Aktualijos

Dar viena kišenę ploninanti žinia dyzelinių automobilių savininkams – nuo 2023-ųjų turėtų įsigalioti ne tik taršos mokestis, bet ir brangti pats dyzelinas. Premjerė jau patvirtino, kad po gerų metų planuoja didinti dyzelino akcizus. Iki šiol jie yra mažesni nei benzino, o tokia politika esą būtent ir skatina vairuotojus rinktis taršesnius automobilius.

Girdėdami žinias apie drastiškai brangstančias dujas Europoje, lietuviai nerimauja, kiek gi jos gali brangti Lietuvoje, ar artėjančią žiemą sugebės išsimokėti. Verslas taip pat jau skausmingai jaučia brangstančių dujų poveikį – „Achema" jau anksčiau sustabdė dalį gamybos, šimtus darbuotojų išvarė į prastovas. Dėl brangstančių dujų ekonomistai prognozuoja, kad dar labiau brangs maistas ir statybinės medžiagos.

Šiaulių ligoninėje nuo koronaviruso mirė 29 metų jaunuolis, kuris buvo pasiskiepijęs nuo COVID-19. Ligoninės teigimu, jaunas vyras turėjo gretutinių ligų, kurios ir sukėlė ligos komplikacijas. Dėl koronaviruso švietimo įstaigose jau užfiksuota apie 300 protrūkių, izoliuota daugiau kaip 7 tūkstančiai asmenų, o Akmenėje dėl COVID-19 dviems savaitėms uždaryta gimnazija. Koronavirusas neaplenkė ir Kėdainių ligoninės – visiškai uždrausta lankyti visus slaugos skyriaus ligonius.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje yra tokia įkaitusi, kad neretai lietuviai šluoja butus nežiūrėdami nei kokybės, nei kainų, šovusių į kosmines aukštumas. Statytojai vos spėja tenkinti lietuvių poreikį nekilnojamajam turtui – dėl to ne tik prasidėjo lenktynės, bet ir psichologinis karas. Kodėl kainos kyla, o dėl buto kartais tenka pakovoti dar su keliais konkurentais? Laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai šį vakarą TV3 žiūrovams bando atsakyti į ne vienam kylančius klausimus.

Dienomis ir naktimis nelegalų srautą iš Baltarusijos į Lietuvą stabdantys pasieniečiai skundžiasi iš valdžios sulaukę akibrokšto – valdžia kitų metų biudžete jiems keturis kartus mažina pinigus skirtus atlyginimų didinimui už labai gerą darbą. Anksčiau skyrusi milijoną dabar sumą mažina iki 250 tūkstančių. Vidaus reikalų ministerija teisinasi, esą dėlioti kitų metų biudžetą dėl nelegalų krizės ypač sudėtinga, ir kilus skandalui žada pinigų skirti daugiau.

Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje gyvena apie 20 migrantų, turinčių rimtų sveikatos sutrikimų, jiems teikiama visa būtina pagalba, sako centro direktorė Beatričė Bernotienė. „Centre šiuo metu yra apie dvidešimt migrantų, kurie turi tikrai rimtų sveikatos sutrikimų. Tai yra ir onkologinės ligos, ir cerebrinis paralyžius, ir epilepsija, ir diabetas, ir depresija, autizmas.

Panevėžio centre įvykus gedimui pirmadienį neveikia šviesoforai. Kaip pranešė savivaldybė, atliekant šviesoforų tinklo modernizavimo darbus, sugedo valdiklis, todėl neveikia keturių sankryžų šviesoforinio reguliavimo postai: Vilniaus – J. Basanavičiaus, Vilniaus – Ramygalos, Ukmergės – J. Basanavičiaus gatvių ir J. Basanavičiaus gatvės bei Savanorių aikštės sankryžose.

Koronavirusas pareikalauja ir, atrodytų, visai jauno amžiaus aukų. Jau skelbta apie mirusį jauną pasiskiepijusį Radviliškio rajono gyventoją. Penktadienį nuo COVID-19 mirė ir vos virš 30-ies metų klaipėdietis.  Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, vyras nebuvo pasiskiepijęs. Tai portalui tv3.lt patvirtino ir Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL), kur pacientas ir buvo gydytas, komunikacijos atstovė.

Sekmadienį mirė mažametis Ruklos pabėgėlių centre gyvenęs migranto vaikas. Ši situacija atskleidė pabėgėlių centro realybę: čia gyvena apie 20 migrantų su sveikatos sutrikimais. Negana to, savaitgalį 21 centro gyventojas pasišalino, o grąžinami tik 8 asmenys, teigė Pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė. Dar vienas sunkiai vaikštantis mažametis atsidūrė ligoninėje, o jo mama serga onkologine liga.

Situacija Lietuvoje darosi vis įtemptesnė – užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius kasdien vis kyla, o juodajai epidemiologinei zonai priklausančių savivaldybių šalyje jau yra beveik pusė – 29 iš 60-ies. Technologijos mokslų daktaras Juozas Augutis prognozuoja, kad jau spalį pasieksime susirgimų piką. Pokalbis su profesoriumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Praeitą savaitę mes kone kasdien matydavome, kad susirgimų skaičius per parą siekė bene pusantro tūkstančio.

Seimo narys Petras Gražulis ne kartą lankėsi šaldyto maisto gamybos įmonėje „Judex“, dalyvaudavo su ja susijusiuose pasitarimuose, skolinosi iš įmonės darbuotojų pinigų ir dalijo jiems patarimų. Tai paaiškėjo pirmadienį Vilniaus apygardos teisme liudijus „Judex“ technologei, buvusiai generalinio direktoriaus pavaduotojai Rasai Tušienei.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams svarbu, kad miško vagysčių mažėja: tai susiję ir su atsakingu visuomenės požiūriu, ir didesnėmis baudomis. Vis dėlto, kadangi norinčiųjų neteisėtai pasipelnyti, vis tiek dar yra, aplinkosaugininkai paaiškina, kaip elgtis įtarus vagystę. Kaip sako l. e. p. Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij, didesnės baudos už miško vagystę tikrai efektyvios.

Pasvalio ir Marijampolės rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje savaitgalį buvo sulaikyti Azerbaidžano, Lenkijos, Irako ir Gruzijos piliečiai. Jie neteisėtai, įtariama, į Vakarų Europą gabeno 19 irakiečių migrantų. 13 iš jų yra pasiprašę prieglobsčio Latvijoje ir neteisėtai palikę šią šalį. Dar 6 gabenti irakiečiai, pirminiais duomenimis, buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre (PPC) Rukloje, Jonavos rajone.

Valdantiesiems akcentuojant masinės vakcinacijos svarbą dalis visuomenės aktyviai kelia klausimą apie efektyvių vaistų nuo COVID-19 kūrimą. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas dr. Marius Strioga tvirtina, kad apie specifinius vaistus mokslininkai ir kalba, ir tiria, tad anksčiau ar vėliau jie atsiras.  Kaip socialiniame tinkle rašė jis, vaistai nuo COVID-19 prisidėtų prie pandemijos suvaldymo, tačiau ragino nepamiršti ir apie jų šalutinius reiškinius.

Darbo – nors vežimu vežk, o darbuotojų – nė su žiburiu. Tiesa, ne visur, mat specialistams darbo kaip tik tektų gerai pasidairyti. Tačiau aptarnavimo ir pramonės sektoriai nuogąstauja negalintys dirbti dėl rekordinio darbuotojų trūkumo. Verslo atstovai šiuo klausimu kaltę verčia klestinčiam šešėliniam darbui. Užimtumo tarnyba ir Socialinės apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema bent iš dalies slypi šešėlyje.

Visi neteisėtai į Lietuvą atvykę migrantai šiuo metu perkeliami į šildomas patalpas – į stambius kelis užsieniečių apgyvendinimo centrus. Planuojama, kad iki spalio pradžios savivaldybių skirtose laikinose apgyvendinimo vietose neliks nė vieno migranto, rašoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Praėjusią savaitę Akmenės rajono savivaldybė priėmė sprendimą dviem savaitėms uždaryti gimnaziją, kurioje užfiksuotas didelis COVID-19 atvejų protrūkis. Rajono meras įsitikinęs – tokios priemonės būtų išvengtos, jei mokyklos administracija būtų laiku sureagavusi į pirmus susirgimus.  Išaiškinus daugiau nei 20 COVID-19 atvejų tarp moksleivių ir pedagogų, nuspręsta gimnaziją uždaryti iki spalio 4 dienos, informuoja Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija kreipėsi į Vyriausybę prašydama paaiškinti, kodėl 2022 metams pasieniečių vertinimams skirta net 4 kartus mažiau lėšų nei iki šiol – 250 tūkst. vietoj įprasto 1 mln. eurų. Vertinimų metu pareigūnams, jeigu jie dirbo labai gerai, keliamas atlyginimas.

Reaguodamas į kalbas apie būsimą karantiną, žinomas ekonomistas Raimondas Kuodis ironiškai priminė savo pasiūlymą, kurį skelbė praėjusių metų gruodį. „Kartoju seną siūlymą pabaigti su virvutės stumdymu: kas nesiskiepijo (be rimtos rimtos priežasties), pats moka už gydymą“, – sako R. Kuodis. Bet ar tikrai nesiskiepijantys už gydymą turėtų mokėti iš savo kišenės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo netaikyti akcizo mokesčio etilo alkoholiui, naudojamam moksliniams tyrimams. Tokią galimybę numato Europos Sąjungos direktyva.  Pasak ministrės patarėjos, etilo alkoholis dažnai yra sudėtinė medžiaga, naudojama kanabinoidų bei kitose tyrimų srityse.  „Čia yra naujas siūlymas, mūsų kartu su „Verslia Lietuva“. Tikslas būtų sumažinti kaštus mokslinių tyrimų.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka migrantų padėtį prie Europos Sąjungos sienų pirmadienį pasitarime su jėgos struktūrų vadovais pavadino humanitarine katastrofa. „Pasitarkime, kaip toliau dirbsime. Juk negerai, kad žmonės kenčia. Na taip, aprengė, pamaitino juos, malkų jiems ten nuvežė, kažkokių palapinių perdavė. Bet žiemą jie juk sušals. Tai juk žmonės, atėję iš už tūkstančių kilometrų pietuose.

Seimo narė valstietė Agnė Širinskienė prognozuoja, kad valdančiųjų registruotos pataisos dėl dešimties metų embrionų saugojimo termino parlamente susilauks panašaus likimo kaip ir anksčiau atmestos pataisos dėl partnerystės įteisinimo. „Šitos pataisos registravimas rodo, kad valdantieji toliau linkę užsivelti į įvairius vertybinius ir kultūrinius karus ir panašu, kad nesiruošia paties biudžeto svarstymui.

Neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusių migrantų prieglobsčio prašymus planuojama išnagrinėti iki lapkričio, teigia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. „Dabar jau visiškai koncentruojamės ties nagrinėjimu, tai planas yra iki lapkričio mėnesio – jeigu ne visus, tai maksimaliai didžiausią dalį prieglobsčio prašymų išnagrinėti“, – BNS pirmadienį sakė įstaigos vadovė. Jos teigimu, per savaitę departamento specialistai išnagrinėja kelias dešimtis prieglobsčio prašymų.

Prieš kelias savaites Lietuvoje įsigaliojus ribojimams galimybių paso neturintiems gyventojams, dalis jų Lietuvoje galiojančią tvarką ėmė lyginti su užsieniu. Teigta, kad Lietuvoje galiojanti tvarka yra ypatingai griežta, neva niekur kitur tokių ribojimų nėra. Vis dėlto užsienyje gyvenantys lietuviai pasakoja, kad ribojimų laikytis reikia ir svetur, o jie kartais yra griežtesni už galiojančius Lietuvoje.

Rasti aštuoni migrantai iš 21, kurių pasigesta Jonavos rajone, Rukloje, esančioje stovykloje, kitų – tebeieškoma, BNS pirmadienį informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM). 21 užsieniečio pasigesta po šeštadienio vakarą kilusios protesto akcijos migrantų stovykloje. Nėra žinoma, kada tiksliai jie pasišalino. Stovyklą saugančios Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius savaitgalį sakė, jog protestas galėjo būti surengtas siekiant nukreipti pareigūnų dėmesį.

Valdančiųjų Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos ir konservatorių frakcijų atstovai siūlo atsisakyti amžino pagalbiniam apvaisinimui sukurtų embrionų saugojimo. Seimo nariai registravo pataisas, kad embrionai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip 10 metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui.

Savaitgalį pranešta apie dar vieno jauno vyro mirtį nuo COVID-19. Nors 20–29 m. amžiaus grupei priklausęs jaunuolis buvo pasiskiepijęs nuo šios ligos, tačiau, kaip nurodo Respublikinė Šiaulių ligoninė, jis turėjo gretutinių ligų. Kaip rodo Statistikos departamento atviri duomenys, vyras buvo Radviliškio rajono gyventojas. Kol kas tai jauniausia pasiskiepijusi COVID-19 auka Lietuvoje. Jaunuolio gyvybė penktadienį užgeso Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur jis ir buvo gydytas.

Maždaug kas 8–9 žmogus negali sau leisti nusipirkti ir valgyti kokybiško norimo maisto, rodo naujausi duomenys. Taip pat daugiau nei dvigubai išaugo maisto paklausa „Caritas“ valgyklose. Pastebima, kad problemą spręsti būtų galima mažinant iššvaistomo maisto kiekius.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dabartinis automobilių registracijos mokestis savyje turi nelogiškų elementų ir visiškai neatliepia aplinkosaugos poreikių, tad Lietuvoje bus sekama kitų šalių patirtimi ir bus įvedamas dvilypis automobilių mokestis. Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad maži dyzelino akcizai verčia lietuvius rinktis taršiausius automobilius, o tai būtina keisti.

Pirmadienį pristatyta Nacionalinio surdo mažinimo organizacijų parengta apžvalga. Pasak jos, kas penktas Lietuvos gyventojas pernai gyveno žemiau skurdo ribos, kuri yra laikoma 430 eurų mėnesinės pajamos vienam asmeniui.

Kas penktas gyventojas Lietuvoje pernai gyveno žemiau skurdo rizikos ribos,  rodo pirmadienį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų skelbiama apžvalga. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis 2020 metais šalyje siekė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto. 2017 ir 2018 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 procento gyventojų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Mathias Cormannas pirmadienį Vilniuje pristatė pirmąją Lietuvos aplinkosaugos apžvalgą. Nors Lietuva giriama už pažangą, tačiau pabrėžiama, kad transporto tarša yra didžiulė bėda, dyzelino akcizas yra per mažas, o Lietuva turėtų skirti daugiau lėšų aplinkosaugai.

Vertinant naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičius situacija išlieka įtempta – kas savaitė vis daugėja juodajai epidemiologinei zonai priklausančių savivaldybių. Jų šalyje jau yra beveik pusė – 29 iš 60-ies. „Juoduoja“ ir visi didieji miestai, išskyrus Panevėžį. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šalyje pasiekė 622,6 – per parą jis paaugo daugiau nei 19 punktų. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis truputį pakilo ir siekia 6,8 procento.

Penktadienio duomenimis, dvidešimčiai Kėdainių ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus ligonių iš 36 nustatyti besimptomiai COVID-19 užsikrėtimo atvejai. Tai aptarta ir Kėdainių rajono tarybos posėdyje. Dėl šios priežasties visiškai uždrausta lankyti visus slaugos skyriaus pacientus.

Sekmadienį socialiniame tinkle įkeltas vaizdo įrašas ne vieną privertė nusišypsoti, o daugiau nei 200 žmonių – ir pasidalinti. Medžiagoje matyti gerai nusiteikęs pareigūnas, klausantis populiarios lietuviškos dainos, rašoma portale kaunas.kasvyksta.lt. Kaip girdėti „Facebook“ grupėje „Viskas apie automobilius“ sekmadienį, apie 13 val., paviešintame įraše, ekipaže griaudžia vulgaroka daina apie smarkias šventes ir erotinius nuotykius.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuva yra pasirengusi eiti žaliojo kurso kryptimi, o Lietuvos aplinkosaugos sektorius yra saikingai efektyvus, tačiau ambicingas. Premjerės teigimu, norint prisidėti prie klimato krizės mažinimo, reikia imtis efektyvių priemonių, tokių kaip taršos mažinimas transporto sektoriuje, peržvelgti mineralinių trąšų naudojimą ir renovacijos projektą. Pastarasis, anot Vyriausybės vadovės, keisis iš esmės.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti 24 migrantams. Šeštadienį buvo neįleisti 44 tokie užsieniečiai, penktadienį – 36, ketvirtadienį – 50, trečiadienį – 24, antradienį – 19. Dvi dešimtys užsieniečių į Lietuvą nepateko ir pirmadienį. Sekmadienį migrantai iš Baltarusijos neįleisti ties Ignalinos, Švenčionių ir Varėnos rajonais bei Druskininkų savivaldybe.

Lietuva ir Lenkija per rugpjūtį ir rugsėjį bandė išstumti į Baltarusijos teritoriją daugiau kaip 8,5 tūkst. pabėgėlių, sekmadienį pareiškė Baltarusijos Saugumo tarybos valstybės sekretorius Aliaksandras Valfovičius.  „Vien per rugpjūtį ir rugsėjį užkirstas kelias daugiau kaip 700 mėginimų iš Lenkijos ir Lietuvos išstumti žmones į Baltarusijos teritoriją. Lenkai ir lietuviai bandė išstumti į Baltarusijos teritoriją per 8,5 tūkst. pabėgėlių“, – sakė jis televizijos ONT eteryje.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ginčą dėl ambasadoriaus Europos Sąjungoje (ES) vadina valdančiųjų kerštu, šiems nepavykus perimti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT). „Atėjus naujai Vyriausybei, jie ėmė atvirai konfrontuoti su prezidentu dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT). Manau, kad galima daryti prielaidą, kad ambasadoriaus neskyrimas buvo tos konfrontacijos dalis“, – pirmadienį transliuotame interviu Lietuvos radijui sakė A. Skaisgirytė.

Regint tuščius koridorius poliklinikose nesiliauja tautiečių piktinimasis, neva atėjus pandemijai medikai nustojo dirbti ir užsidarę kabinetuose tik geria kavą. Patys šeimos gydytojai sako, kad tenka tik apgailestauti girdint tokius žodžius, mat jie tempia ir taip gerokai didesnį krūvį. Ne gana to, prie ilgesių eilių prisideda ir patys pacientai.

Lietuvos specialistai ištyrė Kinijoje gamintų mobiliųjų telefonų grėsmę, tad turintiems  „Huawei“, „Xiaomi“, „OnePlus“ telefonus vertėtų suklusti. Po šio tyrimo Krašto apsaugos ministerija ragina atsisakyti dalies išmaniųjų įrenginių ir sako, kad jie kelia rizikas Lietuvos nacionaliniam saugumui: gali kaupti vartotojų informaciją ir cenzūruoti interneto turinį.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CSU) generalinis sekretorius pareiškė esąs nusivylęs konservatorių bloko pasirodymu sekmadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, balsavusių rinkėjų apklausoms rodant, kad šis aljansas veikiausiai gaus 24–25 proc. balsų ir nežymiai atsilieka nuo centro kairiųjų socialdemokratų.

Nuo mokslo metų pradžios dar neparėjo nei trys savaitės, o ugdymo įstaigose liepsnoja beveik du šimtai koronaviruso židinių, saviizoliacijoje keli tūkstančiai šalies moksleivių. Dalis jų skundžiasi, kad pajautus simptomus ir nusprendus likti namie, vienintelė išeitis jiems – mokytis savarankiškai. Ministerijos žadėtos hibridinės klasės kol kas dar nėra įgyvendintos, bet ministerija žada, kad įranga hibridinėms pamokoms savivaldybes pasieks dar šį rudenį. Koronavirusas toliau plinta.

Rukloje, kur apgyvendinti nelegaliai į Lietuvą atvykę migrantai, mirė 11-os metų berniukas. Anot pabėgėlių priėmimo centro direktorės, vaikas buvo neįgalus, turėjo ne vieną ligą, o šiandien ryte jį išvežus į ligoninę, ten gyvybė ir užgeso. Valdžia neigia, kad vaiko mirtis galėjo būti susijusi su vakar vakare centre kilusiais neramumais. Nelegalams surengus eilinį protestą, tikėtina, kad tuo pačiu metu, pavyko pabėgti 21 nelegalui. Jie nerasti iki šiol.

Prekybininkai teigia, kad stipriai vėluoja į Lietuvą turinčios atvykti prekės, kurios yra pagamintos Kinijoje. Nors tokia situacija susidarė dėl įvairių priežasčių, prekybos tinklų atstovai vieningai teigia – Kinijoje pagamintų produktų kaina neabejotinai kils. Apie prekių iš Kinijos vėlavimą ir brangimą naujienų portalo tv3.lt aktualių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Pigu.lt“ generalinis direktorius Dainius Liulys.

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Linas Grušas išrinktas naujuoju Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) pirmininku. Jį išrinko Europos vyskupų konferencijų pirmininkai, susirinkę į plenarinę asamblėją Romoje. Arkivyskupas Gintaras Linas Grušas, kuriam rugsėjo 23 dieną sukako 60 metų, CCEE pirmininko poste pakeičia italų kardinolą Angelo Bagnasco, vadovavusį šiai organizacijai nuo 2016 iki 2021 metų.

Seimas imasi siūlymų laisvinti alkoholio prekybos ribojimus. Politikai ginčijasi, ar vėl leisti aštuoniolikmečiams legaliai pirkti ir gerti alkoholį, tiesa, tik silpną. Taip pat svarsto naikinti draudimą svaigalus parduoti sekmadieniais po 15 valandos.  Sveikatos specialistai įkalbinėja ribojimus palikti, mat dėl jų lietuviai esą jau mažiau geria ir sveikiau gyvena. O verslo atstovai tvirtina, kad dalį ribojimų reikia naikinti, mat jie esą nelogiški ir atitrūkę nuo realybės.

Ir šiemet, ir kitąmet elektra brangs, kai kuriems – smarkiai. Tai patvirtina ir šiandien paskelbta skaičiuoklė, palaidojusi viltį, kad nepriklausomi tiekėjai pasiūlys mažesnes kainas. Daugiau kaip pusė milijono vartotojų pasirinkti elektros tiekėjus laiko turi jau mažiau nei tris mėnesius. O skaičiuoklė atskleidžia, kad už tą patį kilovatvalandžių skaičių, lyginant su dabar, kaina didėtų nuo keleto iki net keliolikos eurų per mėnesį.

Vyriausybė siūlo Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už neapykantos nusikaltimus, papildyti naujais kriterijais – odos spalva ir etnine kilme. Teisingumo ministerija tokias pataisas parengė šių metų birželį gavusi Europos Komisijos (EK) pranešimą apie pažeidimą dėl netinkamo Europos Sąjungos (ES) teisės perkėlimo.