Aktualijos

Lietuvai paskelbus oro pavojų dėl galimo drono, situaciją po Vyriausybės posėdžio pakomentavo premjerė Inga Ruginienė. Ministrė pirmininkė – po pastarųjų įvykių būtina dažniau informuoti visuomenę apie galimas grėsmes. Premjerė teigė apgailestaujanti, kad žmonėms teko susidurti su tokia situacija, ir sakė suprantanti, kaip jaučiasi gyventojai. „Pastarųjų dienų įvykiai Utenos rajone ir šiandien fiksuoti oro pavojaus pažeidimai natūraliai kelia žmonėms nerimą.

Trečiadienio rytą į Lietuvos teritoriją iš Latvijos įskrido dronas, paskelbtas oro pavojus, gyventojams liepta ieškoti artimiausios priedangos ir slėptis. Mokyklose ir darželiuose vaikai su pedagogais turėjo eiti į rūsius, tačiau dalyje įstaigų kilo didelis chaosas, mokiniai persigandę ir susigrūdę rūsiuose nesuprato kas vyksta, verkė ir net alpo. Oro pavojus Lietuvoje rimtai išgąsdino ne vieną, o į priedangas mokyklose suvaryti vaikai iš baimės ėmė alpti.

Apie link Lietuvos skrendantį galimai bepilotį orlaivį informavo Baltarusija, skelbia Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius. „Ryte mes gavome pranešimą iš Baltarusijos karinių pajėgų apie galimai judančius dronus į Lietuvos teritoriją, analogišką informaciją gavo mūsų kaimynai latviai“, – žurnalistams trečiadienį sakė N. Stankevičius.

Valdančiajai koalicijai priklausančių „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga mano, kad demokratai kalbėdami apie galimus pokyčius premjero poste siekia naudos sau. „Čia yra nei Virginijaus (Sinkevičiaus – BNS), nei mano (...) pasirinkimas ar valia pasakyti, kas čia tas premjeras turėtų ar neturėtų būti. Socialdemokratai yra nusprendę, ką jie nori matyt premjero pozicijoje, čia mums gali patikt, gali nepatikt“, – BNS trečiadienį sakė europarlamentaras.

 Nors visuomenės informavimo bei institucijų reagavimo algoritmai šalyje paskelbusoro atakos pavojų suveikė, didžiausią nerimą kelia ugdymo įstaigų reakcija, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. „Didžiausias nerimas, ką mes fiksavome bent jau šį rytą, tai dėl pačių mokyklų, kuomet buvo sutrikimas tam tikras, ką daryti“, – trečiadienį Vyriausybėje kalbėjo V. Vitkauskas.  „Instrukcijos neva sako, kad vaikus reikia išvesti į lauką, į stadioną.

Vilniaus oro uoste (VNO) per trečiadienį paskelbtą oro pavojų buvusi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė kritikuoja jo darbuotojų pasirengimą, taip pat tai, kad oro uoste nebuvo priedangos. Anot jos, bendras jų skaičius šalyje nėra pakankamas, politikams netinkamai paskirstant šių objektų įrengimui skirtas lėšas. „Šiandieninė situacija manau labai gerai praktiškai parodys realią priedangų situaciją, apie kurią pasisakėme savo audite.

Trečiadienio rytą dėl netoli Rytų Lietuvos sienos pastebėtos radaro atžymos, būdingos dronui, buvo paskelbtas geltonos kategorijos oro pavojaus įspėjimas – perspėti Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonų ir Vilniaus apskrities gyventojai, Vilniaus apskrityje vėliau paskelbtas ir raudonos kategorijos oro pavojaus signalas. Galiausiai oro pavojus buvo atšauktas.

Į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val., sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. Jo teigimu, vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų.  „Įvykiai prasidėjo gavus pirmą signalą iš mūsų Latvijos kolegų dėl to, kad Daugpilio regione paskelbtas geltonas oro pavojus (…). Toliau sekė informacija, kuri mus pasiekė iš kariuomenės – radarai fiksavo link Lietuvos sienos artėjantį objektą.

Lietuvos teritorijoje trečiadienį paskelbus apie oro atakos pavojų, prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad į šią situaciją reikia žiūrėti kaip į tam tikrą pamoką, iš kurios reikės pasimokyti. „Sistema veikia, akivaizdu, kad ji, kaip ir bet kokia sistema, kuri apima daug žmonių, veikia ne be trikdžių. Tai žiūrime kaip į tam tikrą pamoką, kurią turime visi kartu išmokti“, – Eltai Prezidentūroje sakė F. Jansonas.

Dėl trečiadienį ryte netoli Rytų Lietuvos pastebėtos radaro atžymos, būdingos dronui, Lietuvoje skelbtas oro pavojus. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko, į Lietuvą įskridęs objektas, tikriausiai dronas, sieną kirto apie 9 val. 40 min., tačiau pasakyti ar dronas nukrito Lietuvos teritorijoje, ar nuskrido į kitą valstybę, šiuo metu institucijos negali.

Trečiadienio rytą Vilniaus apskrityje paskelbus oro pavojų, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pripažįsta, jog ne visi mechanizmai suveikė taip, kaip turėtų. Jo teigimu, situacija bus analizuojama, tikimasi rasti ir išspręsti nesklandumus lėmusias problemas.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad gyventojai ir ateityje bus informuojami apie padidėjusią grėsmę. Trečiadienį jis dar negalėjo pasakyti, kas konkrečiai buvo įskridęs į Lietuvos teritoriją, ar NATO naikintuvai jį fiksavo. „Tokia realybė. Vyksta karas netoli mūsų, kariniai dronai skraido netoli Lietuvos, Latvijos, Estijos teritorijos, ir esant padidėjusiai grėsmei mūsų piliečių saugumui, mes privalome piliečius informuoti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė ministras.

Daliai Lietuvos gyventojų trečiadienį sulaukus pranešimų dėl oro pavojaus grėsmės, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, jog tokie perspėjimai žmonėms leidžia pasijusti saugiau. „Aš manau, kad labai gerai, jog žmonės ramiai reaguoja į susidariusią situaciją, yra patalpos, kur galima užeiti, kur saugiau, man atrodo, kad viskas teisingai“, – Seimo priedangoje BNS sakė parlamento vadovas.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis sako, kad trečiadienį nebuvo gauta pranešimų, jog Lietuvos teritorijoje būtų nukritęs ir sudužęs dronas. „Tokių pranešimų neturime“, – Eltai sakė jis. Tuo metu socialinėje erdvėje kurį laiką buvo dalijamasi informacija, kad dronas galėjo nukristi kai kuriuose sostinės rajonuose, kitose vietose.  R. Matonio teigimu, Policijos departamento pareigūnai vykdė kariuomenės nurodymus ir ėjo į priedangas.

Trečiadienį maždaug pusvalandžiui paskelbus oro pavojų Vilniaus apskrityje, sustabdytos visos „Lietuvos geležinkelių“ traukinių eismo operacijos, įvesti oro erdvės ribojimai virš Vilniaus oro uosto, pranešė įmonės. „Visos traukinių operacijos (sustabdytos – BNS), kur paskelbtas oro pavojus“, – BNS sakė įmonės korporatyvinių reikalų direktorius  Aleksandras Zubriakovas. Anot jo, buvo sustabdyti penki traukiniai, tačiau traukinių eismas gali būti paveiktas visoje Lietuvoje.

Vilniaus apskrityje atšauktas oro pavojus, paskelbtas dėl drono grėsmės. Raudonas oro pavojaus signalas buvo paskelbtas dėl Baltarusijos teritorijoje netoli rytinės Lietuvos sienos pastebėto bepiločio orlaivio. Ekspertai sako, kad tokiu atveju visada reikia remtis šaltu protu ir laukti oficialių institucijų pranešimų ir pažymėjo, kad tokia yra naujoji realybė.

Trečiadienio rytą Lietuvos gyventojai gavo pranešimus apie oro pavojų. Seime esantys parlamentarai ir kiti žmonės išvesti į priedangą. Vilniaus apskrityje paskelbtas oro pavojus atšauktas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Aistė Gedvilienė pasakoja, kad šiandien Seimo komiteto posėdyje dalyvavo gyvai. Gavus pirmąjį įspėjimą Seimo nariai toliau posėdžiavo. Tačiau gavus antrą, parlamentarai per kelias minutes evakavosi į priedangas.

Trečiadienį paskelbus oro pavojų, gyventojams nurodyta evakuotis iš pastatų, eiti į artimiausias priedangas. Vilniuje gyventojai viską metė ir suskubo į priedangas, požemines perėjas, rūsius ir panašiai, vis tik kilo chaosas – žmonės dalijasi, kad susidūrė su kliūtimis. Kai kuriems vilniečiams priedangos yra toli nuo namų ar darbo vietos. Naujienų portalui tv3.lt žmonės pasakoja, kad Vilniuje yra vietų, kur iki artimiausios priedangos – 1,7 kilometrai.

Dalis Lietuvos gyventojų perspėjami dėl galimo oro pavojaus, netoli rytinės šalies sienos Baltarusijoje užfiksavus atžymą, būdingą dronui. Gyventojams išsiųsti perspėjimo pranešimai, tačiau sirenos nekaukė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) informuoja, kad pavojaus atveju gali būti pasirinkta vienas arba kelii gyventojų perspėjimo būdai. Šįkart nuspręsta, kad kol kas užteks vieno – perspėjimo į mobiliuosius įrenginius.

Tarnybos sako, kad įvairios situacijos – nuo neįprastų objektų danguje iki perspėjimo pranešimų telefone – gali kelti klausimų ar nerimo, todėl pateikiamos rekomendacijos. „Tokiais atvejais svarbiausia išlikti ramiems, vadovautis oficialia informacija ir žinoti pagrindinius veiksmus, kurie padeda užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą.

Dėl trečiadienį drono grėsmės paskelbto oro pavojaus į priedangas nuvesti šalies vadovai. Kaip BNS patvirtino šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas, į priedangą nuvestas Gitanas Nausėda ir Prezidentūros darbuotojai. Dėl paskelbto oro pavojaus į priedangas nuvesti šalies vadovai Seimo rūmuose taip pat nuskambėjo raginimas eiti į priedangą, kaip patvirtino Seimo pirmininko kabineto vadovas Povilas Pinelis, į ją nuvestas Juozas Olekas.

Dėl drono grėsmės paskelbtas oro pavojus maždaug dviem valandoms trečiadienį ryte sutrikdė gyvenimą Rytų Lietuvoje ir Vilniaus bei Alytaus apylinkėse. Paskelbus oro pavojų maždaug per valandą į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) paskambino beveik pusantro šimto sunerimusių žmonių. BPC atstovė Audronė Luneckienė BNS sakė, kad žmonės teiravosi, ar pavojus yra tikras, ką reikėtų daryti.

Trečiadienio rytą po perspėjimų apie galimus dronus prie rytinės Lietuvos sienos, aktyvavus NATO oro policijos misijas, gyventojai raginami išlikti budrūs. Ekspertai primena, kaip elgtis paskelbus oro pavojų, kur slėptis prireikus bei kokius daiktus verta turėti pasiruošus namuose jau dabar. Ką daryti pamačius droną? Pamačius droną primenama neprarasti budrumo ir ramybės, vengti tam tikrų vietų, nesiartinti prie nukritusių ar pastebėtų dronų.

Trečiadienį netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, pranešė Lietuvos kariuomenė. Tuo metu Oro navigacija praneša, kad uždaroma erdvė virš Vilniaus oro uosto (VNO). Tuo metu Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus.  Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams.

Po to, kai trečiadienį Lietuvos erdvėje, netoli Baltarusijos rytinės šalies pusės radarai aptiko atžymą, būdingą bepiločiams orlaiviams, nuo 10 valandos virš Vilniaus ir aplinkinių teritorijų laikinai nuspręsta uždaryti oro erdvę. Tai reiškia, kad joje negalėjo skraidyti civiliniai orlaiviai, dronai ar kiti oro eismo dalyviai, kol institucijos nepateikė kito nurodymo. Po kurio laiko pranešama, kad Lietuvos oro uostų veikla jau atnaujinta. Kaip yra pranešama: 10.00 val.

Lietuvos kariuomenė trečiadienį paskelbė išsiuntusi gyventojams pranešimus, nes netoli rytinės šalies sienos Baltarusijoje radarais aptiko atžymą, būdingą bepiločiams orlaiviams. „Informuojame, kad gyventojų perspėjimo išsiuntimo priežastis – stebima radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių“, – teigiama pranešime. Geltonas pavojaus signalas Skelbiama, kad perspėti Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonų gyventojai.

Trečiadienio rytą Lietuvos gyventojai gavo Lietuvos kariuomenės pranešimą apie tikėtiną oro pavojų. Po kelių minučių gautas dar vienas pranešimas apie oro pavojų – gyventojai raginami skubėti į priedangą arba saugią vietą. Apie 10 val. ryto Lietuvos gyventojai gavo Lietuvos kariuomenės pranešimą apie tikėtiną oro pavojų: „Lietuvos kariuomenė praneša: „TIKĖTINAS ORO PAVOJUS. Išlikite ramūs, nusimatykite saugią vietą. Pastebėję skrendantį/nukritusį objektą skambinkite 112, prie jo nesiartinkite.

Po Kauno rajono savivaldybės tarybos nario Artūras Orlauskas viešojoje erdvėje paskleistų teiginių apie neva su Kapčiamiesčio poligonu susijusias gyventojų mirtis, Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė savo poziciją. Ministerija teigia, kad tokie naratyvai yra žinomi ir stebimi, tačiau oficialių duomenų, siejančių netektis su poligono steigimo procesu ar gyventojams siunčiamais laiškais, nėra.

Trečiadienio rytą Lietuvos kariuomenė trečiadienį paskelbė išsiuntusi gyventojams pranešimus, nes netoli rytinės šalies sienos Baltarusijoje radarais aptiko atžymą, būdingą bepiločiams orlaiviams. Tikėtinas oro pavojus.  Lietuvos kariuomenė skubiai įspėja apie tikėtiną oro pavojų. Trečiadienio rytą išsiųsti perspėjimo pranešimai ir vilniečiams. „Išlikite ramūs, nusimatykite saugią vietą“, – rašoma pranešime. Gyventojai kviečiami išlikti ramiems, nusimatyti saugią vietą.

Lietuvos kariuomenė trečiadienį paskelbė išsiuntusi gyventojams pranešimus, nes netoli rytinės šalies sienos Baltarusijoje radarais aptiko atžymą, būdingą bepiločiams orlaiviams. „Informuojame, kad gyventojų perspėjimo išsiuntimo priežastis – stebima radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Aktyvumas netoli Lietuvos sienos (Ignalinos, Utenos, Zarasų, Švenčionių rajonuose)", – nurodoma pranešime. Aktyvuota NATO oro policijos misija.

Valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pasigenda užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio paaiškinimų dėl teiginių apie JAV spaudimą dėl baltarusiškų trąšų tranzito. „Tai Budrys turi ateiti į Seimą, paprašyti skirti valandą ar pusę valandos ir paaiškinti, kas šiandien yra, kur ten spaudimas ir panašiai. Ir to nėra“, – Žinių radijui trečiadienį sakė politikas.

Europai svarstant išsirinkti derybininką, kuris galėtų atstovauti Bendrijos interesams dialoge su Rusija, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog tokio kontakto užmezgimas – neišvengiamas.  „Aš jau buvau sakęs prieš ketverius–penkerius metus, kad mes esame priversti rasti bendravimo lauką. Ar mes bendrausime per Vadovų tarybą, kažkokį atstovą, išrinktą žmogų, ar per specialųjį pasiuntinį, mes tą dalyką darysime“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė R. Žemaitaitis.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) sumažino savo brigadų Europoje skaičių nuo keturių iki trijų. Priėmus sprendimą sumažinti JAV karių skaičių, „laikinai atidedamas“ ir pajėgų dislokavimas Lenkijoje, antradienį praneša Pentagonas. O tai – neraminanti signalas ir Lietuvai, teigia žurnalistas Artūras Anužis. „Dramblys kambaryje“ – taip A. Anužis aprašo vengimą Lietuvoje kalbėti, kad 4 tūkst. JAV karių neatvykimas į Lenkiją liečia ir mus.

Utenos rajone sudužus galimai kariniam ukrainietiškam dronui, premjerė Inga Ruginienė trečiadienį šaukia Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdį. „Posėdyje bus siekiama išsiaiškinti visas su šiuo incidentu susijusias aplinkybes ir įvertinti, ką būtų galima tobulinti reaguojant į tokio pobūdžio situacijas“, – Eltai posėdžio išvakarėse nurodė I. Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkui Algirdui Sysui siūlysiant atsisakyti 1,5 proc. valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antrojoje pensijų pakopoje, jis sako, kad reikėtų svarstyti ir anuitetų prievolės panaikinimą. „Reikėtų grįžti ir prie to, kad ne „Sodros“ reikalas mokėti anuitetus, nes „Sodra“ niekaip nesusijusi su privačia pensijų sistema“, – LRT radijui trečiadienį sakė A. Sysas.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija dvyliktą parą iš eilės nefiksuota neteisėtų migrantų, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Latvijos pasieniečiai antradienį apgręžė 64 migrantus, o Lenkijos pareigūnai pirmadienį taip pat nefiksavo atėjūnų. Neįleido šimtų migrantų Šiemet į Lietuvą iš viso neįleisti 724 neteisėti migrantai. Pernai daugiau kaip 1,6 tūkst.

Eurovizijoje bręsta skandalas. Kremliaus draugas ir putinistas Filipas Kirkorovas viešai paskelbė, kad po Bulgarijos transliuotojo prašymo būtent jis išrinko ir paruošė „Euroviziją“ laimėjusią atlikėją Darą su daina „Bangaranga“. Dalis „Eurovizijos“ apžvalgininkų kelia klausimą, ar Bulgarija netapo Rusijos Trojos arkliu konkurse. Kiti viliasi, kad F. Kirkorovas tiesiog meluoja ir skleidžia Rusijai naudingą propagandą.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį lankysis Estijos sostinėje, kur su Baltijos šalių ir Kanados diplomatijos vadovais aptars NATO bendradarbiavimą, paramą Ukrainai. Keturšalio susitikimo metu ministrai aptars euroatlantinio saugumo ir atgrasymo klausimus, sąjungininkų vienybę, naštos pasidalijimą ir Aljanso pafrontės prioritetus rengiantis šių metų NATO viršūnių susitikimui, BNS nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Prievolė ženklinti ir registruoti šunis, kates bei šeškus Gyvūnų augintinių registre yra jau penkerius metus, o pats registras veikia dešimtmetį, tačiau dalis žmonių to nepaiso – vien sostinėje 90 procentų į savivaldybės prieglaudą patekusių keturkojų būna be čipų. Nors už tai gresia baudos, pilna skelbimų apie šuniukus ir kačiukus, kuriuos žmonės atiduoda neženklintus. Kodėl žmonės iki šiol to daryti nenori? Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Nepaisant įtampos tarp Vašingtono ir jo sąjungininkų dėl daugybės klausimų – nuo Irano iki muitų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą mėnesį vyks į Didžiojo septyneto šalių viršūnių susitikimą Prancūzijoje, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė Baltųjų rūmų atstovas. Kol kas nebuvo patvirtinta, ar D. Trumpas dalyvaus birželio 15–17 d. Prancūzijos Alpėse įsikūrusiame Eviano kurorte vyksiančiame Didžiojo septyneto (D7) susitikime.

Sostinėje trečiadienį oficialiai pradedamos naujos mokyklos Perkūnkiemyje statybos. Šis etapas bus pažymėtas simboline kapsulės įkasimo ceremonija. Naujoji mokykla su erdviu aikštynu bei baseinu bus statoma Pavilnionių gatvėje. Keturių aukštų pastate mokysis apie 612 mokinių bei dirbs 65 pedagogai, veiks 22 klasės. Planuojama, kad progimnazija duris atvers jau kitų metų rudenį.   Tai pirma mokykla, statoma įgyvendinant itin sparčią naujų ugdymo įstaigų plėtrą Vilniuje.

Pusę milijardo eurų – tiek per trejus metus gimstamumui ir šeimoms skirs Vyriausybė, tikėdamasi nuo dugno pakelti šalies demografinę situaciją. Iš pradžių apie susipažinimo diskotekas kalbėjusi ir gimstamumą gelbėti žadėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė dabar jau persigalvojo ir tikina, kad žurnalistai jos žodžius suprato neteisingai.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu, ketina aptarti valstybės biudžeto planus. „Prezidentas su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu aptars Lietuvos ekonomikos perspektyvas, šių metų valstybės biudžeto planų vykdymą, kitų metų valstybės biudžeto planus“, – žiniasklaidai perduotame komentare sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalis, prieš pastarąsias vykdydamas šmeižto kampaniją, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys. „Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalių oro erdvę, vykdydama šmeižto kampanijas prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją“, – antradienį socialiniame tinkle „X“ skelbė K. Budrys.

Seimo konservatoriai kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), kad šis įvertintų socialiniuose tinkluose vykdomą dezinformacinę veiklą, kurioje figūruoja ir „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio „Facebook“ paskyra.

Naujausias tyrimas atskleidė paradoksą – medikai, kurie turi daugiausiai žinių, kaip gyventi sveikai, serga ir miršta nuo kai kurių ligų dažniau nei kitų profesijų žmonės. Ypač prasta jų psichologinė būklė – vieno Vilniaus gydytojo atlikta apklausa parodė savižudybių riziką kas ketvirtam medikui. Kas penktas slaugytojas turėjo sunkių depresijos požymių. Medikai įvardijo to priežastis – didelis darbo krūvis, įtampa, netinkamas vadovų elgesys, mobingas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Jerevane su Armėnijos vicepremjeru Mheru Grigorjanu aptarė dvišalius santykius, ekonominių reformų eigą ir šalies integracijos į Europos Sąjungą (ES) klausimus. Kaip antradienį pranešė ministerija, ministras taip pat susitiko su Saugumo tarybos sekretoriumi Armenu Grigorjanu, aplankė Tsitsernakaberdo Armėnų genocido memorialą ir pagerbė aukų atminimą.

Valstybė turi skubiai apsispręsti dėl valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ vystomo milijardinės vertės pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje projekto ateities, sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.    „Vėjo parko projekto įgyvendinimas, matome stringa, o rizikos auga. Investicijų grąža, lyginant su 2023 metais, sumažėjo 40 proc.

Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui antradienį įteikta griežto protesto nota dėl Rusijos tęsiamos agresijos prieš Ukrainą, nesiliaujančio šalies miestų apšaudymo, taikantis į civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Anot jos, gegužės 12–14 d. Rusijos ginkluotosios pajėgos surengė itin ilgai trukusį masinį Ukrainos apšaudymą, pražudžiusį daugiau nei 20 civilių gyventojų, tarp jų – tris vaikus, o dar per šimtą asmenų buvo sužeisti.