenka susipažinti su tiesioginiais įrodymais, kas tiksliai vyksta už uždarų durų. Vis tik neseniai anoniminiai programišiai įsilaužė į politiniams kaliniams skirto Evino kalėjimo stebėjimo sistemą ir nutekino vaizdo įrašus, kurių viename matomas pareigūnų mušamas žmogus, kituose – kieme alpstantis kalinys, kurį vėliau prižiūrėtojai tempia kaip šiukšlę per laiptus, nes pats žmogus paeiti nebegali.

Po riaušių prie Seimo 2 pareigūnai vis dar negali grįžti į tarnybą dėl patirtų sunkių sužalojimų. Visi kiti traumas patyrę jau dirba, tačiau dabar slepiami dėl Antano Kandroto, pravarde Celofanas, paskelbtos medžioklės. Už jų tapatybių paviešinimą žadamos premijos. Seimo vadovė sako iš tarnybų išgirdusi informaciją apie kai kurių parlamentarų elgesį mitingo ir riaušių metu, kuris prasilenkia su bet kokiais moralės reikalavimais.

Kauno valdžia nepraranda vilties sutrukdyti netradicinės orientacijos žmonių eitynes Laisvės alėjoje. Ji skundžia teismo sprendimą, įpareigojusį suderinti „Kaunas Pride“ maršrutą būtent miesto centre. Eitynių organizatoriai Kauno valdžią vadina homofobiška. Ant Kauno stulpų kartas nuo karto žmonės fiksuoja homofobiškus lipdukus. O įtampa artėjant rugsėjo 4-ajai, kai Kaune planuotos lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių žmonių eitynės, auga.

Alytaus rajone buvusioje Verebiejų mokykloje dabar gyvenantys nelegalai skundžiasi ligomis, maistu, bet dabar labiausiai jaudina greitai vėstantys orai. Prieš kameras jie guodžiasi, kad dėl šalčio juos neva lydi drebulys, neturi tinkamų rūbų, jau kimba peršalimo ligos. Štai, ką jie pasakoja: „Mums labai šalta, kai mes sergame, kosėjame, mums duoda Ibuprofeno. Jei turėtumėme daugiau darbužių, jei užsandarintų langus, kad nepūstų skersvėjis, tai apsaugotų mus nuo šalčio.

Po senjorų pasipiktinimo bangos dėl galimybių paso ir eilių prie Registrų centro padalinių, valdžia nusprendė leisti spausdintą dokumentų atsiimti ir vaistinėse, „Sodroje", ar net Lietuvos pašto filialuose. Garbingo amžiaus gyventojai norėtų, kad šį dokumentą paštininkams jiems pristatytų tiesiai į namus. Bet politikai atšauna, kad galimybių pasą bus galima pasiimti tik tam tikrose vietose ir pateikus asmens dokumentą.

Nuo pirmadienio paveiktų šalių sąraše iš geltonos į raudoną zoną, iš kurios atvykusiems nuo COVID-19 nepaskiepytiems ir šia liga nepersirgusiems asmenims taikoma 10 dienų izoliacija, patenka Austrija ir Portugalijai priklausanti Madeiros sala. Iš žalios zonos į geltoną perėjo Rumunija. Atvykstantiems iš šios šalies reikės atlikti PGR tyrimą arba antigeno testą dėl COVID-19 prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą.

Panevėžyje į teisiamųjų suolą sėdo trijulė vagišių, siaubusių panevėžiečių automobilius. Vagis domino hibridinių mašinų katalizatoriai. Ši mašinų detalė gana vertinga dėl juose esančių brangiųjų metalų. Supirkėjai už juos nepagaili pakloti iki 1000 eurų. Katalizatorių vagystės iš automobilių, pasipylusios Panevėžyje prieš Kalėdas, išgąsdino ne vieną panevėžietį. Kaip pasakoja į teismą liudyti sukviesti nukentėję vairuotojai, išpjaustytas mašinas jie rasdavo jau ryte susiruošę važiuoti.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina užtikrinti didesnes aukštojo mokslo galimybes moksleiviams, kurie susiduria su socialiniais iššūkiais. Kaip pranešė Lietuvos studentų sąjunga (LLS), prezidentas, penktadienį Klaipėdos universitete dalyvaudamas LLS asamblėjoje „2021. Vakar, šiandien rytoj“, atkreipė dėmesį, kad šiandien ypač svarbu kalbėti apie lygų startą norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina užtikrinti didesnes aukštojo mokslo galimybes moksleiviams, kurie susiduria su socialiniais iššūkiais. Kaip pranešė Lietuvos studentų sąjunga (LLS), prezidentas, penktadienį Klaipėdos universitete dalyvaudamas LLS asamblėjoje „2021. Vakar, šiandien rytoj“, atkreipė dėmesį, kad šiandien ypač svarbu kalbėti apie lygų startą norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose.

Klimatologas teigia, kad ši savaitė parodė, kad ruduo tikrai ne už kalnų. Debesuotus su pragiedruliais orus dienomis keitė mažai debesuotos naktys, o vėliau aplankė nuobodus ir ilgai trunkantis lietus. Tiesa, ne visur jo buvo daug.  VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra penktadienį pasidalino doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozėmis.

Susidūrę su Respublikinės Panevėžio ligoninės personalo, artimųjų įsitikinimu, aplaidžiu elgesiu po močiutės mirties šeima nusprendė netylėti. Jie sako pasibaisėję dalies įstaigos medikų darbu po to, kai įtarimą apie moterį ištikusį insultą pareiškė jos dukra, o ne ją tuo metu prižiūrėję specialistai. Ligoninė gi tvirtina, kad artimųjų skundai yra subjektyvūs, o sunkiai sirgusiai pacientei jau niekuo nebuvo galima padėti.