Aktualijos

COVID-19 pacientų skaičius vis auga, dar labiau kurstydamas kalbas apie naujo karantino būtinybę. Ekonomistas Raimondas Kuodis skatina Lietuvą pagaliau tapti suaugusių žmonių visuomene ir prisiimti atsakomybę tuos, kurie nesiskiepijo be rimtos priežasties.

Beveik šimtas nelegalių migrantų jau įsikūrė Vilniuje. Nors jiems užleisti buvę nakvynės namai, atliktas patalpų remontas, bet patys su vaikais persikėlę nelegalai sako, kad vis tiek jaučiasi, kaip kalėjime ir prašo išleisti į laisvę. Bet valdžia turi kitą planą: į laisvę nepaleis, o migrantų vaikus netrukus pradės mokyti ir lietuvių kalbos. O kaimynai lenkai nusprendė paviešinti kokie nelegalai per Baltarusiją plūsta į Europą.

Kai vieni šalies gyventojai dūsta žvyrkelių dulkėse ar kasdien važiuoja duobėtais keliais ir niekaip nesupranta, kodėl jų gatvės niekas netvarko, o kiti sulaukia malonės, kaip, pavyzdžiui, atsitiko su keliu į Sauliaus Skvernelio namus. Susisiekimo ministras užsimojo skaidrinti kelių finansavimą. Jis nori įpareigoti savivaldybes paruošti aiškius kelių metų į priekį kelių tvarkymo planus, ir tik tuomet skirti joms pinigus. Kad vėliau nei savivaldai, nei gyventojams nekiltų klausimų ir įtarimų.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono karių būrys dalyvauja pratybose Danijoje. Rugsėjo 22 – spalio 20 dienomis vykstančių pratybų metu vertinamas Lietuvos ir Danijos karių pasirengimas dalyvauti NATO misijoje Irake (NATO Mission Iraq, NMI), pranešė Lietuvos kariuomenė. Į tarptautinę operaciją Irake Lietuvos kariai išvyks lapkričio mėnesį ir dalyvaus iki kitų metų balandžio.

Ne kartą pabrėžta, kad kontaktinis ugdymas yra siekiamybė. Kaip ne kartą skelbė Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), kontaktinį ugdymą bus siekiama užtikrinti kiek įmanoma ilgiau, net ir sudėtingai epidemiologinei situacijai esant. Vis dėlto šalies aukštosios mokyklos nuotolinio ugdymo nesikrato ir sako, kad net pandemijai pasibaigus dalis užsiėmimų vyks nuotoliniu būdu. Dalis užsiėmimų aukštųjų mokyklų studentams vyksta nuotoliniu būdu.

Visi žinome, jog Lietuvos gyventojai turi skirtingą požiūrį į koronavirusą ir vakcinaciją. Tačiau ar egzistuoja tik dvi „stovyklos“ – tie, kurie skiepijasi ir kurie ne? Ištyrus Lietuvos gyventojus paaiškėjo, kad vyrauja keturi gyventojų segmentai, kurie skiriasi pagal elgseną, nuostatas, susijusias su vakcinacija, bei demografines charakteristikas. Tyrimo metu išskirti keturi segmentai pagal požiūrį į koronavirusą bei skiepus nuo jo: „Priešininkai“ (26 proc.), „Abejojantieji“ (28 proc.

Šiauliai dar anksčiau rugsėjį atšventė savo gimtadienį. Mieste vyko įvairūs renginiai – koncertai, mugės, varžybos ir kiti. Po šventės praėjus keletui savaičių matyti suprastėjusi epidemiologinė situacija mieste. Miesto meras pripažįsta, kad įtakos suprastėjusiems rodikliams galėjo turėti ir šventė, tačiau skuba pabrėžti, kad dėl šoktelėjusio sergamumo gali būti kaltos ir mokyklos. Epidemiologinė situacija neramina visoje šalyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda į LRT tarybą skiria rašytoją Renatą Šerelytę-Mendeikienę. Kaip antradienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda praėjusios savaitės pabaigoje pasirašė dekretą skirdamas rašytoją į šias pareigas.  „Renata Šerelytė-Mendeikienė yra ne tik viena žymiausių šiuolaikinių Lietuvos rašytojų, bet ir įžvalgi publicistė, aktyvi visuomeninio bei kultūrinio Lietuvos gyvenimo dalyvė.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikai konstatuoja liūdną realybę – pastarosiomis savaitėmis stipriai išaugus pacientų srautams kai kada patekti į ligoninės priimamąjį gali užtrukti ir kelias valandas. Pačios gydymo įstaigos patvirtina, kad situacija šiandien ypač kaista dėl kovidinių pacientų, tačiau dar nėra kritiška, kad tektų rūšiuoti ligonius.

VSAT ir policijos pareigūnai pirmadienį sulaikė Turkijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos piliečius, kurie neteisėtai gabeno 11 irakiečių. Šie migrantai yra pasiprašę prieglobsčio Latvijoje, iš kurios neturėjo teisės išvykti. Savaitgalį Lietuvoje taip pat buvo sulaikyta 13 tokių iš Latvijos pasišalinusių ir į Vakarų Europą siekusių patekti prieglobsčio prašytojų irakiečių.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas sako nesuprantantis kai kurių Vyriausybės sprendimų. Pasak mero, nelogiška, kad pasiskiepiję asmenys, turėję aukštos rizikos kontaktą su sergančiu COVID-19 asmeniu nėra izoliuojami. Meras pastebi, kad COVID-19 gali sirgti ir pasiskiepiję žmonės, todėl, pasak A. Visocko, po aukštos rizikos kontakto izoliuojami turėtų būti ir jie.

Vilniaus viešojo transporto profesinė sąjunga inicijuoja balsavimą dėl streiko – darbuotojams pritarus, įspėjamieji dviejų valandų streikai planuojami spalio antrojoje pusėje. Kaip BNS sakė didžiausios įstaigos profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius, taryba antradienį apsisprendė siūlyti darbuotojams pradžioje rengti dviejų dienų įspėjamuosius streikus.

Sekmadienio vakarą Panemunės šile kauniečiai sako pastebėję neva vaikštinėjantį Henriką Daktarą, kuris nuteistas iki gyvos galvos. Pareigūnai reaguoja ir tokią informaciją ir ją neigia. „Vakar, rugsėjo 26 d., apie 17.30 val. vaikštant su šeima Panemunėje, pastebėjome vyrą identišką Henrikui Daktarui (Henytei). Pats gaude žmonių žvilgsnius. Iš mūsų kompanijos, kuri ėjo skirtingu atstumu, 4-iems asmenimis pasirodė, kad matėme Henytę. Įdomu kas šis vyras.

Praėjusią savaitę šalyje fiksuota trečdaliu daugiau aktyvių COVID-19 protrūkių nei laikotarpiu prieš tai, daugiausia – ugdymo įstaigose, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo specialistų teigimu, situacija šalyje išlieka įtempta. „Nesinori gąsdinti, bet epidemiologinė situacija išlieka įtempta.

Infliacija gyventojams smogia vis smarkiau – brangsta ne tik paslaugos, dujos, šildymas, maistas, bet ir degalai. Vairuotojai stebisi, kodėl jų kaina kyla kone kas savaitę. Degalų pardavėjai teisinasi, kad už degalus tenka mokėti brangiau, nes pasaulio rinkose brangsta nafta. Vairuotojai svarsto, ar dėl kainų kilimo neteks mašinas žiemai palikti garažuose. Lietuvos bankas gerų žinių gyventojams neturi – iki metų galo prognozuoja dar didesnį kainų augimą.

Paveldosaugininkai įtraukė sostinės Petro Cvirkos skverą į saugomų vertybių registrą. Kaip BNS sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras, antradienį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patvirtino sprendimą, kartu nustatydama skvero vertingąsias savybes.  „Priimtas sprendimas suteikti apsaugą skverui, kuris yra tarp Pylimo ir Pamėnkalnio gatvių. Vertinimo taryba nusprendė nustatyti vertingąsias savybes, tų savybių sąrašas ne toks jau mažas.

Migrantas, kaip įtariama, turėjęs ryšių su teroristais, jau išsiųstas iš Lietuvos, antradienį patvirtino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Taip, to asmens tikrai nėra šiuo metu Lietuvos Respublikoje“, – žurnalistams sakė ministrė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad siekiant susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus svarstoma idėja jiems taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Bet ar toks siūlymas nepaskatins naujos išvykimų bangos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Eugenijumi Gentvilu ir ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.

Į aukštųjų mokyklų auditorijose vykstančius užsiėmimus studentai gali patekti tik su galimybių pasais. Nors didžioji dalis aukštųjų mokyklų studentų yra pasiskiepiję, vis dėlto pasitaiko tokių, kuriems reikalavimai neįtinka. Todėl dalis studentų nusprendė nesitaikyti prie keliamų galimybių paso reikalavimų ir nutraukė studijas. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, į kontaktiniu būdu vykstančius užsiėmimus gali patekti tik galimybių pasus turintys studentai.

Mobiliuosius telefonus gaminanti kinų įmonė „Xiaomi“ atmeta Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) atlikto tyrimo išvadas dėl šių įrenginių saugumo rizikos, žada atlikti išorinį tyrimą. Gamintojas šią savaitę išplatintame pranešime teigia, kad „Xiaomi“ telefonai neriboja ir nefiltruoja naudotojų gaunamos ar siunčiamos informacijos, to nebuvo daroma ir anksčiau.

Seime sudaryta darbo grupė siūlo sukurti naują teisinę procedūrą, turinčią apsaugoti žurnalistus nuo persekiojimo už jų darbą. Pagal parengtą Civilinio proceso kodekso pakeitimų projektą, norima įtvirtinti operatyvią ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo procedūrą, pranešė Teisingumo ministerija.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. Pasak ministro, dar šiais metais ministrų kabinetui bus pateikta kelių finansavimo reforma, kuri turėtų suteikti daugiau skaidrumo procesui. Susitikimo metu aptartas ir „Rail Baltica“ projektas. M. Skuodžio teigimu, kad kaimynams reikia pasitempti, nes Lietuva projektą planuoja baigti 2026-aisiais.

Lietuvoje sekmadienį miręs migrantų vaikas buvo palaidotas Vilniaus musulmonų kapinėse. Vaikas turėjo sunkią negalią ir buvo gimęs 2010 m. Vaiko tėvui buvo nedelsiant suteikta psichologinė ir kita pagalba. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) naujienų portalą tv3.lt informavo, kad mažametis jau palaidotas musulmonų kapinėse. „Sekmadienį miręs vaikas palaidotas Vilniaus musulmonų kapinėse.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva sieks gauti daugiau Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos su neteisėta migracija tiesiogiai susiduriančioms šalims. Premjerė pažymi, kad antrinė migracija, kai išorinę ES sieną kirtę migrantai keliauja toliau į Vakarų Europą, yra ne mažesnis iššūkis nei pirminė, su kuria tvarkytis tenka Bendrijos pakraštyje esančioms valstybėms.

Lietuvos bankui siūlant kiek apriboti skolinimą antram būstui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl naujų priemonių sumažinti nekilnojamojo turto rinkos kaitimą bus diskutuojama.  „Įvairias priemones reikia svarstyti, dabar, matyt, situacija nepanaši į tai, ką turėjome prieš keliolika metų, kai labai sparčiai augo būsto paklausa, bet pirmiausia banko kredito sąskaita. Dabar labiau finansuojama įsigijimu nuosavomis lėšomis“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

Stipriai augant elektros, dujų ir šildymo kainoms gyventojams, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius siūlo atidėti elektros rinkos liberalizavimą ir nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo terminą. Premjerė sako, kad apie tai bus diskutuojama. „Galima būtų svarstyti, ar nereikėtų prailginti termino, iki kada žmonės, kurie patenka į eilinį liberalizavimo etapą, turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

Antradienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su Lietuvoje viešinčiu Danijos imigracijos ir integracijos ministru Mattias Tesfaye. Susitikimo metu aptarti nelegalios migracijos, Europos Sąjungos (ES) išorės sienos apsaugos klausimai. A. Bilotaitė teigė kolegia pristačiusi, kad nelegalios migracijos srautai Lietuvoje jau stabilizavosi. Be to, ministrai kalbėjosi apie Danijos patirtį atremiant neteisėtą migraciją, kalbėjosi apie priemones, kurių abi šalys imasi.

Šią savaitę į Vilniuje, Naujininkuose įkurtą Pabėgėlių priėmimo centrą apgyvendinti pirmieji migrantai.  Pirmieji gyventojai –  socialiai pažeidžiamoms grupėms priskiriami migrantai – šeimos su vaikais, nėščiosios, neįgalieji.

Pandemija skaudžiai kirto turizmo verslui. Kai stambios šio verslo žuvys sugebėjo didesnių nuostolių išvengti, smulkiųjų turizmo atstovų pajamos smuko net 80 proc. Tuo tarpu valstybės parama buvo paskirstyta netinkamai ir būtina keisti finansinės pagalbos schemą, teigė turizmo atstovai. Turizmo verslai su nerimu svarsto, kaip reikės išgyventi iki kito pavasario. Tačiau turi ir pasiūlymų, kaip valdžia gali padėti turizmui atsigauti.

Seimo nariai vos prasidėjus antradienio plenariniam posėdžiui susiginčijo dėl valdančiųjų siūlomo įstatymo, susijusio su narkotikų gabenimu per valstybės sieną. Valdantiesiems siūlant koreguoti bausmes dėl narkotikų gabenimo, opozicija pareikalavo šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė antradienį Seimui turėjo pateikti Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas.  Jose parlamentarė siūlė keisti BK 199 str.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad karantino Vyriausybė įvesti neplanuoja ir šalyje liks galioti ekstremali situacija. Toks sprendimas priimtas gavus teisininkų išvadas. „Iš paskutinių teisininkų išvadų panašu, kad apsieisime su ekstremaliąja padėtimi“, – antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak Vyriausybės vadovės, ministrų kabinetas nepersigalvojo, o tiesiog sulaukė teisininkų išvadų.

Kasdien į „juodąją“ epidemiologinę COVID-19 zoną patenka vis daugiau šalies savivaldybių, tokių šiandien jau yra lygiai pusė – 30. Geriausia situacija kol kas išlieka tik trijose savivaldybėse – Panevėžio, Kupiškio ir Raseinių rajonų. Praėjusią parą nustatyti 1225 nauji COVID-19 atvejai, mirė 11 žmonių, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Devyni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. Mirė šeši vyresni nei 80-ies metų žmonės – iš jų pasiskiepijęs buvo vienas.

Rugsėjo 26 d. Danijoje susižeidė Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karys, vyresnysis eilinis. Nelaimingas atsitikimas įvyko laisvu nuo pratybų metu, Haderslevo mieste. Pirminiais duomenimis karys patyrė traumą nukritęs nuo nedidelio pastato stogo, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.  Šiuo metu karys hospitalizuotas gydymo įstaigoje Danijoje, jo būklė stabili ir stebima, apie incidentą kario artimieji informuoti.

Pirmadienį neteisėti migrantai iš pasienio užkardų ir savivaldybių patalpų pradėti perkelti į laikinuosius nakvynės namus Vilniuje, Naujininkuose. Socialiai pažeidžiamoms grupėms priskiriami migrantai –  šeimos su vaikais, nėščiosios, neįgalieji pirmieji apsigyvenę šiose patalpose. Naujininkuose šiai dienai gyvena 80 žmonių, iš kurių – 32 vaikai, 9 kūdikai.  „Planuojame dar apie 200 čia atkelti“, – antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Didėjant būsto šildymo kainoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad nepasiturintiems šalies gyventojams kaip ir anksčiau mokesčiai už šildymą bus kompensuojami. „Šildymo kainos sugrįžta į buvusį 2018 – 2019 metų kainų lygį. Mes skaičiuojame, kad šį šaltąjį sezoną paramos gavėjų skaičius bus panašiai toks pats, kaip buvo prieš dvejus-trejus metus.

Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti 17 migrantų. Pirmadienį migrantai iš Baltarusijos neįleisti ties Švenčionių ir Varėnos rajonais bei Druskininkų savivaldybe. Daugiausia užsieniečių neteisėtai patekti į Vakarų Europą planavo per sienos ruožą, einantį Druskininkų savivaldybe (11 asmenų). Nė vienas užsienietis pirmadienį nebuvo įleistas į Lietuvą.

„Utenos trikotažas“ Lietuvos kariuomenei tieks įvairių trikotažo gaminių už 3 mln. eurų. SBA grupės įmonė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė, kad pagal pasirašytą sutartį per artimiausius trejus metus iš viso pagamins 330 tūkst. vienetų trikotažo gaminių. „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius Petras Jašinskas sako, kad specialiai šiam projektui mobilizuota komanda darbus pradėjo iškart po sutarties pasirašymo.

Migrantų maitinimo konkursą Druskininkuose laimėjo mero Ričardo Malinausko politinio bendražygio, savivaldybės tarybos nario Vido Stašinsko įmonė, opozicija kelia abejonių dėl skaidrumo ir paslaugos kainos. Apie tai pasak portalo, iš viso su bendrove „Minolga“ liepos mėnesį sudarytos trys sutartys, galiojančios iki lapkričio 8, 22 ir 29 dienos, jų vertė – beveik 259 tūkst. eurų. Pirkimus laimėjusi įmonė už maistą ir higienos prekes paprašė 15 eurų sumos vienam žmogui.

Kritikuojamas ar ne, bet galimybių pasas tebėra svarbus įrankis Lietuvoje. Būtent su šiuo dokumentu šalies gyventojai gali gauti didelę dalį paslaugų, kurios neprieinamos jo neturintiems. Tačiau kaip ilgai ši sistema bus veiksminga? Specialistai įžvelgia du scenarijus, pagal kuriuos Lietuvoje galimybių pasas taptų bevertis. Maža to, dalis jų įspėja, kad su galimybių pasu gyventojai gali per daug atsipalaiduoti ir jaustis viruso neįveikiami.

Nuo spalio 15 d. įsigalioja studentams svarbūs pakeitimai. Nuo šios dienos galimybių pasui gauti skirtus koronaviruso testus studentai turės apmokėti patys. Prieš galimybių pasą aktyviai pasisakantys Šiauliuose esančios „Gustuko picerijos“ savininkai ėmėsi dar vienos iniciatyvos – siūlosi apmokėti studentų testavimui skirtas išlaidas. Prie jų jungiasi ir kiti verslininkai, planuojama surinkti penkis tūkstančius eurų.

Po Klaipėdos uosto teritoriją šaudydami ir mojuodami ginklais lakstė kaukėti žmonės, sprogo pavojingų medžiagų konteineris. Į incidento vietą sulėkė visos specialiosios tarnybos, teroristus likvidavo „Aro“ kovotojai. Tiesa, tai tik pratybos – taip uostininkai treniruojasi, kaip atremti realias teroristų grėsmes.  „Dabar mes viską kontroliuojame, niekas nebandote artintis, supratote?“ – Klaipėdos konteinerių terminale šlaistosi ir ginklais į orą šaudo kaukėti asmenys.

Socialiniame tinkle – kaltinimai Benedikto Vanago vadovaujamai įmonei „Pitlane“. Ji kaltinama pažeidusi intelektinės nuosavybės teises, o rugsėjo 25 d. organizuotas renginys „Ėjimas“ – bandymas nukopijuoti „Walk15“ organizuojamas iniciatyvas. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė pati „Walk15“ iniciatyvos autorė Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė. Ji tikina, kad dėl šios situacijos jau kreiptasi ir su oficialia pretenzija. Pateikiame visą V. Musvydaitės-Vilčiauskės įrašą.

Dar viena kišenę ploninanti žinia dyzelinių automobilių savininkams – nuo 2023-ųjų turėtų įsigalioti ne tik taršos mokestis, bet ir brangti pats dyzelinas. Premjerė jau patvirtino, kad po gerų metų planuoja didinti dyzelino akcizus. Iki šiol jie yra mažesni nei benzino, o tokia politika esą būtent ir skatina vairuotojus rinktis taršesnius automobilius.

Girdėdami žinias apie drastiškai brangstančias dujas Europoje, lietuviai nerimauja, kiek gi jos gali brangti Lietuvoje, ar artėjančią žiemą sugebės išsimokėti. Verslas taip pat jau skausmingai jaučia brangstančių dujų poveikį – „Achema" jau anksčiau sustabdė dalį gamybos, šimtus darbuotojų išvarė į prastovas. Dėl brangstančių dujų ekonomistai prognozuoja, kad dar labiau brangs maistas ir statybinės medžiagos.

Šiaulių ligoninėje nuo koronaviruso mirė 29 metų jaunuolis, kuris buvo pasiskiepijęs nuo COVID-19. Ligoninės teigimu, jaunas vyras turėjo gretutinių ligų, kurios ir sukėlė ligos komplikacijas. Dėl koronaviruso švietimo įstaigose jau užfiksuota apie 300 protrūkių, izoliuota daugiau kaip 7 tūkstančiai asmenų, o Akmenėje dėl COVID-19 dviems savaitėms uždaryta gimnazija. Koronavirusas neaplenkė ir Kėdainių ligoninės – visiškai uždrausta lankyti visus slaugos skyriaus ligonius.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje yra tokia įkaitusi, kad neretai lietuviai šluoja butus nežiūrėdami nei kokybės, nei kainų, šovusių į kosmines aukštumas. Statytojai vos spėja tenkinti lietuvių poreikį nekilnojamajam turtui – dėl to ne tik prasidėjo lenktynės, bet ir psichologinis karas. Kodėl kainos kyla, o dėl buto kartais tenka pakovoti dar su keliais konkurentais? Laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai šį vakarą TV3 žiūrovams bando atsakyti į ne vienam kylančius klausimus.

Dienomis ir naktimis nelegalų srautą iš Baltarusijos į Lietuvą stabdantys pasieniečiai skundžiasi iš valdžios sulaukę akibrokšto – valdžia kitų metų biudžete jiems keturis kartus mažina pinigus skirtus atlyginimų didinimui už labai gerą darbą. Anksčiau skyrusi milijoną dabar sumą mažina iki 250 tūkstančių. Vidaus reikalų ministerija teisinasi, esą dėlioti kitų metų biudžetą dėl nelegalų krizės ypač sudėtinga, ir kilus skandalui žada pinigų skirti daugiau.

Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje gyvena apie 20 migrantų, turinčių rimtų sveikatos sutrikimų, jiems teikiama visa būtina pagalba, sako centro direktorė Beatričė Bernotienė. „Centre šiuo metu yra apie dvidešimt migrantų, kurie turi tikrai rimtų sveikatos sutrikimų. Tai yra ir onkologinės ligos, ir cerebrinis paralyžius, ir epilepsija, ir diabetas, ir depresija, autizmas.

Panevėžio centre įvykus gedimui pirmadienį neveikia šviesoforai. Kaip pranešė savivaldybė, atliekant šviesoforų tinklo modernizavimo darbus, sugedo valdiklis, todėl neveikia keturių sankryžų šviesoforinio reguliavimo postai: Vilniaus – J. Basanavičiaus, Vilniaus – Ramygalos, Ukmergės – J. Basanavičiaus gatvių ir J. Basanavičiaus gatvės bei Savanorių aikštės sankryžose.