Aktualijos

Lietuvos jūrų muziejaus biologai vieni pirmųjų iš aplink Baltiją esančių šalių ėmėsi rinkti duomenis apie ruonių gyvenimą laisvėje. Prieš mėnesį mokslininkai išleido slaugytus ruoniukus, o prie šių kailio prikabino siųstuvus. Tad dabar gali tiksliai pasakyti, kaip mažyliams sekasi, kuo jie minta bei kur keliauja.

Nors išgirdus apie krūtų susirgimus pirmiausia galvojama apie blogiausią variantą, gydytojai pažymi, kad krūtų ligos yra labai įvairios. Vis tik kai kuriais atvejais ir kiekviena diena tampa aukso vertės siekiant kuo greičiau padėti pacientui. Gydytojai pažymi, kad kai kada krūtų vėžys itin agresyvus arba netikėtai užklumpa ir labai jauname amžiuje. Be to, nuo šių ligų neapsaugoti ir vyrai.

Telšių rajono savivaldybė siūlo prie miesto steigti Germanto regioninį parką. Kaip nurodoma parko steigimo projekto aiškinamajame rašte, į teritoriją siūloma įtraukti Germanto kraštovaizdžio draustinį, Buožėnų bei Vilkaičių geomorfologinius draustinius, išimant urbanizuojamas teritorijas, Lieplaukės kaimą ir Džiuginėnus. Siūlomo steigti parko plotas sudarytų apie 7,7 tūkst. hektarų.

Asvejos regioniniame parke aptiktos trys didžiulės požeminio vandens išgraužtos duobės – sufoziniai cirkai. Šis gamtos reiškinys susidaro vykstant sufozijai, procesui, kurio metu požeminis vanduo išplauna smulkias grunto daleles. Taip pastarasis prarandą pirminį tūrį, todėl žemės paviršius susmenga ir suformuoja puslankio reljefo formą. Žodis cirkas, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia ratą. „Tai nėra tiesiogiai įgriuvos, nes taip vadinami greitesnis procesai.

Kasdien Lietuvoje įvyksta vidutiniškai daugiau nei 10 avarijų, kuomet automobilis kelyje susiduria su gyvūnu. To pasekmės – apgadinti automobiliai, sužaloti, o kartais net žuvę žmonės ir gyvūnai. Policija ragina vairuotojus prie savo automobilių tvirtinti ultragarso švilpukus, kurie neva baido žvėris. Tačiau mokslininkai sako, kad ultragarso poveikis gyvūnams nėra ištirtas ir neaišku,kaip stirna ar briedis jį išgirdęs elgsis: bėgs nuo jo tolyn į mišką ar atvirkščiai – mesis į kelią po ratais.

Žurnalistas, aktualijų pokalbių laidų vedėjas – geriausiai TV3 laidos „Dėmesio centre“ vedėją Edmundą Jakilaitį apibūdinantys žodžiai. Vis tik be žurnalistikos E. Jakilaitis užsiima ir visuomenine veikla. Jis yra vienas pilietinės iniciatyvos „Stiprūs kartu“ pradininkų.

Sankt Peterburgo valstybinio universiteto docento Deniso Skopino atleidimas dėl jo pasipriešinimo Kremliaus invazijai į Ukrainą yra naujausias vis didėjančio susidorojimo su akademine laisve pavyzdys Rusijoje, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty. D. Skopinas, dėstęs filosofiją Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, buvo atleistas spalio 26 dieną, nes jis dalyvavo proteste prieš Maskvos vykdomą tarnybai tinkamo amžiaus vyrų mobilizaciją.

Išsinuomoti būstą šeimoms tampa tikru iššūkiu – neretai nuomotojai teikia pirmenybę gyventojams be gyvūnų ar vaikų. Jų prašomas ir mažesnis depozitas. To priežastis – plačiai paplitusi nuomonė, kad nuomininko su vaikais nėra galimybės iškraustyti, kad jie turi teisę gyventi būste nemokėdami nuomos mokesčio. Socialinio tinklo „Facebook“ butų nuomos grupėje, turinčioje daugiau nei 100 tūkst.

Dėl prastėjančių darbo sąlygų ir mažų atlyginimų byra šalies policija. Pastaraisiais metais, kaip aiškina pareigūnus ginanti Lietuvos policijos profsąjunga, tarnybą paliko mažiausiai apie tris šimtus policininkų. Policijos vadovybė neslepia – problema dar didesnė, mat šiuo metu įvairiose srityse trūksta maždaug pusantro tūkstančio pareigūnų. Tiesa, užtikrina, kad gyventojai gali būti ramūs, saugumas nenukentės. Esą į tarnybą netrukus įsilies jaunimas.

Kai kurių parlamentarų planas į biudžetines įstaigas, valstybės ar savivaldos įmones pritraukti kuo daugiau neįgaliųjų sukėlė diskusijų, tačiau Seime jis sėkmingai skinasi kelią.   Praėjusią savaitę projektui pritarė parlamentinis Žmogaus teisių komitetas ir Neįgaliųjų teisių komisija. Kad įstatymas būtų priimtas, visas Seimas turės balsuoti dar du kartus. Projektą, kad neįgalieji nuo 2024 metų šiose įstaigose ir įmonėse sudarytų ne mažiau kaip 5 proc.

Tragikomiška situacija viename Vilniaus kieme. Vilnietės Jolantos tujos viena po kitos ėmė žūti, o įrengta kamera užfiksavo, kad jas neaiškiu skysčiu apipila kaimynė Ona. Nukentėjusioji dėl aitraus kvapo prie tujų įtaria, kad jos apipilamos šlapimu.

Tautiečiai ir toliau apkrauna mirusių artimųjų kapus. Kapinių tvarkytojai pastaruoju metu skaičiuoja triskart išaugusį atliekų kiekį, kurio didžioji dalis – netinkama perdirbti. Atliekų specialistai klausia, kam reikalingi glėbiai žvakių ir visokiausių puokščių, kai paskui viskas nukeliaus į sąvartyną. Patys žmonės aiškina, kad kukliau puošia kapus, bet kapinių tvarkytojai atšauna – niekas nesikeičia. Lapkričio 3-osios popietė Karveliškių kapinėse netoli Vilniaus.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į Vilniaus rajono mero postą – teisininkas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, LSDP vicepirminkas Robert Duchnevič. Jo kandidatūrą šeštadienį patvirtino LSDP Vilniaus rajono skyrius, rašoma partijos pranešime spaudai. „Savivaldybę tris dešimtmečius valdanti Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcija – Krikščioniškų Šeimų Sąjunga išsisėmė.

Netikėtai išgirsta nepagydomos ligos diagnozė – stiprus smūgis tiek pačiam susirgusiajam, tiek jo šeimai. Vis dėl to žinia apie ketvirtos stadijos vėžį žymaus Kauno psichiatro Leono Kačinsko iš vėžių neišmušė. Nors girdėjo prognozes, kad gyventi liko mėnuo ar keli, optimizmo nestokojantis vyras jau ketvirtus metus kartoja, kad yra sveikas.

Valdžiai ne visi Lietuvos menininkai vienodi. Pilnas arenas surenkantys dainininkai gauna Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, moka 9 procentus, o skulptoriai ar tapytojai valstybei atiduoda didesnę dalį pinigų, 21 procentą. Menininkai prašo šią neteisybę ištaisyti, esą šiuo metu visi kūrėjai veikia vienodai prastomis ekonominėmis sąlygomis, dėl to ir mokesčių politika turėtų būti vienoda.

Pusmetis, metai ar net keli dešimtmečiai – tiek laiko žmonės kartais išgyvena skausmą po artimojo netekties. Specialistai sako, kad išgedėti būtina, tačiau labai svarbu netekties skausme neužsibūti. Mylimo sutuoktinio netektį itin sunkiai išgyvenusi, o dabar jau atsigaunanti Rasa suskubo pati padėti panašaus likimo žmonėms. Jaukioje kaimo bibliotekoje su bendraminčiais subūrė savitarpio pagalbos grupę. Moteris sako, kad sveikti kartu daug lengviau: „Begalinė vienatvė, begalinė.

Trys didieji Lietuvos miestai šiemet palaidojo 149 vienišus ar nenustatytos tapatybės žmones. Vilniaus savivaldybė pasirūpino 58, Kauno – 20, o Klaipėdos – 29 žmonių laidotuvėmis. Absoliuti dauguma jų buvo vieniši žmonės. Kaip BNS nurodė savivaldybių atstovai, kasmet taip laidojamų žmonių skaičius beveik nekinta, tik Vilniuje jis pernai buvo kiek ūgtelėjęs. Per tris praėjusių metų ketvirčius uostamiestyje palaidoti 32, Kaune – 25, o sostinėje – 85 žmonės.

Vilniaus miestas išsikėlė tikslą iki 2030 m. keliavimo pėsčiomis dalį nuo visų kelionių mieste padidinti iki 30 proc. Taip, anot idėjos autorių, ir žmonių sveikata pagerės, ir miestas bus mažiau užterštas. Šiam tikslui įgyvendinti būtina geresnė infrastruktūra, o ją gerinti sostinės valdžia ketina tvarkydama šimtus kilometrų prastos būklės pėsčiųjų takų ir tęsdama daug diskusijų sukėlusį gatvių siaurinimo procesą.

Elitinio Afganistano nacionalinės armijos komandosų korpuso kariai, kuriuos JAV ir sąjungininkai paliko likimo valiai šaliai patekus į Talibano rankas, teigia sulaukę Rusijos kariuomenės kvietimo prisijungti prie karo Ukrainoje, rašo „Foreign Policy“. Net keli šaltiniai iš Afganistano buvusių karinių ir saugumo pajėgų teigia, kad šie amerikiečių apmokyti lengvieji pėstininkai, beveik 20 metų kovęsi kartu su JAV ir kitų sąjungininkių specialiosiomis pajėgomis, gali ...

Naujausi duomenys tik patvirtina niūrų faktą – lietuviai savo sveikata labai pasigirti negali. To neslepia tiek patys žmonės, tiek rodo liūdna ligų ir mirčių statistika. Kas lemia, kad Lietuvos gyventojų sveikata tokia prasta? Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena beveik 10 metų ilgiau negu vyrai.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) viešintis  Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį pasirašė tris tarptautines sutartis tarp Lietuvos ir JAE: susitarimą dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamojoje srityje, dėl nuteistųjų perdavimo ir dėl ekstradicijos. Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Seime septyni Seimo kanceliarijos darbuotojai pateko į medikų rankas, 6 žmonės išvežti į ligoninę, vieną nukentėjusį medikai tiesiog gaivino automobilyje. Tiesa, niekas nenukentėjo, mat Seimo rūmuose vyko gaisro gesinimo, žmonių evakavimo ir gelbėjimo mokomosios taktinės pratybos. Pareigūnai mokėsi, kaip dūmuose paskendusiuose koridoriuose ieškoti Seimo narių ir kanceliarijos darbuotojų, keltuvu gelbėjo 6-ame aukšte įkaltintus asmenis.

Baltarusijoje Liukašenkos rėžimas sulaikė Lietuvos pilietę. Vienoje Minsko mokykloje mokytoja dirbančią lietuvę teisėsauga kaltina ekstremizmu – esą ji dalyvavo protestuose prieš Lukašenką, taip pat skleidė neva destruktyvias mintis vaikams. Mūsų institucijos kol kas oficialios informacijos neturi, todėl tik dar kartą primena, kad lietuviams būti Baltarusijoje yra pavojinga dėl neprognozuojamo režimo elgesio.

Lietuva ir Lenkija susitarė rengti neplanuotas pratybas. O į Vilnių atvykęs Suomijos prezidentas neigia informaciją, kad jo šalis pasirengusi pasienyje su Rusija dislokuoti branduolinius ginklus, kai Suomija bus priimta į NATO. Gitanas Nausėda tvirtina, kad Suomijos įstojimas į NATO aljansą gerokai sustiprintų, tačiau reikia, kad nuomonę pakeistų narystę blokuojanti Turkija. Prezidentas sureagavo ir į kariuomenės vado abejones, kad Lietuvai nederėtų Ukrainai perleisti savo haubicų.

Penktadienį Lietuvoje – pyragų diena, kurią šiemet galite tęsti visą savaitgalį ir kepti pyragus. Didžiausias Lietuvoje paramos projektas „Išsipildymo akcija“ skelbia aukojimo pradžią ir kviečia Pyragų dieną šiemet švęsti net tris dienas – nuo šiandien iki sekmadienio. Ir nepamirškime dalintis ne tik skanėstais, bet ir aukoti tiems, kam pagalbos reikia labiausiai – mažiesiems ligoniukams. Penktadienį – Pyragų dienos startas.

Tarnybą Malyje pradėjo 12-asis pajėgų apsaugos būrys, suformuotas iš Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos karių. Po iškilmingos rikiuotės 8-osios rinktinės kariai karinėje bazėje iškėlė KASP vado įteiktą Lietuvos vėliavą. Anot kariuomenės pranešimo, šios rotacijos kariai Malyje kartu su Vokietijos karių kontingentu pakeitė šešių mėnesių tarnybą baigusius KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės (Kaunas) karius.

Seimo kanceliarija prašo skirti daugiau lėšų kitų metų parlamentarų komandiruotėms, nes šiemet jų pritrūkta. Prašymą penktadienį bendru sutarimu palaikė parlamentinis Europos reikalų komitetas (ERK). „Pasiųskime stiprų signalą bendru sutarimu (...) Politikoje, kai veikia kairė ir dešinė kartu, daugiau pasiekiame“, – teigė ERK pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.  2023 metų biudžeto projekte Seimo narių komandiruotėms numatyta 475 tūkst. eurų.

Rugsėjį Lietuvą apskriejo žinia apie tragišką jaunos kaunietės ir jos vos kelių dienų kūdikio mirtį. Gimdyvė nušoko nuo Trijų mergelių tilto Kaune, gelbėtojai po kelias dienas trukusių paieškų Nemune rado jų kūnus. Tačiau tai ne vienintelė skaudi šeimos nelaimė. Prieš pat Vėlines gyvybę sau atėmė ir gimdyvės motina. Šią informaciją šaltiniai patvirtino naujienų portalui tv3.lt ir Kauno apygardos prokuratūra.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įsisuko į pasipiktinimų ir konfliktų verpetą. Partija jau kurį laiką bando grasinimais suvaldyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko iniciatyvą patvirtinti su Vyriausybe nesuderintą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo ir kultūros paslaugoms.

Šiuo metu Lietuvoje numatytos bausmės už mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimą asmeniniams poreikiams – neproporcingos daromam nusižengimui, teigia Jungtinių Tautų (JT) Rytų ir Vidurio Europos ir Vidurinės Azijos narkotikų politikos komisijos ekspertai. Anot Lietuvos bei užsienio šalių atstovų, dabartinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės politika turi būti keičiama.

Lietuvos gyventojai jau beveik penkerius metus savo namuose turėtų būti įsirengę autonominius dūmų detektorius. Nors specialistai pabrėžia, kad šie aparatai reikšmingai prisideda prie aukų skaičiaus gaisruose mažėjimo, detektoriai iki šiol įrengti tik daugiau nei pusėje būstų. Statistika rodo, jog net 95 proc. namų, kuriuose gaisrai nusinešė žmonių gyvybes, dūmų detektoriai nebuvo įrengti, rašoma pranešime spaudai.

Su vis pirmaujančiais estais save pasilyginti mėgstantys lietuviai jau gali užriesti nosis. Pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį lietuvių perkamoji galia susilygino su estų. Tai reiškia, kad tautiečiai prekių ir paslaugų gali įpirkti tiek pat, kiek Estijos gyventojai. Tai lėmė spartesnis nei kaimynėje algų augimas. Visgi dalis ekonomistų džiūgauti neskuba ir gražius skaičius vadina teoriniais. Be to, kalbėti apie perkamosios galios augimą rekordinės infliacijos metu esą naivu.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“ aukštesnės instancijos teismui apskundė teismo sprendimą stabdyti įmonės bankroto procedūras, sako jos administratorius. Pasak Aurimo Valaičio, Vilniaus apygardos teismo (VAT) ketvirtadienį paprašyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones leidžiant įmonei vykdyti dalį funkcijų. Teismas praėjusią savaitę laikinai uždraudė įmonei tęsti bankroto procesą, atlikti bet kokias su juo susijusias funkcijas.

Susisiekimo ir Kultūros ministerijoms rengiant planą, kaip remti prenumeruojamų periodinių leidinių pristatymą, leidėjai sako, kad pasiūlyta tvarka nesprendžia problemos, ir siūlo įvertinti didinamus Lietuvos pašto įkainius. Tuo metu Lietuvos pašto vadovė teigia, kad įkainiai auga dėl išaugusių sąnaudų, o jų korekcija būtų galima nebent į didesnę pusę.

Vos tenka įvesti ar atšaukti vasaros laiką, pasipila diskusijos dėl tiek dėl laiko sukiojimo poveikio sveikatai, tiek apskritai šio dalyko reikalingumo. Nors pasigirsta nemažai įspėjimų, kaip tai žaloja sveikatą, poveikį jai dramatizuoti linkę ne visi gydytojai. Kalbėdamas apie biologinį šio klausimo aspektą gydytojas neurologas dr. Jokūbas Fišas tvirtino, kad nuogąstavimai ir susirūpinimas čia yra kiek perdėti.

Lietuvos savivaldybės yra įpareigotos iki kitų metų pradžios nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose. Kaip tai bus įgyvendinama? Ar miestai užsivers taršiems automobiliams? Ar tai paskatins gyventojus persėsti į viešąjį transportą ir keliones pėsčiomis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyrius vedėjas Rimantas Baravykas ir žurnalo „Auto Bild“ vyriausiasis redaktorius, automobilių eks...

Valstybės gynimo taryba dėl haubicų ir oro gynybos sistemų perdavimo Ukrainai spręs atsižvelgusi ne tik į kariuomenės vado patarimą to nedaryti, bet ir į politinę situaciją bei kitus aspektus, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Kariuomenės vadas turbūt taip tiesiogiai nesakė, kad nereikėtų ar reikėtų suteikti paramą Ukrainai dėl konkrečios karinės įrangos.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ragina tarnybas stiprinti bendradarbiavimą užtikrinant strateginių objektų apsaugą, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Nacionaliniam saugumui svarbių objektų saugumą, tinkamą reagavimą į provokacijas ir galimus incidentus ministrė penktadienį aptarė su Viešojo saugumo tarnybos (VST) ir Policijos departamento vadovybe. „Tiesioginių grėsmių valstybei svarbiems objektams nėra.

Vilniuje viešintis Suomijos prezidentas Sauli Niinisto sako nemanantis, kad po jo šalies įstojimo į NATO joje bus dislokuotas branduolinis ginklas. „Kalbant apie branduolinį ginklą, mes šio klausimo Suomijoje dar neaptarėme. Žinoma, tos diskusijos įvyks, jos vyks visais klausimais, kuomet mes tapsime nare.

Rusijos karo Ukrainoje pamoka daugybei valstybių tapo itin skausminga: būtent ilgalaikė ir praktiškai nesikeičianti propaganda sudarė sąlygas Rusijai užpulti Ukrainą be jokios priežasties ir nesulaukti visuotinio masinio gyventojų pasipriešinimo.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins regiono saugumą, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis penktadienį Vilniuje susitiko su Suomijos vadovu Sauliu Niinisto. „Dar kartą išreiškiu tvirtą Lietuvos paramą Suomijos narystei NATO ir tikiuosi, kad tai atsitiks dar iki Vilniaus viršūnių susitikimo kitų metų liepos mėnesį. Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO, mūsų nuomone, tikrai sustiprins regioninį saugumą“, – bendroje spaudos konferencijoje penktadienį sakė G. Nausėda.

Lietuvoje infliacija – viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau lietuvių galvose, anot ekspertų, kainos išsipūtė dar labiau – dvigubai daugiau nei realybėje. Žmonės infliacijos, anot ekspertų, bijo labiau nei reikėtų, dėl to vėl masiškai kiša pinigus į kojines. Ekonomistai sako, kad labai nerimaudami dėl infliacijos lietuviai per daug pesimistiškai vertina tiek savo, tiek visos šalies ekonominę padėtį.

Lietuvoje viešintis Lenkijos kariuomenės vadas Rajmundas T. Andrzejczakas penktadienį su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu aptarė karinio bendradarbiavimo klausimus, nenumatytas pratybas ir tai, kad modernizuoti kariuomenę, pirkti ginkluotę ir mokytis sąveikavimo su sąjungininkais abi šalys neturi daug laiko. Pasak kariuomenės vadų, net ir nugalėta Rusija bus pavojinga, o mes turime vos porą metų tinkamai pasiruošti gynybai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį su buvusiu Lenkijos vadovu Aleksandru Kwasniewskiu aptarė karą Ukrainoje, istorinės atminties svarbą. Jie taip pat kalbėjosi apie šalių saugumą ir gynybą, kovą su dezinformacija, pranešė Prezidentūra. Lietuvos vadovas teigė vertinantis principingą Lenkijos laikyseną Rusijos karo Ukrainoje kontekste ir solidarumą su Ukraina, taip pat – tvirtą politinę ir karinę paramą Ukrainai.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą apgręžė 45 neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje ketvirtadienį fiksuoti penki bandymai neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį trečiadienį neįleido 65 migrantų.  Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai pasienyje apgręžti 135 migrantai.

Penktadienį Kauno centriniame pašte prasideda Ukrainos šiuolaikinio meno trienalė „Ukrainian Cross-Section 2022. Ukraine! Unmuted“ („Ukraina! Nenutildyta“).  Anot trienalės organizatorių, „Ukraine! Unmuted“ – unikali galimybė išgirsti ilgai tildytą Ukrainos kultūros balsą, ir apie tai, koks Ukrainos menas buvo ir yra, leisti kalbėti pačiam menui. „Kaune prasidėsianti trienalė siekia apžvelgti Ukrainos meną šiandien – laiku, kai ukrainiečių realijas daugiausia lemia karas.

Lietuvoje viešintis Lenkijos kariuomenės vadovas Rajmundas T. Andrzejczakas penktadienį su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu aptars karinio bendradarbiavimo klausimus.

Lietuvoje penktadienį lankosi Suomijos prezidentas Sauli Niinisto. Su Suomijos vadovu susitiks Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Šalių vadovai dvišaliame susitikime aptars saugumo situaciją Europoje, Suomijos narystės NATO ir dvišalio bendradarbiavimo klausimus. Jiedu taip pat kalbėsis apie bendradarbiavimą Europos Sąjungoje, energetiką. S. Niinisto vizitas į Lietuvą planuotas pernai lapkritį, bet dėl jo ligos buvo atidėtas.

Opozicijos iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl pernai prie Seimo vykusių riaušių valdymo tėra noras išlaikyti dėmesį, sako Seimo pirmininkė. „Ši komisija signalizuoja konstruktyvių idėjų badą, nes paprastai tokiu laikotarpiu, rudens Seimo sesijos metu, opozicijos politikai dažniausiai kritikuotų biudžetą ir registruotus siūlymus jam, o dabar, man rodos, nerandama būdų aptikti kokių nors kritinių taškų biudžeto projekte ir dėl to imamasi tokios kovos už dėmesį“, – ketvirtadienį LRT televi...