Aktualijos

Minint Baltarusijos politinių kalinių solidarumo dieną, ketvirtadienį Vilniaus Katedros aikštėje vyks Lietuvos baltarusių bendruomenės renginiai šiai dienai paminėti. Jie prasidės buvusių politinių kalinių piešinių ir paveikslų paroda Katedros aikštėje. Joje bus eksponuojami Baltarusijos kolonijose ir kalėjimuose sukurti darbai, taip pat Baltarusijos menininkų kūriniai, palaikantys protestų judėjimą ir išliekantys solidarūs demokratinėms bei humanistinėms vertybėms.

Ukrainiečiams nuolat atakuojant Rusijos didžiuosius miestus, Maskvos atstovas Jungtinėse Tautose pagrasino atakuoti Latviją, neva ši iš savo šalies teritorijos leidžia ukrainiečiams skraidinti dronus į Rusiją.   Už saugumą atsakingi politikai svarsto, kad nuo ukrainietiškų dronų itin skaudžiai pastaruoju metu kenčiantys rusai jaučiasi beviltiškai, todėl bando pasiteisinti atakomis iš NATO ir sukelti mūsų šalyse provokacijas.  Plačiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl praėjusią savaitę prezidento Gitano Nausėdos vetuoto naujos redakcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo, sukuriančio galimybę į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu.   Išvakarėse šį klausimą svarstęs parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas Seimui nutarė siūlyti dar kartą patvirtinti jau priimtas pataisas.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas su ministerijos valdomomis įmonėmis ketvirtadienį aptars šių reakciją į dalyje šalies kurį laiką dėl galimo drono grėsmės galiojusį oro pavojų. Susitikimo išvakarėse ministras savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje tikino, jog norima įvertinti veiksmų koordinavimą bei identifikuoti sritis, kuriose būtina stiprinti pasirengimą, komunikaciją ir reagavimo procedūras.

Baltijos jūroje bei Kuršių mariose plūduriuoja arba ant dugno guli tūkstančiai tinklų vaiduoklių. Tokios per audras nutrūkusios ir likimo valiai paliktos šiukšlės kelia rimtą grėsmę ne tik gyvūnų, bet ir žmonių gyvybėms. Tiesa, seni tinklai kartais slepia ir netikėtus radinius – Klaipėdos ornitologai viename jų aptiko net droną. Vykdydami vandens paukščių apskaitą uostamiesčio ornitologai pastebėjo tarp bangų kažką ryškaus. Priplaukus arčiau paaiškėjo, kad tai seno tinklo plūdurai.

Dėl drono grėsmės trečiadienį paskelbus oro atakos pavojų, šią situaciją ketvirtadienį aptars Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Kaip neviešo pasitarimo išvakarėse Eltai nurodė komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, posėdyje komiteto nariai aptars, kokių veiksmų imamasi ir kas artimiausiu metu bus daroma siekiant sustiprinti šalies oro erdvės, miestų ir gyventojų apsaugą.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį skelbs nuosprendį buvusio kariuomenės vado Valdemaro Rupšio dantų implantų byloje. Jis kaltinamas sukčiavimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu. Prokuroras Stanislavas Barsulis siūlo generolui skirti 20 tūkst. eurų baudą, o kartu teisiamam karo medikui Šarūnui Ratkui, kuris kaltinamas pagalba V. Rupšiui sukčiauti – 15 tūkst. eurų baudą. Be to, prokuroras siūlo abiem kaltinamiesiems uždrausti penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje.

„Nemuno aušros“ pirmininko, parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio byloje dėl neapykantos kurstymo Apeliaciniame teisme ketvirtadienį planuojama sakyti baigiamąsias kalbas.  Apeliacinis teismas šioje byloje, kurioje R. Žemaitaitis pripažintas kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, nagrinėja tris apeliacinius skundus.

Seimas ketvirtadienį planuoja svarstyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus, keičiančius nacionalinio transliuotojo valdyseną. Seimo posėdžių darbotvarkėje šiam klausimui suplanuota skirti daugiau kaip šešias valandas. Į Seimo salę grįžta LRT valdyseną keičiantis įstatymo projektas Seimo Kultūros komitetui parengti ir patvirtinti LRT įstatymo projekto išvadas prireikė 11 posėdžių.

Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad nauji radarai į šalies oro gynybos sistemą turėtų būti integruoti kaip galima greičiau. „Jie (radarai – ELTA) turi būti integruoti kaip galima greičiau, nes mes turime kalbėti ne apie rytojų ar poryt, mes turime kalbėti apie tai, kas turėjo būti padaryta vakar, bet, kaip dažnai atsitinka, tie tiekimo terminai nebuvo tokie.  Gyvenimas mūsų nelaukia, dronai nelaukia, kol mes čia susitvarkysime, jie tiesiog skrenda dabar.

Dalyje Lietuvos dėl drono grėsmės trečiadienio rytą skelbus oro pavojų, prezidentas Gitanas Nausėda situaciją vadina gera pamoka, kurią privalu išmokti. „Aš manau, kad tai yra pirmiausia tai, ką patyrėme šiandien, yra labai gera pamoka, kuri mums nekainavo skaudžių pasekmių, nes nieko tokio, dėl ko dabar galima būtų apgailestauti, neįvyko, bet gavome šią pamoką ir privalome ją labai gerai išmokti“, – trečiadienį LRT televizijai sakė šalies vadovas.

Incidentas vienoje Biržų mokykloje – pedagogė lipnia juosta pririšo pradinuką ant kėdės. Esą taip bandė pamokoje sudrausminti judrų vaiką. Mokyklos vadovas užtikrina, kad fizinių sužalojimų dėl tokio „auklėjimo“ būdo mažametis nepatyrė.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Vienoje Biržų mokykloje pedagogė sugalvojo kaip esą ugdymo procesui trukdžiusį vaiką sudrausminti – pradinuką pririšo prie kėdės. „Tai nebuvo nei grandinės, nei virvės, nei kažkas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad dažnėjantys dronų incidentai Baltijos šalyse yra Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė.  „Mes matome, kad dronų incidentai Estijoje, Latvijoje ir šiandien Lietuvoje intensyvėja. Tai yra tiesioginė Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė.

Apie Lietuvos link skrendantį droną mūsų oro pajėgas informavo baltarusiai – pasinaudojo karštąja linija tarp Vilniaus ir Minsko. Nors bepilotį kone iš karto pradėjo persekioti sąjungininkų naikintuvai, tačiau jo aptikti danguje nepavyko.  Vis tik radarai aiškiai rodė, kad bepilotis judėjo skersai visą šalį – įveikė apie 200 kilometrų, praskrido pro Vilniaus pašonę, o skrydis truko mažiausiai pusantros valandos.  Plačiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvos kariuomenė trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nauja žinute apie dienos įvykius. Trečiadienį į Lietuvą, tikėtina, buvo įskridęs dronas. Jo šiuo metu ieškoma. Daliai Lietuvos gyventojų buvo išsiųsti oro pavojaus pranešimai, žmonėms buvo nurodyta keliauti į priedangas. Naujausia kariuomenės žinutė „Šiandien turėjome oro atakos įspėjimo atvejį, kuris nebuvo pratybos.

Trečiadienį Lietuvoje dėl į šalį įskridusio drono paskelbus oro pavojų, prezidentas Gitanas Nausėda dėkoja NATO už išreikštą palaikymą. „Dėkoju NATO ir ES sąjungininkams už palaikymą ir išreikštą solidarumą šiandien. Tampa aišku, kad Baltijos šalių saugumas yra iš visos Europos saugumas. Lietuva išlieka tvirta, ryžtinga ir įsipareigojusi ginti laisvę“, – socialiniame tinkle „X“ skelbė G. Nausėda.

Rusijai pastaruoju metu kaltinant Baltijos šalis suteikiant Ukrainai teritoriją rengti smūgius prieš Kremlių, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog tokie pareiškimai rodo, kiek regionui svarbios veiksmingos atgrasymo priemonės. „Matome, kad Rusijos oro gynyba susiduria su didelėmis problemomis (...), tačiau vietoj karo nutraukimo, Rusija pradėjo melagingai kaltinti kitus, pirštu rodydama į Baltijos valstybes.

Apie Lietuvos link skrendantį droną mūsų oro pajėgas informavo baltarusiai – pasinaudojo karštąja linija tarp Vilniaus ir Minsko. Nors bepilotį kone iš karto pradėjo persekioti sąjungininkų naikintuvai, tačiau jo aptikti danguje nepavyko. Vis tik radarai aiškiai rodė, kad bepilotis judėjo skersai visą šalį – įveikė apie 200 kilometrų, praskrido pro Vilniaus pašonę, o skrydis truko mažiausiai pusantros valandos. Kur jis dabar, ir kaip baigėsi skrydis neaišku.

Trečiadienį Lietuvoje buvo paskelbtas gyventojų perspėjimas dėl galimo bepiločio orlaivio (drono) patekimo į šalies oro erdvę. Vėliau kontaktas su objektu buvo prarastas, todėl organizuota tikėtinų vietovių patikra ir paieška galimo kritimo rajone. Šiuo metu paieška tęsiama vietoje.

Kariuomenės įspėjimas apie oro pavojų, galimą ataką sostinės gyventojus privertė mesti darbus ir ieškoti priedangos. Vieni pasimetė, nežinojo, kur slėptis, ignoravo perspėjimus, kiti tvarkingai suėjo į priedangas. Tiesa, ne visi bandymai patekti į jas buvo sėkmingi – dalis gyventojų skundėsi, kad jos tiesiog užrakintos.  Plačiau apie tai – TV3 žiniose.  Žvėryno gimnazijos bendruomenė ruošėsi galimam drono ar kito ginklo smūgiui.

Pagal ES solidarumo mechanizmą Lietuva ketina priimti 58 migrantus, esančius Kipre, bei sumokėti 1,4 mln. eurų įmoką, BNS sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Vyriausybė praėjusių metų gruodį nusprendė, kad Lietuva pagal 2024-ųjų gegužę ES Tarybos patvirtintą Migracijos ir prieglobsčio paktą priims pusę migrantų, o už pusę – susimokės. „Galutinis (planuojamų priimti migrantų skaičius – BNS) yra 58, mokėjimas – 1,14 mln. eurų“, – trečiadienį teigė ministras.

Daliai ugdymo įstaigų dėl oro pavojaus pakvietus tėvus bei globėjus pasiimti savo atžalų, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikina, jog tai tik kelia papildomą pavojų.  „Šiandien fiksuoti atvejai – kai buvo kviečiami tėvai ar jie patys vyko pasiimti vaikų – kelia papildomą pavojų. Judėjimas, chaosas, nekoordinuoti sprendimai tokiose situacijose tik didina riziką.

Antradienį Šilutėje kilo gaisras žinomos įmonės „Dauparų žuvis“ perdirbimo gamykloje. Tikėtina, užsidegė ant stogo buvę saulės moduliai. Dėl sudėtingos pastato konstrukcijos gaisrą teko ilgai malšinti, o pasklidus dūmų stulpams, šilutiškiai paraginti neiti į lauką.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Antradienį apie šeštą valandą ryto užsiliepsnojo žuvies perdirbimo įmonės „Dauparų žuvis“ stogas Šilutėje.

Nors prezidentas vos praeitą savaitę pareiškė, kad Lietuva savo oro erdve neleidžia naudotis trečiosiosms šalims, Utenos rajono laukuose rastas galimai karinis dronas, o trečiadienį Lietuvos gyventojai gavo įspėjimą apie oro pavojų, dėl kurio net buvo uždaryta oro erdvė, gyventojams taip pat buvo liepta slėptis.

Rusija griežtai sureagavo į Lietuvos komentarus apie Kaliningrado karinį pažeidžiamumą. Trečiadienį vizito Pekine metu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas kalbėjo apie „trumparegiškus politikus“ Baltijos šalyse, kurie yra „paskendę rusofobijoje“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Kremlius vadina Baltijos šalis „apsėstai antirusiškomis“ Baltijos šalių lyderiai, pasak D. Peskovo, yra „tiesiog apsėstai antirusiški“ ir dėl to veikia prieš savo pačių interesus.

Trečiadienį į Lietuvą įskridus galimai dronui buvo sulaukta sąjungininkų siūlymų padėti, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.  Kaip jau skelbta anksčiau, pastebėtas objektas Lietuvos sieną kirto apie 9.40 val., o apie 11 val. objekto stebėjimas radarais nutrūko ties Merkine. Kol kas neaišku, kur tiksliai bepilotis orlaivis yra. Dėl šios priežasties Lietuvos kariuomenės atstovai vykdo intensyvią paiešką Varėnos rajone, Gudžių kaime.

Laikinajam Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Virginijui Sinkevičiui pareiškus, jog Vyriausybei turėtų vadovauti socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius, dabartinė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė demokratą ragina verčiau rūpintis savo partijos reikalais.  „M. Sinkevičius yra puikus lyderis. Ne veltui socialdemokratai gegužės 1 d. jį išrinko vadovauti partijai.

Trečiadienį į Lietuvą įskridus dronui buvo sulaukta sąjungininkų siūlymų padėti, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.  „Aš sulaukiau žinučių iš mūsų NATO sąjungininkų, klausimų, ar reikia kokios papildomos pagalbos ir panašiai. Komunikacija vyksta“, – trečiadienį Vyriausybėje vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo ministras.

Penkiolika Baltijos šalių europarlamentarų trečiadienį oficialiai kreipėsi į Europos Komisijos (EK) vadovę Ursulą von der Leyen ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovę Kają Kallas, ragindami skubiai didinti paramą Lietuvai, Latvijai ir Estijai dėl suaktyvėjusių Rusijos provokacijų ir į šalių erdvę įskrendančių karinių dronų.

Lietuvoje trečiadienį radarams fiksavus į šalį įskridusį droną, premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad karas yra daug arčiau nei bet kada. „Gyvename greta karo, kuriame naudojamos naujos ir sparčiai tobulėjančios technologijos, – žurnalistams po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio Vyriausybėje sakė ministrė pirmininkė. – Karas yra daug arčiau nei bet kada.

Lietuvoje dėl drono grėsmės paskelbus oro pavojų, o tarnyboms raginus Vilniaus apskrities gyventojus slėptis priedangose, sostinės savivaldybė teigia, kad didžioji dalis mokyklų susitvarkė su situacija, tačiau tų ugdymo įstaigų, kurios nesilaikė raginimo, elgesio neignoruos.  „Kai kurių mokyklų administracijų savarankiškai priimti sprendimai dėl elgesio tokioje situacijoje rodo, kad nesklandumų išties buvo.

Trečiadienį po pietų Klaipėdoje, netoli uosto, pastebėtas neaiškus skraidantis objektas. Vėliau patvirtinta, jog šis bepiločio orlaivio skrydis yra tarptautinių karinių pratybų dalis. Naujienų portalas VE.lt gavo vaizdo įrašą, kuriame matyti virš pietinio molo skrendantis bepilotis orlaivis. Gali būti, kad jis susijęs su tarptautinėmis karinėmis pratybomis Baltijos jūroje.

Trečiadienį ryte dalis šalies gyventojų sulaukė pranešimų apie oro pavojų. Į Lietuvos teritoriją iš Latvijos įskrido dronas. Gyventojai buvo raginami ieškoti artimiausios priedangos ir slėptis. Internete plinta gyventojų pasakojimai, kad švietimo įstaigose evakuacijos procesas strigo. Opozicinės liberalų frakcijos narys Simonas Gentvilas asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalino ekrano nuotrauka.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Statybos ir dar penkių įstatymų pataisoms, kuriomis numatomas dešimties metų statybos leidimų galiojimas, jei per šį laiką nepradėti statybos darbai. Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sako, kad įstatymų paketu taip pat bus peržiūrėti statybų ir teritorijų planavimo procesai, besidubliuojantys – sujungti, o dalis – automatizuoti ir skaitmeninti.

Trečiadienį Lietuvos gyventojai dalyje šalies savivaldybių gavo pranešimus apie oro pavojų. Krašto apsaugos ministerija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas paaiškina, ką reiškia skirtingi perspėjimai ir kaip reikėtų elgtis juos gavus Oro pavojaus perspėjimai yra trys: Tikėtinas oro pavojus (geltona), tačiau pavojų galinčių kelti objektų Lietuvos teritorijoje dar nėra.

DHL padegamųjų siuntų bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas trečiadienį nusprendė paleisti į laisvę du kaltinamuosius – 63 metų Ukrainos pilietį Vasilijų Kovačą ir Rusijos pilietį Eldarą Salmanovą. Išėję į laisvę abu jie turės dėvėti apykojes, kiekvienas sumokėti po 30 tūkst. eurų užstatą ir registruotis policijoje.  „Teismas nutarė kaltinamajam Vasilijui Kovačui skirtos kardomosios priemonės suėmimo termino nepratęsti.

Seimui neradus sprendimo dėl galimybės papildomomis poilsio dienomis – vadinamaisiais mamadieniais arba tėvadieniais – pasinaudoti šeimoms, auginančioms vaikus iki 14 metų, „gelbėjimosi“ ratą šiai iniciatyvai trečiadienį suteikė Žmogaus teisių komitetas.  Šis socialdemokrato Lauryno Šedvydžio vadovaujamas komitetas, beje, jau antrą kartą, pritarė tai numatančioms Darbo kodekso pataisoms.

Valstybės kontrolierei Irenai Segalovičienei sukritikavus prastą keleivių informavimą Vilniaus oro uoste per oro pavojų trečiadienį, Lietuvos oro uostai (LTOU) aiškina, kad žmonės buvo informuojami per įmonės interneto svetainę ir feisbuką. Vilniaus oro uoste tuo metu buvusi I. Segalovičienė teigė, kad keleiviams nebuvo aiškiai pateikta instrukcijų, ką daryti. Ji taip pat pabrėžia, jog oro uoste nėra priedangos.

Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas Nortautas Statkus sako tęsiantis patikrinimą dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vidaus saugumo ir mobingo prevencijos po to, kai dėl galimų darbuotojų teisių pažeidimų pernai buvo nušalintas AOTD vadas Elegijus Paulavičius.

Lietuvos gydymo įstaigoms per pirmąjį šių metų ketvirtį suteikus daugiau paslaugų, nei buvo numatyta finansavimo sutartyse, susidarė 40 mln. eurų suma, kuriai padengti lėšų nenumatyta. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ramino, kad tai kasmet pasikartojantis procesas, kurį politikai išnaudoja savo tikslams.

Pirmąjį ketvirtį Lietuvos gydymo įstaigos suteikė viršsutartinių paslaugų už 40 mln. eurų, tačiau lėšų joms apmokėti numatyta nebuvo. Dėl susidariusios situacijos įsiplieskė politiniai ginčai – Remigijus Žemaitaitis paragino finansų ministrą trauktis, o premjerė pareiškė, kad triukšmas biudžeto nepadidins.

Utenos rajone nukritęs ukrainietiškas dronas buvo su sprogmenimis. Sprogmenis vietoje detonavo „Aro“ išminuotojai, todėl daliai vietos gyventojų teko palikti namus. Pasieniečiai pripažįsta dar prieš incidentą girdėję praskrendantį objektą pasienio ruože. Apie tai laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas.

Apie pusė Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kaip reikėtų elgtis ekstremaliųjų situacijų metu. Ką tai parodo ir kaip turėtume ruoštis pavojui? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos kariuomenės atsargos majoru Dariumi Antanaičiu ir Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės, 1039-osios civilinės saugos kuopos vadu Gabrieliumi E. Klimenka.

Trumpas Pekine kalbėjo apie verslą, sojas, naftą ir lėktuvus, tačiau tikrasis šio vizito svoris – ne pasirašytuose pažaduose. Po devynerių metų pertraukos Amerikos prezidento kelionė pas Xi Jinpingą parodė, kad pasaulio politinė trauka keičiasi: į Kiniją šiandien važiuoja ne tik sąjungininkai, bet ir konkurentai. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Dėl drono grėsmės paskelbtas oro pavojus maždaug dviem valandoms trečiadienį ryte sutrikdė gyvenimą Rytų Lietuvoje ir Vilniaus bei Alytaus apylinkėse. Į tai socialiniuose tinkluose sureagavo daugybė žmonių, tarp jų ir visuomenininkas Andrius Tapinas. Jo teigimu, situacija atskleidė ne tik techninius šalies aspketus, bet ir rimtas komunikacijos bei visuomenės pasirengimo spragas – nuo žmonių panikos ir iki krizinės komunikacijos stokos.

Trečiadienį ryte Lietuvos gyventojai gavo pranešimus apie oro pavojų. Tačiau įsijungus LRT radiją kai kuriuos nustebino daina, kurią išgirdo po pranešimo apie oro pavojų. Kaip rašoma www.lt72.lt puslapyje, kilus oro pavojui, gyventojai pranešimų turi klausytis per Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą.

Metų pradžioje Vilkaviškyje vykusio susitikimo su bendruomene metu su jaunuoliu apsistumdęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pripažintas pažeidusiu Valstybės politikų elgesio kodekso normas. Tokį sprendimą priėmė trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Vilniaus oro uoste trečiadienį prieš pat skrydį į Londoną iš lėktuvo išlaipintas neblaivus keleivis. Anot „Delfi“, neadekvačiai besielgiantį tautietį tramdė Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, o galiausiai jis iš lėktuvo buvo išlaipintas. „Galime patvirtinti, kad iš oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvo, skrendančiu reisu FR3467 į Londoną (Lutono oro uostą), buvo išlaipintas galimai neblaivus keleivis, nevykdęs įgulos narių nurodymų“, – cituojamas Lietuvos oro uostų atstovas Martynas Jaugelavičius.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis tikina, jog saugumo situacija šalyje aštrėja. „Saugumo situacija aštrėja (...), karas vyksta šalia mūsų, jis vyksta net ir pas mus, jei kalbam apie informacines operacijas, sabotažo situacijas, pasikėsinimus į gyvybę“, – žurnalistams trečiadienį teigė žvalgybos vadas. Pasak jo, matoma tendencija, jog situacija gali eskaluotis dar labiau, o tam privalu būti pasiruošus.